Network diagrams

This is another post of mine in English. I’ve decided to post it so I could explain how do I use network diagram as a tool for political elections results analysis. It would be in English, because I want to explain it to non-Lithuanian speaking audience.

Main parts of network diagram is a node and an edge. Actually multiple nodes and edges. Nodes are the objects, which are usually being analyzed on the network diagram and edges are the connectors of these nodes. A network diagram should have at least two nodes and at least one edge. The simplest network diagram looks like that:

Simplest network diagram

This is all that I think I should know about the network diagram’s basic elements. These elements has quantitative values: edges may have weight, nodes can be quantified by amount and weight of edges.

Continue reading Network diagrams

Schema #66. 2020 Seimo rinkimų daugiamandatės reitingavimų tinklo diagramos.

VRK atvėrė duomenis apie biuletenius. Tai puiki proga pageneruoti tinklo diagramų. Man atrodo, kad jas generuoti visada gera idėja, kai būna kokie nors reitingavimai. Tinklo diagramos padeda įvertinti daugiau kontekstų ir padeda rasti įdomias vietas gilesnei analizei.

Su sąlyga, kad jų aš prigeneravęs gausybę, tai man susiformavo ir jų analizės patirtis. Ją jums čia ir pateiksiu.

Štai visos, visų 2020 Seimo rinkimų partijų tinklo diagramos bendru vaizdu:

Žiuželinių pirmuonių kolekcija

Primena kažkokius pirmuonis su žiuželiais. Ar ne? O, gamta, kokia tu nuostabi!

Pradėsiu, žinoma, nuo savo partijos, nes apie ją daugiausiai žinau ir įvairios koreliacijos sako daugiau, nei kitų partijų.

Laisvės Partija

Continue reading Schema #66. 2020 Seimo rinkimų daugiamandatės reitingavimų tinklo diagramos.

Baltarusija. Žmonės ir psichopatiškas režimas.

Psichopatiškumo požymių turintis diktatorius Baltarusijoje šiandien apdovanojo kažkokiais garbės medaliais keletą šimtų jėgos struktūrų pareigūnų.

Tuo tarpu tų pareigūnų sumušti žmonės sėdi kalėjimuose ir areštinėse, kuriose iš jų tyčiojamasi ir jie yra kankinami. Jeigu jums reikia įrodymų tai štai jie:

Continue reading Baltarusija. Žmonės ir psichopatiškas režimas.

Praėjusios Vilniaus tarybos kadencijos klausimai. Schema #56

Pamasintas kolegų vakar/užvakar pripaišiau diagramų, kurios parodė kiek kartų vidutiniškai per posėdžius balsuoja tarybos nariai. Panašius matavimus dariau prieš porą metų. Tada eilinį kartą mėgindamas atidėlioti mažiau malonius darbus sugalvojau, kad reikia dar vieną dalyką pamieruoti.

Šį sykį pamėginau pamatuoti klausimų sprendimo laiką, t.y. ties kuriais klausimais sugaišome daug laiko, o ties kuriais mažai. Ir kuo jie skiriasi.

Klausimų sprendimo laiką pamatuoti ir lengva ir sunku. Lengva, nes turime duomenis githube, o sunku dėl to, kad ten nėra atskirai užrašytos klausimo sprendimo laiko vertės – yra tik balsavimo laikas. Tad aš išsirūšiavau klausimus balsavimo datos/laiko didėjimo (arba mažėjimo) tvarka ir suskaičiavau skirtumus tarp tų laikų. Tas skirtumas apytiksliai ir rodo klausimo sprendimo laiką. Silpna vieta yra pietų pertraukos: kur jos yra, o kur ne – ne taip ir lengva prisiminti/suprasti.

Kažkas gavosi. O tą kažką sudėjau į Box&Whisker diagramą (ten tie skaičiai, tai minutės):

Continue reading Praėjusios Vilniaus tarybos kadencijos klausimai. Schema #56

Paaiškinimas

Žmonės vis manęs klausia ką reiškia tos mano tinklo diagramos ir kaip jas skaityti. Tai štai mano paaiškinimas. Pradėsiu nuo kiek toliau.

Kaip atsiranda politikai?

Aš turiu savo įsivaizdavimą – pagal savo pavyzdį. Aš žinau, kad keletas kitų žmonių turi irgi savo įsivaizdavimą.

Aš politiku tapau įsitraukęs į fleimų karus soc. tinkluose ir pradėjęs rašyti blogą.

Kiti gi tikriausiai pajaučia pašaukimą tiesioginiu arba netiesioginiu būdu 😀

O ką daro politikai?

Continue reading Paaiškinimas

Schema #47. 2016-2020 kadencijos Seimo frakcijos iki šiandien

Mantas Zimnickas savo stebuklinga galva ir rankomis sugalvojo kaip iš ganėtinai OpenData not friendly lrs.lt nuscrapinti duomenis apie balsavimus.Tai nuscrapino. Rado balsavimus nuo 1997. Gal tik nuo tada ta informacija buvo renkama patogiu būdu.
Čia žiūrėkite ką jis su kažkokiu “Jupyter” įrankiu prigamino. Man ši informacija įdomi tuo, kad matome kas daugiausiai prisidėjo prie to, kur šiandien esame savo sprendimais paspausti “už”, “prieš” ar “susilaikė”. Dar įdomu, kad daugiausiai balsavimų buvo 2002 ir 2009 metais. 2009 – “naktinės reformos” metai. Metai, kai Lietuvą Kubilius gelbėjo iš krizės. Dėl 2002 metų nepamenu kas ten buvo. Reikia pafollowupinti.

Na, o aš, savo ruožtu, padariau tai ką dariau su Vilniaus taryba. Sudėjau šios kadencijos Seimo narius į Gephi ir padariau realių frakcijų analizę. Ne tai ką politikai suokia, o tai ką paspaudžia pultelyje Seimo posėdžių salės konsolėje. Jei kas nors norės pasiginčyti – eikit ginčytis su skaičiais.

Primenu, kad Gephi turi tokį “Force atlas” algoritmą, kuris padaro štai ką:

Continue reading Schema #47. 2016-2020 kadencijos Seimo frakcijos iki šiandien

Zero II

Minėjau, kad galiu padėti kuo galiu prokuratūrai, kad Steponavičiaus byla būtų išspręsta kaip galima greičiau.

Tai paskui pagalvojau, kad negi lauksiu kol į mane pasikreips koks prokuroras ar prokurorė ir pasakys, kad reikėtų ten jiems kažką padaryti. Tai aš ir kolega iš partijos va paėmėm ir surinkom visų LRLS, TS-LKD ir LSDP frakcijų Seime ryšius su juridiniais asmenimis, kuriuos jie buvo deklaravę VTEK’e (abėcėlės tvarka):

Įmonės ir jas deklaravę vtek'e politikai
Įmonės ir jas deklaravę vtek’e politikai

Sunku nebuvo.

Tai dabar reikia kažkaip surinkti visų tų įmonių finansines operacijas, pasižiūrėti deklaracijas ir tada išsiaiškinti ar buvo kur nors kokiame nors renginyje ir ar reklamavo ten politinę partiją ar kandidatą ir ar pinigai buvo iš juridinių asmenų gauti ar ne. Visai nedaug likę. Reikia nueiti į RC DB’ę ir tą informaciją susirinkti. O jei RC nėra (jei pvz. finansinių ataskaitų neteikė įmonė), tai galima į kiekvieną juridinį asmenį nusiųsti prašymą pateikti finansinę ataskaitą. Jeigu aš nusiųsčiau tokį prašymą, tai tikriausiai negaučiau atsakymo. Čia jau reikia prokuratūros darbuotojų tikriausiai.

Išrinkome tris partijas (LRLS, TS-LKD ir LSDP), nes mes pasitarę nutarėm, kad kitoms partijoms kaip ir jokio skirtumo ar su jomis susijusios įmonės kažką rėmė nelegaliai ar ne. Jų prestižui tai įtakos nedarytų. O LVŽS tai reikia žiūrėti kiek ten GPM’o deklaravę… Nors ten irgi kažkaip visiems neįdomu.

Nu tai… Dirbam! Netingim!

Stalo tenisas

Aš tikriausiai patyriau taip vadinamą “writer’s block”. Ir kuo ilgiau nerašiau į savo blogą – tuo jis stipresnis darėsi. Nutariau sulaužyti tą bloką straipsniu visiškai iškrentančiu iš mano blogo konteksto.

Parašysiu apie sportą. Tiksliau apie stalo tenisą.

Aš šiuo metu nesu itin sportiškas. Turiu viršsvorio. Tačiau vaikystėje sportavau ir įvairiais etapais įvairiu intensyvumu: nuo dziudo, krepšinio, plaukimo iki šachmatų ir akvariuminių žuvyčių būrelio. Man atrodo, kad lankiau ir stalo tenisą. Tiksliau buvau nuėjęs į tą vietą, kur buvo treniruojamasi kartą ar du. Matyt nepatiko arba nesigavo. Šiaip jau stalo tenisas yra ta sporto šaka, kur kiekvienas yra pabandęs nors kartą. Sunkiai surastumėm žmogų, kuris to nebūtų pabandęs.

Continue reading Stalo tenisas

Ginirojanti ikanomika

Tikriausiai visi girdėjote tą frazę ištartą klaikoku akcentu: “ginirojanti ikanomika”. Ką jos autorius turėjo galvoje ir ką jis norėjo pasakyti – man neaišku, bet ši frazė eletą kartų mintyse suskambėjo, kai šiandien lankiausi akcinėje bendrovėje “Vilma“. Į ten, kartu su keliais kitais socialinio tinklo “Google plus” vartotojais patekau šios bendrovės komercijos direktoriaus Aurelijaus kvietimu.

Aš apie šią įmonę žinojau tik tiek, kad jie gamina rozetes ir jungiklius. Dar, kad gamino magnetofonus “Vilma” (kuriuo mes keletą kasečių barake, studijų laikais nugrabinome į MP3 formatą).

O sužinojau, kad Vilma gamina daugiau ir įvairiau. Ši įmonė, esanti taip arti centro Vilniuje yra tarsi maža Kinija: čia pasaulinio lygio korporacijos užsakinėja savo gaminių gaminimą. Štai, pavyzdžiui buitinės ir ne tik buitinės technikos įmonei “Karcher” Vilma gamina kelis profesionalius valymo įrenginius. Arba antai juodąsias dėžes rusiškiems lėktuvams gamina dar rusiškų lėktuvų gamintojams. Ir gamina ne šiaip sau: ne taip, kad tiesiog susipirktų blokus/plokštes ir susuktų į galutinį produktą. Gamina nuo plastmasinių detalių išliejimo mašinų, įvairiausių formų metalo konstrukcijų štampavimo iki galutinio konvejerinio surinkimo. O tai reiškia, kad jie turi, programavimo ir projektavimo cechą, matavimų cechą, tyrinėjimų ir kūrimo dirbtuves (research and development), plastmasės apdorojimo agregatus, frezavimo visokias stakles, konvejerinius robotus ir netgi žmones dirbančius konvejeryje… Visko ten gana daug.

Continue reading Ginirojanti ikanomika