Schema 38. Vilniaus darželiai

Tęsiu duomenų paiešką ir analizę. Praėjusį kartą analizavau Grindą, užpraitą kartą VMS tarybos narių balsavimai su visokiom koalicijom ir opozicijom.

Šį kartą akis užkliuvo už darželių. Šitie duomenys gan aktyviai yra naudojami, tai aš nežinau ar ką nors įdomaus ar naudingo galėsiu pasiūlyti. Visko nežiūrėjau. Pažiūrėjau tik laukiančių eilėje ataskaitą. Man regis šita skausmingiausia Vilniui, Vilniaus mamoms ir tėvams.

Pradžiai nusibraižiau laukiančių eilėje vaikų gimimo metų histogramą:

Continue reading Schema 38. Vilniaus darželiai

Schema #37. Grindos duomenys

Kaip jau rašiau anąkart – einu į github.com/Vilnius, žiūriu į duomenis, medituoju, ką nors sugalvoju ir dedu čia.

Šį kartą užsimeditavau ties Grinda. O dar tiksliau gatvių avarine tarnyba.

Duomenys baisiai netvarkingi. Vieni failai CSV, kiti XLS, kiti vienas kito kopija. Išmėtyti padieniui. Bet mes jau pripratę. Dažnai tenka gauti excelius su baisiai įmantriu visokių lentelių formatavimu, fontais, tarpais tarp skaičių, kableliais vietoje taško ir kitokia velniava. Duomenų tvarkymas būna total-košmar.

Reiktų vieningo formato failų. O dar geriau – vieno failo. Jokių formatavimų. Geriausia CSV. Bet visi viską žino. Džiugu, kad tie duomenys ten yra.

Paanalizavau tik vėliausią ten rastą kovo mėnesį. Ir taip pavargau dėlioti tas kiekvienos dienos lenteles į vieną failą. Garantuotai privėliau kažkokių klaidų, nes tos lentelės ten net ne vienodos. Bet per daug nesinervavau, o tiesiog paėmiau tuos duomenis, kurie išsiparsino vienu ar kitu būdu.

Iš ten esančios informacijos man pasirodė vertingi tik registracijos laikas, sprendimo laikas ir problemos aprašymai. Iš registracijos ir sprendimo laikų gavosi histogramos, o iš aprašymų – žodžių debesys.

Continue reading Schema #37. Grindos duomenys

MBA

Šiandien aplankėme MBA. MBA tai Mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginys. Tai įrenginys, kuris apdoroja atliekas arba šiukšles: atvažiuoja šiukšlės, jos surūšiuojamos, biologinės medžiagos dar apdorojamos biologiškai, o kas liko tai antrinės žaliavos, KAK’as (kietasis atgautasis kuras) ir intertinės medžiagos.

Kaip tas MBA atrodo procesine prasme jau paišiau savo diagramoje. Įrenginys reikalingas tam, kad iš atliekų ištrauktų kaip galima daugiau antrinių žaliavų, kaip galima daugiau nedeginamų (kenksmingų) medžiagų.

Lankėmės ten didele kompanija: Aušrinė Armonaitė, Kasparas Adomaitis, Žilvinas Šilgalis, Liutauras Stoškus, Valdas Juodis, Algis Čaplikas ir dar keletas žmonių:

Continue reading MBA

Schema #32 Pinigai aplinkos apsaugai

Gavome iš Vilniaus savivaldybės administracijos dokumentą patvirtinti. Gavome, tai mes – aplinkosaugos ir energetikos komitetas.

O dokumentas, tai “VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS APLINKOS APSAUGOS RĖMIMO 2016 METŲ SPECIALIOSIOS PROGRAMOS PRIEMONĖS“.

Tame dokumente matome, kad yra priemonės ir yra priemonėms išleisti skirti pinigai. Man, žinoma kilo tokie klausimai:

  • Kas paskirstė tuos pinigus šitaip?
  • Ar pinigų užtenka? Jei ne tai kiek trūksta?
  • Ar pinigai bus efektyviai išleisti?
  • Kaip patikrinti ar pinigai bus efektyviai išleisti?
  • Kas patikrins ar pinigai bus efektyviai išleisti?

Atsakymą gavau tik į pirmą klausimą. Į antrą klausimą atsakymas ir taip aiškus – aišku, kad neužtenka. Tiesa, kiek trūksta tai nelabai aišku. Nelabai aišku, nes nėra atsakymų į žemiau esančius klausimus.

Programa buvo paruošta remiantis praėjusių metų patirtimi. Kaip ir kokie pokyčiai įvyko nelabai aišku. Dėl pokyčių tai kiek aiškiau – Kasparas Adomaitis (kolega) atsiuntė 2015 metų paskirstymą. Tai aš va paėmiau ir sulyginau:

Continue reading Schema #32 Pinigai aplinkos apsaugai

Ką galvojate apie Vilniaus savivaldybės tarybos narių darbą

Prieš tampant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu nežinojau koks tiksliai tas tarybos nario darbas ir kaip jį reiks dirbti. Turėjau tik bendrą supratimą apie tai, kad turėsiu spręsti įvairias svarbias miestui problemas. Savo sprendimais turėsiu padėti miesto administracijai tvarkytis ūkiškiau, kokybiškiau, teikti paslaugas gyventojams greičiau ir patogiau.

Kaip tiksliai tą darysiu nežinojau.

Pirmieji posėdžiai buvo intensyvūs ir įdomūs. Ypač pirmasis. Paskui užgriuvo rutina: krūva visokių dokumentų/ataskaitų/posėdžių ir panašių dalykų. Vis dar ieškau sprendimų kaip galėčiau savo darbą atlikti efektyviau ir kokybiškiau.

Taip pat svarsčiau ką galėčiau parašyti apie darbą taryboje. Antai ponia Aušra Maldeikienė nesicackindama nuo pat pradžių ėmė rašyti savo įspūdžius ir visokias refleksijas. Man dar buvo kiek per daug nežinomųjų, kad galėčiau apie tai rašyti. Jų jau gerokai mažiau šiandien. Audžiu mintį jau pradėti panašią seriją šiame bloge. Dar kol kas koncepcijos nesugalvojau, o kopijuoti kol kas nenoriu.

Continue reading Ką galvojate apie Vilniaus savivaldybės tarybos narių darbą

Schema #31. Vilniaus atliekų tvarkymas.

Perskaičiau VŽ straipsnį. Ten rašoma apie Vilniaus atliekų tvarkymą. Tų atliekų tvarkymo procesas šiemet keisis, nes pastatytas MBA, o taipogi yra papildomi reikalavimai, kurie buvo sugeneruoti ES ir Lietuvos vyriausybės patvirtinti.

Ten kur yra procesas, ten galima nusipiešti diagramą. O diagramą mes piešiame, tam, kad aiškiai suprastumėm visas dedamąsias ir pamatytumėm ką galime optimizuoti ir kitaip efektyvinti.

Tai aš nupaišiau tą diagramą (remdamasis pono Simono Barsteigos prielaidomis, kurias radau tame straipsnyje):

Continue reading Schema #31. Vilniaus atliekų tvarkymas.

Apie taksi Vilniuje

Į Vilnių atkeliavo Uber. Man kažkaip pačiam netikėtai greitai. Čia regis, prieš tris ar keturias savaites paaiškėjo, kad Uber nori ateiti į Vilnių, čia tik pyst ir jau!

Tai šiaip jau aš suprantu, kad ten įdirbio buvo iš anksčiau. Bet maloniai nustebino vis vien. Nes nugi biurokratija! Taigi čia tiek reikia popierių kažkur pasirašyt, leidimų gaut ten.

Žodžiu, pavyko greitai. Ir dėl to yra labai #smagu.

Continue reading Apie taksi Vilniuje

Penktadienio schema #24 (Vilniaus oro užterštumas)

Jau kelintą dieną išėjęs iš namų užuodžiu gan bjaurų kvapą Vilniuje. Ir jis tvyro visur.

Panašu į bendrą užterštumą. Radau va šitą Internetą. Iš to Interneto pasiėmiau keletą duomenų ir papaišiau keletą grafikų (žr. po tekstu). Matavimo vienetų nerašiau, nes man įdomu tik tendencijos. Būtų įdomūs ir kiti dalykai, bet reiktų nemažai matyt pasiskaityti ir pasimokyti, kad suprasčiau kas ten man įdomu.

Panašu, kad oro užterštumo Vilniuje priklausomybė nuo slėgio gan aiški. T.y. kuo aukštesnis slėgis – tuo užterštumas Vilniaus senamiestyje didesnis (ėmiau senamiestį, nes čia pramonės nėra). SO2 dar gan gražiai koreliuoja su kietom dalelėm. Dar pasiskaičiau internetuose, kad SO2 po pramonės daugiausiai spjaudo dyzelino deginimas. Va ką radau pas tokius australus:

In 1999, the average sulfur content of diesel was 1300 parts per million (ppm). In December 2002, a new standard was introduced, reducing the maximum sulfur content of diesel to 500 ppm. Sulfur emissions attributed to the transport sector will be further reduced in the future. By 2008, the sulfur level in premium unleaded petrol will be 50 parts per million and, by 2009, sulfur levels in diesel will be 10 parts per million.

Taaaaaigi… Ką gi turime? Iš kur pas mus mieste dyzelis? Automobiliai? Gal. Bet man atrodo, jog labiausiai tai autobusai. Bent jau taip atrodo pažiūrėjus į juos. Žinoma, daugybė jų yra dujiniai – ten SO2 ir kietų dalelių emisijos mažesnės, begt jie emituoja NOx – o šito gero irgi pas mus daug.

Palyginau taip pat savaitgalių vidurkius su savaitės dienų vidurkiais. Aiškių skirtumų nėra, bet kietųjų dalelių ir azoto oksidų savaitgaliais Vilniaus centre mažiau. Užtai SO2 ir CO daugiau savaitgaliais :/ Įdomu kodėl? Maži skirtumai dėl atostogų sezono manau, nes pasižiūrėjus ankstesnį laikotarpį (vasarį-balandį) – tendencijos gan ryškios.

Beje, mano žiniomis troleibusai jau keletą metų yra išimami iš maršrutų, o vietoje jų į gatves buvo išleidžiami autobusai. Įvairūs autobusai. Panašų smogą prisimenu jutau ir pernai. Dar ankstesniais metais kažko panašaus jau neatsimenu. Ar tie smogai kartodavosi ir anksčiau? Kas nors atsimenate?

Matome, kad pastarosiomis dienomis slėgis paaukštėjęs laikosi.
Matome, kad pastarosiomis dienomis slėgis paaukštėjęs laikosi.
Kietos dalelės ant vienos ašies ir SO2 ant kitos
Kietos dalelės ant vienos ašies ir SO2 ant kitos
Azoto oksidai. Ant vienos ir smalkės ant kitos.
Azoto oksidai. Ant vienos ir smalkės ant kitos.
Savaitgalių vidurkiai prieš savaitės dienų vidurkius
Savaitgalių vidurkiai (birželis-rugpjūtis) prieš savaitės dienų vidurkius.
Skirtumai nedideli. Gal dėl atostogų sezono?
Tie patys grafikai tik laikotarpis ne atostogų sezonui (vasario-balandžio mėnesiai)
Tie patys grafikai tik laikotarpis ne atostogų sezonui (vasario-balandžio mėnesiai)

 

Atnaujinimas:

Panašu, kad pablogėjimas žymus jaučiamas pastaraisiais metais, nes anot Delfi:

Aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad 2013–2014 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011–2012 m. Tiesa, ji išliko geresnė nei daugelyje ES šalių.

 

Atnaujinimas 2015-09-01:

Tik gal vakar pastebėjau, kad duomenys, kuriuos radau internetuose yra kelių dienų senumo. Šiandien papaišiau grafiką su ano smirdančio penktadienio duomenimis:

SO2 pakilęs lygis kaip reikiant. Kietos dalelės sumažėjo, nes man atrodo, kad atsirado vėjo. O 29 dieną lijo.
SO2 pakilęs lygis kaip reikiant. Kietos dalelės sumažėjo, nes man atrodo, kad atsirado vėjo. O 29 dieną lijo.
Nelabai suprantu NOx paskutinių pikų. Jie ten 4: 3 dieną - 62.36 ug/m3 12 dieną - 54.91 ug/m3 21 dieną - 63.27 ug/m3 30 dieną - 65.44 ug/m3
Nelabai suprantu NOx paskutinių pikų. Jie ten 4: 3 dieną – 62.36 ug/m3 12 dieną – 54.91 ug/m3 21 dieną – 63.27 ug/m3 30 dieną – 65.44 ug/m3 Toks vaizdas lyg kas būtų įstrižai perbraukęs kalendorių ir nutaręs, kad mums paduos tomis dienomis azoto oksidų 🙂
Kas čia per įstrižumai tokie?
Kas čia per įstrižumai tokie?

Penktadienio schema #21

Toks ponas Povilas Poderskis su savo išsišokimais kažkokiuose portaluose apie tai kaip jam sekasi dirbti savivaldybėje mane ir džiugina, ir nervina. Džiugina, nes jis gerai varo ir kad Vilniui, o ir Lietuvai nuo to labai gerai. Nervina, tai kad jis iš Kauno.

Ne-ne, juokauju 🙂 Nervina tai, kad jis deliverina, o aš taip nelabai kažkaip palyginus su juo.

Tai nutariau ir aš truputuką padeliverinti. Tiksliau paprašė manęs pabraižyti diagramų ir aš pabraižiau. Man atrodo, kad aš esu truputėlį diagramų frykas. Man labai patinka jas paišyti įvairiais įrankiais ir jas visaip dailinti, tobulinti. O paskui labai malonu žiūrėti į gautą rezultatą ir juo labai džiaugtis. Na, ne veltui gi ir šitos penktadienio schemos čia.

O paprašė manęs tai nubraižyti diagramą apie tai, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos gali susiformuoti žemės sklypą aplink savo namus. Susiformavę sklypą jos gali tapti tos žemės nuomininkais, o tuo pačiu ten šeimininkauti ir tvarkytis taip, kaip bendrijai atrodo geriausia.

Visų pirmą pasibraižiau kaip ir ką tos bendrijos arba ne bendrijos gali padaryti, kad taptų žemės savininkais:

Čia dar yra neužbaigta diagrama. Trūksta dalyvių ir patikslinimų kai kurių.
Čia dar yra neužbaigta diagrama. Trūksta dalyvių ir patikslinimų kai kurių.

Na, o kita diagrama apie tai kaip yra formuojami žemės sklypai:

Čia irgi dar neužbaigta, bet jau išvadų visokių pridariau ;) Pavyzdžiui ten, kur
Čia irgi dar neužbaigta, bet jau išvadų visokių pridariau 😉 Pavyzdžiui ten, kur “iki 5 metų”, tai reiškia, kad iki šios proceso vietos padaryti sprendimai galioja 5 metus. Tai čia gal ir geras dalykas, bet į šią diagramą netinka, nes čia matuojame proceso trukmę, o ne sprendimų galiojimo trukmę.

Tai mes su savivaldybės darbuotojais, t.y. ponia Rūta bendradarbiausime ir užbaigsime tas diagramas. Tiesa, kilo šiek tiek techninių iššūkių, nes reikėjo nuspręsti kuom gi mes braižysime jas. Reikia gi, kad būtų patogu ir man, ir savivaldybės darbuotojams jas koreguoti. Kokio nors MagicDraw gal nereikia gal pirkti, bet va koks nors paprastas, lankstus ir patogus (geriausia nemokamas) įrankis visai praverstų. Aš pats tai paišiau su InkScape‘u (čia toks OpenSource Corelis). Ne visai patogu diagramas piešti, bet labai lankstus įrankis – galima išsidirbinėti kaip tik patinka. Tada atradome draw.io kažkokį 🙂 Ale visai fainas įrankis. Pamėginkite atsidaryti tą adresą ir atsiverti šį failą. Turėtumėte pamatyti sklypo formavimo diagramą tame įrankyje. Turėtumėte pamatyti kažką va tokio:

Čia kokia penkta versija. Keletą kartų reikėjo riebiai nusikeikti kuriant ankstesnes versijas. Bet dabar, kai jau daug-maž aiškiau, tai jau geriau. Svarbiausia nedaryti shift+scroll (up/down) :D
Čia kokia penkta versija. Keletą kartų reikėjo riebiai nusikeikti kuriant ankstesnes versijas. Bet dabar, kai jau daug-maž aiškiau, tai jau geriau. Svarbiausia nedaryti shift+scroll (up/down) 😀

O jau kai užbaigsime mes tas diagramas ir gal net su instrukcijomis apie tai kaip ir ką bendrijos turi padaryti, kad galėtų daryti ką nuspręs, tai tada gal sugalvosime su Povilu padėti visą tą gėrį į kokį nors Vilnius.lt wiki.

P.S. Aš, žinoma, negaliu apsieiti be savo SOZI, kai kalba eina apie kokio nors didelio paveiksliuko žiūrėjimą ekrane. Tai va šitas diagramas galite pamatyti čia.

Dar žiūrėkite:

Penktadienio schema #20
Penktadienio schema #19
Penktadienio schema #18
Penktadienio schema #17

Atviras Vilnius

Vilnius kartu su Remigijus Šimašius, kartu su Povilu Poderskiu įgauna pagreitį. Atvirumo ir skaidrumo didėjimo pagreitį.

Povilas, žinia, yra Vilniaus mero patarėjas IT (ir atvirų duomenų) reikalams ir štai mestelėjo į github’ą šiek tiek duomenų apie mažaverčius viešuosius pirkimus.

Duomenis jis gavo iš savivaldybės sistemų padedant savivaldybės darbuotojams. Tikimės, kad šie duomenys  bus nuolat atnaujinami ir kad duomenų dar daugės.

O tuo tarpu aš savo labai mėgėjišku būdu (ir menkomis matematikos beigi statistinės analizės žiniomis) padariau tokia gal net analizę:

30 pirkimų 0>100
32 pirkimų 100>500
320 pirkimų 1000>15000
59 pirkimų 15000>100000
13 pirkimų >100000 LTL

147 pirkimų 1000>5000
121 pirkimų 5000>10000
30 pirkimų 10000>15000

58 pirkimų 1000>2500
90 pirkimų 2500>5000
49 pirkimai 5000>7500
73 pirkimai 7500>10000

Iš pradžių žvilgtelėjau koks maždaug pinigų pasiskirstymas. Tada sugalvojau analizės žingsnį, o tada pusę per pusę skaidydamas pinigų sumas suskaidžiau viską į <100 pirkimų žingsnelius.Gavosi štai toks grafikas:

Čia kažkokie taškučiai. Matau dvi tokias tieses: vieną ant X ašies, kitą ant Y. Ką tai galėtų reikšti? Kol kas nežinau.
Čia kažkokie taškučiai. Matau dvi tokias tieses: vieną ant X ašies, kitą ant Y. Ką tai galėtų reikšti? Kol kas nežinau.

Man atrodo, kad naudojantis teisingais įrankiais galima būtų padaryti ką nors kur kas įdomesnio ir tikslesnio. Ir gal net ką nors įdomaus sakančio.

Tikiuosi protingi žmonės tai pamatys, įvertins ir padarys ką nors gražaus ir naudingo iš to.