Rinkiminė statistika, analizė: sąrašų kokybė. Schema #58

Praėjusią schemą užpostinau per ~20 minučių. T.y. paskubomis. Gavau pastabų dėl žemėlapių aiškumo. Tai sekančiai žemėlapių dozei pasistengsiu atsižvelgti į pastabas ir padarysiu geriau.

O čia dabar bus sąrašų kokybės pamatavimas pagal mano paties sugalvotą metodą. Prieš trejus metus tuo metodu pamatavau LRLS sąrašo sudarymo kokybę. Dar palyginau su kitais sąrašais. Ir dar to paties LRLS sąrašų kokybę per skirtingus rinkimus.

Idėja tokiems matavimams man atsirado dalyvaujant partiniuose sąrašų reitingavimo renginiuose ir matant kaip ten viskas vyksta. Tie sąrašų sudarymai yra gan svarbūs partijai ir ten visada būna daug intrigų. Ir dažnai tos intrigos dėl lokalių optimumų dilemos kenkia partijoms. Apie tai kas yra lokalūs optimumai ir kaip jie veikia paskaitykite pas Rokiškį. Jei labai trumpai apie lokalius optimumus politikoje, tai kai koks nors kaimiškosios vietovės politikas įgauna neadekvačiai didelę įtaką ir nacionaliniame sąraše papuola į pirmąjį dešimtuką. Partijoje jį visi pažįsta, bet Lietuvoje – ne. O jeigu dar paprasčiau, tai lokalus optimumas yra kai ant tiltelio susitinka du ožiukai ir praeiti nei vienas negali.

Aš mąsčiau kaip parodyti ar įrodyti partiečiams šios problemos svarbą. T.y. blogas, lokalių optimumų sudarytas sąrašas gali surinkti mažiau balsų, nei objektyvesnis/geresnis. Matomi, aktyvūs, gerai kalbantys, protingi žmonės turėtų būti sąrašo viršuje. Šitaip jie motyvuos ir rinkėjus ir žemiau esančius kandidatus tapti geresniais bei imti gerą pavyzdį. O žmonės, kurie atsiduria sąrašo viršuje, nes prasuko kokią nors varkę – demotyvuoja rinkėjus, o kitus kandidatus motyvuoja taip pat imtis intrigų ir tokia sistema pati save gadina.

Problemos su kuriomis susidūriau mėgindamas pamatuoti sąrašo kokybę: kilti/leistis sąrašo viršuje daug sunkiau – ten reikia surinkti kur kas daugiau balsų, kad galėtum pakilti, nei sąrašo apačioje. O taip pat kiekvienas sąrašas gauna skirtingą kiekį balsų ir jų sąrašų kokybę lyginti tarpusavyje nėra taip trivialu – duomenis reikia normalizuoti.

Pirmąją problemą sugalvojau išspręsti suteikdamas kiekvienai vietai reitingų svorius – kuo aukštesnei vietai – tuo didesnį pagal tų vietų surinktus reitingus. Savotiška Paretto diagrama, tik skaičiuoju ne procentus, o reitingo balsus. Šitaip kandidatai esantys sąrašo viršuje gauna didelį svorį pagal visų žemiau esančių kandidatų reitingų sumą. Ir tada pagal tai kur kandidatas buvo prieš rinkimus sąraše ir po – surandamas tų svorių skirtumas. Jeigu kandidatas krenta sąraše – gaunamas neigiamas skaičius, jei kyla – teigiamas.

Supaišiau visus sąrašus į excelį, padariau paveikslėlius ir štai kas man gavosi:

Continue reading Rinkiminė statistika, analizė: sąrašų kokybė. Schema #58

Rinkiminė statistika, analizė ir duomenys. Schema #57

Rinkimai baigėsi. Prasideda rinkimai.

Visų pirma ačiū visiems, kurie balsavote už Vilnių, kuriuo didžiuojamės Vilniaus miesto savivaldybės rinkimuose. Ir ačiū visiems, kurie balsavote už Remigijų Šimašių. Ir ačiū visiems, kurie reitingavote mane. Čia yra mano Vilnius:

Continue reading Rinkiminė statistika, analizė ir duomenys. Schema #57

Praėjusios Vilniaus tarybos kadencijos klausimai. Schema #56

Pamasintas kolegų vakar/užvakar pripaišiau diagramų, kurios parodė kiek kartų vidutiniškai per posėdžius balsuoja tarybos nariai. Panašius matavimus dariau prieš porą metų. Tada eilinį kartą mėgindamas atidėlioti mažiau malonius darbus sugalvojau, kad reikia dar vieną dalyką pamieruoti.

Šį sykį pamėginau pamatuoti klausimų sprendimo laiką, t.y. ties kuriais klausimais sugaišome daug laiko, o ties kuriais mažai. Ir kuo jie skiriasi.

Klausimų sprendimo laiką pamatuoti ir lengva ir sunku. Lengva, nes turime duomenis githube, o sunku dėl to, kad ten nėra atskirai užrašytos klausimo sprendimo laiko vertės – yra tik balsavimo laikas. Tad aš išsirūšiavau klausimus balsavimo datos/laiko didėjimo (arba mažėjimo) tvarka ir suskaičiavau skirtumus tarp tų laikų. Tas skirtumas apytiksliai ir rodo klausimo sprendimo laiką. Silpna vieta yra pietų pertraukos: kur jos yra, o kur ne – ne taip ir lengva prisiminti/suprasti.

Kažkas gavosi. O tą kažką sudėjau į Box&Whisker diagramą (ten tie skaičiai, tai minutės):

Continue reading Praėjusios Vilniaus tarybos kadencijos klausimai. Schema #56

Vilniaus miesto tarybos narių pažangumas balsavimais. Schema #55

Sekmadienį bus rinkimai į savivaldybių tarybas. Vakar ir šiandien buvo išankstinis balsavimas.

Aš žiauriai per vėlai sugalvojau į savo blogą parašyti, jog balsuoti reikia už merą Remigijų Šimašių ir už sąrašą “R. Šimašiaus komitetas už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“, kurio numeris yra 15. O tame sąraše reitinguokite mane – aš ten dešimtoje vietoje. Rokiškis labai gerai viską išaiškino kodėl. Nepamirškite sekmadienį nueiti balsuoti, jei to nepadarėte trečiadienį/ketvirtadienį.

Ir apskritai į čia parašyti prisiverčiau tik tada, kai Vincas pasakė, kad jam būtų įdomu pamatyti kiekvieno tarybos nario balsų kiekio vidurkius per posėdį per praėjusią kadenciją.

Nu ir užtrigerino. Nuėjau į Vilniaus Githubą, susirinkau iš ten duomenis, excelyje visaip masažavau juos ir gavosi štai kas:

Continue reading Vilniaus miesto tarybos narių pažangumas balsavimais. Schema #55

Vilniaus miesto tarybos balsavimai 2017-2018. Schema #54

Paskutinį kartą panašią diagramą paišiau 2017 balandį. Šios diagramos parodo kokios Vilniaus miesto taryboje yra koalicijos: kas priima sprendimus, o kas trukdo juos priimti (arba siūlo alternatyvius sprendimus).

Manau, jog tai padeda išskaidrinti politikus, t.y. jeigu jie sako, kad yra vienoje koalicijoje, bet balsuoja kažkaip kitaip – reiškia, jie ne toje koalicijoje, kurioje deklaruoja esantys.

Šios diagramos būtų geresnės ir tikslesnės, jeigu jas paišytumėm kokių nors rezonansinių balsavimų atžvilgiu. Arba, jeigu kas nors išanalizuotų klausimus semantiškai ir galėtų juos surūšiuoti pvz. pagal ideologijas ar pagal kitas vertybes – šios diagramos parodytų tarybos narių poliarizacijas tais požiūriais. Bet aš neturiu tiek kantrybės ar laiko, kad galėčiau visus klausimus išanalizuoti semantiškai. Nebent atsirastų savanorių 🙂 Duomenys Github’e.

Continue reading Vilniaus miesto tarybos balsavimai 2017-2018. Schema #54

Žinau ko nepadarei praėjusiame tarybos posėdyje. Schema #49.

Iki šiol savo tarybos posėdžių balsavimo diagramose (žr.: Schema #45, Schema#36) analizavau kaip kokie tarybos nariai balsavo. O čia paanalizuosiu kaip nebalsavo.

Tarybos nariai turi galimybę balsuoti spaudžiant mygtukus “UŽ”, “PRIEŠ, “SUSILAIKAU”, bet gali ir nieko nespausti. Kai nieko nespaudžia – jie neskaičiuojami į kvorumą. Šitaip kone kiekviename posėdyje kvorumus mėgina griauti opozicinės Vilniaus miesto tarybos frakcijos: zuokistai, LLRA ir … TS-LKD. Nors TS-LKD yra pozicija ir dažniausiai elgiasi kai pozicija, bet retkarčiais mėgsta pasielgti kaip opozicija.

Aš atrinkau 2017 metų posėdžių klausimus (žinoma, iš nuostabaus http://github.com/vilnius/taryba) dėl kurių tarybos nariai nebalsavo ir su Gephi nubraižiau diagramas. Tose diagramose yra tarybos nariai surašyti ir nuspalvinti pagal frakcijas: linijos reiškia, jog tas narys nebalsavo dėl to klausimo, nors tame tarybos posėdyje buvo užsiregistravęs ir dėl kitų klausimų balsavo. Tokie nebalsavimai dažnai nutinka ir dėl to, kad posėdis užsitęsia ilgiau nei planuota ir tarybos narys išeina iš posėdžio. Arba viduryje posėdžio kur nors išeina. Arba pražiopso. Tie klausimai dėl kurių nebalsavo nedaug tarybos narių – tikriausiai atsitiktiniai, bet tie, dėl kurių nebalsavo daugiau (o ypač opozicinės frakcijos) – gali reikšti kvorumo griovimo aktą.

Continue reading Žinau ko nepadarei praėjusiame tarybos posėdyje. Schema #49.

Schema #46. Vilniaus miesto tarybos sprendimų analizė.

Šiandien duše sugalvojau, kad Vilniaus miesto tarybos darbą galima analizuoti ne tik tarybos narių balsavimo kontekste, bet ir sprendimų priėmimo kontekste. T.y. pažiūrėti kurie klausimai buvo priimti ar atmesti mažiausiu balsų skirtumu, bei kurie klausimai buvo sprendžiami daugiausiu ar mažiausiu tarybos narių kiekiu. Na ir, žinoma, už kuriuos daugiausiai balsuota ir prieš kuriuos daugiausiai balsuota, bei dėl kurių daugiausiai susilaikyta nekalbant apie bendru sutarimu priimtus sprendimus.

Ką mums tai duoda? Ogi tai, kad tai mums padės suprasti/charakterizuoti šios kadencijos tarybą.

Pradedu nuo prieštaringiausių klausimų. T.y. klausimų kurių sprendimas buvo nusvertas mažu tarybos narių balsų kiekiu. Pagalvojau, kad mažai yra 5 ir mažiau. Čia mano toks sugalvojimas. Tokie klausimai yra:

Continue reading Schema #46. Vilniaus miesto tarybos sprendimų analizė.

Schema #45. Vilniaus miesto savivaldybės koalicijos

Savo 36 schemoje pasakojau apie Vilniaus miesto tarybos koalicijas per balsavimus. Tai yra, paimame mano mylimą Gephi ir sudėliojame balsuotojus į vieną žemėlapį. Balsuotojai pasiskirsto taip, kad už tuos pačius klausimus balsavę žmonės atsiduria daug maž toje pačioje vietoje 2D erdvėje. Ir tie žmonės susidėlioja daug maž taip, kokios frakcijos/koalicijos yra.

Tai dabar aš padariau lygiai tą patį, tik duomenų dabar turime truputį daugiau lyginant su praėjusiu kartu. Tuo pačiu pasitikriname ar pasikeitė kas ar ne ir jei pasikeitė tai kaip.

Čia yra visų balsavimų “UŽ” žemėlapis, kur skaičiukai yra klausimų ID, o linijos reiškia, kad tas žmogus už tą klausimą balsavo (kuo burbulas didesnis – tuo daugiau tas tarybos narys balsavo “UŽ”):

Čia įdedu tą paveiksliuką tik todėl, kad jis gražus.
Čia įdedu tą paveiksliuką tik todėl, kad jis gražus.

O čia yra paveiksliukas paaiškinantis ką reiškia vietos (spalvos, kaip jau tikiuosi spėjote suprasti, yra frakcijos):

Continue reading Schema #45. Vilniaus miesto savivaldybės koalicijos

Schema #36. 2015 išrinktų VMS tarybos narių balsavimai

Man patiko burbulai. Tai dar papaišiau.

O buvo taip: susirinkime pas merą dėl atvirų duomenų. Aptarėme ką padarėme, ką darome, ką darysime ir kaip sekasi. Viena išvada piršosi gan akivaizdi: duomenys yra atveriami, bet vangokai naudojami. Mažoka duomenimis grįstų sprendimų.

Ta pati išvada man galvoje sukosi ir parašius apie tuos burbulus ar kitas mano įvairių rinkimų analizes anksčiau. Žmonės nemato naudos, nes nepaaiškinama jiems aiškiai kas tai per nauda.

Tad aš nusprendžiau peržvelgti mūsų sukauptus atviruosius duomenis ir kokį kartą į savaitę pateikti kokį nors duomenų analizės pavyzdį tiesiog šiaip – smagumui.

Šį kartą stabtelėjau ties taryba. Jau pažįstami duomenys – t.y. balsavimo rezultatai 😀

Continue reading Schema #36. 2015 išrinktų VMS tarybos narių balsavimai

Schema #32 Pinigai aplinkos apsaugai

Gavome iš Vilniaus savivaldybės administracijos dokumentą patvirtinti. Gavome, tai mes – aplinkosaugos ir energetikos komitetas.

O dokumentas, tai “VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS APLINKOS APSAUGOS RĖMIMO 2016 METŲ SPECIALIOSIOS PROGRAMOS PRIEMONĖS“.

Tame dokumente matome, kad yra priemonės ir yra priemonėms išleisti skirti pinigai. Man, žinoma kilo tokie klausimai:

  • Kas paskirstė tuos pinigus šitaip?
  • Ar pinigų užtenka? Jei ne tai kiek trūksta?
  • Ar pinigai bus efektyviai išleisti?
  • Kaip patikrinti ar pinigai bus efektyviai išleisti?
  • Kas patikrins ar pinigai bus efektyviai išleisti?

Atsakymą gavau tik į pirmą klausimą. Į antrą klausimą atsakymas ir taip aiškus – aišku, kad neužtenka. Tiesa, kiek trūksta tai nelabai aišku. Nelabai aišku, nes nėra atsakymų į žemiau esančius klausimus.

Programa buvo paruošta remiantis praėjusių metų patirtimi. Kaip ir kokie pokyčiai įvyko nelabai aišku. Dėl pokyčių tai kiek aiškiau – Kasparas Adomaitis (kolega) atsiuntė 2015 metų paskirstymą. Tai aš va paėmiau ir sulyginau:

Continue reading Schema #32 Pinigai aplinkos apsaugai