Šeštadienio pietūs: ėriuko koja ir makaronai

Neseniai visa šeima atostogavome Turkijoje. Turkija, nes pigiau nei kitur ir ten su nedideliais vaikais gal paprasčiau. Nusipirkom 7 dienas visai neblogame viešbutyje (“Limak Limra“).

Turkijoje viešbučiuose yra maudomasi baseinuose, geriami kokteiliai, deginamasi, ir valgoma. Gal tiksliau – rijama. Gan daug.

Maistas neblogas – tik kiek vienodokas. Žmona labiausiai pasiilgo kiaulienos. Man atrodo kad ir aš. O ypatingai šoninės:

Dar pasiilgau namie gaminto maisto. Principe išvažiavę buvome tam, kad nuo naminio maisto pailsėtumėm. Panašu, kad pailsėjom.

Taigi, iš šaldytuvo išsitraukiau ėriuko kojos dalį (kažkurios kojos kažkuri dalis) ir ant silpnos kaitros viriau kokias ~4 valandas. Tiksliau neviriau, o šildžiau (vanduo neburbuliavo – tik “vaikščiojo”):

Dėjau šiek tiek druskos ir šiek tiek žolelių (kažkokio
Dėjau tik druskos ir šiek tiek žolelių (kažkokio “Provanso” žolelių mišinio).

Kurį laiką galvojau ką čia su juo nuveikus. Mąsčiau apie mielines bandeles ir kažką panašaus į burgerius, kuriuos valgytumėm užkąsdami buljonu.

Bet tada, pasitaręs, nutariau atsisakyti tos minties, nes vaikai nelabai kažkaip valgo mūsų tuos burgerius, kad ir kokie jie man skanūs būtų (beje, Turkijoje irgi valgė daugiausiai tik makaronus ir bulvių košę).

Nutarėme buljoną padalinti keliems patiekalams: sriubai, šaldytuvui ir makaronams. Sriubą gaminom paprastuoju būdu: buljoną sumaišyt reikia su kuria nors šita sriuba. Žinau, kad tai “tas” fabrikas, kurio savininkas yra nuteistas ir kuris tyčiojasi iš Lietuvos teisėtvarkos kaip įmanydamas, bet ta produkcija visai nebloga.

Į šaldytuvą pasidėjau buljono puslitrį sekančiam kartui, na o likusią dalį kiek praskiedžiau vandeniu ir išviriau savo gamybos makaronų:

Dalis tagliatelle makaronų (mano aparatas moka tokius ir Spaghetti Chittarra)
Dalis tagliatelle makaronų (mano aparatas moka tokius ir Spaghetti Chittarra)

Na, o tada padažas: daug šoninės ir truputį ėriuko mėsos (smulkiai supjaustytos):

Bacon bacon!
Bacon bacon!

Ir štai, vualia:

Mano šešadieniniai makaronai su šonine ir ėriuku
Mano šešadieniniai makaronai su šonine ir ėriuku

Dabar beliko tik atsikratyti kažkaip tų priaugtų kelių kilogramų Turkijoje…

Lazanija

Itališką virtuvę nutariau palaikyti pas save dar šiek tiek. Eksploitinu makaronų gaminimo aparatą, kurį gavau dovanų. Specialiai. Nes aname poste (šiaip tai feisbuke) vienas komentatorius užsiminė, jog šis daiktas (kažkokiuose reitinguose) yra vienas mažiausiai naudingų ir naudojamų virtuvėje.

Ot ir ne! Bent jau šią savaitę. Taigi, Lazanija.

Ai beje, čia ne už ilgo bus postų apie tai kaip aš džiaugiuosi puikiais vilniečiais iš Šeškinės, kurie man atidaro duris. Čia užtat kad esu LRLS kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą kartu su būsimu (su jūsų pagalba) meru Remigijum Šimašium. Esu 18’as (žr. 75 lapą :D).  Bet šiandien dar bus kulinarija.

Lazaniją gaminome kartu su Dalia, pagal jos receptą:

Vienas lazanijos lakštas
Čia lazanijos lakštai iš dviejų rūšių miltų: “Speltos” šviesių ir tamsių (tikriausiai pilno grūdo). Tamsių maždaug 1/3. Ir vienas kiaušinis. Tešlą pasigaminau kiek per kietą šįkart, tai teko paprakaituot – kone sulaužiau aparatą. Trečią kartą darysiu kaip ir pirmąjį: užminkysiu skystesnę tešlą ir po truputį dėsiu miltų iki reikalingos konsistencijos.
Lazanijos lakštai
Kadangi pas mus vietos mažoka, tai dėjau lakštus vieną ant kito. Tarpuose – virtuvinis popierinis rankšluostis. Geriau būtų visus lakštus išmėtyti kur nors ant stalo, kad padžiūtų.
Bolognese 01
Bolognese pradžia: svogūnas puode.
Bolognese 02
Mėsa ant svogūnų. Mėsa – tai jautiena ir kiauliena.
Bolognese 03
Paprika. Čia ta pigiausia graikiška. Dabar prekybcentruose jos kaip tik yra – tokios pailgos.
Bolognese 04
Pomidorai savo sultyse. Smulkinti
Bolognese 05
Bolognese padažas po kelių valandų – gatavas.

 

Beshamel 01
Bešamelio padažo pradžia: ištirpdomas sviestas.
Beshamel 02
Miltai

 

Beshamel 03
Čiut-čiut pakepinam miltus
Beshamel 05
Pienas
Beshamel 06
Muskato riešuto truputuką.
Beshamel 07
Bešamelio esmė – viską visada intensyviai maišyti. Nemaišysi – bešamelis nesigaus. Ir per ilgai kaitinti negalima. Kai tik įgauna tokią tiršto kremo konsistenciją – pilti į kokį nors indą.
Lasanija 01
Dėliojame lazaniją: bešamelis, lakštai, bolognese.

 

Lazanija 02
Tada mocarelos. Pirkau sūdytos.
Lazanija 03
Dar bešamelio…
Lazanija 04
Tada vėl lazanijos lakštai.

 

Lazanija 05
Vienas kitas sluoksnis – kiek gausis. O viršuje vėl bešamelis.
Lazanija 06
Iš šono atrodo va taip. Ant viršaus, žinoma – sūris.
Lazanija 07
Na, kai spalva viršaus tokia, tai reiškia, kad iškepė.
Lazanija 08
Va. Rezultatas. Laaabai skanus 🙂

Projektas visai dienai gavosi. Bet laaabai skanus 🙂

UPD: sekančią dieną lazanija yra gražesnė:

Sekančios dienos lazanija
Sekančios dienos lazanija

Ai tiesa, VRK sako, kad reikia žymėti visus postus soc. tinkluose, kad tai yra politinė reklama rinkiminės kampanijos metu. Tai čia žinokite gali būti politinės reklamos požymių (ypač viršuje esančiose eilutėse). Būkite atsargūs.

Niekas neapmokėjo, nes pasidariau sau šitą reklamą nemokamai. Fotoaparatą ir maisto produktus pirkome iš šeimos biudžeto. Ir kompiuterį. Ir elektrą. Ir kitus komunalinius mokesčius.

Pietūs itališkai arba italokinotumeliškai

Čia mano tokia itališkų makaronų interpretacija. Tai gali būti, kad visai čia viskas ne itališka. Nes gal kiek kinietiškai, bet labiausiai tai tumeliškai 😀

Tai mano antras bandymas gamintis makaronus (su dovanotomis makaronų staklėmis – ačiū dar kartą, Brone). Makaronus, žinia, reikia gamintis iš kietųjų kviečių miltų. Mėginau prekybcentriuose paieškoti to stebuklo, bet kažkaip neradau. Tai pirmas bandymas buvo su aukščiausios rūšies “Kauno grūdų” miltais, kiaušiniais ir moliūgu. Gavosi neblogai:

Makaronai su moliūgu
Makaronai su moliūgu. Atrodo ne taip skaniai, kaip ištiesų buvo. Čia jie kiek sulipę, bet nėra blogi tikrai… Tikrai-tikrai!

Antrą kartą pamėginau su “Spelta” grūdų miltais (“Malsenos”). Gavosi labai skaniai. Pirmą kartą, kaip vėliau paaiškėjo, dariau per minkštą tešlą.

Taigi, “Speltos” grūdų miltai su kiaušiniais išminkyti iki kietos tešlos. Pagrindinis minkymas, kaip vėliau paaiškėjo (nes buvo per minkšta tešla, tai teko dar miltų vis pridėti), buvo atliekamas su staklėmis: truputį miltų, tada perlenki, tada persuki, tada dar miltų, perlenki ir vėl persuki. Tešla turi gautis tokia gan sausa. Štai rezultatas:

Su mano staklėmis galima daryti
Su mano staklėmis galima daryti “spaghetti” ir “tagliatelle” (lyg ir). Tai šį kartą dariau “spaghetti”.
Nugi visai neblogai gavosi išties.
Nugi visai neblogai gavosi išties.

 

Šaldytuve radau vištienos blauzdelienos. Tai nutariau, jog tai bus padažas prie makaronų:

Blauzdeliena ir, žinoma, svogūnai su česnaku.
Blauzdeliena ir, žinoma, svogūnai su česnaku.

Pirmiausiai pakepinau svogūnus su česnakais. Pakepinęs padėjau į lėkštutę, nes jeigu kepčiau ten pat vištieną, tai visi svogūnai sukeptų arba susviltų:

Čia tie svogūnai su česnaku kepa. Dar susitryniau šiek tiek kumyno, čili dribsnių ir baigę kepti kiek pabarsčiau svogūnus.
Čia tie svogūnai su česnaku kepa. Dar susitryniau šiek tiek kumyno, čili dribsnių ir baigiant kepti kiek pabarsčiau.

Tada į tuščią keptuvę pripyliau gausiai aliejaus, gerai įkaitinau, sumečiau kulšelieną, pakepinau, aliejų išpyliau, sudėjau pomidorų pastos, truputį grietinės, sojos padažo, pomidorų padažo, kumyno ir čili dribsnių mišinuko, išviriau makaronus:

Verda gražuoliai. Skonis toks, kaip atrodo - šilkinis. Viriau ~1 minutę.
Verda gražuoliai. Skonis toks, kaip atrodo – šilkinis. Viriau ~1 minutę. Beje, žinau, kad čia ne makaronai, o pasta, bet pasta yra dantų, o čia makaronai 🙂

Tiesa, pamiršau paminėti: susipjausčiau juostelėmis morką ir įdėjau baigiant kaitinti kulšelieną su padažu. Gerai padariau: traškios morkos buvo labai į temą.

O štai čia rezultatas:

Štai kas gavosi. Galėjau gal ir išmaišyti viską - taip kaip priguli, bet su sąlyga, kad tai italokinotumeliškai, tai serviravausi sau taip.
Štai kas gavosi. Galėjau gal ir išmaišyti viską – taip kaip priguli, bet su sąlyga, kad tai italokinotumeliškai, tai serviravausi sau taip.

Suvalgėme su sergančiu vaiku kaip smakai. Palikau dar makaronų ir padažo vakarui: žmonai ir jaunėliui. Tikiuosi irgi įvertins.

Mantai gavosi kinietiški koldūnai

Štai šią savaitę būnu namie su jaunėliu, nes jaunėliui kokia tai snarglialigė.

Vyresnėlis darželyje, o tai reiškia, kad galiu sau leisti ką nors pagaminti.

Vakar štai pagaminau moliūgų sriubos ir troškinį su alumi.

Gavosi štai taip:

Moliūgų sriuba. Rėmiausiu <a href=
Moliūgų sriuba.
Rėmiausi Beatos receptu. Tik nedėjau salierų ir naudojau Provanco kvapniųjų žolelių mišinį (mairūnai, čiobreliai, bazilikai, raudonėliai, rozmarinai).
Bulioną viriau iš dviejų kalakuto blauzdų.

Mano skoniui gavosi labai skaniai. Tik vaikai kažkodėl neaprūvino. Keista, nes jaunėlis moliūgų tyres kūdikystėje kapojo kaip geras. Na, ne tai ne. Pats visą suvalgiau 😀

O čia tasai troškinys su alumi. Gavosi irgi labai skaniai. Tie juodi gabaliukai - džiovintos slyvos. Vyresnėlis suvalgė visą lėkštę.
O čia tasai troškinys su alumi. Gavosi irgi labai skaniai. Tie juodi gabaliukai – džiovintos slyvos. Vyresnėlis suvalgė visą lėkštę.

Su sąlyga, kad liko kalakuto virtos blauzdos nutariau padaryti iš jų įdarą virtiniams. O virtinius nutariau virti garuose, kad gautųsi kokie tai mantai ar tai kinietiški koldūnai.

 

Kalakuto blauzdos ir kraštas tešlos.
Kalakuto blauzdos ir kraštas tešlos.

Tai štai tos vakarykštės blauzdos ir kraštas tešlos. Tešlą dariau taip: nuplikiau truputį miltų verdančiu vandeniu įbėriau dar neplikytų miltų ir kiaušinį vieną ir truputėlį druskos.

Mėsą nuo kaulų nupjausčiau, pakepinau vieną svogūną ir truputį cukinijos:

Cukinijos ir svogūno galėjau įdėti daugiau - būtų šlapesnis įdaras. Dabar gavosi čiut-čiut sausokas.
Cukinijos ir svogūno galėjau įdėti daugiau – būtų šlapesnis įdaras. Dabar gavosi čiut-čiut sausokas.

Na, o tada svogūnus ir kiek patroškintas po dangčiu cukinijas ir kalakuto blauzdų mėsą, truputėlį druskos ir pipirų subėriau į puoduką ir sumaliau su blenderiu. Man būtų buvę skaniau tiesiog supjaustyti tos mėsos gabaliukai, bet galvojau apie vaikus.

Štai tokia masė
Štai tokia masė iš kalakuto, svogūno ir šiek tiek cukinijos.

Na, o tešlą pjausčiau su “Grant’s” stikline, nes tada gaunasi tokie trikampiai ir tai yra įdomiau 😀

Tai va kokie gaunasi tešlos gabaliukai
Tai va kokie gaunasi tešlos gabaliukai

Mantai gavosi va tokie kinietiški koldūnai:

Va tokie.
Va tokie mantai gavosi.

Visus tuos virtinukus dėjau į garų puodą, kurį kažinkadais pirkome už vieną iš pirmųjų lipdukų akcijų:

Sumečiau ir išsigandau kad prilips, nes vieną norėjau pataisyt, ale jis prilipęs buvo. Bet kai išvirė tai tai ten visai gražiai atsikrapštė.
Sumečiau ir išsigandau kad prilips, nes vieną norėjau pataisyt, ale jis prilipęs buvo. Bet kai išvirė tai tai ten visai gražiai atsikrapštė.

Na, o tada į lėkštę sviesto, grietinės ir skanaus:

Skaniai gavosi. Tešla gavosi tokia tampri, bet ne per daug, įdaras toks... kalakutiškas. Kaip minėjau - kiek sausokas. Bet pasėmus daugiau grietinės/sviesto - gerai!
Skaniai gavosi. Tešla gavosi tokia tampri, įdaras toks… kalakutiškas. Kaip minėjau – kiek sausokas. Bet pasėmus daugiau grietinės/sviesto – gerai!

Obuolių pyragas su varške

Tai bene vienas paprasčiausių ir skaniausių obuolių pyragų, kokių esu ragavęs. Taip pat sako ir Beata, nes pas ją radau šį receptą.

Beata sako, kad čia yra Vilmos geriausias obuolių pyragas su varške. Vilma, kaip supratau, yra Beatos draugė. Ir jos visos labai rūpinasi savo figūra.

Užtai šis pyragas neskirtas tiems, kurie rūpinasi savo figūra. Man atrodo, kad Beata sako, jog galima šį pyragą valgyti, kai lauke taip šalta. Kaip šalta? Ogi taip, kaip buvo, kai ji rašė tą straipsnį savo bloge. Dabar gi nėra labai šalta (+3 laipsniai pagal Celsijų).

Užtai pyragas ne blogesnis. Kaip ir ledai – jie ir žiemą tokie pat skanūs. Tik valgome juos mes dažniausiai namie, kur šilta, o ne lauke.

Visos tos figūros ir lauko temperatūros čia mažiau svarbios. Svarbiausia, kad šį pyragą paprasta gaminti ir jį labai mėgsta mūsų vaikai! Ir ne mažiau svarbu yra tai, kad pyrage daug varškės ir obuolių. O varškė ir obuoliai labai sveika augančiam organizmui.

Taigi štai:

Varškė (~500g) ir 4 kiaušiniai (varškės buvo daugiau, nei recepte) ir dar razinos (improvizacija).
Varškė (~500g) ir 4 kiaušiniai (varškės buvo daugiau, nei recepte) ir dar razinos (improvizacija).
Miltai cukrus ir sviestas. Sviesto 180 g (kaip recepte). Miltai ir cukrus iš akies.
Miltai cukrus ir sviestas. Sviesto 180 g (kaip recepte). Miltai ir cukrus iš akies.

 

Pirmas sluoksnis formoje
Pirmas sluoksnis formoje – miltai su cukrum ir sviestu
Antras sluoksnis - varškė su razinom ir kiaušiniais.
Antras sluoksnis – varškė su razinom ir kiaušiniais.

 

Trečias sluoksnis - obuoliai (tarkavau su tarka). Ten dar užbarsčiau miltus su cukrum ir sviestu per klaidą.
Trečias sluoksnis – obuoliai (tarkavau su tarka).
Ten dar užbarsčiau miltus su cukrum ir sviestu per klaidą.
Taigi reikėjo cinamono ir cukraus! Kadangi ne daug teužbėriau, tai nieko baisaus.
Taigi reikėjo cinamono ir cukraus! Kadangi nedaug teužbėriau tų trupinių, tai nieko baisaus.

 

Tai va dabar tik reikia dėti tuos miltus su cukrum ir sviestu!
Tai va dabar tik reikia dėti tuos miltus su cukrum ir sviestu!
Kepė ilgai. Nežinau kiek Belekiek. Bet ilgiau nei pusvalandį. Gal 40-50 minučių. 180 laipsnių pagal Celsijų įkaitintoje orkaitėje - kaip parašyta recepte.
Kepė ilgai. Nežinau kiek Belekiek. Bet ilgiau nei pusvalandį. Gal 40-50 minučių. 180 laipsnių pagal Celsijų įkaitintoje orkaitėje – kaip parašyta recepte.

 

Štai jis gražuolis atpjautas! Suvalgė po va tokį gabalą vaikai ir iškarto nuėjo miegoti :D
Štai jis gražuolis atpjautas!
Suvalgė po va tokį gabalą vaikai ir iškarto nuėjo miegoti 😀
Čia atpjautas kitu rakursu: žiūri piktas į mus ir kažko ironiškai klausia. Idant seilėtekis stipresnis būtų.
Čia atpjautas kitu rakursu: žiūri piktas į mus ir kažko ironiškai klausia. Idant seilėtekis stipresnis būtų.

Skanaus!

Šokoladinis tortas

Būna tokių vakarų mums, kai kažko staiga užsimanome skanaus.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai paprasta – kažko nori skanaus, tai eini ir nusiperki. Bet ne. Nėra tai paprasta. Nepaprasta, nes neaišku ko norisi. Ar tai kokio pyraaaaago, ar tai kokio toooorto.

Tie kur šalia mūsų esančioje parduotuvėje, tai nelabai skanūs, o ir pasirinkimas labai prastas. Tikrai skanių pyragų ir tortų galima nusipirkti kokiose nors “Presto” ar “Krustum” ar panašiose vietose. Bet toli ir brungu.

Todėl nutarėme išsikepti tortą patys. Šiaip sau be progos, tiesiog kad skaniai suvalgytumėm.

Rado žmona internetuose štai šį šokoladinio torto su maskarponės kremu ir avietėmis receptą. REKOMENDUOJU! Labai skanus gavosi!

Labai griežtai laikėmės recepto. Tik nesu tikras ar naudojome tuos pačius miltus, mes šį kartą naudojome kepiniams skirtą mažo glitimo 405D miltus.
Labai griežtai laikėmės recepto. Tik nesu tikras ar naudojome tuos pačius miltus, mes šį kartą naudojome kepiniams skirtą mažo glitimo 405D miltus.

Biskvito tešlos gamyba man jau matyta. Labai panaši į keksų tešlą. Tai yra tą, kur reikia sviestuotą cukrų sujungti su kiaušiniais:

Kepėm irgi griežtai pagal receptą - 170 laipsnių pagal celsijų. Silikoninėje formoje. Tokioje rekomenduoju kepti ir jums, nes keksabiskvitas gaunasi lipnus.
Kepėm irgi griežtai pagal receptą – 170 laipsnių pagal celsijų. Silikoninėje formoje. Tokioje rekomenduoju kepti ir jums, nes keksabiskvitas gaunasi lipnus.
Na, o čia rezultatas. Neužteko to balto viskam padengti, o be to nebuvo ko ir stengtis, nes sau kepėm.
Na, o čia rezultatas. Neužteko to balto viskam padengti, o be to nebuvo ko ir stengtis, nes sau kepėm.
O čia atpjautas gabaliukas. Va čia visas grožis ir skanumas! Aviečių neturėjome, tad jų čia ir nėra. Truputį žmona įpylė raudonųjų serbentų sulčių - labai derėjo.
O čia atpjautas gabaliukas. Va čia visas grožis ir skanumas! Aviečių neturėjome, tad jų čia ir nėra. Truputį žmona įpylė raudonųjų serbentų sulčių – labai derėjo.

 

 

 

Keksai

Keksus mes mėgstam. Keksus mėgsta daug žmonių.

Yra antai ir visas blogas vien tik su keksų receptais.

Tai štai išsikepėm anądien keksų. Tik receptą ėmiau ne iš to blogo, o iš šokoladinio varškės pyrago. To pyrago ne varškės sluoksnio skonis ir faktūra visai kaip kekso.

Visa esmė, yra sutrinti sviestą su cukrumi:

Sviestą triname su cukrumi. Geriausia - iki baltumo. Čia buvo sviesto ir užsilikusio margarino šaldytuve mišinys. Kažkiek :D
Sviestą triname su cukrumi. Geriausia – iki baltumo.
Čia buvo sviesto ir užsilikusio margarino šaldytuve mišinys. Kažkiek 😀

Tada į ten reikia dėti kiaušinius ir išmaišyti:

Paskui įdėti jogurto:

Čia į visą tą sviesto, cukraus ir kiaušinių mišinį įpiltas jogurtas (belekoks - šaldytuve radau su persikais)
Čia į visą tą sviesto, cukraus ir kiaušinių mišinį įpiltas jogurtas (belekoks – šaldytuve radau su persikais)

Dar įdėti džiovintų vaisių:

Dar pridėjau džiovintų spanguolių. Gavosi va tokia nevienalytė masė.
Dar pridėjau džiovintų spanguolių. Gavosi va tokia nevienalytė masė.

Miltų (kažkiek iš akies – svarbu, kad nebūtų per daug) dar kepimo miltelių. KEPIMO MILTELIŲ būtinai reikia įdėti. Na, o paskui sudėti į formeles:

Pridėjau miltų (kažkiek :)) ir gavosi tokia gan tiršta masė, kurią sudėliojom į formeles.
Pridėjau miltų (kažkiek :)) ir gavosi tokia gan tiršta masė, kurią sudėliojom į formeles.

O kepti 180 laipsnių pagal Celsijų įkaitintoje orkaitėje kol iškeps:

Gavosi tiesiog puikūs! Minkštučiai, ne sausi, su pusiau traškia, pusiau tąsia plutele. mmm... Tiesiog puikiai gavosi!
Gavosi tiesiog puikūs! Minkštučiai, ne sausi, su pusiau traškia, pusiau tąsia plutele. mmm… Tiesiog puikiai gavosi!

Silikoninėse formelėse liko šiek tiek sviesto/margarino mišinio. Panašu, kad per mažai kiaušinių/miltų dėjau. Bet skonis dėl to tik geresnis! Daugiau miltų ir kiaušinių gali reikšti kietesnį ir ne tokį skanų keksą.

 

Mėsos pyragas

Kepiau mėsos pyragą.

Nors norėjau tai kepti taip vadinamą meatza – mėsos picą. Tai kai iš mėsos suformuojamas padas, o tada ant viršaus dedami piciniai priedai. Lietuviškų tokio dalyko receptų greitai neradau. Radau angliškų, bet tingėjau aiškintis kai kuriuos žodžius.

Tai štai internetuose radau kažkokį mėsos pyragą pas seforeceptai.lt. Receptas patiko dėl kokybiškos pustrapės tešlos (ingredientai davė suprasti, kad tikrai bus gera: 130g sviesto 400g miltų, 130g grietinės, 1 kiaušinio trynys, kepimo milteliai) ir varškės.

VARRRRRŠKĖĖĖSSS! Varškė, varškė, varškė, varškė! Kažkaip gerai man gaunasi su ta varškė. Ne veltui straipsnis apie varškės apkepą (specialiai nededu nuorodos) yra mano rekordinis peržiūrų kiekiu.

Dariau viską gan griežtai pagal receptą. Tik grietinės pasirodo neturėjau pakankamai tai pakeičiau grietinėle (nes jos tai turėjau). Į tešlą dėjau ~80 gramų grietinės (40 proc. riebumo – mes tik tokią mėgstam), o likusi dalis – grietinėlė.

VARRRŠKĖĖĖĖ! Su įtarkuotu parmezanu ir grietinėle
VARRRŠKĖĖĖĖ!
(200g) su įtarkuotu parmezanu (50g) ir grietinėle (100g)

Į varškės sluoksnį dėjau tik grietinėlę, nes grietinė baigėsi. Varškę naudojau maksimalaus riebumo, kokį randame parduotuvėse – 15 proc. Turguje galima gauti dar riebesnės. Kažkada su ja iškepiau savo tą apkepą. Gavosi žiauriai skanu. Kuo riebesnė varškė – tuo geriau. O ir tekstūra tos riebiosios yra visai kita: švelnesnė ir tokia minkštesnė.

Į mėsą dėjau blanširuotus smulkintus tris pomidorus, o ne konservuotus, nes neturėjau.

Svogūnai keli, česnakai keli, ~400g kiaulės sprandinės, trys blanširuoti ir susmulkinti pomidorai.
Svogūnai keli, česnakai keli, ~400g kiaulės sprandinės, trys blanširuoti ir susmulkinti pomidorai.

Daugiau nuo recepto lyg ir nenukrypau. Tiesa, neturėjau ten kažkokio tupervarės, tai pynę padariau pats. Nesigavo labai gražiai, bet užtai skaniai.

Paruošta šauti į krosnį.  Tešlos padas, tada varškės sluoksnis, tada mėsos sluoksnis ir mano pseudo pynė.
Paruošta šauti į krosnį.
Tešlos padas, tada varškės sluoksnis, tada mėsos sluoksnis ir mano pseudo pynė.

Įdomu dar tai, kad patepti reikia viską tryniu, o ne tiesiog kiaušiniu plaktu. Taip parašyta recepte. Manau, kad gerai parašyta – išties apskrudimas labai skanus. Kiek skanesnis, nei kiaušinio plakinio.

Štai taip atrodo iškepęs. Kepiau keliom minutėm ilgiau nei recepte - t.y. ~45 minutes 200 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje.
Štai taip atrodo iškepęs. Kepiau keliom minutėm ilgiau nei recepte – t.y. ~45 minutes 200 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje. Buvo baisu, kad neiškeps gan storas padas. Kitą kartą dėčiau plonesnį jį ir kepčiau trumpiau.

Ir vienas patarimas pabaigai: nevalgykite jo karšto. Karštas jis ne koks. Toks rūgštokas ir varškės skonis keistas. O štai šaltas jis tiesiog puikus! Primena man kiek angliškus mėsos pyragėlius, kuriuos valgiau, kai ten buvau  nutranzavęs padirbėti vienoje betono figūrėlių manufaktūroje.

Štai čia jis prapjautas. Čia fotografuota kai karštas. Karštas jis nelabai, o štai šaltas - puikus!
Štai čia jis prapjautas. Čia fotografuota kai karštas. Karštas jis nelabai, o štai šaltas – puikus!

Tiesa, vaikai kol kas nevalgė, nes buvo sotūs. Matysime, kaip bus kitą dieną.

Šokoladinis varškės pyragas

Sugalvojome sūnaus gimtadieniui iškepti pyragą, o ne pirkti kokį nors tortą ar ten šakotį.

Pirkti nenorime, nes su pirktiniais tortais ir ten visokiais jų ingredientais yra daugybė problemų: kai kurie vaikai gali būti alergiški, kokie nors produktai gali būti pasenę ir maži skrandžiai gali neatlaikyti apkrovos ir panašiai.

Apskritai darželių politika tortų atžvilgiu yra gan griežta, todėl nusprendėme patys iškepti ką nors.

Prieš kepant nusprendėme, kad reikia kepti kokį nors varškės apkepą ar panašų dalyką (alergiškų varškei nedaug būna žmonių). Dalia pasiūlė paieškoti šokoladinio varškės pyrago. Nu tai va ir suradome štai šį šokoladinį varškės pyragą.

Iškepiau kažką panašaus, nes namie neradau kakavos, o į parduotuvę eiti nebesinorėjo. Ir dar užtingau kaitinti šokoladą, tai tiesiog sumečiau gabaliukais į tešlą.

Darželyje torto neliko nei gabaliuko (nors kepiau ir dvigubą porciją) – gyrė. Todėl progai pasitaikius iškepiau jį dar kartą. Ir vėl nedėjau kakavos, o šokolado netirpinau – tiesiog įdėjau daugiau gabalų į tešlą ir vėl dariau dvigubo dydžio.

Proporcijos ir darbo eiga nuorodoje aukščiau, o čia, kaip visada, tiesiog eigos fotkės:

Čia yra sviestas su cukrumi sumaišytas ir ištrintas iki baltumo ir pusę kiaušinių porcijos sumaišyta jau
Čia yra sviestas su cukrumi sumaišytas ir ištrintas iki baltumo ir pusę kiaušinių porcijos sumaišyta jau
O čia jau su pilna porcija kiaušinių. Tiesa, kiaušiniai kažkokie XXL'iniai pas mus pasitaikė, tai gal kiek skystokai gavosi :/
O čia jau su pilna porcija kiaušinių. Tiesa, kiaušiniai kažkokie XXL’iniai pas mus pasitaikė, tai gal kiek skystokai gavosi :/

O čia va matome kaip yra sumaišoma cukraus ir sviesto masė su kiaušiniu (vien dėl garso įdėjau video, o kadangi filmavau viena ranka, o kita maišiau, tai atrodo lyg maišė vaikas ar šiaip kažkoks žmogus su sutrikusia judesių koordinacija):

Atskirai sumaišome (visai kaip keksai) sviestą, kepimo miltelius ir šokolado gabalus.
Atskirai sumaišome (visai kaip keksai) sviestą, kepimo miltelius ir šokolado gabalus (dėjau truputį juodo ir truputį pieniško).
Gaunasi tokia pyrago keksinė masė
Gaunasi tokia pyrago keksinė masė
O čia varškės įdaras. Čia gal kiek nevisai tiksliai pagal receptą vėlgi padariau. Patingėjau atskirai cukrų su kiaušiniu išplakti. Tai panašu, kad tai buvo klaida. Ne kritinė, bet geriau atskirai ištrinti sviestą su varške, o kiaušinius su cukrumi išplakti irgi atskirai, o tik paskui sumaišyti.
O čia varškės įdaras. Čia gal kiek nevisai tiksliai pagal receptą vėlgi padariau. Patingėjau atskirai cukrų su kiaušiniu išplakti. Tai panašu, kad tai buvo klaida. Ne kritinė, bet geriau atskirai ištrinti sviestą su varške, o kiaušinius su cukrumi išplakti irgi atskirai, o tik paskui sumaišyti.
Kepimo formą ištepiau sviestu. Gal ir nereikėjo to daryti, bet padariau.
Kepimo formą ištepiau sviestu. Gal ir nereikėjo to daryti, bet padariau.
Tepam pusę kekso masės į formą.
Tepam pusę kekso masės į formą.
O čia jau įpiltas varškės viduriukas ir užtepta kekso masė iš viršaus.
O čia jau įpiltas varškės viduriukas ir užtepta kekso masė iš viršaus.
Tą tirštą masę ant kiek mažiau tirštos masės lygiai tepti nebuvo lengva.
Tą tirštą masę ant kiek mažiau tirštos masės lygiai tepti nebuvo lengva.

 

Tą tirštą masę ant kiek mažiau tirštos masės lygiai tepti nebuvo lengva.
Tą tirštą masę ant kiek mažiau tirštos masės lygiai tepti nebuvo lengva.
Kept reikėjo ilgiau negu recepte.
Kept reikėjo ilgiau negu recepte.
Žodžiu reikia kepti ilgiau negu atrodo, kad jau iškepė :)
Žodžiu reikia kepti ilgiau negu atrodo, kad jau iškepė 🙂

Nors atrodo jis visiškai kitaip negu originaliame recepte, bet buvo skanus. Kiaušiniai buvo labai dideli ir keksų masė buvo kiek skystesnė, nei galėjo būti.

Bet vis tiek gavosi labai skaniai!

 

Daug blynų iš daug pieno ir dar varškės

Vienas ryškesnių mano gyvenime prisiminimų buvo apie tai, kaip kepiau lietinius blynus savo būsimai žmonai ir kaip jai nuo jų buvo bloga.

Nuo to laiko praėjo jau nemažai metų ir aš dabar išmokau kepti ne lietinius blynus o Crepes’us. Tai tie patys lietiniai blynai tik ten reikia dėti daug SVIESTO ir daug PIENO. Todėl šis receptas geresnis.

Žmonės giriasi, kad šaldytuvai jų nematę tiek daug pieno, varškės ar jogurtų. Todėl jums labai tiks šių blynų receptas (spauskite ant paveiksliuko):

Daug sviesto ir pieno
Sviestas sviestuotas su grietinėle

O jeigu jūs turite vaikų, tai tuos blynus galima valgyti ir šitaip:

Labai smagus būdas valgyti krepus
Labai smagus būdas valgyti krepus

Gali būti, kad to sviestuoto blyno kaukė gerai veiks jūsų vaikų veido odą. O be to, jei dar pas jus nepradėjo šildyti, tai keptuvė, kurioje kepami blynai turi būti labai karšta, o tai reiškia, kad sušyla ir virtuvė. O jei sušyla virtuvė, tai virtuvėje būna šilčiau.

O jeigu turite daug varškės, tai vienas geriausių varškės apkepo receptų yra toks (spauskite ant paveiksliuko):

Štai taip atrodo jis iškeptas. Kol šiltas purus ir labai skanus. Šaltas šiaip irgi skanus, bet šiltas skanesnis.
Štai taip atrodo jis iškeptas. Kol šiltas purus ir labai skanus. Šaltas šiaip irgi skanus, bet šiltas skanesnis.

Galų gale, jei jūsų neįleido apsauginiai į koncertą, neišmeskite savo grūdėtosios varškės (spauskite ant paveiksliuko):

Čia yra grūdėtosios varškės blynas su bananais.
Čia praplėšdamas blyną bandžiau parodyti lengvai tystančius varškės gabaliukus

Pieno produktai turi daug kalcio ir dėl to labai reikalingi jūsų organizmui ir panašiai.