Nežinau ką daryti valgyti

Ši dilema mus su žmona užklumpa netikėtai. Paprastai tai nutinka, kai namie nėra ko duot vaikams, o daryti irgi nelabai yra ką – reikia eiti parduotuvėn. Bet ką pirkti? Ką daryti valgyti? Viskas būtų daug lengviau, jei žinotumėm ką daryti.

Risoto? Nia… Karbonadą kokį su bulvėm? Nia… Salotų kokių? Nia… Taip ir krenta variantai, nes nežinia ką daryti valgyti. O gal labiau jau atsibodę tą kažką daryti. Galima aišku į kokį restoraną ar šiaip valgyklą patraukt, bet su su vaikais tai yra pasiryžimas daugiau nei noras. Nesinori… Bet sausainiais ir sumuštiniais gi neužkiši – juoba augantys organizmai, tad reikia įvairovės: vitaminų ten visokių, mikroelementų ten. Kalcio…

Šeštadieniais kai vyrai daro tvarką namie tokio klausimo stengiuosi išvengti. Tiksliau tokios dilemos neturiu, nes dar iš vakaro susiplanuoju virti kokią nors sriubą iš kokio nors mėsgalio1, kurį išsitraukiu iš šaldytuvo.

Tai darau bene kokį ketvirtą šeštadienį. Imu mėsgalį (šį kart aviuko kaklas berods ar kita stuburo dalis), bulvių, morkų, daržovių (kokių randu šaldytuve) ir dedu puodan:

Daržovės laukia savo eilės

Viskas išvirę atrodo štai taip:

Blenderiuota jaunėliui. Papjaustyta lėkštėj vyresnėliui ir tėčiui

Valgyti visai skanu. Bernardui sublenderiuota patinka. Augustas, su grietine valgo. Maistas šviežias (beveik). Gal net kokių vitaminų ar mikroelementų yra…

Šeštadienio misija įvykdyta.

_______________________________

1– Čia gi mes ir aviuko pusę pirkome iš ūkininkų ir pusę kiaulės

Duonos pudingas

Laukinių žąsų redakcija priėmė mano recenziją pas save publikuoti!!! Vakar nespėjau jums dar tuo pasigirti… O šiandien jau ten piktų komentarų prirašė.

Neseniai buvome dar viename restorane, apie kurį pabandysiu parašyti vėl į žąsis, nes tai yra taip smagu! O tuo tarpu noriu pasigirti dar vienu savo kepiniu. Receptą pasakė žmona, o iš kur ji sužinojo neklausiau…

Duonos pudingas

Duonos pudingą tikriausiai daryti labiau tiktų iš pasenusios duonos, bet aš dariau iš šviežut šviežutėlės “Toste” baltos skrudinimui skirtos duonos. Pirmiausiai apipjaustoma pluta kiekvienos riekelės ir išlkojamas puodo dugnas bei sienelės:

Man nebūdinga, bet stengiausi gražiai padengti visą plotą vienu gražiu sluoksniu. Bet galima ir ne taip gražiai daryti 😉

Tada dedamos šaldytos uogos (aš jų neatitirpinau, bet šiaip, geriau yra atitirpinti ir nupilti susidariusį vandenį – pudingas bus ne toks skystas), bei visa tai apipilama grietinėlės kiaušinio ir cukraus plakiniu:

Viską vėl teko daryti su mažyliu kitoje rankoje retkarčiais jį padedant į kėdutę, kai dviejų rankų prireikia (žmona buvo išlėkus į parduotuvę). A, o į 200 ml grietinėlės reikia 1 kiaušinio ir belekiek (nematavau) cukraus.

Tada vėl uždengiama apipjaustyta duona, vėl dedamos uogos ir vėl užpilama plakiniu . O tada paskutinis sluoksnis yra uždengiamas plutelėmis, kurios liko nuo apipjaustymo, bei visa tai lengvai su rankomis papresuojama, kad plakinys įsigertų į viršutinį sluoksnį:

Plutelių, matome, liko. Sekantį kartą kepčiau plokštesniame inde ir sutalpinčiau visas pluteles, nes jos šiame pudinge pasirodė labai puikiu akcentu.

Dedama į orkaitę (180). Po keliolikos minučių (pradėjus ruduoti) pabarstomas viršus ruoduoju cukrumi, tada dar pakepama, kol iškeps ir turime štai tokį rezultatą:

Žmona grįžusi iš parduotuvės kontroliavo pudingo kepimą. Gal ir dėl to jis galvosi toks skanus!
Čia truputėlį iš šono, kad dar skaniau atrodytų
Čia va taip atrodo tas daiktas prapjautas. Vieniem gali atrodyti skaniai, kitiems ne taip, bet aš tai žinau kaip tai buvo skanu!

Traškios plutelės su karamelizuotu cukrumi, šaldytų uogų rūgštumas ir pudingo turinys (bandelės ir iškepęs plakinys) yra nuostabus derinys!!! Augustas suvalgė dvi lėkštes. Aš apsideginau burną ir stemplę iš skubėjimo. Šis pudingas man labai patiko.

 

Spurgos

Kadangi paskutinė atostogų diena (rytoj darban), tai bendrom jėgom su Dalia išsikepėme spurgų. Darbas dviems: vienas daro, kitas vaikus gaudo.

Receptas va šitas. O nuotraukos va tokios:

Taip atrodo viską išmaišius
Aiejus įkaitintas
Dedama po truputį tešla

 

 

Čirška gražiai

 

Jau truputėlį apskrudo
O čia jau iškepę ir viena perpjauta
Čia iškepę stambesniu planu

Beatos blynai su improvizacija

Mes mėgstam keptus bananus. Dar mėgstam Beatos blynus.

Tai kodėl nesujungus šių dviejų dalykų į vieną puikų daiktą? Tai štai kaip mes tai sujungiame:

  • Imam du kiaušinius, pakelį grūdėtos varškės, bananų, miltų ir šlakelį vandens (kad lengviau valdomi blynai būtų):
    Vandens, miltų, truputėlio druskos ir truputėlio cukraus nepasakiau dar
    Čia sumaišome kiaušinius, varškę, žiupsnelį druskos, truputį cukraus
    Čia jau su miltais (4 kaupini sriubiniai šaukštai) ir truputėėėlis kepimo miltelių

     

  • Susipjaustome bananą ne-per-plonais griežinėliais:

    Bananus pjaustyti prieš pat kepimą, kad nespėtų pajuoduot
  • Dedam blynus į įkaitintą keptuvę ir uždedame bananų griežinėlius:

    Kuo daugiau bananų tuo geriau! Ir tik dėdamas šią foto supratau, jog čia galima "demerera" (ar kaip ten vadinasi) cukraus užbarstyt, kad būtų graži karamelinė plutelė...
  • Tada apkepame iš kitos pusės:
    Pakept, kol bananai pasidengs plutele
    Na, daug-maž tokia

    Nu va tokia
  • Valgom:
    Čia praplėšdamas blyną bandžiau parodyti lengvai tystančius varškės gabaliukus

    O čia prakąsta - kad matytųsi tie šiek tiek tystantys varškės gabaliukai, kurie labai dera su paskrudusiu bananu. Nereikia nei uogienės.

 

Pusryčiams košė… pagerinta

Nors kartą į savaitę pusryčiams verdam kokią nors košę vaikams: ar ten avižinių dribsnių, ar grikių ar manų košės.

Tai, kad skaniau valgytų nutariau pagerinti keptais bananais:

  • Perpjoviau bananus per pusę ir pabarsčiau rudu cukrumi, o košė po truputį verda:

    Nutariau kažkodėl pakepti truputį žievę - gal dėl to, kad išsiskiria natūralus bananų riebalas kažkoks. O žievės lupti negalima kol kepa, kad neištežtų viskas.
  • Bananus apverčiau ir ilgėliau kiek pakepiau iš geros pusės:

    Ta pajuodavus skūra neatrodo labai apetitiškai 😉
  • Na, o tada gražiai iškepusį bananą:

    Skonis truputį primena džiovintų bananų
  • Išimam bananą gražiai iš skūros, dedame košę ir valgom:
    Košė avižinių dribsnių šįkart

     

    Skanu visai. Aš net va tokią porciją suvalgiau pats. Augustas valgė irgi truputį 😉

Pietūs ant greičio

 

 

 

 

 

Šitas receptas ne mano sugalvotas. Ir gal net ne žmonos. Makaronų apkepas, kurio autorystė tikriausiai kur nors Italijoje.

O  buvo, kaip ir panašiais atvejais: vyresnysis išėjo su mama į Yamaha mokyklėlę, o man prisakė tai padaryti:

  • Rūkytą šoninę paskrudinu su svogūnais, kol verda makaronai:

    Viską darom vienu metu
  • Tada gi kai Šoninė atrodo avataip:

    Riebaliukai patirpę, svogūnai pasiauksavę...
  • O makaronai išvirę ir nupilti šaltu vandeniu:

    Mes mėgstam lenkiškus "lubella" - pigūs ir kokybiški (skanūs)
  • Suplakame du kiaušinius su grietinėle, supilame šoninę ir tą plakinį ant makaronų:

    Kažko trūksta...
  • Ir dar sūrio užtarkuojam:

    Taigi Sūrio!!!
  • Kepame orkaitėje kol iškepa:

    Sūris apsilydė, kiaušinių/grietinėlės mišinys iškepė...
  • Ir valgome:

    Na, visai skanu. Ne tai, kad būtų puiku, bet greitai ir sočiai.

Augustas valgė normaliai, o žmona sakė, kad net skanu 😉

Šeštadienis be linux

 

 

 

 

 

Šiandien vėl žmona mokosi buhalterijos ir aš kapitonas laive. Ta proga ir šeštadienio patiekalas: mielinės bandelės su kopūstų/rūkytos šoninės įdaru.

 

Imam kopūstą ir supjaustytą troškinam troškintuve ~30 min:

dar truputuką vandens reikia įpilti, kurį paskui, ištroškinus reikia išpilti

Užminkyti tešlą (miltai, vienas kiaušinis, mielių pakelis (sausų dėjau), truputis sviesto, druskos ir cukraus):

Kulinarijos komisija stebi darbą

Tada ištroškintus kopūstus:

Dar įmušiau kiaušinį, šoninės rūkytos įpjausčiau, druskos pabarsčiau ir pipirų įmaliau

Dedam į tešlą ir gaunasi pyragėliai:

Svarbu pirštų nesudrėkinti kopūstais, nes tešla nelimpa - kokius du pyragėlius teko mest...

Ten aišku kiaušinis ir sezamas ant viršaus. Iškepam, išimam ir valgom:

Stambiu planu
Nestambiu planu
Valgom

Tėvadienis

 

 

 

 

 

Su darbu susiję įstatymai man leidžia vieną darbo dieną per mėnesį paversti išeigine. Tai va, vakar tokia viena ir buvo. “Bet tai kaip daug padarysiu per tą dieną” – galvojau prieš jai ateinant.

Bet taip nieko ir nepadariau:

  • Neišvežiau seno kompo su dideliu monitoriumi į tam skirtą konteinerį (užima vietą spintoj)
  • Neišėjau pasivaikščioti su vaikais
  • Nepažiūrėjau įdomaus filmo
  • Neišsilyginau marškinių

Bet vistiek pavargau. Visą dieną mažinom betvarkę1. Porą kartų užsnūdau ir iškepiau krepų2:

  • Keturis kiaušinius išplakiau su trupučiu druskos ir trupučiu cukraus
  • įpyliau ~2/3 stiklinės pašildyto pieno su sviestu
  • įdėjau miltų tiek, kad tešla taptų tirštoka ir gabaliukai išsimaišytų
  • įpyliau dar ~2 stiklines pašildyto pieno su sviestu, kad tešla gautųsi skysta – tokia, kokia tinkama krepams.
  • Iškepiau krepus:

    Visiškai atsitiktinai gavosi gan įdomus raštas... Priminė man vieną skulptūrą Oslo oro uoste.
  • įdaras buvo padarytas iš varškės sutrintos blenderiu su grietinėle, o į ten dar buvo įdėta rūkytos/sūdytos lašišos
  • Suvyniotus krepus kepėm svieste/grietinėlėje:
    Sviestas sviestuotas su grietinėle

    Lėkštės baltarusiškos. Kažkada kažkokioje parduotuvėje atsitiktinai nusipirkom.

Buvo skanu. O šiandien vistiek jaučiuosi kažko nuvargęs labai…

___________________________________

1– Aš jau nebevadinu to tvarkymusi, nes nieko mes ten labai nesusitvarkom… Tik kiek betvarkę sumažiname ir priartėjame prie higienos normų….


2– Galima sakyti, kad lietiniai blynai, bet mano lietiniai yra neskanūs, o krepai skanūs 😉 Įdarą darė žmona.

Šonkauliai su itin geru skonio/darbo santykiu

Geriausiems skonio/darbo santykio verte šonkauliams reikia kiaulės šonkaulių. Kiaulės šonkaulius pirkome iš ūkininko su visa puse kiaulės. Todėl negarantuoju, kad jums taip irgi skaniai gausis, nes tie ūkininkai užsiima grūdinėmis kultūromis, o kiaulę pardavė po blatu.

Taigi, imame šonkaulius ir įtriname Tandoori masala (prieskonių mišinys toks raudonas skirtas specialiai kepimui). Tos masalos pirkau berods kažkokioje prieskonių parduotuvėje ir gal net CUP’e.

Dar šiek tiek pabarstome druska (negausiai, nes skaniau ant gatavų druskos pabarstyt) ir pipiriukais. Aš dar pašlakščiau trupučiu linų sėmenų aliejum, bet šiaip, tikiriausiai tas yr nebūtina.

Paliekame šonkaulius ramybėje. Mum pavyko juos palikti beveik parai.

Dedame šonkaulius ant grotelių orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių Celsijaus.

Palaukiame kol iškeps ir valgome:

Prieskoniai ir šonkauliai
Kepti šonkauliai tiesiog su masala
Šonkauliukai kepti su masala
Su masala kepti šonkauliai

P.S. Pastebėjau, kad mano masaloje yra net du “E”! Tikriausiai dėl to ir buvo taip skanu… 😉

Maisto priedas Funkcija Gali paūmėti ar kilti šios ligos
E102
Tartrazinas
Dažiklis
Alergija, astma, hiperaktyvumas
E214
Etilo p–hidroksibenzoatas
Konservantas
Alergija, astma

Dar tas E-214 gali sukelti vėžines ligas sako… Sako va čia.

Patiekalas iš daug riebalų

 

 

 

 

 

Vienas mano mėgstamiausių žmonos man gaminamų patiekalų tai virtos bulvės su ypatingu žemaitišku bešameliu.

Tai patiekalas, kai reikia greitai daug ir sočiai. Receptas:

  1. Dedam virti bulves. Su lupynom ar be lupynų – nesvarbu.
  2. Imam spirgų. Spirgus galima imti iš skerstuvių kresnų:
    Daug taukų su mėsgaliukais ant lėtos ugnies

    O galima imti ir iš tiesiog supjaustytų lašinukų (man skaniausi šalto rūkymo).

  3. Spirgus gerai paspirginti. Galima dar dėti svogūnų. Bet žmona jų paprastai nededa, nes nėra didelė tų mėgėja.
  4. Spirgus su taukais supilti į tuščią puodą.
  5. Keptuvėn įpilti pieno ir įdėti keletą šaukštų miltų – viską nuolat maišyti iki sutirštės.
  6. Tą bešamelį supilti ant spirgų:

    Padažo maišyti iki vienalytės masės NEGALIMA! Kartą taip padariau tai gavau velnių stipriai...
  7. Tą bešamelį su spirgais pilti ant bulvių, užsigerti kefyru, o užkąsti dar galima ir raugintais kopūstais – vitaminas C, kad riebybių riebybė nebūtų tokia sunki:

    Tas ananasas čia "nepričiom"

 

Labai skanu! Labai sotu! Labai riebu! Žmona sako, kad tai iš rugiapjūtės ar bulviakasio, mėšlo mėžimo ir pan. (daug fizinio darbo reikalaujančių darbų) atėjęs patiekalas. O kadangi aš paprastai nei pjaunu rugius, nei bulves kasiu, nei mėšlą mėžiu, tai kurį laiką po to patiekalo sunkiai dejuoju ir jaučiu, kaip tempiasi pilvo oda.