Vienas mano mėgstamiausių žmonos man gaminamų patiekalų tai virtos bulvės su ypatingu žemaitišku bešameliu.
Tai patiekalas, kai reikia greitai daug ir sočiai. Receptas:
- Dedam virti bulves. Su lupynom ar be lupynų – nesvarbu.
- Imam spirgų. Spirgus galima imti iš skerstuvių kresnų:
Daug taukų su mėsgaliukais ant lėtos ugnies O galima imti ir iš tiesiog supjaustytų lašinukų (man skaniausi šalto rūkymo).
- Spirgus gerai paspirginti. Galima dar dėti svogūnų. Bet žmona jų paprastai nededa, nes nėra didelė tų mėgėja.
- Spirgus su taukais supilti į tuščią puodą.
- Keptuvėn įpilti pieno ir įdėti keletą šaukštų miltų – viską nuolat maišyti iki sutirštės.
- Tą bešamelį supilti ant spirgų:
Padažo maišyti iki vienalytės masės NEGALIMA! Kartą taip padariau tai gavau velnių stipriai... - Tą bešamelį su spirgais pilti ant bulvių, užsigerti kefyru, o užkąsti dar galima ir raugintais kopūstais – vitaminas C, kad riebybių riebybė nebūtų tokia sunki:
Tas ananasas čia "nepričiom"
Labai skanu! Labai sotu! Labai riebu! Žmona sako, kad tai iš rugiapjūtės ar bulviakasio, mėšlo mėžimo ir pan. (daug fizinio darbo reikalaujančių darbų) atėjęs patiekalas. O kadangi aš paprastai nei pjaunu rugius, nei bulves kasiu, nei mėšlą mėžiu, tai kurį laiką po to patiekalo sunkiai dejuoju ir jaučiu, kaip tempiasi pilvo oda.
