Paaiškinimas

Žmonės vis manęs klausia ką reiškia tos mano tinklo diagramos ir kaip jas skaityti. Tai štai mano paaiškinimas. Pradėsiu nuo kiek toliau.

Kaip atsiranda politikai?

Aš turiu savo įsivaizdavimą – pagal savo pavyzdį. Aš žinau, kad keletas kitų žmonių turi irgi savo įsivaizdavimą.

Aš politiku tapau įsitraukęs į fleimų karus soc. tinkluose ir pradėjęs rašyti blogą.

Kiti gi tikriausiai pajaučia pašaukimą tiesioginiu arba netiesioginiu būdu 😀

O ką daro politikai?

Continue reading Paaiškinimas

2017 Lietuvos Seimo filmas. Schema #52.

Ilgai audžiau mintį padaryti šitą filmą. T.y. maždaug nuo tada, kai Sirex’as parodė va šitą:

Čia Manto Zimnicko (a.k.a. Sirex) padaryta vizualizacija.

Čia matosi kuo ir kaip skiriasi seimo koalicijos nuo 1997 metų.

Aš pagalvojau, kad būtų įdomu tą patį padaryti su Gephi. Tai būtų įdomiau tuo, kad matytųsi atskiri Seimo nariai ir jų “vaikščiojimas” per koalicijas.

Tai dariau, dariau ir padariau. Kol kas tik pagal balsus “UŽ”. Man atrodo, kad tai yra prasmingiausia. Vėliau, jei turėsiu pakankamai noro padarysiu ir pagal “Prieš+Susilaikė”.

Filmas:

Continue reading 2017 Lietuvos Seimo filmas. Schema #52.

LRLS suvažiavimas 2017. Schema #51

Įvyko LRLS suvažiavimas Kaune. Jo metu balsavome ir išsirinkome pirmininką, valdybą, etikos bei kontrolės komisijas.

Užtat kad balsavome Internetu ir išklotines turime (kaip ir pernai), tai padariau diagramų ir grafikų.

Šįsyk mane aplenkė kolega Martynas Nagevičius ir į Feisbuką papostino savo analizės rezultatus. O jis pažiūrėjo ką į pirmininkus rinko atskirų valdybos kandidatų reitinguotojai. Tai aš begėdiškai paėmiau ir pasinaudojau jo darbo rezultatais, bei pagaminau štai tokias lentočkes:

Čia surūšiuota pagal Eugenijų mažėjančia tvarka
Čia surūšiuota pagal Eugenijų mažėjančia tvarka

Įdomu yra tai, kad žurnalizdai ir dar galbūt kas nors pliurpia apie susiskaldžiusius LRLS. Ypač po to, kai pirmininko rinkimus vieno balso skirtumu laimėjo Eugenijus. Šiaip jau yra daugiau susivienijimo požymių. Štai, pavyzdžiui, net 41.7 procentai Vitalijaus valdybon reitinguotojų balsavo už Eugenijų pirmininko rinkimuose. IN YOUR FACE! Žurnalizdai 😉

Continue reading LRLS suvažiavimas 2017. Schema #51

Seimo frakcijos 2017 metais iki šiandien. Schema #50

Žiūriu aš į tų profesionalių rašytojų straipsnius ir galvoju, kad gal ir aš kada galėčiau panašiai. Bet reikia praktikuoti. Bet nesigauna, nes randu vis įdomesnių užsiėmimų. Pavyzdžiui: daryti duomenų analizę. Pavarčiau aš savo Gephi įrankiu pagamintas diagramas ir prisiminiau vieną darytą Seimui. Tada prisiminiau visokius pokyčius vykusius šiemet (LSDP skilimas, Šakalienės frakcijų keitimai, frakcijų koalicija ir t.t. ir pan.). O kai prisiminiau, tai pagalvojau, kad būtų įdomu pažiūrėti kas gausis jeigu nupieščiau tą diagramą dabar su šviežesniais duomenimis.

Duomenis atšviežino Sirex. Nuostabus žmogus.

Tai štai kas gavosi (čia balsavimai “UŽ”):

Continue reading Seimo frakcijos 2017 metais iki šiandien. Schema #50

Žinau ko nepadarei praėjusiame tarybos posėdyje. Schema #49.

Iki šiol savo tarybos posėdžių balsavimo diagramose (žr.: Schema #45, Schema#36) analizavau kaip kokie tarybos nariai balsavo. O čia paanalizuosiu kaip nebalsavo.

Tarybos nariai turi galimybę balsuoti spaudžiant mygtukus “UŽ”, “PRIEŠ, “SUSILAIKAU”, bet gali ir nieko nespausti. Kai nieko nespaudžia – jie neskaičiuojami į kvorumą. Šitaip kone kiekviename posėdyje kvorumus mėgina griauti opozicinės Vilniaus miesto tarybos frakcijos: zuokistai, LLRA ir … TS-LKD. Nors TS-LKD yra pozicija ir dažniausiai elgiasi kai pozicija, bet retkarčiais mėgsta pasielgti kaip opozicija.

Aš atrinkau 2017 metų posėdžių klausimus (žinoma, iš nuostabaus http://github.com/vilnius/taryba) dėl kurių tarybos nariai nebalsavo ir su Gephi nubraižiau diagramas. Tose diagramose yra tarybos nariai surašyti ir nuspalvinti pagal frakcijas: linijos reiškia, jog tas narys nebalsavo dėl to klausimo, nors tame tarybos posėdyje buvo užsiregistravęs ir dėl kitų klausimų balsavo. Tokie nebalsavimai dažnai nutinka ir dėl to, kad posėdis užsitęsia ilgiau nei planuota ir tarybos narys išeina iš posėdžio. Arba viduryje posėdžio kur nors išeina. Arba pražiopso. Tie klausimai dėl kurių nebalsavo nedaug tarybos narių – tikriausiai atsitiktiniai, bet tie, dėl kurių nebalsavo daugiau (o ypač opozicinės frakcijos) – gali reikšti kvorumo griovimo aktą.

Continue reading Žinau ko nepadarei praėjusiame tarybos posėdyje. Schema #49.

Darželių skaidrumas

Vakar vakare atsidariau antikorupcijos komisijos padėjėjos atsiųstą emeilą ir dėl to miegot ėjau tik ~02 val. Emeile radau excelį su skaičiais! Man patinka exceliai su skaičiais.

Šiuo atveju ten buvo excelis, kuriame parodyta kiek ir kokio amžiaus Vilniaus darželių grupėse buvo registruojama vaikų. Tokie matavimai padaryti kas tris mėnesius nuo 2015 gruodžio iki 2017 vasario. Ten taip pat parašyta kiek tose amžiaus grupėse gali būti maksimaliai vaikų pagal higienos reglamentus.

O antikorupcijos komisija todėl, kad viskas prasidėjo nuo su ponu Vidu Urbonavičiumi susijusio skandalo. Savivaldybės etikos komisija išteisino Vidą, nes, jei teisingai suprantu, nerado tiesioginių etikos pažeidimo įrodymų. Pati skandalo esmė buvo ta, kad kai kurie savivaldybės darbuotojai pakeitė darželio (lyg ir “Žirniukas”) grupių sudėtis taip, kad jaunesni vaikai pateko pas vyresnius į grupes, kad atsirastų vieta įtariamo neetišku elgesiu tarybos nario vaikui. Darbuotojai sakė, kad jautė spaudimą, bet tada paaiškėjo, kad ne tiesiogiai, o per padėjėjus ir spaudimas pasireiškė užklausų dažnumu bei gal tonu… Žodžiu išteisino.

Aš, savo ruožtu, skandalo įkarštyje dar pasiūliau antikorupcijos komisijai ištirti ar nėra čia visame tame reikale korupcijos požymių. Poroje praėjusių posėdžių apie tai kalbėjome. Tyrimo metu buvo nuspręsta pasiaiškinti kiek Vilniaus darželiuose buvo registruojama grupių vaikų viršijimų ir kokių, ir ypač po to, kai įsidiegėme naują priėmimo į darželius sistemą. Mano manymu – tai tik bandymas nukreipti visą komisijos tyrimo eigą nuo kaltinimų korupciniu poveikiu link “what about” retorikos. Ir bandymas vykęs – juoba, kad yra tarybos narių, kurie sako, kad čia labai geras ir gražus žmogaus požymis, nes jis, mat, labai rūpinasi savo vaiku – labai geras tėvas, žiūrėkite koks geras, kaip myli savo vaiką! Vardų neminėsime, nors tai buvo Rudžionis. O be to reikia dar išsiaiškinti kaip galima tuos viršijimus daryti ir ar yra landos korupcijai.

Taigi – aš pamačiau excelį su skaičiais! Kai turime gerus skaičius, tai galime pasakyti kokis viršijimų grupėse tendencijos (didėja ar mažėja), taip pat galima pasakyti kur tokie atvejai dažniausi ir ekstremaliausi. Pirmiausiai susiskaičiavau kiek ir kokios viršijimų tendencijos:

tiek viršijimų skaičius, tiek vaikų, kurie virš higienos normų - mažėja nuo 2015
Taigi, čia matome kad tiek viršijimų skaičius, tiek vaikų, kurie virš higienos normų – mažėja nuo 2015. Tai yra dėl darželių vietų plėtimo, o ir privačių darželių kompensacijų politikos. (Dėl rezoliucijos, t.y. paveiksliuko kokybės atsiprašau: jau vėlu buvo ir tingėjau kažką galvot. O dabar juo labiau.)

Žiūrėdamas į tuos skaičius pastebėjau, kad jų yra ir neigiamų. T.y., kai kuriose grupėse higienos normos nepasiekiamos. Taigi, analogiškas grafikas, bet jau vaikų “trūkumams” grupėse:

Tarpas tarp suminių higienos normų ir vaikų kiekio - didėja.
Tarpas tarp suminių higienos normų ir vaikų kiekio – didėja. Tiesa, nuo 2016 rugsėjo stipriai kristelėjo, bet, štai, grupių, kurios neužpildytos iki higienos normų kiekis į tai, atrodo, nesureagavo ir po truputuką vis didėja. Čia, man atrodo, priežastys panašios, t.y. didėjantis vietų kiekis ir tos pačios kompensacijos turi didžiausią įtaką.

Update: komentatorius vienas Feisbuke iškėlė teoriją, kad galimai vaikų mažėjo, tai dėl to ir viršijimai sumažėjo. Tai tam nupiešiau visų vaikų Vilniaus darželiuose grafiką:

Iš viso vaikų Vilniaus darželiuose tais pačiais matavimo periodais.
Iš viso vaikų Vilniaus darželiuose tais pačiais matavimo periodais.

Tada dar sumaniau nupaišyti vaikų viršijimų histogramas kiekvienam iš matavimo taškų, kad pamatyčiau kokių dažniausiai viršijimų pasitaiko:

Nesiurprizas - daugiausiai mažų viršijimų
Nesiurprizas – daugiausiai mažų viršijimų. Tačiau gan aiškiai matosi (nuo 2016 rugsėjo), kad 3-4 vaikų viršijimai gan žymiai sumažėjo, o 1-3 – padaugėjo. Patys viršijimai apskritai yra negerai, bet geriau daugiau mažų viršijimų, nei didelių, nes kiekvienas vaikas svarbus! Dar, beje 2016-09 matavimo taške matosi keistas 49 vaikų viršijimas vienoje iš grupių. Labai toks, švelniai tariant, keistas. Bet gali būti, kad tai tik biurokratinis padidėjimas ar šiaip klaida, nes vėlesniuose perioduose nieko panašaus nebėra. Beje, tas 49 vaikų viršijimas buvo darželyje “Svaja” vaikų grupėje nuo 6 iki 7 metų (kalba: rusų).

Tada, žiūrėdamas į tas histogramas išmeditavau skaičių 10. Gražus ir apvalus skaičius. Dabar negaliu pasakyti kodėl, bet galbūt dėl to, kad tai kraštutinis trečdalis histogramų “x” ašyje. Tai tada pasižiūrėjau kuriuose darželiuose tokių viršijimų matavimo taškuose pasitaikė daugiausiai. Rezultatas – Paretto chart’as:

esmė yra ta, kad galima gan lengvai įvertinti pasiskirstymą ir mastus
Parettas, tai toks žmogus, kuris sugalvojo tokią vizualizaciją. O jos esmė yra ta, kad galima gan lengvai įvertinti pasiskirstymą ir mastus.
Štai, žalia linija pažymėjau tą vietą, kuri rodo pasiskirstymo medianą, t.y. 50% visų viršijimų higienos normas daugiau nei 10’ia vaikų yra 6 darželių grupėse. O tie darželiai: Nykštukas, Gabijėlė, Eglutė, Gandriukas, Boružė, Kaštonas.

Dabar, gerai būtų išsiaiškinti kodėl tuose darželiuose tie dideli viršijimai pasitaiko kiekviename matavimo taške ir ką dėl to daryti.

Tai principe ir buvo tie 4 grafikai kuriuos nupiešiau vakar vakare.

Tikiuosi, kad ši informacija padės komisijai susifokusuoti į skaidrumo didinimą.

Schema #48. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas (išlaidos) 2011-2017

Nežinau kaip kitos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijos, bet mūsiškė turi chat’ą. Chat’e fleiminame, aptarinėjame, diskutuojame. Pastarųjų dienų fleimas paskatino nupiešti šiuos grafikus ir išpostinti į #48’ą schemą čia bloge.

O fleimas vyko dėl kultūrai ir sportui skirtų išlaidų mūsų biudžete. Pro-kultūrininkai skundėsi, kad mažai lėšų ir dėmesio skiriame kultūrai ir per daug sportui, o pro-sportininkai sakė, kad visiems skiriama pakankamai dėmesio ir kultūrai biudžetai tolydžio didinami. Tada pro-kultūrininkai ir pro-sportininkai ėmė naudoti neracionalius argumentus ir man panižo nagai įnešti racionalumo į diskusiją.

Kaip mes įnešame reacionalumo į diskusijas? Ogi skaičiais! Einame va čia: https://github.com/vilnius/biudzeto-ataskaitos, susirenkame duomenis ir analizuojame, diskutuojame racionaliai tada.

Principe to ir užtektų, nes visi duomenys yra – nori eini ir analizuojiesi. Bet žinia, kad yra žmonių, kurie turi humanitarinį mąstymą ir skaičių pjaustymas – ne jiems. Tai paėmiau ir pripaišiau krūvelę histogramų iš 2015-2016-2017 metų duomenų.

Bet tada dar pagalvojau, kad galima pripaišyti kažkokių grafikų iš visų: 2009-2017 esančių duomenų. Ėmiau paišyti ir tada supratau, kad 2009 metai kažkokioje betvarkėje – daugybė besidubliuojančių eilučių, o 2010 irgi betvarkė – išskaidyta į keletą failų, kuriuos susumavus gaunasi kostminiai skaičiai. Github’e prikomentavau, kad blogai. E-miestas tikiuosi padės išspręsti problemas.

Todėl čia bus 2011-2017 metų grafikai. Viskas kas iki 2015 metų – perskaičiuota eurais.

Pradedame nuo total’o:

Continue reading Schema #48. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas (išlaidos) 2011-2017

Schema #47. 2016-2020 kadencijos Seimo frakcijos iki šiandien

Mantas Zimnickas savo stebuklinga galva ir rankomis sugalvojo kaip iš ganėtinai OpenData not friendly lrs.lt nuscrapinti duomenis apie balsavimus.Tai nuscrapino. Rado balsavimus nuo 1997. Gal tik nuo tada ta informacija buvo renkama patogiu būdu.
Čia žiūrėkite ką jis su kažkokiu “Jupyter” įrankiu prigamino. Man ši informacija įdomi tuo, kad matome kas daugiausiai prisidėjo prie to, kur šiandien esame savo sprendimais paspausti “už”, “prieš” ar “susilaikė”. Dar įdomu, kad daugiausiai balsavimų buvo 2002 ir 2009 metais. 2009 – “naktinės reformos” metai. Metai, kai Lietuvą Kubilius gelbėjo iš krizės. Dėl 2002 metų nepamenu kas ten buvo. Reikia pafollowupinti.

Na, o aš, savo ruožtu, padariau tai ką dariau su Vilniaus taryba. Sudėjau šios kadencijos Seimo narius į Gephi ir padariau realių frakcijų analizę. Ne tai ką politikai suokia, o tai ką paspaudžia pultelyje Seimo posėdžių salės konsolėje. Jei kas nors norės pasiginčyti – eikit ginčytis su skaičiais.

Primenu, kad Gephi turi tokį “Force atlas” algoritmą, kuris padaro štai ką:

Continue reading Schema #47. 2016-2020 kadencijos Seimo frakcijos iki šiandien

Grikių sausainiai

Jaunėlis labai mėgsta grikius. Mes tai tuo džiaugiamės, nes mėsos jis nelabai mėgsta. Geriausiai eina McDonalds’o vištienos kepsneliai. Grikius ir aš mėgstu. Grikiai yra gerai – daug geležies.

Būna tik, kad išverdi tos košės daugiau nei suvalgoma, tai tada išmest būna labai gaila. Tad sugalvojau iškepti grikinius sausainius.

Continue reading Grikių sausainiai