Network diagrams

This is another post of mine in English. I’ve decided to post it so I could explain how do I use network diagram as a tool for political elections results analysis. It would be in English, because I want to explain it to non-Lithuanian speaking audience.

Main parts of network diagram is a node and an edge. Actually multiple nodes and edges. Nodes are the objects, which are usually being analyzed on the network diagram and edges are the connectors of these nodes. A network diagram should have at least two nodes and at least one edge. The simplest network diagram looks like that:

Simplest network diagram

This is all that I think I should know about the network diagram’s basic elements. These elements has quantitative values: edges may have weight, nodes can be quantified by amount and weight of edges.

Continue reading Network diagrams

Plastiškos smegenys ir pažinimo džiaugsmas

Neseniai perklausiau nuostabią knygą: “Save keičiančios smegenys”. Gera knyga. Rekomenduoju. Perklausiau, nes tai itin patogus būdas įsisavinti knygas vairuojant.

Šiuo post’u noriu tiesiog pasidžiaugti pažinimu. Tas džiaugsmas yra labai stipri emocija ir labai malonus jausmas. Panaši emocija aplanko skaitant įdomias knygas ar klausant įdomius podcast’us. Ir tai mane netgi motyvuoja dalintis šiuo turiniu socialiniuose tinkluose ir netgi nebijoti susilaukti daugybės šių dviejų žmonių heiterių klubo atstovų kritikos. Aš čia žinoma apie Ričardo Rokiškio ir Andriaus Užkalnio podcast’ą. Heiteriai sako, kad gerb. feik hab. dr. prof. prelegentai yra nekompetentingi, patys sau prieštarauja, yra įžeidę daugybę žmonių (tame tarpe gerb. heiterius). Jie nesuprantą kaip aš galiu jų klausytis ir manimi netgi nusivilia. Tie heiteriai dažniausiai nesukelia man malonių emocijų ir jausmų. Žinoma, jų toks tikslas tikriausiai ir yra – pasidalinti tomis neigiamomis emocijomis su manimi ir tikisi, kad aš… Tiesą sakant, nežinau ko jie tikisi.

Bet aš čia jau kiek į šoną nuvažiavau. Aš apie geras emocijas ir malonius jausmus, kuriuos kelia pažinimo džiaugsmas. Aš noriu tuo pasidalinti, nes dalinantis džiaugsmu – šis tampa dar didesniu.

Tai štai, toje knygoje pasakojama apie įvairias traumas patyrusius žmones ir sugebėjusius bene stebuklingai tas problemas įveikti panaudojant labai svarbią ir įdomią smegenų savybę – plastiškumą. Vienas to pavyzdys, kuris mane nudžiugino ir kurį esu pajutęs pats – kartu žadinami neuronų tinklai kuria tarpusavio ryšius. Knygoje papasakotas eksperimentas su beždžionėmis, kuris sukėlė gan didelį skandalą susijusį su gyvūnų teisių gynėjais. Nežinau ar buvo/yra galimybių daryti panašius eksperimentus neskriaudžiant gyvūnų, bet pats atradimas tikrai itin svarbus. Tiksliau du atradimai, kuriuos ir man suprasti pavyko:

1. Neuronų tinklas atsakingas už konkrečią užduotį – gali pamiršti ją ir perimti šalia, smegenyse esančių neuronų tinklų funkcijas (ar jas sustiprinti). Pavyzdžiui aklųjų klausa dažnai būna daug geresnė ir netgi sugebanti padėti orientuotis erdvėje kaip šikšnosparniams. Knygoje dar aprašomas atvejis, kur moteris gimusi su vienu smegenų pusrutuliu – sugeba išgyventi ir netgi turi kai kurių pranašumų lyginant su žmonėmis, turinčiais juos abu.

2. Naudok – arba prarasi principas. T.y. jeigu kažkoks neuronų tinklas arba neuronų tinklų derinys ilgai nenaudojamas – jis “užmiršta” ką išmokęs ir perima kitas funkcijas. Čia matyt dėl to, kad smegenys yra gan svarbus ir brangus resursas, kurio švaistyti negalima. Geriausias tam pavyzdys tikriausiai būtų kokia nors vokiečių ar prancūzų kalba, kurios mokytasi vidurinėje, bet nenaudojama – visai arba dalinai užsimiršta.

Labai ryškus man asmeniškai 1-ojo principo pavyzdys yra grojimas gitara. Pramokęs esu kelis kūrinius. Ir pastebėjau, kad imantis po ilgesnės pertraukos naujojo kūrinio – procesas būna kankinamai ilgas. Tačiau įsivažiavus, po keleto dienų – viskas einasi daug greičiau.

Padariau dar vieną eksperimentą: pamėginau kūrinį groti tik viena ranka. Tai pasirodė – labai sunku. Tai yra dėl to, kad grojant nervų signalai yra siunčiami ir gaunami iš abiejų rankų. Mėginant tai daryti viena ranka – tai tiesiog nesigauna. Reikia labai stipriai sutelkti dėmesį, mintyse kartoti garsus ar antrosios rankos judesius, kad sugebėčiau viena (pvz. kaire) ranka pakartoti kūrinį. Panašiai yra ir su akluoju teksto rinkimu. Aš tą treniruoti pradėjau dar vaikystėje ir su QWERTY išdėstymo klaviatūra galiu rinkti ~115 žodžių per minutę (~570 simbolių per tą pačią minutę) beveik be klaidų:

Mano vienas mėgstamiausių treniruočių puslapis: https://10fastfingers.com/typing-test/lithuanian

Pamėginęs rašyti viena ranka – tiesiog sutrinku. Bet užtai dar vieną juokingą dalyką galiu padaryti: jeigu perstumiu pirštus per vieną mygtuką į dešinę, tai galiu rašyti gan greitai koduotai. Pavyzdžiui “rašau koduotai šį tekstą” tokiu metodu parašytas atrodo taip: “tsųsi lpfipyso ųš yrldyč”.

Daugelį žmonių, iš mano patirties demotyvuoja gan stati mokymosi kreivė pradžioje ir jie sustoja. Tai ir mane demotyvuoja. Bet žinau, kad jeigu įveiksiu pirmąjį kalniuką – antrasis ir kiti bus ne tokie baisūs.

 

Dar šiek tiek grįžtant prie gerb. feik hab. ekscl. prof. prelegentų, kurių podkastą aš klausau – jie man teikia pažinimo džiaugsmą. Ypač apie emocijas, apie mumyse gyvenančius monstrus. Jų ekscentriškumas, kurio jie šiek tiek turi, tikrai nenustelbia to džiaugsmo. Todėl aš jų ir klausau. Genijai dažnai būna ekscentriški, žinot. Bet ne visi ekscentrikai būna genijais irgi. Pavyzdžiui Rokiškį aš suprantu – jis džiaugiasi, kai dalinasi pažinimo džiaugsmu. Todėl jis tai ir daro. Todėl ir aš parašiau šį post’ą.

Pabaigai mano nezgrabni “Cavatina” (youtube rasite daug geresnių atlikimų, bet juos atliks kiti – ne aš ;)):

Čia mano smegenų ir motorikos treniruotės karantino metu.Daugybė nešvaraus garso ir klaidų. Bet jeigu karantinas vėl stos – pagerėsiu gal 🙂

Posted by Skirmantas Tumelis on 2020 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis

Seimo frakcijos 2017 metais iki šiandien. Schema #50

Žiūriu aš į tų profesionalių rašytojų straipsnius ir galvoju, kad gal ir aš kada galėčiau panašiai. Bet reikia praktikuoti. Bet nesigauna, nes randu vis įdomesnių užsiėmimų. Pavyzdžiui: daryti duomenų analizę. Pavarčiau aš savo Gephi įrankiu pagamintas diagramas ir prisiminiau vieną darytą Seimui. Tada prisiminiau visokius pokyčius vykusius šiemet (LSDP skilimas, Šakalienės frakcijų keitimai, frakcijų koalicija ir t.t. ir pan.). O kai prisiminiau, tai pagalvojau, kad būtų įdomu pažiūrėti kas gausis jeigu nupieščiau tą diagramą dabar su šviežesniais duomenimis.

Duomenis atšviežino Sirex. Nuostabus žmogus.

Tai štai kas gavosi (čia balsavimai “UŽ”):

Continue reading Seimo frakcijos 2017 metais iki šiandien. Schema #50

Schema #34. LRLS suvažiavimas 2016

Šeštadienį buvo LRLS suvažiavimas nr. 9. Rinkome pirmininką, valdybą, etikos ir kontrolės komisijas. Rezultatus galite rasti čia.

Visuose rinkimuose buvo balsuojama internetu. Visi balsuotojai gavo vieną ID ir slaptažodį, kuriuo balsavo visuose rinkimuose. Dėl to galima padaryti balsuotojų koreliacijų iš gautų balsavimo išklotinių.

Beje, dėl išklotinių kilo nedidelė diskusija: klausiama buvo ar galima jas viešinti. Atsakymas: būtina viešinti. Jei nebūtų viešinama, tai rezultatais nebūtų galima pasitikėti. Jeigu netyčia paklaustumėte kodėl, tai atsakyčiau, jog jeigu matytumėte tik savo balsus, tai bendruose rezultatuose piktas adminas galėtų įrašyti ką tik nori – jūs negalėtumėte nieko patikrinti.

Žinoma, klausimas dėl viešinimo kilo dėl to, kad padarius vieną kitą koreliaciją galima pamatyti įvairių balsuotojų grupių, balsuojančių už kandidatų grupes. Tai šiek tiek sumažina balsavimo slaptumą. Bet čia aš nieko naujo apie e-balsavimą nepasakysiu, nei jau pasakiau.

Galima dar būtų padaryti taip, kad kiekvienam balsavimui balsuotojas turėtų naudoti po naują ID, bet tada būtų kiek mažiau smagu, nes negalėčiau tų koreliacijų padaryti.

O dabar mano koreliacijos.

Partijos pirmininką rinkome dviem turais iš 4 kandidatų:

Continue reading Schema #34. LRLS suvažiavimas 2016

Kaip aš testavau Vilniaus viešąjį transportą

Aš pusiau priverstinai testavau praėjusias dvi savaites VVT.

Mano vaikai eina į du skirtingus darželius (vienas ~700 metrų nuo namų, o kitas ~1000 metrų nuo darbo). Nuo namų iki darbo pėsčiomis ~3000 metrų.

Su abiem vaikais iki pirmojo darželio einame pėsčiomis (~700m). Greitį riboja jaunesnysis sūnus, tad atstumą įveikiam per ~20 minučių.

Continue reading Kaip aš testavau Vilniaus viešąjį transportą

Schema #26

Pastarosios savaitės gausios schemomis. Čia taip dėl to, kad duomenų užvežė. Duomenys yra viskas schemoms.

Šį kartą duomenys bus Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio Vilniaus skyriaus visuotinio susirinkimo balsavimų rezultatai. Tie rezultatai kol kas dar nėra galutiniai, nes buvo šiokių tokių neaiškumų, kuriuos spręs skyriaus prezidiumas.

Balsavimas vyko internetu. Aš esu internetinio IR anoniminio balsavimo skeptikas. Labiausiai dėl to, kad užtikrinti ir anonimiškumą ir skaidrumą internetinio balsavimo metu yra labai sunku. Sunkiau nei tradiciniame balsavime popieriuje ant biuletenių.

Balsavimo sprendimą nemokamai davė partijos draugai. Tačiau pats source-code yra uždaras, nes komercinis.

Internetinis balsavimas buvo organizuojamas tokiu būdu:

  1. Užsiregistravęs partijos narys gauna lapuką su kodu ir slaptažodžiu. Tiek kodas tiek slaptažodis yra skaičių seka (kodas 8 skaitmenys, o slaptažodis 7 – bent jau mano atveju).
  2. Vykstant balsavimui iš savo įrenginio jungiamasi prie web’o, kuriame įvedamas vartotojo vardas ir slaptažodis, o įsiloginus patenkama į balsavimo erdvę.
  3. Su tuo pačiu kodu ir slaptažodžiu balsuojama visuose balsavimuose.
  4. Balsavimas į visur vyko ribotą laiko tarpą (~30 minučių).
  5. Internetiniu balsavimu buvo renkama:
    1. Skyriaus pirmininkas
    2. Skyriaus taryba
    3. Kontrolinė komisija
    4. Atstovai partijos tarybai
    5. Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
    6. Delegatai į visuotinį partijos suvažiavimą
    7. Skyriaus etikos komisija.
  6. Po balsavimo  buvo pateikti visi balsavimo rezultatai, kuriuos kiekvienas balsavusysis galėjo pasitikrinti.

Su sąlyga, kad su tuo pačiu kodu galima balsuoti visuose rinkimuose ir buvo pateiktos visos išklotinės, tai galima padaryti visokių analizių. Tai tą ir padariau. Naudojau daug VLOOKUP, OR(EXACT()), CONCATENATE, TRANSPOSE formulių ir komandų ekscelyje.

Į skyriaus pirmininkus buvo trys kandidatai (Kasparas Adomaitis, Vydutis Šereika ir Remigijus Šimašius). Šis balsavimas buvo pats aktyviausias, todėl pagal tuos balsavimus sugrupavau rinkėjus ir pažiūrėjau ką jie rinko į kitus organus.

Ši lentelė rodo kaip buvo balsuojama dėl etikos komisijos. Nežinant visų peripetijų ar nežinant žmonių ši lentelė sako mažokai, bet galgi ir įdomi kažkuo:

Į Etikos komisiją
Į Etikos komisiją

Čia (žr. žemiau) gan įdomu tai, kad Kasparo Adomaičio nebuvo tarp kandidatų į delegatus partijos suvažiavime. Nežinau ar čia klaida ar čia iš tiesų taip buvo. Man gan smagu, kad Remigijaus rinkėjai mane aukštai reitingavo 🙂 Kasparo rinkėjai mane aukštai reitingavo vien dėl to, kad aš padėjau Kasparui šiek tiek jo rinkiminėje kampanijoje 🙂 Tuo tarpu žinant daugiau žmonių ten kur raudoname stulpelyje tai galima irgi prisidaryti visokių išvadų.

Delegatai į partijos suvažiavimą
Delegatai į partijos suvažiavimą

Čia (žr. žemiau), nežinantiems žmonių irgi tikriausiai nebus įdomu:

Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija

Čia (žr. žemiau) jau viskas daug maž aiškiau. Nors kiek keista, kad Vydutį Šereiką į skyriaus pirmininkus rinkę rinkėjai į partijos tarybą reitingavo tik antrą. Matyt daug ką sakanti lentelė.

Atstovai partijos taryboje
Atstovai partijos taryboje

Čia (žr. žemiau) vėlgi nieko keisto ar įdomaus neįžvelgiu:

Kontrolės komisija
Kontrolės komisija

O čia (žr. žemiau) visai įdomu. Vydučio Šereikos rinkėjai kažkodėl jį tik 5 numeriu reitingavo skyriaus tarybon:

Skyriaus taryba
Skyriaus taryba

Čia (žr. žemiau) dar va statistinės analizės reitingams. 7 kandidatai į skyriaus tarybą Remigijaus rinkėjams yra išskirtinai geri.

Vydučio ir Kasparo rinkėjai išskirtinai vertina po 3 kandidatus į skyriaus tarybą.

Manding outlayer'ių kiekis čia įdomiausias
Manding outlayer’ių kiekis čia įdomiausias

Čia (žr. žemiau) žongliracija skaičiais kokia tai. T.y. pasitikrinimas kiek žmonių reitingavę kandidatą tarybon jį patį rinko ir į skyriaus pirmininkus. Remigijus didelės persvaros lyderis.

Pamatavome kandidatų stiprumą. T.y. kiek rinkėjų galvojo, kad žmogus yra tinkamas tarybon, bet skyriaus pirmininkui dar ne.
Pamatavome kandidatų stiprumą. T.y. kiek rinkėjų galvojo, kad žmogus yra tinkamas tarybon, bet skyriaus pirmininkui dar ne.

O čia (žr. žemiau) jau šiek tiek daugiau statistinės analizės. Čia lyginau kiek tų pačių kandidatų tas pats rinkėjas reitingavo į skirtingus organus. Šiuo atveju į skyriaus tarybą ir į delegatus partijos suvažiaviman. Taip pat išrinkau kandidatus, kurie yra ir viename ir kitame sąraše. Lyginau būtent šiuos du dėl gausiausių kandidatų skaičiaus. Į šiuos rinkimus taip reikėjo reitinguoti daugiausiai kandidatų (kiekvienas bene po 20).

Jeigu tas pats rinkėjas to paties kandidato į du skirtingus organus nerinko, tai gali reikšti, jog tas kandidatas labiau tinkamas vienam ar kitam organui arba balsavusysis balsavo atmestinai. Greičiausiai 2 variantas, nes reikėjo reitinguoti labai daug kandidatų, o organų svarba nėra labai tokia išskirtinė vieno kitam (skyriaus taryba šiaip svarbesnė šiek tiek). Juoba, kad kažkas gyrėsi balsavę už pirmus dvidešimt, nes tingėjo gilintis. Va tik neprisimenu ar kandidatai buvo ta pačia tvarka pateikti balsavime.

Kairiau matome rezultatus skaičiais, o dešinėje šiek tiek statistinės analizės. Iš “Boxplot’ų” matome, jog sutampančiuose yra 2 outlayeriai, t.y. tie du rinkėjai balsavo tikriausiai belekaip. O nesutampančiuose – 3 daugiausiai nesutapimų turintys rinkėjai.

Stampančių vidurkis ir mediana labai daug nesiskiria (~11-12). Tai, mano galva, reiškia, jog toks skaičius galėtų būti optimaliu reitinguojant. Pasirinkus daugiau – naudos negausime. Gausime tik statistinį triukšmą.

Įdomu ir tai, kad nesutampančių taip pat yra labai panašus kiekis, t.y. 11-12. Gal čia dėl to, kad į vienus rinkimus buvo reitinguojama mažiau kandidatų, o į kitus daugiau. Nebeprisimenu. Gal kas primins…

“Fitted Line Plot” kažko įdomaus taip pat nerodo, t.y. rodo, jog kuo daugiau sutampa – tuo mažiau nesutampa. Nupaišiau ir sudėjau vien dėl to, kad galėjau ir kad tilpo 🙂

“I-MR chart” gi parodo irgi, kad 11-12 sutapimų yra tas skaičius, kuris optimalus. Kodėl toks keistas nesutapimų “I-MR chart” nežinau.

Rinkėjų sąmoningmo pamatavimas
Rinkėjų sąmoningmo pamatavimas

Tai tiek jums partinių skalbinių šį kartą.

Va tik įmesiu dar vieną akmenuką į šį konkretų balsavimą internetu: balsuotojų kodai neatrodo, kad būtų atsitiktiniais skaičiais:

Anderson-Darling metodas sako, kad rinkėjų kodai nelabai atitinka Gauso kreivės.
Anderson-Darling metodas sako, kad rinkėjų kodai nelabai atitinka Gauso kreivės.

Gali būti, kad ir slaptažodžiai ne visai atsitiktiniai. O tai reiškia, kad galima pamėginti pasigeneruoti kodų ir slaptažodžių ir pamėginti atakuoti sistemą balsavimo metu. Mažai tikėtina, kad iš to būtų apčiuopiamos naudos. Tačiau aš ir pats nesu labai protingas, o protingi hakeriai gali prisigalvoti visokių gudrybių.

 

Nu dabar tai jau tikrai viskas. O jei jums per mažai, tai galite eiti žiūrėti senesnių schemų:

Schema #25
Schema #24
Schema #23
Schema #22
Schema #21

SysAdminDay 2015 mano užduoties rezultatai

Prašmėžavo prašuršuliavo ir prasitypno 2015 metų sistemų administratorių pagerbimo diena!

Užduotis buvo daugiau gyrusiųjų, nei kritikavusiųjų.

Antai Gplus soc. tinkle Saulius sakė, kad nervina jį šitokios šventės. Nes kas čia per matavimaisi?! O be to ką aš apskritai turiu bendro su sysadminais? Kas aš toks?! 🙂

Aš ir neapsimetinėju, kad esu koks nors sysadminas. Nesu tokiu. Antai užduotį pavyko išspręsti iki bilduko ir tai tik su hint’ais. Ten ir tupėjau visas medumi apsiterliojęs. Ten visokie raktai, headeriai, beldimai ir panašūs keisti žodžiai man jau nieko nebesakė. Dabar jau truputį sako (paskaičiau Wikipedia).

Bet užtai man patinka SysAdminai. Buvo tokių, kurie be didesnių problemų viską išsprendė. Labai džiaugiuosi, kad susipažinau su Aleksandr, kuris laimėjo šių metų užduotį.

Dirbu aš šiaip jau IT kompanijoje ir esu IS savininkas ir sysadminai yra tie žmonės ant kurių laikosi nemenkas verslas. Man įdomu ir aš noriu bent jau suprasti ką sysadminai man sako. Taip pat noriu mokėti jiems ką nors pasakyti.

Nesu tikras kiek yra mano užduotį išsprendusių. Kažkaip nepasidariau tokios stebėsenos. Bet užtai padariau tokį va diplomą:

Šio diplomo savininkė yra sysadminė
Šio diplomo savininkė yra sysadminė
Šio diplomo savininkas yra sysadminas
Šio diplomo savininkas yra sysadminas

Galite spausdintis, rėmintis ir kabintis 😉

Tai dar kartą sveikinu!

Prasideda smagumai! #SysAdminDay2015

Šiandien prasideda įdomybės. Sistemų administratoriai yra tie žmonės, kurie viską valdo. Jeigu jums atrodo, kad sysadminas ant jūsų pyksta ir neatsako į jūsų paprastus klausimus, tai žinokite, kad jūs paklausėte taip, kad sistemų administratorius nusprendė, jog neverta gaišti laiko atsakymui. Su pykčiu tai gali būti nesusiję. Sistemų administratorius žino, kad norėdamas atsakyti į klausimą jis jums turės pasakoti per daug paprastų pagrindinių dalykų. Sistemų administratorius žino, kad galimai sugaištamą laiką jis gali praleisti kur kas racionaliau. Užtai kad sistemų administratoriai yra protingi, jie nusprendžia, jog tai yra racionaliausia išeitis.

O jeigu tie žmonės su jumis kalba, tai reiškia, kad esate gerbtinas ir protingas žmogus ir tuo galite laisvai girtis visiems.

Taiva. Sistemų administratoriams šiandien numatomas smagus žaidimas, kurį rasite specialiai tam sukurtoje FB grupėje.

Su sąlyga, kad pernai taip pat kūriau užduotis ir man buvo žiauriai smagu tai šiemet irgi sukūriau:

Tai va čia paspaudę ant paveiksliuko ir pateksite į užduotį.
Tai va čia paspaudę ant paveiksliuko ir pateksite į užduotį.

Jeigu išspręsite mano užduotį – gausite atskirą diplomą nuo manęs 😉

Penktadienio Schema #23 (keletas blynų ir krūva apklausų)

Šiandien visai ne penktadienis. Bet užtai praėjusios penktadienio schemos tęsinys.

Kaip ir reikėjo tikėtis – visi nepildo mano apklausos. Arba ji yra šlykšti, nes prirašyta valdžiažmogiškai (tingėjau performuluoti), arba neįdomi tiesiog iš principo, arba ne jūs esate target groups’as (tas žmogus, kuris turėtų ką atsakyti ir kaip užpildyti šią apklausą). Aš, tiesą sakant, labai neieškojau tų targetų kol kas, nes nebuvo kada. Be to norėjau užbaigti visą tą purviną reikalą su visais tais blynais. Galbūt čia nors vienam iš šių naujų blynų būsite targetu?

Tiesa, dabar bus ne blynai, o spurgos. Arba blynai su skyle. Ir net dvigubi – išorinis blynas arba spurga rodo kiek išviso buvo išleista, o vidinis – kiek iš tų pinigų yra savivaldybės (Vilniaus žinoma). Spurgas šį kartą paišiau su Libre Office Calc’u. Ai ir skaičiai ten visur tūkstančius litų rodo.

Legendas taipogi tingėjau formuluoti žmogiškai – kaip ir pavadinimus. Beje, tikslų ar užduočių formuluotės gan ženkliškos: naudojami būdvardžiai, kurie neturi jokios kiekybinės prasmės. Štai kad ir toks tikslas: “Darni miesto susisiekimo sistemos plėtra”. Jei parašytumėm “graži”, “miela” arba “durna” – tiek pat prasmės bus.

Daugelyje spurgų legendose yra krūva pozicijų, bet spurgoje jų nesimato – čia ne klaida. Taip yra. Čia reiškia, kad buvo nustatytos tokios užduotys, bet pinigų tam nebuvo skirta (nereikėjo, neužteko, persigalvojo ar dar kas nutiko).

Apklausos bus paprastesnės. Gal tada kas nors ką nors į ten užpildys? 😀

Na, kaip sako liberobliai ir trolibaniečiai[1], LETS KAMON! Pažiūrėkime kur buvo išleisti pinigai ir ar kam nuo to geriau buvo.

1.2. Tikslas: sveikata. Atsakingas Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas.

Lietuvos vėliavos spalvos čia netyčia. Libre Ofisas parinko. Paspaudus didinasi.
Lietuvos vėliavos spalvos čia netyčia. Libre Ofisas parinko. Paspaudus didinasi.
Paspaudus didinasi.
Paspaudus didinasi.

1.3. Tikslas: socialinis gerumas. Atsakingas: Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas

Paspaudus didinasi
Paspaudus didinasi
Paspaudus didinasi.
Paspaudus didinasi.

1.4. Tikslas: saugu mieste. Atsakingas: Saugaus miesto departamentas.

Paspaudus didinasi
Paspaudus didinasi
Paspaudus didinasi
Paspaudus didinasi

1.5. Tikslas: kultūra ir švietimas išsiplėtojęs laisvalaikiškai. Atsakingas: Švietimo, kultūros ir sporto departamentas.

Čia nebuvo ko skirstyti į užduotis, nes beveik viskam neužteko pinigų. Tik dviem dalykam: žr. rodyklytes. Žinoma, kad didinasi.
Čia nebuvo ko skirstyti į užduotis, nes beveik viskam neužteko pinigų. Tik dviem dalykam: žr. rodyklytes. Žinoma, kad didinasi.

1.6. Tikslas: kokybiška ir patogi gyvenamoji aplinka. Atsakingas: Aplinkos ir energetikos departamentas.

Paspaudus didinasi.
Paspaudus didinasi.
Paspaudus didinasi
Paspaudus didinasi

2.1. Tikslas: skatinam verslą ir traukiam investicijas. Atsakingas: Ekonomikos ir investicijų departamentas.

Paspaudus didinasi.
Paspaudus didinasi.
Paspaudus didinasi
Paspaudus didinasi

2.2. Tikslas: turizmo plėtojimas. Atsakingas: Ekonomikos ir investicijų departamentas.

Paspaudus didinasi.
Paspaudus didinasi.
Paspaudus didinasi
Paspaudus didinasi

2.3. Tikslas: miesto paveldo išnaudojimas ir saugojimas. Atsakingas: miesto plėtros departamentas.

Paspaudus didinasi
Paspaudus didinasi

2.4. Tikslas: miesto žinomumas (rinkodara). Atsakingas: užsienio ryšių skyrius.

Didinasi.
Didinasi.

3.1. Tikslas: miesto teritorijų vystymas. Atsakingas: Miesto plėtros departamentas.

Didinasi.
Didinasi.

3.2. Tikslas: moderni ir patogi inžinerinio aprūpinimo sistema. Atsakingas: aplinkos ir energetikos departamentas.

Didinasi.
Didinasi.

3.3. Tikslas: miesto susisiekimo sistemos plėtra. Atsakingas: miesto ūkio ir transporto departamentas.

Didinasi.
Didinasi.

3.4. Tikslas: apsaugota aplinka ir sutvarkytos atliekos. Atsakingas: aplinkos ir energetikos departamentas.

Dididnasi.
Dididnasi.

4.1. Tikslas: kokybiškos savivaldybės paslaugos. Atsakingas: administracijos direktorius.

Čia vidinio blyno nėra, nes jis toks pats kaip išorinis. T.y. visi pinigai buvo savivaldybės.
Čia vidinio blyno nėra, nes jis toks pats kaip išorinis. T.y. visi pinigai buvo savivaldybės.

 

—————-

[1] – Nuostabia Santara-Šviesa spindintis Vytautas Kavolis kartu su Jurgiu Mačiūnu tikriausiai niekada nekūrę jokio fluxus, kad ir, pavyzdžiui, kokioje nors Alantoje, užtai radijavo autentišku jautrumu bei lietuviškumu (nors meras ir Šimašius) tikrai nėra vieni iš jų. Neabejotinai čia galime teigti, jog dėl Europietiškos-Vakarietiškos tolerancijos, kurios trolibaniečiai apsimeta neturį. Aleksandras Štormas tai jau tikrai čia turėtų ką pasakyti.  Kaip ir Zigmuntas Baumanas ar Leonidas Donskis. Mhm. Tai jau taip! Apie visus tuos ksenofobinius išsišokimus tai tikrai. Tradicionalistinė lerva ne daug teišmano apie multikultūrizmą! Reikia sveiko proto turėti! Paskaitykite Milošą (Česlovą)!

 

Bankas ir jo kaupiamasis gyvybės draudimas

Čia bus istorija apie tai, kaip vienam labai geram draugui iš vienos tokios įmonės sekėsi su banko kaupiamuoju gyvybės draudimu.

Prisiminiau tą istoriją, kai pamačiau visą šitą buzz’ą su nuosavais bankais ir bankomatais. Vienas toks (t.y. kitas) draugas tokiais atvejais sako: “nu jau bankas tai savęs jau tikrai nenuskriaus!”.

Nu ir tikrai! Kodėl bankas turėtų save skriausti? Kodėl save turėtų skriausti kokia nors įmonė, kurioje jūs dirbate? Arba kam jums skriausti kokią nors savo įmonę? Gi ne toks jų ir jūsų tikslas.

Na, bet čia ne apie tai. Gi istorija apie draugą, kuris dirbo vienoje įmonėje tokioje ir jo kaupiamąjį gyvybės draudimą. Kaip jau minėjau, šią istoriją prisiminiau tada, kai perskaičiau blogosferoje keletą straipsnių apie Nerijaus Mačiulio pasisakymus:

Lidžitos užrašuose

Lidžitos višta su skrybėle
Lidžitos višta su skrybėle

Commonsense vol. 1

Pasiūlymas.
Pasiūlymas.

Commonsense vol. 2

Because fuck you.
Because fuck you.

Rokiškis

Rokiškis nėra tikras
Rokiškis nėra tikras

Ir dar komunikacijos amatininkai kažkokie nutarė pasisakyti šia tema.

Gražiai pridizaininta. Ane?
Gražiai pridizaininta. Ane?

Tai štai prisiminiau aš tą istoriją apie kaupiamąjį draudimą. Ogi viskas ten buvo taip: tas mano labai geras draugas vienoje tokioje įmonėje labai neblogai dirbo ir pasiekė gerų rezultatų, t.y. nenuskriaudė įmonės, o net padarė jai gero. Ir ta įmonė pasakė tam labai geram draugui, kad už tai, kad jis toks geras, tai jį dabar ji motyvuosianti. Matyt tos įmonės vadovai prisiskaitė kažkur, kad motyvacija grynaisiais ne geriausias variantas ir nupirko tam darbuotojui kaupiamąjį gyvybės draudimą banke.

“Kaip čia mums pamotyvavus darbuotojus” – galvoja įmonių vadovai.

Praėjo tada kokie keturi ar penki metai ir nutarė įmonės vadovybė, kad šis motyvacijos mechanizmas jau nebetinkamas ir reikia nutraukti sutartis su banku.

Tas mano labai geras draugas gavo pranešimą, kad, jeigu nori tų pinigų, kurie prisikaupė banke, tai tegu eina į banką ir juos susirenka. Visai neblogai ane?

1000 eurų.
1000 eurų.

Banke paaiškėjo, jog per tuos metus įmonė bankui sumokėjo ~1000 eurų to mano draugo sutarčiai palaikyti. “Tūkstantis eurų yra neblogai” – pagalvojo tas mano labai geras draugas. Persirašė sutartį savo vardu ir gavo pasiūlymą atvykti į banką po savaitės ar dviejų, kai bus visi formalumai sutvarkyti. Atvyko tas mano labai geras draugas po savaitės ar dviejų ir paaiškėjo… Paaiškėjo, kad grynais jam bankas tegali išmokėti ~30 eurų.

Kaip čia taip gavosi, kad ~1000 eurų virto ~30 eurų? Kas čia ką nuskriaudė, o ko nenuskriaudė?

Pasikalbėjau aš su tuo savo draugu ir paaiškėjo kad:

  1. Banko sutarties aptarnavimo ir makleriavimo vertybiniais popieriais (nes tie pinigai, žinia, buvo investuojami) mokesčiai gan dideli.
  2. Sutartis buvo sudaryta prieš pat recesiją ir nemažai pinigų tiesiog dingo nuvertėjime.

“Nesidžiauk radęs, neverk pametęs” – prisiminė senolių išmintį mano tas draugas. O be to, tos įmonės pinigai gal kiek sušvelnino krizę. O be to juk bankams reikia gauti licenciją, nusipirkti arba išsinuomoti patalpas, pasisamdyti darbuotojus, surinkti indėlius, susimokėti indėlių draudimą, nusipirkti inkasavimo paslaugas, techninę įrangą nusipirkti reikia taip pat gi.

– Ir, žinok, jaučiausi, kad mane vertina, kad manimi rūpinasi, kai sužinojau apie tą kaupiamąjį draudimą! – pasakė tas mano draugas vėlgi.

– Bet kitą kartą prašysiu grynais… – pridūrė.