Baltarusija. Žmonės ir psichopatiškas režimas.

Psichopatiškumo požymių turintis diktatorius Baltarusijoje šiandien apdovanojo kažkokiais garbės medaliais keletą šimtų jėgos struktūrų pareigūnų.

Tuo tarpu tų pareigūnų sumušti žmonės sėdi kalėjimuose ir areštinėse, kuriose iš jų tyčiojamasi ir jie yra kankinami. Jeigu jums reikia įrodymų tai štai jie:

Continue reading Baltarusija. Žmonės ir psichopatiškas režimas.

Zero

Partija, Masiulis, skandalas n’stuff. Apie tai čia parašysiu. Dar vakar norėjau ko nors kur nors parašyt ir išlieti viską, kas viduj, bet patirtis patarė palaukti. Ir teisingai padarė, nes būčiau tikriausiai nesąmonių prirašęs, kurių būčiau gailėjęsis. Na, pavyzdžiui, kad gailiuosi, jog padėjau Gintarui D2D padaryti Bajoruose per praėjusius Seimo rinkimus. Arba kad reikia steigti naują partiją, nes baisu kas darosi. Neparašiau. Na, beveik neparašiau – soc. tinkle, apie kurį labai mažai žmonių žino (toks yra slaptas, kur tik entelektualai renkasi), parašiau, kad jeigu Steponavičius eis žemyn, tai tikriausiai ir visą partiją nusitemps ir tada reiks naują liberalų daryti partiją, kurios vadovai bus Remigijus, Aušrinė n’team.

Bet tada nuėjau į prokuraturos.lt ir ten:

 

Prokuratūros patikslinimas
Prokuratūros patikslinimas

Continue reading Zero

Nešvari politika

Žmonės sako, kad politika yra purvinas reikalas.O ką jūs galvojate apie politiką ar apie politikus? Kokios emocijos vyrauja, jei apie tai pagalvojate?
Ar pats(-i) galėtumėte tapti politiku(-e)?
Kaip manote, kokių savybių tam reikia?

Aš štai sakau, kad tapti politiku nesunku. Užtenka vidutinio intelekto. Dar reikia emocinio intelekto, arba kitaip – jausti žmonių nuotaikas ir mokėti malti liežuviu. Paskui dar reikia darbštumo ir gebėjimo bendrauti. Dar reiktų kokio nors nuolatinio pajamų šaltinio – bent jau pradžioje.

Daugiau net nesugalvoju ko reiktų pradedančiam politikui.

Tačiau geram politikui reikėtų daugiau. Savo minimaliąją kartelę antai siūlo Andrius Tapinas:

Continue reading Nešvari politika

Daug kas yra labai gerai

Įsivaizduokite kad jūs esate vidurinės mokyklos arba studentiškojo amžiaus žmogus. Tuo pačiu įsivaizduokite, kad kur nors galbūt mokotės arba dirbate, o kai pasimokote arba padirbate – turite laisvo laiko, kurį skiriate sau.

Ką darėte savo laisvalaikiu, kai buvote tokio amžiaus? Arba ką darote, jei jums įsivaizduoti to nereikia?

Ar jūs esate vienas iš tų, kuris(-i) vaikšto (arba vaikščiotumėte) į kokią nors vietą, kurioje galima rasti įvairios technikos, kompiuterių, 3D spausdintuvų, grąžtų, pneumatikos, stiklo pluošto su epoksidine derva, osciolografų, diodų, aukštos temperatūros krosnių, plaktukų, atsuktuvų, lituoklių  ir ten savo malonumui mokytumėtės programuoti, ar konstruoti ar lituoti?

Aš tai iš tų, kuris apie tokią vietą sužinojęs būtinai ten nueitų ir nueis. Aš nueičiau. Ir nuėjau – kartu su Vilniaus meru Remigijum Šimašium:

Continue reading Daug kas yra labai gerai

Dar apie skirtumus tarp demokratijos ir totalitarizmo

Ponia Lidžita parašė puikų straipsnį apie teisėkūros Lietuvoje problemas. Tada temą pasigavo Rokiškis ir paryškino dar labiau kas yra totalitarizmas ir kas yra demokratija.

Aš skaičiau tuos straipsnius ir galva linksėjau. Kol linksėjau, visai šalia, čia pat po langais nutiko toks įvykis, kurį mestelėjau į feisbuką, o ten šis susilaukė nemažo populiarumo tarp įvairių feisbuko įžymybių. Kai kurie netgi itin skausmingai sureagavo. Matyt ten aptariamos problemos gan aktualios.

Ir tos temos visai susijusios su šiomis dvejomis paradigmomis, kurias aptarinėjo Lidžita ir Rokiškis:

  • Pagal nutylėjimą viskas, kas nedraudžiama yra leidžiama, t.y. turimas draudimų sąrašas. Demokratinė paradigma.
  • Pagal nutylėjimą viskas, kas neleidžiama yra draudžiama, t.y. turimas leidimų sąrašas. Totalitarinė paradigma.

Dabar aš tą visą man po langais įvykusį įvykį išskaidysiu į atskirus faktus, o vėliau paanalizuosiu tomis dvejomis paradigmomis:

Continue reading Dar apie skirtumus tarp demokratijos ir totalitarizmo

Kaip aš testavau Vilniaus viešąjį transportą

Aš pusiau priverstinai testavau praėjusias dvi savaites VVT.

Mano vaikai eina į du skirtingus darželius (vienas ~700 metrų nuo namų, o kitas ~1000 metrų nuo darbo). Nuo namų iki darbo pėsčiomis ~3000 metrų.

Su abiem vaikais iki pirmojo darželio einame pėsčiomis (~700m). Greitį riboja jaunesnysis sūnus, tad atstumą įveikiam per ~20 minučių.

Continue reading Kaip aš testavau Vilniaus viešąjį transportą

Valdžiažmogiškas kodas

Ar esate skaitę kokį nors valdišką atsakymą į kokią nors užklausą? Tikriausiai daugelis esate.

Ir kaip? Ar iš karto būna aišku ką jie ten parašo?

Man tai ne. Sakiniai baisiausiai ilgi, su visokiom nuorodom į tvarkas, įstatymus ir panašiai. Aš, žinoma, suprantu, kad jie turi parašyti teisiškai tvarkinga formuluote, nes… O bendrai, tai kodėl jie turi taip daryti siųsdami savo paklodes žmonėms, kurie nusiunčia savo užklausas biurokratams? Gal jiems atrodo, kad taip jie atrodą solidžiau? Ar tiesiog nori apsidrausti ir surašyti viską taip, tarsi interesantas jau būtų pasiruošęs viską apskųsti teisme? CYA[1] popieriumi, arba CYAWP[2]?

Čia matyt didžiausias biurokratų siaubas: vargšai kolegos su neuždengtais užpakaliais, nes matyt popieriaus pritrūko ir dėl to dabar protestuoja, kad duotų daugiau popieriaus.
Čia matyt didžiausias biurokratų siaubas: vargšai kolegos su neuždengtais užpakaliais, nes matyt popieriaus pritrūko dėl popieriaus taupymo programos ir dėl to dabar protestuoja, kad duotų daugiau popieriaus.

Aš šiaip jau išmokau tas paklodes skaityti – tiesiog peržvelgiu sakinį ir visas nuorodas, bei perteklinius paaiškinimus izoliuoju, o perskaitau tik esmę. Vienas dalykas, kuris nervina yra tai, kad tą esmę perskaityčiau kokius 5 kartus greičiau be tų teisinių nuorodinių makaronų.

Grįžtant prie priežasčių. Tikrai, ponai biurokratai, neatrodote solidžiau rašydami tas paklodes. Atrodote nuobodžiai ir atstumiančiai. Kitas dalykas dėl CYA priežasčių. Nežinau kiek ta baimė pagrįsta. Ar gal kaip tik taip efektyviau? Nes galimai iškilus teisiniams ginčams biurokratams nebereiktų kurpti teisiškai korektiško rašto antrą kartą? Nežinau, nežinau…

O gal tie biurokratai jaučia, kad pridėtinės vertės jokios nekuria ir sistema laisvai apsieitų be jų, bet pokyčių baimė per didelė ir todėl bet kokį smulkiausią darbelį dirba keletą valandų ar dienų, rašo paklodes ir viršininkui skundžiasi kaip visko nespėja? Nežinau, nežinau…

Čia aš su savivaldybės tarnautojais miesto plėtros departamente paišome tokią diagramą. Paišome, nes tai padės praskaidrinti žemės įsigijimo reikalus. Prisiminiau šią diagramą todėl, kad man į akis papuolė kaip tik panašus makaroninis valdžiažmogiškas raštas, apie kurį čia rašiau aukščiau ir tas raštas susijęs su žemės įsigijimu.

Beplepant feisbuko chate su draugu paaiškėjo, kad šis nori įsigyti lopinėlį savivaldybei priklausančios žemės ir paprašė pagalbos ir žadėjo nelikti skolingas pasiskundė, kad labai ten jam neaiškus tas įsigijimo procesas, neaišku net apytiksliai kiek tas lopinėlis gali kainuoti. Sakė, kad jo raštas kažkur plaukioja savivaldybėje, kad maksimalus terminas dar nepraėjo, tai kantriai laukia. Tai aš jam parodžiau tą diagramą ir paklausiau koks buvo jo kaip kliento kelias. Man yra svarbu sužinoti ar ta diagrama yra teisinga.

Paaiškėjo, kad jo pradžia buvo pas NŽT. Tai va tie biurkoratai iš NŽT atsiuntė jam tokį raštą (copy/paste):

Gerb. Vardai Pavarde,

dėkojame Jums už Jūsų klausimą, kurį pateikėte interneto svetainėje www.nzt.lt.
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 papunkčio 2 pastraipoje nurodyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles taip pat parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse (toliau – įsiterpęs žemės plotas), sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra pakeistos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, nuostatos, kurios turėtų reglamentuoti įsiterpusių žemės plotų projektavimo tvarką, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus įsiterpę žemės plotai neprojektuojami.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalį žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas būdų kaip suformuojami nekilnojamieji daiktai (suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą, padalijant, atidalijant, sujungiant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus arba atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją). Taigi minėtame straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai gali būti suformuoti sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį žemės sklypas kaip nekilnojamasis daiktas yra priskiriamas Nekilnojamojo turto kadastro objektui.
Vadovaujantis minėtomis Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, nurodančiomis, kad gali būti sujungiami tik nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, siūlome įsiterpusių žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pardavimo ir sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu procedūra vykdyti šiais etapais:
1. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojami įsiterpę žemės sklypai. Projektu kartu turi būti patvirtinamas ir įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu.
2. Suinteresuoto asmens užsakymu atliekami kadastriniai matavimai:
2.1. Pagrindinio žemės sklypo (neprivaloma, asmeniui pageidaujant).
2.2. Įsiterpusio žemės sklypo.
2.3. Bendro (sujungto) žemės sklypo.
3. Suderinamos žemės sklypų kadastro duomenų bylos (pagrindinio žemės sklypo, jeigu asmuo pageidauja, įsiterpusio žemės sklypo ir bendro (sujungto) žemės sklypo.
4. Jeigu buvo atlikti pagrindinio žemės sklypo kadastriniai matavimai, šio žemės sklypo suderinta kadastrinių matavimų byla (patikslinti kadastro duomenys) bendra tvarka grąžinama ją pateikusiam asmeniui.
5. Priimamas teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo, kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
6. Įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenų bylos teikimas Registrų centrui.
7. Gavus informaciją iš Registrų centro apie mokėtiną sumą už įsiterpusio žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos procedūros apraše (vadovautis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūros aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-90, aktualia redakcija) nustatyta tvarka asmeniui siunčiamas mokėjimo pranešimas apie mokėtiną sumą.
8. Asmeniui sumokėjus nurodytas įmokas ir gavus dokumentus iš Registrų centro (Nekilnojamojo turto registre įregistravus įsiterpusį žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teises) apskaičiuojama įsiterpusio žemės sklypo pardavimo kaina ir ruošiamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo.
9. Suderinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą priimamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas dėl:
9.1. įsiterpusio žemės sklypo pardavimo;
9.2. įsiterpusio ir pagrindinio žemės sklypo sujungimo (pertvarkymo) ir pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Turi būti nurodyta, kad punktas įsigalioja pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašius valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą.
10. Siunčiamas mokėjimo pranešimas už perkamą įsiterpusį žemės sklypą, nurodyta suma turi būti sumokėta iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
11. Pasirašoma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas. Pirkėjui pateikiamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas (žr. 9 punktą) ir pertvarkyto (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenų byla, kad pirkėjas galėtų Registrų centre įregistruoti pertvarkytą (sujungtą) žemės sklypą ir nuosavybės teisę į jį.

Daugiau informacijos Jums rūpimu klausimu Jums suteiks teritorinio skyriaus pagal sklypo buvimo vietą darbuotojai, todėl siūlome kreiptis į Vilniaus miesto skyrių, kurio kontaktiniai duomenys paskelbti mūsų interneto svetainėje www.nzt.lt (http://www.nzt.lt/go.php/lit/Struktura-ir-kontaktai).

Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiame laiške pateikiama informacija yra tik bendro pobūdžio, tačiau, jeigu Jūs norite gauti konkretų atsakymą į Jums rūpimus klausimus, galite pakartotinai teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai raštu (tiesiogiai atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) arba pasirašytą elektroniniu parašu elektroniniu būdu, Nacionalinės žemės tarnybos elektroninio pašto adresu nzt@nzt.lt, prašyme nurodant konkrečias aplinkybes ir faktus bei prie prašymo pridedant reikiamus dokumentus.
Tikimės, kad ši informacija Jums buvo naudinga.

Pagarbiai
Tel.: 8 706 86 666
El. p. pagalba@nzt.lt

Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos
Gedmino pr.19
01103 Vilnius
www.nzt.lt

Tai visas šitas raštas, jei teisingai suprantu, kažkokiu itin sudėtingu būdu aprašo tą diagramą, kurią mes su savivaldybės tarnautojais pasipaišėm. Ar ne? Kaip jums atrodo?

Kad lengviau būtų atsakyti į mano šį klausimą aš visa tai performulavau taip, kaip norėčiau, kad man visokie biurokratai formuluotų savo raštus (mano teksto tvarkymas tik iki etapų vardinimo – bet ir šiuos reiktų gražiau paformuluot manding):

Gerb. Vardai Pavarde,

Teisinė bazė parduoti jums šį žemės plotą yra[1].
Tačiau NŽT jums šiuo metu šio sklypo suprojektuoti negali[2].
Tačiau informuojame jus, jog jūsų prašomas sklypo apjungimas yra Nekilonojamojo turto kadastro objektas[3].Atsižvelgiant į tai mes jums siūlome šią procedūrą (įsiterpusių žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pardavimo ir sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu) vykdyti šiais etapais:
1. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojami įsiterpę žemės sklypai. Projektu kartu turi būti patvirtinamas ir įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu.
2. Suinteresuoto asmens užsakymu atliekami kadastriniai matavimai:
2.1. Pagrindinio žemės sklypo (neprivaloma, asmeniui pageidaujant).
2.2. Įsiterpusio žemės sklypo.
2.3. Bendro (sujungto) žemės sklypo.
3. Suderinamos žemės sklypų kadastro duomenų bylos (pagrindinio žemės sklypo, jeigu asmuo pageidauja, įsiterpusio žemės sklypo ir bendro (sujungto) žemės sklypo.
4. Jeigu buvo atlikti pagrindinio žemės sklypo kadastriniai matavimai, šio žemės sklypo suderinta kadastrinių matavimų byla (patikslinti kadastro duomenys) bendra tvarka grąžinama ją pateikusiam asmeniui.
5. Priimamas teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo, kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
6. Įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenų bylos teikimas Registrų centrui.
7. Gavus informaciją iš Registrų centro apie mokėtiną sumą už įsiterpusio žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos procedūros apraše (vadovautis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūros aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-90, aktualia redakcija) nustatyta tvarka asmeniui siunčiamas mokėjimo pranešimas apie mokėtiną sumą.
8. Asmeniui sumokėjus nurodytas įmokas ir gavus dokumentus iš Registrų centro (Nekilnojamojo turto registre įregistravus įsiterpusį žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teises) apskaičiuojama įsiterpusio žemės sklypo pardavimo kaina ir ruošiamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo.
9. Suderinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą priimamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas dėl:
9.1. įsiterpusio žemės sklypo pardavimo;
9.2. įsiterpusio ir pagrindinio žemės sklypo sujungimo (pertvarkymo) ir pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Turi būti nurodyta, kad punktas įsigalioja pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašius valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą.
10. Siunčiamas mokėjimo pranešimas už perkamą įsiterpusį žemės sklypą, nurodyta suma turi būti sumokėta iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
11. Pasirašoma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas. Pirkėjui pateikiamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas (žr. 9 punktą) ir pertvarkyto (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenų byla, kad pirkėjas galėtų Registrų centre įregistruoti pertvarkytą (sujungtą) žemės sklypą ir nuosavybės teisę į jį.

[1] – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 papunkčio 2 pastraipoje nurodyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles taip pat parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse (toliau – įsiterpęs žemės plotas), sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba žemės reformos žemėtvarkos projektą.
[2] – Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra pakeistos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, nuostatos, kurios turėtų reglamentuoti įsiterpusių žemės plotų projektavimo tvarką, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus įsiterpę žemės plotai neprojektuojami.
[3] – civilinių teisių objektu[4] gali būti identifikuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti:

žemės sklypas,
Kiti objektai, t.y. apibrėžti augmenijos ir gyvūnijos, žemės gelmių, vandens, miško plotai).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalį žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas būdų kaip suformuojami nekilnojamieji daiktai. Taigi minėtame straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai gali būti suformuoti sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį žemės sklypas kaip nekilnojamasis daiktas yra priskiriamas Nekilnojamojo turto kadastro objektui.
[4] – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnis.

Daugiau informacijos Jums rūpimu klausimu Jums suteiks teritorinio skyriaus pagal sklypo buvimo vietą darbuotojai, todėl siūlome kreiptis į Vilniaus miesto skyrių, kurio kontaktiniai duomenys paskelbti mūsų interneto svetainėje www.nzt.lt (http://www.nzt.lt/go.php/lit/Struktura-ir-kontaktai).

Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiame laiške pateikiama informacija yra tik bendro pobūdžio, tačiau, jeigu Jūs norite gauti konkretų atsakymą į Jums rūpimus klausimus, galite pakartotinai teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai raštu (tiesiogiai atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) arba pasirašytą elektroniniu parašu elektroniniu būdu, Nacionalinės žemės tarnybos elektroninio pašto adresu nzt@nzt.lt, prašyme nurodant konkrečias aplinkybes ir faktus bei prie prašymo pridedant reikiamus dokumentus.
Tikimės, kad ši informacija Jums buvo naudinga.

Pagarbiai
Tel.: 8 706 86 666
El. p. pagalba@nzt.lt

Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos
Gedmino pr.19
01103 Vilnius
www.nzt.lt

Ką manote? Ar toks raštas būtų lengviau suprantamas? Man atrodo, kad jis kiek aiškesnis ir išlaiko savyje CYA savybes. O kaip jums, ponai biurokratai, atrodo?

 

________________

[1]– Cover Your Ass (uždenk savo užpakalį).

[2]– Cover Your Ass With Paper (uždenk savo užpakalį su popieriumi).

Elektromobilis

Apleidau kiek blogą. Negalima taip. Čia dėl to, kad nelabai besuspėju visko. Nors nuo pirmadienio atostogauju 🙂

Užtai šiandien pavyko pasivažinėti su elektromobiliu. Jau kurį laiką norėjau tai padaryti. Važiavau su CityBee elektromobiliu BMW i3.

Pavažiavau nuo savivaldybės iki Šeškinės ir atgal:

Nuvažiuotas atstumas su tuo BMW i3
Nuvažiuotas atstumas su tuo BMW i3

Užtrukau ~30 minučių (daug mašinų buvo). Appsas man parodė, kad šitas pasismaginimas man kainuos anavatiek:

Ten kur dar vienas papildomas euras už 0 minučių dėl to, kad paskubėjau paspausti mygtuką
Ten kur dar vienas papildomas euras už 0 minučių dėl to, kad paskubėjau paspausti mygtuką “baigti kelionę” – pamiršau įjungti tą daiktą krautis. Tai teko vėl užrezervuoti, vėl atrakinti, įkišti laidą ir palikti 🙂 Nu žioplumas vieną eurą kainavo.

Kažkaip nepigu visai… Bent jau elektromobilis nepigu.

Užtai važiuoti buvo visai smagu. Sukimo momentas – nuostabus. Žiauriai malonus jausmas – gan stipriai prispaudžia prie sėdynės spustelėjus akceleratorių. Tik labai staigiai greitis didėja tai ilgai neišeina pasimėgauti. Čia kelionę nuo Šeškinės iki Ukmergės gatvės nufilmavau:

O čia tų elektromobilių pristatymo šventė:

Va taip atrodo tos CityBee mašinos elektromobiliai
Va taip atrodo tos CityBee mašinos elektromobiliai

Galėtų būti ir pigesni rupkės. Biškį brangoka. Gal dar atpigs kada nors.

Geriausia, žinoma, pačiam turėti elektromobilį malimuisi mieste. Būtų tiesiog puiku. Šitas kainuoja ~45 000 EUR. Daugoka. Yra ir biškį pigiau.

Sekantis įrašas tikriausiai bus vėl apie Vilniaus orą. Įdomu labai koks užterštumas buvo rugsėjo 7 🙂

Trečioji seksualumo paradigma

Jūs esate seksualus, o jūs – seksuali.

Mes gimstame seksualiais ir tai labai svarbi  mūsų asmenybės ir fizinio kūno dalis.

Net jeigu jūs niekada iki šiol nepagalvojote apie lytinius santykius ar lytiškai nesusijaudinote dėl kokių nors dirgiklių; net jeigu kokie nors geležinkelio bėgiai stoties rajone jums atrodo tiesiog geležinkelio bėgiais – jūs seksuali(-us).

Seksualumas sąlygoja daugelį mūsų minčių ir sprendimų ir dėl to šią savybę išnaudoja daugybė industrijų savo naudai: nuo pornografijos ar propagandos iki maisto rinkodaros ir religijos.

Kodėl seksualumas yra toks svarbus? Ir apskritai, kas tai yra?

Traukinys įvažiuoja į tunelį ir išvažiuoja iš jo.
Traukinys įvažiuoja į tunelį ir išvažiuoja iš jo.

Savo paaiškinimus apie seksualumą, neabejoju, turi visi: ir pornografijos industrijos magnatai, ir reklamos rykliai, ir politikai ar šiaip diktatorai, ir visokiausios bažnyčios. Tačiau man įdomiausias ir svarbiausias yra mokslininkų išaiškinimas:

  • Seksualumą sudaro: lytis, lyties identitetas, rolė, seksualinė orientacija, erotizmas, malonumas, intymumas, reproduktyvumas.
  • Seksualumas patiriamas ir išreiškiamas: mintimis, fantazijomis, norais, tikėjimais, požiūriu, vertybėmis, elgesiu, rolėmis, santykiais.
  • Seksualumas susideda iš visų šių dalykų, bet nebūtinai atskiri asmenys visus juos patiria ar išreiškia.
  • Seksualumas įtakojamas: biologiniais, psichologiniais, socialiniais, ekonominiais, politiniais, etniniais, teisiniais, istoriniais, religiniais, dvasiniais faktoriais.

Daug žodžių ir daug sričių, tiesa? Ką jie iš tiesų reiškia?

Daugelio jų neapžiūrėsi. Nepaimsi gi to viso seksualumo rankomis, pirštų į ten neįkiši ir nepamaigysi; į burną gi neįsidėsi. Štai čia mums labai padeda nuostabi savybė: mąstyti abstrakčiai. Santykinai didelės žmonių smegenys ir jų geras veikimas (gebėjimas kurti abstrakcijas ir jomis manipuliuoti) leidžia pažvelgti į save iš šalies. Todėl mes esame pajėgūs analizuoti net savo seksualumą. Mes galime atsikratyti manymo, jog gamta yra viena, o žmonija yra kita, jog seksualumas, tai kažkas gyvuliško ir atskirai nuo žmogaus.

Labai svarbūs dalykai (ypač seniau) vadinti stebuklais dabar aiškinami kitaip (pvz.: gamtos reiškiniai kaip žaibai ar cheminės medžiagų savybės). O stebuklų ėmė kiek mažėti, kai ėmė populiarėti mokslas ir atsirado švietimas. Švietimo nauda neginčytina, kaip ir faktas, jog gydomas kalavijas, kuriuo buvo sužeistas žmogus, nepadės šiam pasveikti .

Šiaip jau stebuklai ir tikėjimas jais apsaugo mus nuo pernelyg dažno kognityvinio disonanso[1].  Na, pavyzdžiui, faktas, jog žemė ne plokščia nėra toks akivaizdus, nes kaip galima išsilaikyti ant apvalaus daikto? Pamėginkite atsistoti ant kamuolio. Pagalvokite kaip baisu pakeisti visą savo iki šiol buvusį įsivaizdavimą, kai iš saugaus plokščio paviršiaus atsiduriate ant kažkokio kamuolio, kuris nepritvirtintas jokiais lynais skrieja erdve.

Na, o štai seksualumas ir lytinis potraukis yra tokie stiprūs, kad dažnai nustelbia visas kitas žmogaus savybes ir mintis. Nustelbia taip, kad nesugebama analizuoti seksualumo sąlygotų procesų. Be to prievarta, lytiniu keliu plintančios ligos, visokie bepročiai lakstantys su kirviais, nelaukti nėštumai ir gal dar kokios nors problemos lėmė seksualumo ir lytinių santykių aiškinimą, kaip labai blogą ir purviną dalyką, nepritinkantį inteligentiškam žmogui.

KPŠ paveiksliukas
KPŠ paveiksliukas kontekstui.

Bet pokyčiai vyko. Žmonės netgi ėmė pjaustyti lavonus, ėmė aiškintis vidaus organų sandarą. Ėmėsi gydyti įvairius akivaizdžius sveikatos sutrikimus. Seksualumas ir lytiškumas ilgai buvo tabu tema, nes ten nedaug akivaizdžių dalykų. Tas tabu laikėsi tol, kol nebuvo pakankamai ištyrinėtos kitos žmogaus sandaros sritys. Na, ir kol nenutiko sekso revoliucija.

Seksas. Seksas, seksas, seksas. Juokeliai apie seksą. Žeminimai seksu (dažniausiai žeminantysis siūlo savo genetinę medžiagą, kokiu nors būdu perkelti į irba ant žeminamojo). Keiksmažodžiai apie seksą. Valdžios rodymas ir turėjimo vaizdavimas per seksą. Prievartavimai. Reklama apie seksą (sex sells). Sekso draudimas.

To sekso visur pilna gal todėl, kad seksualumas labai svarbus. Kaip ir noras išlikti: ilgametės evoliucinės kovos nulemti pasirinkimai, laimėjimai ir pralaimėjimai lemia žmogaus savijautą ir elgesį. Pažiūrėkime kokius žaidimus žaidžia žmonės? Kas yra sportas? Galų gale dauginimasis lytiniu būdu yra paremtas konkurencija ir noru laimėti – tokiu būdu atrenkamas geriausias genų rinkinys palikuoniams. Konkurencija, pergalės, pralaimėjimai ir seksualumas – glaudžiai susiję tarpusavyje dalykai. Čia žmonijos požiūris per visą jos žinomą istoriją pasislinko visai nedaug.

Seksualumas – unikalus: jį galime padėti beveik ant bet kurio Maslovo piramidės laiptelio: juk seksualumas įtakojamas: biologiniais, psichologiniais, socialiniais, ekonominiais, politiniais, etniniais, teisiniais, istoriniais, religiniais, dvasiniais faktoriais.
Taigi didelė seksualumo dalis be akivaizdžiosios jo dalies, kaip išoriniai lytiniai organai, yra mūsų galvose. Ir ką gi mes darome su lytiniais organais problemomis galvoje? Ignoruojam. Jei negalime ignoruoti: izoliuojam. O jei dar to negana, tai dar gydom: lazdomis, klizmomis, tramdomaisiais marškiniais, eksperimentiniais medikamentais, elektros srove, lobotomija… Na gal dar taikome gydomąją eutanaziją, kurią daugeliu atveju, neslėpdama agonijos, siūlo Pipedija.

Žinoma – juokauju. Nejuokauja tik totalitarinių režimų diktatoriai, kai kurie Lietuvos Seimo nariai ir davatkos. Jie turi erdvės savo demagogijoms: ta erdvė ten, kur informacijos mažiau, kur ją sunkiau suprasti ir analizuoti. Štai seksualumas – ne tik kūnas, bet ir mintys ir dar mintys, kurios sudaro kitas mintis. Tad, iš ties, nekeista, kad šią sritį monopolizavo (arba bando monopolizuoti) įvairūs stebukladariai ir religijos. Piktadarių aukomis tampa žmonės, kurie turi mažesnes galimybes gauti bei priimti informaciją – ypač vaikai.

Tamsumas šioje srityje yra blogis. Blogis, kuris sudarys sąlygas pasinaudoti jumis, jūsų nežinojimu ir kompleksais. Todėl pats laikas šiek tiek paspirti seksualumo supratimą tolyn, kol dar beviltiškai neatsilikome ir gėjropa neatvyko mūsų visų prievartauti ir visaip kitaip mus tobuluosius luošinti, nes jiems tai mat labai reikalinga. Jiems ypač reikalingi mūsų vaikai.

“MASTURBACIJA ankstyvojoje VAIKYSTĖJE” – žodžių junginys, kuris yra tarsi didelis raudonas mygtukas įjungiantis didžiulį rankinį stabdą seksualumo lavinimui. Dokumentas (paimta iš Standards for Sexuality Education in Europe. A framework for policy makers, educational and health authorities and specialists), kuriame yra šie žodžiai yra mokslininkų darbo rezultatas. O tiksliau ekspertų grupės sudarytos iš 19 medicinos, psichologijos ir socialinių mokslų ekspertų darbo rezultatas. Šiame dokumente teigiama, jog yra kelios lytinio švietimo paradigmos :

  1. Tipas. Tai tos programos, kurios fokusuojasi tik ties tuo, kad seksualinės sueitys galimos tik po vedybų. Visas mokymas sukasi apie “kaip pasakyti ne” arba “kaip susilaikyti” programas.
  2. Tipas. Išsamusis seksualinis švietimas, kuriame kalbama ne tik apie abstinensiją, bet ir apie saugų seksą, bei kontracepciją. Bet apie seksualumą kalbama kaip apie atskirą žmogaus gyvenimo reiškinį.
  3. Tipas. Holistinis požiūris. Čia į seksualumą žiūrima, kaip į bendrą žmogaus augimo ir vystymosi dalyką ir seksualumas laikomas viena pagrindinių žmogaus gyvenimo dalių.

Pagrindinė pirmojo ir antrojo tipų paradigmų problema yra tai, kad į seksualumą žiūrima, kaip į problemą. Išsivysčiusioje Vakarų Europoje viršų ima holistinė – trečioji paradigma. Žmogaus išskaidymas į skirtingas, menkai persidengiančias sritis yra ydingas. Juk mes jau suprantame, kad viskas su viskuo susiję. Nenatūralūs, dirbtinai primetami ir net prieštaraujantys žmogaus prigimčiai dalykai neveikia. Vakarų Europoje seksualumas pirmiausiai laikomas ne problema ar grėsme, o vertingu asmens tobulėjimo šaltiniu. Mes kiekvienas esame seksualūs ir ši mūsų dalis turi vystytis kartu su mumis antraip neišvengsime žalingų kompleksų.

Ar jums žodžiai “MASTURBACIJA ankstyvojoje VAIKYSTĖJE” sukelia stiprų kognityvinį disonansą? Ką jaučiate? Ar pagalvojate – kodėl? Jums tikriausiai nesinori apie tai net galvoti. Ar priešingai? Negalite nustoti apie tai galvoję? Tų, kuriems vis vien – turėtų būti mažiausiai. Na, gal kiek pavojinga, jei jūs iš tų antrųjų su problemomis galvoje, kur negali nustoti. Svarbu gi pagalvoti – kodėl. Pamatyti save iš šalies, panaudoti kaip galima daugiau turimų žinių – žvelgti holistiškai. Specialiai vyti tas mintis nuo savęs, užmiršti ar ignoruoti – galbūt blogiausias sprendimas.

Įvardinkite bent vieną problemą, kuri išsisprendė ją ignoruojant arba nuvertinant? Arba perkeliant ant ko nors kito ar kur nors kitur. Prievarta ir išliejamas kraujas – šių problemų pasekmė. Vien todėl, kad seksualumas yra labai svarbi žmogaus dalis, kompleksai su tuo susiję turi baisių pasekmių.

Baisiosios pasekmės.
Baisiosios pasekmės.

Piktieji stebukladariai kritikuoja holistinį požiūrį į lytinį švietimą naudodamiesi savo stereotipais ir beveik niekada nesiremia faktais. Vakarų Europos ekspertai teigia, jog Lietuva, kaip ir Rusija ir kelios kitos Rytų Europos šalys, su savo lytiniu švietimu atsilieka ~20-30 metų nuo Vakarų. Tai yra arba išviso neturi jokio lytinio švietimo programos arba tai  pirmosios – draudimo bei susilaikymo paradigmos programos.

Pavyzdžiui, štai Lietuvos švietimo ministerijos paruoštas dokumentas ir citata iš ten: “[…]Daugelis berniukų meluoja į akis, sakydami bet ką, kad tik gautų seksą.[…]”. Stand-up komedijos žanro atstovai šiame dokumente tikrai ras daug medžiagos – rekomenduoju.

Neanalizuojamos išvadų prielaidos ar jų analizės šaltiniai man sako, jog veikalas parašytas vieno asmens remiantis grožine literatūra ir savo patirtimis, bei įsivaizdavimu. Raktiniai žodžiai: “dvasingumas” ir “tikėjimas” – kitaip tariant stebuklai. Išnyrantys iš fantazijos vandenyno stebuklai virsta teorijomis, kurios propagandiniais metodais įkišamos vaikams į galvas.

Man baugu. Baugiau negu įsivaizdavimas, kad pusnuogis skaitytojas, kuriam nuspaudžiau jo raudonąjį mygtuką, su savo stačiu kognityviniu disonansu stvers kirvį ar kokį kitą daiktą panašų į ginklą ir išbėgs į gatvę manęs ieškoti.

Tokie fanatiški paklaikusių akių veidai pasiekia dabar mus per TV arba Youtube stebint Kremliaus elgesį su Ukraina. Ten daugybė žmonių su Kremliaus propagandos puoselėtais, užaugintais ir jau nuspaustais didžiuliais raudonais mygtukais.

Berods antimaidano eisena Maskvoje dar visai neseniai. Putino palaikytojai - raudoni nuspausti mygtukai.
Berods antimaidano eisena Maskvoje dar visai neseniai. Putino palaikytojai – raudoni nuspausti mygtukai.

Štai, neaprėpiama šalis, kelianti iš kapo baisųjį komunistinį totalitarizmą nedaug atsilieka nuo mūsų.
Jei tikėtumėm rusų spauda (cha-cha), tai ten lytinis vaikų švietimas pradėtas taikyti tik prieš kelis metus. Prieš tai ~1996 metais pradėtos iniciatyvos buvo sužlugdytos masinių nepasitenkinimo bangų.

Yra dokumentas, kur kalbama apie konkrečius metodus ir lytinio švietimo principus Rusijoje. Tai 24-aisiais (1924-aisiais!) atsiradęs veikalas “Dvylika revoliucinio proletariato lytiškumo įsakų“. Panašu, kad Rusija šiais įsakais vadovaujasi iki šiol. Raudoniems mygtukams šie įsakai netrukdo.

Bet juk negali šimtametės tradicijos klysti! – pasakysite jūs. Tačiau argumentas, jog  tai teisinga tik dėl to, kad anksčiau žmonės taip elgėsi ar taip galvojo – prastas. Anksčiau žmonės gydė kalaviją, kuriuo sužeistas žmogus, tikėdamiesi, kad taip sužeistasis pasveiks.

O štai mokslas yra tuo geras, kad ten nevengiama kritikos ir net tikimasi jos. Moksle viskas tikrinama, pertikrinama ir paskui dar kartą patikrinama kitaip – ypač, jeigu gaunama daugiau informacijos. Be to seksualinio švietimo standartai – tikrai nėra tas dokumentas, kuriuo paminama minties laisvė (arba sąžinės laisvė)! Į šios laisvės pažeidimą referuoja kritikai užsipuldami Europos parlamento narę Edite Estrela ir tuos pačius 19 mokslininkų-ekspertų, šio dokumento autorius. Tuo tarpu paskaičius ruošimo šeimai metodiką, kuri šiuo metu yra patvirtinta ir veikianti Lietuvoje, galime padaryti priešingą išvadą. Štai XXI amžius – o vis dar aktyviai priešinamasi objektyviems mokslo teiginiams. Ką turėtumėm šiandien, jei smalsiems žmonėms nebūtų buvę leidžiama pjaustyti lavonų? Ką turėtumėm, jei draudimas sakyti, jog žemė apvali, galiotų šiandien?

Pagal 1989 Jungtinių Tautų vaikų teisių konvenciją – vaikai turi teisę gauti informaciją. Visi vaikai ir jaunuoliai turi teisę gauti amžiui pritaikytą seksualumo švietimą.
JT rezoliuciją ratifikavo didžioji dalis šalių-narių, tuo pačiu jos įsipareigojo teikti vaikams išsilavinimą, kuris tarp viso kito padėtų juos apginti ir nuo seksualinio išnaudojimo.

Aš noriu geresnio gyvenimo savo vaikams. Geresnio visomis prasmėmis. Galų gale aš noriu, kad mano vaikai sugebėtų atskirti kada jiems meluojama, kada juos išnaudoja, kad galėtų tam pasipriešinti. Juk konservatyvus požiūris į seksualumą yra pasenęs. Įvairios politinės propagandos ir rinkodaros priemonės yra seniai aplenkusios šią paradigmą ir dažnai išnaudoja žmonių silpnybes ir tamsumą. Todėl negalime leisti savęs vedžioti už nosies. Juk mes nenorime turėti didžiulio raudono mygtuko, kurį kas panorėjęs galėtų nuspausti. Negalime užsimerkti ir apsimesti, kad problemų nėra arba nieko nedaryti ir tikėtis, kad viskas išsispręs savaime.

Štai konservatyvieji kelia į viršų visokias paleistuvystes, kurios nutiksiančios žmogų, jeigu šis nesusilaikysiąs. Štai baisioji pornografija: purvinanti, žeminanti, rodanti, kaip savo genetinę medžiagą, kokiu nors būdu perkelia į irba ant žeminamojo.
Deja, baisioji pornografija nedings, jeigu apie ją negalvos keli žmonės. Ji nedings netgi jeigu ją uždraus (žr. googlo paieškos tendencijų kreives įvedę žodį porn ir palyginkite su kitais).

Visagalė internetų pornografija.
Visagalė internetų pornografija.

Pagalvokime: jeigu mūsų vaikai gaus pilnavertį seksualinį švietimą, tai gal žemi ir purvini dalykai, pasiekiantys juos iš bendraamžių ar ekranų, nesukels gilių vidinių prieštaravimų – nežalos psichikos? Galgi tai net lemtų pačios baisiosios pornografijos industrijos mažėjimą. Žinote tą nutrūkusio nuo grandinės šuns alegoriją? Šuo, kuriam viskas buvo draudžiama, nutrūkęs nuo grandinės stengiasi atsigriebti visko su kaupu. Tuo tarpu, kai žinoma ko galima tikėtis, kai galimos pasekmės apmąstytos – elgiamasi atsakingiau. Kai sakoma, kad viskas kas apie seksualumą yra blogai, nešvaru, slėptina, o žmogus realiame gyvenime tai patirdamas mato, jog viskas yra kitaip – jam kyla kognityviniai disonansai.

Lietuvoje turime siekti geresnio, holistinio seksualinio švietimo. Mūsų raudoni, riebūs mygtukai labai krenta į akis: moteris transeksualė su barzda (Austrijos atstovė 2014 metų Eurovizijoje) kelia didelį šaršalą. Homoseksualų Europa, konkursas homoseksualams, visur gėjai, nėra ko tikėtis – sakote jūs. O aš matau, kaip plaukuota letena glosto jūsų didelį raudoną mygtuką, o šis auga ir laukia kada šeimininkas paspaus. Paspaus ir jūs virsite pusnuogiu bepročiu su kirviu rėkiančiu “pyderai puola!”.

Taip. Mes gyvename pirmojoje arba antrojoje paradigmoje – mes negalime pažvelgti į savo seksualumą iš šalies. Mes nesugebame suprasti kodėl mumyse tai kelia prieštaringus jausmus, kodėl mūsų įsivaizdavimas apie gyvenimą ir žmones kitoks negu realybėje. Mes bandome neigti realybę. Ir dėl to pykstame.

Bet neigti realybę – neracionalu.

Mes esame seksualūs. Tai yra didžiulė ir labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Džiaukimės ir naudokimės savo didele gyvenimo dalimi. Leiskime sau ir kitiems džiaugtis. Užauginkime laimingus vaikus, laimingus žmones.

 

________________

[1]– Tai yra, kai aplinkui, realybėje, gaunant daugiau informacijos, suprantama, jog esantys procesai ir reiškiniai prieštarauja turimam įsivaizdavimui apie pastaruosius.

Penktadienio schema #15

Ir šį kartą bus proginė penktadienio schema.

Rytoj nuo 12:00 prie Baltojo tilto (Vilniuje) bus rengiama puiki šventė: “Diena be rūpesčių“.

Tai vienos iš paskutinių, o tiksliau priešpaskutinės vasaros dienos proga rengiama šventė. Žinoma, rugpjūčio pabaiga, ruošiant vaikus mokyklai – pats tas rūpesčių metas tėvams. Tačiau planuojantys savo veiklą tėvai jau tikriausiai pasirūpino viskuo, kuo reikėjo. Tad, šeštadienis, rugpjūčio 30 – diena be rūpesčių!

Toje šventėje organizuojame vieną iš atrakcionų. Beorganizuojant atrakcioną paaiškėjo, kad daug visokių dalykų reikia, kad kiti dalykai įvyktų. Tad, pasirinkau Cause and Effect diagram (esu truputį panašią į tai schemą nupaišęs pirmojoje penktadienio schemoje):

Slydimo plėvele atrakciono įvykimo diagrama.
Slydimo plėvele atrakciono įvykimo diagrama.
Dedenasi.

Įkvėpimas šiam atrakcionui yra čia:

Pirmame pabandyme gavosi va taip:

Norite sužinoti kaip pavyks iš tikrųjų? Sekite mano FB/G+ ir gal pamatysite nuotraukas. Ateikite, sudalyvaukite ir pamatykite!

O čia sugalvojome tokias taisykles su diclaimer’iais:

  • Dalyvauti gali kiekvienas asmeniškai.
  • Dalyvauti gali komandos po tris žmones.
  • Dalyviai privalo registruotis.
  • Reikia čiuožti.
  • Čiuožti galima ant bet ko (siūloma ant tam skirtos specialios trasos, po savimi pasikišant kokį nors slidų daiktą).
  • Apdovanojimai bus už:
  • Čiuožimo originalumą (vaikų, suaugusių ir komandų*)
  • Didžiausią nučiuožtą** atstumą (vaikų, suaugusių ir komandų)
  • Žiuožimo greitį (vaikų, suaugusių ir komandų)* – komandas sudaro 3 žmonės. Rezultatas skaičiuojamas, kai visi trys pasiekia finišą (nesvarbu kartu ar paeiliui).
    ** – čiuožimo atstumo didinimui nenaudojant kojų ar rankų, ar kitos išorinės jėgos tarp starto ir finišo.
  • Draudžiama pažeisti viešąją tvarką
  • Draudžiama čiuožti akivaizdžiai neblaiviems asmenims
  • Kiekvienas pats atsako už savo ir savo vaikų saugumą ir sveikatą.
  • Kiekvienas asmeniškai yra atsakingas už savo turtą (telefonai, rūbai ir pan.)
  • Slydimo mišinio tiekimą reguliuoja organizatoriai.
  • Teisėjai – organizatorių paskirti asmenys.

P.S. Jei norit atsineškit ant ko čiuošit. Gi bus apdovanojimas už originalumą.
P.P.S. Bus šilčiau, nei šiandien.
P.P.P.S. Čiuožykla oficialiai nuo keturių

Dar žiūrėkit

Penktadienio Schema #14
Penktadienio Schema #13
Penktadienio Schema #12
Penktadienio Schema #11