Vakar tiek daug įvyko! Va vienas net stebėjosi:
Vienu metu: Garliava, Rubikai su FNTT, Abonentas pas Gazpromą, Atominės ir terminalų svarstymai. Kas čia per diena tokia? Ar kažką praleidau?
O aš vakar dar pastebėjau itin daug sraigių pakeliui į darbą. Suskaičiavau virš 200 ir tik ant savo tako ir tik kol ėjau miškeliu (~400 metrų). Paprastai jų būna ~100. Tai va…
Vakar susitikau su senu bičiuliu. Visiškai netyčia ir neplanuotai. Taip jau nutinka, kad su juo susitinku visiškai netyčia ir neplanuotai jau kokį antrą kartą. Susitikti su juo prielaidų nedaug, nes dirba Norvegijoj, nors pastaruoju metu į Vilnių vis dažniau atskrenda.
Besipasakojant kaip kam sekasi užėjo kalba apie blogus. Tada paaiškėjo, kad bičiulis skaito lryto ir delfio straipsnius po keletą kartų, kai būna tikrai liūdna. Taigi taip negalima! Tai aš jam nusiunčiau visą savo skaitomų blogų sąrašą (google reader’io exportą xml formatu). Ir trumpai aprašiau kiekvieną iš jų. Stengiausi aiškinti taip, kaip neskaičiusiam blogų ir nežinančiam jų. Tai padaręs supratau, kad ne jam vienam tai galėtų būti įdomu. Tai galėtų būti eilinės blogerių savaitės pradžia. Taigi mano skaitomi (ir nelabai) blogai ir kaip aš juos apibūdinu neskaitančiam/nežinančiam blogų (ne prioritetų tvarka):
Štai kur tas daiktas yra
) Bet labai įdomias vistiek Gal dėl to ir laikau…
Disclaimer’is: paprastai apie kitus žmones nuomonės sakyti viešai nereikia ir to daryti neverta, nes tai turi daugybę neigiamų aspektų, ypač, jei nuomonė neigiama ir nuoširdi. Bet apie blogus daryti tai, manau, galima, nes blogai tai ne žmonės ir neigiamos nuomonės apie blogą negalima priimti kaip neigiamos nuomonės apie tą blogą rašantį asmenį. Antra vertus aš būčiau itin patenkintas ir laimingas, jei koks nors keistas žmogus laikytų pas save readeryje mano blogą ir jo negalėtų pakęsti.
Šį šeštadienį lijo. Ir vėjas pūtė… Tad laukan nėjom – užtai gaminom daug valgyt, klausėm džiazo ir kitaip dūkom.
Pastebėjau vieną dalyką: kai mūsų miegamųjų rajonų pilkų blokų namai sušlampa ir dėl to patamsėja, tai išryškėja balti plastikiniai langų rėmai, kurie beveik šviečia bendrame fone (ypač jei jau vakarėja). Tada tie namai pasidaro trumpam savotiškai gražūs:
Aš kaip ir kokį trečią šeštadienį traukiau iš šaldytuvo aviuko stuburo galą, viriau bulioną, su bulvėm ir morkom. Bet kad nebūtų taip liūdna, nutariau dar iškepti karamelizuotų bananų įdaro pyragą (neseniai mačiau per eilinį kažkokį Oliverio šou per tv). Bananai? Skanu! Karamelė? Skanu! Garantuota sėkmė! Tiesa, Oliveris tame savo šou ėmė jau iškeptą sausainį iš parduotuvės, na o aš, kadangi neturiu tokio ir kadangi nenoriu per vėsų orą lijant su vaikais eiti paduotuvėn, tai daug lengviau jį yra išsikepti: susiradau internetuose kapotos tešlos receptą, tad taip ir padariau:
Atsisijojom 250 g miltų. Augustas labai padėjo.
Miltai į kapoklę, čia dar nesimato 150 g margarino (nes sviesto neturėjau tuo metu) ir 50 g cukraus pudros (nors reikia 100 g, pagal receptą, bet tingėjau plėšti naują cukraus pudros pakelį)
Tai va tokia ji liko po tešlos (iš kriauklės keliavo tiesiai į indaplovę, nes margarinuotus miltus plauti nemalonumas)
Tą tešlą į maistinę plėvelę ir į šaldymo kamerą (nes margarinas)
Po kokios valandos ar daugiau, traukiau lauk, kočiojau tešlą ir įmečiau į tortinę formą
Orkaitę įkaitinam iki 200 laipsnių celsijaus
Ant 200 kepiau ~10 minučių, o paskui ~15 minučių ant 180 laipsnių. Ir gavosi va taip. Sukrito kraštai reikėjo nedaryti jų apskritai, arba pupų/žirnių bert...
Na, o įdaras va toks:
Įpyliau šiek tiek vandens keptuvėn ir supyliau cukraus. Visą ką radau namie (buvo paprasto ir demerero (ar kaip ten vadinasi), tai ir supyliau), nes pasirodo jis jau į pabaigą buvo. Dar svarsčiau ar cukraus pudrą (kurios buvo) galima pilti į karamelę?
Kitokion kapoklėn sudėjau tris bananus ir truputį pieno įpyliau
Karamelę keptuvėje pakepinau iki kol nesimatė cukraus granulių, tada supyliau bananų/pieno plakinį ir dar geras 10-15 minučių pakepinau.
Supyliau tą įdarą ant sausainio ir dar uždėjau juodųjų serbentų uogienės, nes pagalvojau, kad rūgštelė čia nepatrukdys
Tas daiktas pakepė dar orkaitėje (180) apie 20 minučių ir gavosi va toks rezultatas
Čia jis prapjautas. Šiltas nelabai skanus. Bet atvėsęs - net labai fainas. Dar riešutai čia labai tiktų, bet žmona nemėgsta, o aš kaip ir tingėjau juos ruošti (turim stalčiui kažkur kažkokių neluptų migdolų)
Na, o kad vakarui nebūtų taip visai jau liūdna, pagaminau carbonara padažą makaronams:
Itin improvizuota carbonara: svogūnai, morkos, šoninė rūkyta, pjaustyta virta aviena (nuo stuburo galo, iš kurio viriau sultinį), žinoma, parmezano įtarkavau ir įmušiau vieną kiaušinio trynį. Kepant, kad skysčiau būtų šiek tiek šliūkštelėjau to paties avienos sultinio.
Matosi Augusto ranka, atliekanti judesį lėkštė-burna-lėkštė. Maisto kritikas šią mano improvizaciją įvertino itin palankiai. O ir aš pats ja džiaugiuosi - virta pakepinta aviena pjaustyta smulkiais gabaliukais atsiskleidė maloniais faktūros ir skoniniais pojūčiais.
Sekantis šeštadienis bus paskutinis, kai žmona eina į kursus. Reiks gal kaip nors ypatingai atšvęsti… Gal turit kokių idėjų?
Commonsense.lt tinklaraštį ėmiau skaityti tada, kai pradėjau domėtis lietuviškais blogais. Lietuviškais blogais ėmiau domėtis ne taip jau ir seniai (gal prieš 3 metus). Galvojau kodėl gi taip vėlai susidomėjau tokiu dalyku? Į galvą atėjo tik keletas minčių: kalta aplinka (niekas iš tų, su kuriais artimai bendravau nesidomėjo lietuviška blogosfera ar panašia saviraiška), užteko veiklos ir be blogų skaitymo (kompiuteriniai žaidimai, pramogos su žmona ar draugais ir pan.). Taigi, šis tas pasikeitė: ėmiau aktyviau bendrauti su draugais, kurie domisi ir užkrėtė blogais, prasidėjo šeimyniškesnis gyvenimas (nu… vaikai…).
Aha, šios dvi priežastys yra pagrindinės, dėl kurių ėmiau domėtis ką žmonės internete rašo. Ai, dar viena kiek šalutinė priežastis: mūsų butų savininkų bendrijoje buvo bardakas (kol kas ir dabar nėra ideali tvarka, bet jau kur kas geriau) ir manęs paprašė sukurti “puslapį” bendrijai. Tai aš ir sukūriau. Paklausinėjau, dar pamenu, friendų kokią platformą jie man pasiūlytų (wordpress’as tai tapo). Ach, štai, dar viena priežastis: aktyvus dalyvavimas socialiniame tinkle (tada vienintelis, kurį žinojau buvo FB). Į FB irgi atėjau gan vėlai, nes niekinau tą daiktą, laikiau tai tuštybe, nes mačiau Farm Wille.
Ilgoka įžanga gavosi… Na, žodžiu Commonsense.lt yra keletas itin protingų ir veiklių žmonių, kurie sugeba priversti mąstyti, parodyti tai kas paviršiuje (tai, ko daug kas nemato) ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios juos skaičiau skaitau ir manau, kad skaitysiu. Tai va, Commonsense.lt autoriai tikriausiai dažniausiai dirba pagal TOC, tai tokia teorija, kuri užkrečia ir įtraukia tartum sekta (išties požymių panašių yra, nes dažnai klausia: “kiek pardavei?”, “Kur babkės?”, organizuoja visokius susitikimus)… Buvau jau keliuose jų susirinkimuose (bene dviejuose – vienas iš jų buvo jų gimtadienio šventimas, o kitas, visai neseniai, organizuotas seminaras). Nuogai nusirenginėti ir žudyti nekaltų gyvūnų nereikėjo. Reikėjo klausyti ir suprasti. Nieko panašaus nesu matęs ar girdėjęs: universalūs mąstymo metodai ir įrankiai tais metodais naudotis. Vien ta frazė yra kažkokia mistinė: “mąstymo metodai” arba “mąstymo įrankiai”… Kas per nesąmonė?! Ir iš tiesų tai šiek tiek netgi pasąmonė: į paviršių ištraukiama informacija naudojantis universaliomis sakinių struktūromis, laikantis mąstymo disciplinos. Aha, mąstymo disciplinos. Net nežinau kaip tai paaiškinti… Gal kaip “Kas? Kur? Kada?” žaidimas – turi mąstyti disciplinuotai, tam, kad komanda rastų teisingą atsakymą. Maždaug taip.
Taigi, šio penktadienio schema bus konfliktų debesys! Tai yra tas dalykas, su kuriuo susipažinau tame pačiame commonsense.lt, o seminare man aiškino, kaip tuos debesis kurti ir kaip ieškoti problemos/konflikto sprendimo. Susipažinimui galite rasti medžiagos VersloAkademija.lt portale. O aš paišysiu debesis man aktualia tema:
Rutininė vakarinė problema
Tai planas ar ne planas?
Na štai. Dabar reikia sugalvoti kokie turi būti pagrindiniai principai veiklai namie, tam kad vaikai būtų laimingi.
Ką daryti žinom. Bet kaip daryti? Kiekvienam tikriausiai savo...
Nebeprigalvoju daugiau principų.
Dabar didžiausias iššūkis visus šiuos principus turėti galvoje ir nepamiršti jais naudotis kas vakarą grįžus iš darbo į laukiančią ir mylinčią šeimą. Ir naudotis ja tikriausiai reikėtų nuosekliai iš viršaus į apačią. Ar kaip?
Dar žiūrėkite:
Penktadienio schema #8
Penktadienio schema #7
Penktadienio schema #6
Penktadienio schema #5
Penktadienio schema #4
…
Rusiškas logikos ir mąstymo žaidimas, kurio franšizę nusipirko TVmanija ir kurį transliuoja TV3. O rašau apie tai todėl, kad aš patekau į tą žaidimą ir esu Aurelijaus Katkevičiaus žinovų komandoje.
Jei kas nematėte per televizorių, tai būtinai pažiūrėkite per čia:
http://www.tv3play.lt/program/kaskurkada
Jeigu jūs ne Lietuvoje ir negalite matyti tv3 play, o norite pamatyti vistiek, tai parašykite man į komentarus savo el. pašto adresą, ir parašykite dar ten į kur veda šios nuorodos 1, 2, 3, 4, 5, bei kuo tie daiktai ypatingi ir ar vertingi jums.
Arba total success (angliškai)! Mane rodė žurnalistams banginiams! Aš esu FAMOUS (IRGI ANGLIŠKAI, o reiškia “įžymus”)!
http://www.commonsense.lt/2012/05/07/kaip-gimsta-naujienos-blogosferoje-video/
Ech… Banginiai, kašalotai! Laukiu dovanų, pakvietimų ir pasiūlymų! Rašykit į komentarus!
Ačiū commonsensininkams ir Mindaugui!
P.S. atkreipėte dėmesį kiek nuorodų?
skirmantas tumelis