Schema #74. Laisvės Partijos 2024 Seimo rinkimų sąrašas

Laisvės Partija nusprendė tęsti gerąją tradiciją ir Seimo rinkimų sąrašą reitingavo visi partijos nariai ir simpatikai. Simpatikai tai tie, kurie užsiregistravo specialia forma.

Tą gerąją tradiciją tęsiame tikriausiai ir dėl to, kad mūsų sąrašai rinkimuose keičiasi mažiausiai lyginant su kitais sąrašais. Žiūrėsim kaip čia bus po šių rinkimų.

Aš šiame sąraše 39. Prieš tai buvusiuose rinkimuose man sekėsi kiek geriau. Daugiausiai mano šitą vietą sąlygojo simpatikų reitingavimai. Neatsivedžiau pakankamai savo rinkėjų/draugų į simpatikų sąrašą.

Kai yra reitingavimai – yra ir tinklo diagramos. Čia bus jos viso labo tik trys: partijos reitingai, simpatikų reitingai ir visi reitingai.

Pradedame nuo partijos:

Continue reading Schema #74. Laisvės Partijos 2024 Seimo rinkimų sąrašas

Schema #73. 2024 EP rinkimų sąrašų kintamumas

Yra rinkimai, yra sąrašai, yra reitingavimas. Reiškia yra ir mano sąrašų eiliškumo kintamumo įvertinimas!
Kraštinis toks vertinimas buvo 2023 savivaldos rinkimuose. Tai dabar aptarsime 2024 EP rinkimų rezultatus.
2024 EP rinkimų sąrašų kintamumo (volatility) indeksas
2024 EP rinkimų sąrašų kintamumo (volatility) indeksas

Continue reading Schema #73. 2024 EP rinkimų sąrašų kintamumas

Schema #72. 2023 savivaldybių rinkimų sąrašų auditas pagal pokyčių ekstremumus

Kiekvienoje politinėje organizacijoje rinkimams pateikiamas sąrašas Lietuvoje yra labai svarbus. Lietuvoje rinkėjai gali reitinguoti sąraše esančius kandidatus patys. Tokia demokratijos šventė nėra dažnas variantas Pasaulyje. Nesakau, kad labai domėjausi, bet bent jau tose šalyse, apie kurių sistemą kažką teko sužinoti (Lenkija, Latvija, Estija, Vokietija, Vengrija, UK, Olandija…) tokių reitingavimų nėra.
Kiekvienos politinės organizacijos kandidatai (jeigu, žinoma, turi kokių nors ambicijų) stengiasi papulti į pirmąjį 5-ą arba bent jau 10-ą rinkimų sąraše. Dar būna gudruolių, kurie specialiai išsidera paskutinę vietą. O dar būna variantų, kai kandidatas ateina po to, kai politinėje organizacijoje reitingavimo faktas jau įvykęs ir tiesiog gauna paskutinę vietą. Šį variantą specialiai paminėjau, nes 2020 Seimo rinkimų Laisvės partijos sąraše turėjome Gediminą Jaunių, kuris iš paskutinės 74 vietos stryktelėjo į 12‘ą po rinkimų. Jis paskutinę vietą gavo, nes apsisprendė kandidatuoti vėliau, nei įvyko reitingavimas. Jeigu kas nors dar būtų atėjęs po to, dar labiau pavėlavęs – tada tas kas nors kitas gautų paskutinę vietą. Bet tokių variantų kol kas nežinau ar yra buvę.

O kai politinėje organizacijoje, partijoje yra daug ambicingų žmonių ir visi jie nori būti kaip galima aukščiau sąraše, tai tada ta partija ar politinė organizacija turi dilemą. O dilema tokia: ką dėti į pirmą penketuką/dešimtuką? Kai dar buvau LRLS narys, tai šį darbą nuveikdavo partijos taryba (vienas iš valdymo organų).

Continue reading Schema #72. 2023 savivaldybių rinkimų sąrašų auditas pagal pokyčių ekstremumus

Network diagrams

This is another post of mine in English. I’ve decided to post it so I could explain how do I use network diagram as a tool for political elections results analysis. It would be in English, because I want to explain it to non-Lithuanian speaking audience.

Main parts of network diagram is a node and an edge. Actually multiple nodes and edges. Nodes are the objects, which are usually being analyzed on the network diagram and edges are the connectors of these nodes. A network diagram should have at least two nodes and at least one edge. The simplest network diagram looks like that:

Simplest network diagram

This is all that I think I should know about the network diagram’s basic elements. These elements has quantitative values: edges may have weight, nodes can be quantified by amount and weight of edges.

Continue reading Network diagrams

Schema #70. Seimo frakcijų auditas (2020-2024 kadencija, 1 sesija)

Laisvės Partijos viename iš FB groupsų paklausiau ar įdomu būtų visiems tokia analizė, kurią esu padaręs praėjusios kadencijos Seimui. Gavau tik pozityvius vaibus. Ko daugiau žmogui reikia?

Man taip jau gaunasi, kad negaliu padaryti lygiai to paties, o vis ką nors pridedu papildomai, vis ką nors patobulinu. Vienas iš šio proceso didžiausių malonumų – vis išmokstu/pastebiu kažką naujo. Šį kartą Seimo balsavimo duomenis apjungiau su klausimais. Tai nebuvo taip trivialu, kaip man galėjo atrodyti iš pradžių, nors Seimo administracija yra gan kokybiškai atvėrusi duomenis. T.y. kiekvienas balsavimas, kiekvienas klausimo aptarimas turi atskirą key, kuriuos galima apjungti. Jeigu kam bus įdomu – dalį savo veiksmų įkelsiu į youtube ir kažkada paviešinsiu. Galbūt geresni už mane programuotojai/analitikai pažiūrės ir padarys dar įdomesnių dalykų.

Taip pat šį kartą papasakosiu daugiau apie mano grafikų reikšmę ir kaip juos skaityti. O taip darysiu dėl to, kad į facebook įmečiau keletą grafikų ir reakcijų susilaukė daugiau tik tie, kurie buvo visiškai paprasti (pvz. surūšiuoti Seimo nariai pagal kalbėjimo kartų kiekį).

Bus daug paveiksliukų ir raidžių – tikiuosi bus įdomu. Važiojeeem!

Continue reading Schema #70. Seimo frakcijų auditas (2020-2024 kadencija, 1 sesija)

Schema #69. Laisvės partijos suvažiavimas 2021

Laisvės partijos suvažiavimo reitingavimo rezultatai.

Suvažiavime tvirtinome partijos pirmininkę, rinkome valdybą, etikos ir kontrolės komisijas. Viskas buvo daroma ibalsas platformoje, o tai reiškia, kad aš galiu generuoti savo tinklo diagramas.

Įdomiausia yra valdyba, nes daugiausiai kandidatų. Etikos ir kontrolės komisijų rinkimuose kiek mažokai kandidatų, kad galima būtų ką nors statistiškai įdomaus reitingavimo rezultatuose pamatyti, bet diagramos vis tiek buvo sugeneruotos.

Iš visų rinkėjų (269) tik 13 rinkėjų susilaikė arba netvirtino Aušrinės. Kai vienas kandidatas, tai jokios prasmės braižyti kokias nors tinklo diagramas. Bet aš  sugalvojau kažką galbūt įdomaus.

Pradėsiu nuo valdybos:

Continue reading Schema #69. Laisvės partijos suvažiavimas 2021

Apie Laisvės partiją, klasikinį liberalizmą ir Naująją kairę

Į mano akiratį vis papuola straipsniai ar feisbuko postai apie Laisvės Partiją. Tai labai gerai ir viskas teisingai, nes esu šios partijos narys ir į mano akiratį tokie straipsniai ir postai turi pakliūti. Vis dažniau tie straipsniai ir postai pasitaiko žmonių, kurie nėra Laisvės Partijos nariai. Mane tai taip pat labai džiugina.

Vienas įdomesnių ir rimtesnių straipsnių, kuriame radau kritikos Laisvės Partijai yra šis: “Laisvės partijos dilema“. Parašytas Evaldo Nekrašo. Man truputį gėda, bet aš ėjau pasiskaityti į Wikipedia apie šį žmogų, nes neprisiminiau kas jis toks. O pasirodo labai rimtas ir gerbtinas žmogus: studijavo matematiką, filosofijos mokslų daktaras. Jėga!

Labai užsimaniau sureaguoti į šį straipsnį ir parašyti savo nuomonę apie kai kuriuos teiginius ir ten dėstomas mintis. Tad apie tai čia ir bus.

Visų pirma norisi sureaguoti į teiginį, kad Laisvės Partija į Seimą pateko netikėtai lengvai. Žmonėms, kurie nedirbo rinkiminėje kampanijoje ir kurie nelakstė nuo durų prie durų tai tikrai gali pasirodyti, kaip lengvas darbas. Atramos mintims ir idėjoms suradimas, kalbėjimas savo rinkėjams, hyper-mode’o įjungimas ir išlaikymas nėra nei paprastas, nei lengvas. Užtrigerino mane tas “lengvai”.

Kritiką dėl neapykantos kalbos kodekso pataisų ar kitų silpnų vietų įstatymų projektų teikimuose priimu. Patirtis retai įgaunama lengvai ir sklandžiai. Mūsų partija, kaip organizacija jauna: įvairių procesų įsisavinimas, veikimo būdas ir šiaip kasdieninės rutinos turi dar tik susikurti. Šiek tiek apsunkina ir karantino apribojimai – tai sprendžiame nuotoliniais posėdžiais, bet tokie posėdžiai turi daug silpnų vietų: kontaktas, kūno kalba, buvimas kartu – to neturime. Neturime to jautriu, jaunos organizacijos kūrimosi metu. Bet patirties įgauname ir aš į ateitį žiūriu optimistiškai.

Ponas Evaldas sako, kad Laisvės partijos parlamentarai neina į kompromisus yra užsispyrę pokalbiuose su koalicijos partneriais. Man įdomu iš ko ir iš kur jis tai sprendžia, nes jis lyg ir nėra koalicijos narys. Ar yra? Aš tik priminsiu, kad TS-LKD koalicijoje yra didesnis partneris, o Laisvės Partija – mažesnis. Prie progos paklausiu kurio nors Laisvės partijos parlamentaro kaip jie ten visus stato ant ausų.

Dėl apklausų. Dėl Vilmorus apklausų, jei tiksliau. Man atrodo, kad tie 2 procentai prieš rinkimus pavirtę į 9 nėra Laisvės Partijos, o būtent Vilmorus apklausų problema. Ir man 4 procentai, kuriuos dabar duoda ta organizacija yra skaičius, kuris yra didesnis už 2. Dvigubai didesnis.
Aš nežinau ar filosofijos mokslų daktaras specialiai tai padarė ar pataikė intuityviai, bet toje pačioje pastraipoje apie apklausų prastus rezultatus ėmė kalbėti apie Aušrinės komunikaciją. Tiksliau stebėjosi ir vadino jos komunikaciją keista. Vienoje rankoje turime Vilmorus apklausas, kurios nedavertina Laisvės Partijos, kitoje rankoje matome nesuprantamą komunikaciją. Ką mums tai sako? Teisingai! Žmones/rinkėjus, kuriuos pasiekia mūsų komunikacija – nepasiekia Vilmorus apklausos. Aš tai taip manau.

Toliau pasakojimas, kad mūsų partija neturi idėjinės tapatybės yra sunkiai suprantamas. Nesuprantu ar tai kam nors naujiena: mes esame liberalai. Lyginimas su LRLS man šiaip jau suprantamas. Juoba, kad esu buvęs šios partijos narys, kaip ir nemažai kitų LP lyderių ir narių. Man labai aiškus skirtumas tarp LRLS ir LP. LRLS žodį “liberalai” turi savo pavadinime, o mes liberalai savo veiksmuose. Tai jei jums kas nors dar užduos šį klausmą, tai va turite atsakymą.

Straipsnio autorius toliau svarsto apie tai, kad Laisvės partija turi rinktis tarp Naujosios Kairės ir tarp liberalizmo. Naujosios Kairės temai skirta vos ne didžioji dalis straipsnio. Atrodo, ponas Evaldas Nekrašas nori papasakoti kas tai per fenomenas ir tikriausiai siūlo mūsų partijai šio kelio nesirinkti. Kalba, kad Laisvės Partijos iniciatyvos nesiskiria nuo Naujosios Kairės iniciatyvų. Tikriausiai tai apie partnerystės įteisinimą, kanapių ir mažų kiekių narkotikų dekriminalizavimą. Aš nelabai suprantu kaip tai apibrėžia ideologiją. Šios iniciatyvos apibrėžia žmogaus teises. Žmogaus teisės yra labai liberalios vertybės. Žmogus ir jo teisės – kas gali būti liberaliau? Užsiminė, jog narkotikų dekriminalizavimas yra labai būdingas Naujajai Kairei. Bet aš nemanau, kad tai apibrėžia politinę organizaciją kaip kairią.
Tame ilgame diskurse apie Marksizmą, seną/naują kairę autorius mėgina paminėtas iniciatyvas priskirti marksizmui ir klasių kovai. Bet man tai žmogaus teisių ir vienodų galimybių atstovavimas.

Galų gale suniveliuoja viską į tai, jog Naujai Kairei nepatinka viskas kas sena. Tikriausiai nori pasakyti, kad ir mums, Laisvės Partijai taip pat nepatinka viskas kas sena. Čia yra grubi logikos klaida: kova su blogais stereotipais nereiškia kovos prieš viską, kas sena. Aš nesutinku, kad seksualiniai stereotipai, nuo narkotinių medžiagų priklausomų žmonių diskriminacija, garderobo pasirinkimai ar stagnacija švietime yra vienintelės ir svarbiausios senosios tradicijos. Man senosios tradicijos, kurios labai svarbios, kurias reikia išlaikyti yra: šeima, ekonomikos pažangos idėjos, vertės kūrimas, gebėjimas bendradarbiauti, institicijos. Ir panašūs dalykai. Be to idėjų sklaidai ir pažangai konfliktas nebūtinas.

Vėlesni diskursai į kažkokias nuoskaudas, aukas, aukų ir gynėjų susikeitimas vietomis, a.k.a. dramos trikampiai man pasirodė kažkur jau matyti ir nebeįdomūs.

Straipsnio pabaiga man patiko. Viltinga tokia. Žodžiu, apibendrinant autorius mato, jog Laisvės Partija gali rinktis tarp Naujosios Kairės ir tradicinio liberalizmo. Jei teisingai suprantu, siūloma rinktis antrąjį kelią. Aš sutinku. Man atrodo, kad tos iniciatyvos, kurios šiame straipsnyje buvo priskirtos išskirtinai Naujajai kairei nėra tik jų. Tikrosios tradicinės vertybės nėra tapatu seniems stereotipams. Ir žmogaus teisės gali būti užtikrinamos be konflikto su tikrosiomis tradicinėmis vertybėmis.  Man atrodo, kad tai įmanoma.

Schema #68. Naujos kadencijos Seimo frakcijos pagal balsavimus.

Kad jau tos šventės tokios uždaros, tai ir pramogų daugiau prie kompiuterio. O tai reiškia, kad galiu tęsti savo scheminėjimus.

Naujasis Seimas pradėjo savo darbą, tad galime pasižiūrėti kokios ten tikrosios koalicijos ir frakcijos, bei palyginti su deklaruojamomis. Sakau “tikrosios”, nes jas man parodo ir įrodo konkrečių Seimo narių balsavimai. T.y. duomenys.

Šios kadencijos iki Kalėdų balsavimus susirinkau su šiuo shell script’u:

for N in {-40127..-40798}
do
  curl 'https://apps.lrs.lt/sip/p2b.ad_sp_balsavimo_rezultatai?balsavimo_id='$N --output $(echo "$N" | sed "s/-//")'.xml'
done

To “N” aibę  susiradau eksperimento būdu. Tiem, kas nelabai supranta kas čia yra – labai trumpai paaiškinsiu:

  • “N” yra kintamasis
  • curl” yra shell komanda, kuri perkelia duomenis iš/į serverio(-į).
  • Visas šitas skriptukas, tai ciklas: jis “N” pakeičia pridėdamas po vieną tarp “-40127” ir “-40798” ir atsiunčia turinį į kompą “xml” failo pavidalu kiekvienam skaičiui iš “N” aibės.

Toliau neapsimesiu, kad daug suprantu, nes man šį skriptą parašė Rokas Muningis.

Taigi, pirmoji naujojo Seimo sesija prasidėjo lapkričio 13, tai va čia yra rezultatai pirmojo balsavimo rezultatai: https://apps.lrs.lt/sip/p2b.ad_sp_balsavimo_rezultatai?balsavimo_id=-40127. Ir tokių rezultatų buvo 671. Kompas darbštus, tad visus tuos  rezultatus atskiro xml pavidalu atsiuntė per kelias minutes.  Tada aš juos apjungiau, susidėjau į excelį, pamasažavau ir sugeneravau tinklo diagramas balsavimams “UŽ”, “PRIEŠ”, “SUSILAIKĖ” ir “NEBALSAVO”.  Tokių tinklo diagramų ankstesnėms kadencijoms esu jau prigeneravęs ne vieną. Kaip jas generuoju ir ką jos reiškia irgi esu jau prirašęs – tai nebesikartosiu.

O šios kadencijos analizę pradėkime nuo balsavimų “UŽ”.

“UŽ” koalicijos

Continue reading Schema #68. Naujos kadencijos Seimo frakcijos pagal balsavimus.

Schema #67. Partijų sąrašų kokybė 2020 Seimo rinkimuose.

Tai bus tęsinys nuo ankstesnių schemų apie partijų sąrašų kokybę:

  • Schema #58 – savivaldybių rinkimų sąrašų įvertinimas
  • Schema #41 – 2016 seimo rinkimų sąrašų įvertinimas

Sąrašų kokybės vertinimo metodas yra mano paties sugalvotas. Aš jį sugalvojau norėdamas įvertinti partijos kaip organizacijos darbą reitinguojant sąrašą rinkimams. T.y. kaip stipriai tas sąrašas pasikeičia po rinkimų. Rinkėjai – geriausi vertintojai. Tačiau įvertinti kandidatų judėjimą sąraše nėra lengva – reikia išspręsti dilemą: aukštai sąraše esančių kandidatų judėjimas yra “brangesnis”, o žemai – “pigesnis”. T.y. daug lengviau judėti sąrašo pabaigoje žemyn ar aukštyn – reikia mažesnio reitingų kiekio tam judėjimui, nei esant sąrašo priekyje. Tų “kainų” skirtumai nėra tiesiniai ir yra skirtingi skirtinguose sąrašuose, todėl negalima pritaikyti kokio nors tiesinio metodo.

Bet man atrodo, kad man pavyko visai neblogai sugalvoti kaip šias problemas išspręsti. Bent jau iki šiol niekas jo nesukritikavo. Tik neaišku ar tie “niekas” nesuprato ką čia mėginu daryti ar aš čia visiškai beviltiškas – nevertas net kritikos.

Savo 43’ioje schemoje aprašiau detaliai to metodo esmę. Bet tiems, kas tingit klikinti nuorodas, tai čia apie tai trimis sakiniais:

  1. Judėjimo brangumą ar pigumą įvertinau reitingų suma nuo paskutinės iki konkrečios vietos po rinkimų. T.y. LP atveju 74 vietos kaina yra 153 (tiek surinko paskutinę vietą užėmęs kandidatas), 73 vietos kaina: 153+228=381, t.y. 74 vietos reitingai + 73 vietos reitingai. Šitaip įvertinau kiekvieną vietą.
  2. Suskaičiavau skirtumą tarp prieš rinkimus turėtos vietos kainos ir po rinkimų gautos vietos kainos. Jei skaičius neigiamas – krito sąraše, jei teigiamas – pozityvus.
  3. Surikiavau grafiką mažėjančia tvarka.

Tad, 2020 Seimo rinkimų sąrašų kokybės analizes pradėsiu nuo savo partijos.

Laisvės Partija

Continue reading Schema #67. Partijų sąrašų kokybė 2020 Seimo rinkimuose.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar