Praėjusios Vilniaus tarybos kadencijos klausimai. Schema #56

Pamasintas kolegų vakar/užvakar pripaišiau diagramų, kurios parodė kiek kartų vidutiniškai per posėdžius balsuoja tarybos nariai. Panašius matavimus dariau prieš porą metų. Tada eilinį kartą mėgindamas atidėlioti mažiau malonius darbus sugalvojau, kad reikia dar vieną dalyką pamieruoti.

Šį sykį pamėginau pamatuoti klausimų sprendimo laiką, t.y. ties kuriais klausimais sugaišome daug laiko, o ties kuriais mažai. Ir kuo jie skiriasi.

Klausimų sprendimo laiką pamatuoti ir lengva ir sunku. Lengva, nes turime duomenis githube, o sunku dėl to, kad ten nėra atskirai užrašytos klausimo sprendimo laiko vertės – yra tik balsavimo laikas. Tad aš išsirūšiavau klausimus balsavimo datos/laiko didėjimo (arba mažėjimo) tvarka ir suskaičiavau skirtumus tarp tų laikų. Tas skirtumas apytiksliai ir rodo klausimo sprendimo laiką. Silpna vieta yra pietų pertraukos: kur jos yra, o kur ne – ne taip ir lengva prisiminti/suprasti.

Kažkas gavosi. O tą kažką sudėjau į Box&Whisker diagramą (ten tie skaičiai, tai minutės):

Continue reading Praėjusios Vilniaus tarybos kadencijos klausimai. Schema #56

Vilniaus miesto tarybos narių pažangumas balsavimais. Schema #55

Sekmadienį bus rinkimai į savivaldybių tarybas. Vakar ir šiandien buvo išankstinis balsavimas.

Aš žiauriai per vėlai sugalvojau į savo blogą parašyti, jog balsuoti reikia už merą Remigijų Šimašių ir už sąrašą “R. Šimašiaus komitetas už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“, kurio numeris yra 15. O tame sąraše reitinguokite mane – aš ten dešimtoje vietoje. Rokiškis labai gerai viską išaiškino kodėl. Nepamirškite sekmadienį nueiti balsuoti, jei to nepadarėte trečiadienį/ketvirtadienį.

Ir apskritai į čia parašyti prisiverčiau tik tada, kai Vincas pasakė, kad jam būtų įdomu pamatyti kiekvieno tarybos nario balsų kiekio vidurkius per posėdį per praėjusią kadenciją.

Nu ir užtrigerino. Nuėjau į Vilniaus Githubą, susirinkau iš ten duomenis, excelyje visaip masažavau juos ir gavosi štai kas:

Continue reading Vilniaus miesto tarybos narių pažangumas balsavimais. Schema #55

Vilniaus miesto tarybos balsavimai 2017-2018. Schema #54

Paskutinį kartą panašią diagramą paišiau 2017 balandį. Šios diagramos parodo kokios Vilniaus miesto taryboje yra koalicijos: kas priima sprendimus, o kas trukdo juos priimti (arba siūlo alternatyvius sprendimus).

Manau, jog tai padeda išskaidrinti politikus, t.y. jeigu jie sako, kad yra vienoje koalicijoje, bet balsuoja kažkaip kitaip – reiškia, jie ne toje koalicijoje, kurioje deklaruoja esantys.

Šios diagramos būtų geresnės ir tikslesnės, jeigu jas paišytumėm kokių nors rezonansinių balsavimų atžvilgiu. Arba, jeigu kas nors išanalizuotų klausimus semantiškai ir galėtų juos surūšiuoti pvz. pagal ideologijas ar pagal kitas vertybes – šios diagramos parodytų tarybos narių poliarizacijas tais požiūriais. Bet aš neturiu tiek kantrybės ar laiko, kad galėčiau visus klausimus išanalizuoti semantiškai. Nebent atsirastų savanorių 🙂 Duomenys Github’e.

Continue reading Vilniaus miesto tarybos balsavimai 2017-2018. Schema #54

Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės reitingavimas. Schema #53

Praėjo keletas dienų/mėnesių nuo paskutinio mano post’o į čia. Mokausi dirbti Agile’u, taikome SAFe’ą, tai laiko mažai labai lieka laisvo, o jei lieka, tai nesinori į ekraną žiūrėti (o pažiūrėjus JIRA akyse stovi).

Su sąlyga, kad dabar esu trumpose atostogose – laiko atsirado ir blogui.

O nuo paskutinio mano įrašo čia įvyko įdomių dalykų. LRLS Vilniaus skyrius, nusprendęs į savivaldybių rinkimus eiti komitetu, sukėlė sąmyšį partijos valdžioje. Partijos valdžia nutarė, jog geriau praras dabartinį Vilniaus skyrių, nei leis tokią šventvagystę.

Kiek žinau, visa liberalų Vilniaus savivaldybės frakcija išėjome iš partijos ir dabar esame “Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės” komiteto nariais. Aš dar tuo pačiu pasiprašiau pas Aušrinę į partiją, kuri yra dabar, jei suprantu teisingai, steigiama. Na, o LRLS, mano galva, liko instituciniai fanai-idealistai ir kitokie žmonės, kuriuos aš mažiau pažįstu. Bet čia aš ne apie juos. Aš apie mus, apie “Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“.

Continue reading Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės reitingavimas. Schema #53

Paaiškinimas

Žmonės vis manęs klausia ką reiškia tos mano tinklo diagramos ir kaip jas skaityti. Tai štai mano paaiškinimas. Pradėsiu nuo kiek toliau.

Kaip atsiranda politikai?

Aš turiu savo įsivaizdavimą – pagal savo pavyzdį. Aš žinau, kad keletas kitų žmonių turi irgi savo įsivaizdavimą.

Aš politiku tapau įsitraukęs į fleimų karus soc. tinkluose ir pradėjęs rašyti blogą.

Kiti gi tikriausiai pajaučia pašaukimą tiesioginiu arba netiesioginiu būdu 😀

O ką daro politikai?

Continue reading Paaiškinimas

2017 Lietuvos Seimo filmas. Schema #52.

Ilgai audžiau mintį padaryti šitą filmą. T.y. maždaug nuo tada, kai Sirex’as parodė va šitą:

Čia Manto Zimnicko (a.k.a. Sirex) padaryta vizualizacija.

Čia matosi kuo ir kaip skiriasi seimo koalicijos nuo 1997 metų.

Aš pagalvojau, kad būtų įdomu tą patį padaryti su Gephi. Tai būtų įdomiau tuo, kad matytųsi atskiri Seimo nariai ir jų “vaikščiojimas” per koalicijas.

Tai dariau, dariau ir padariau. Kol kas tik pagal balsus “UŽ”. Man atrodo, kad tai yra prasmingiausia. Vėliau, jei turėsiu pakankamai noro padarysiu ir pagal “Prieš+Susilaikė”.

Filmas:

Continue reading 2017 Lietuvos Seimo filmas. Schema #52.

LRLS suvažiavimas 2017. Schema #51

Įvyko LRLS suvažiavimas Kaune. Jo metu balsavome ir išsirinkome pirmininką, valdybą, etikos bei kontrolės komisijas.

Užtat kad balsavome Internetu ir išklotines turime (kaip ir pernai), tai padariau diagramų ir grafikų.

Šįsyk mane aplenkė kolega Martynas Nagevičius ir į Feisbuką papostino savo analizės rezultatus. O jis pažiūrėjo ką į pirmininkus rinko atskirų valdybos kandidatų reitinguotojai. Tai aš begėdiškai paėmiau ir pasinaudojau jo darbo rezultatais, bei pagaminau štai tokias lentočkes:

Čia surūšiuota pagal Eugenijų mažėjančia tvarka
Čia surūšiuota pagal Eugenijų mažėjančia tvarka

Įdomu yra tai, kad žurnalizdai ir dar galbūt kas nors pliurpia apie susiskaldžiusius LRLS. Ypač po to, kai pirmininko rinkimus vieno balso skirtumu laimėjo Eugenijus. Šiaip jau yra daugiau susivienijimo požymių. Štai, pavyzdžiui, net 41.7 procentai Vitalijaus valdybon reitinguotojų balsavo už Eugenijų pirmininko rinkimuose. IN YOUR FACE! Žurnalizdai 😉

Continue reading LRLS suvažiavimas 2017. Schema #51

Seimo frakcijos 2017 metais iki šiandien. Schema #50

Žiūriu aš į tų profesionalių rašytojų straipsnius ir galvoju, kad gal ir aš kada galėčiau panašiai. Bet reikia praktikuoti. Bet nesigauna, nes randu vis įdomesnių užsiėmimų. Pavyzdžiui: daryti duomenų analizę. Pavarčiau aš savo Gephi įrankiu pagamintas diagramas ir prisiminiau vieną darytą Seimui. Tada prisiminiau visokius pokyčius vykusius šiemet (LSDP skilimas, Šakalienės frakcijų keitimai, frakcijų koalicija ir t.t. ir pan.). O kai prisiminiau, tai pagalvojau, kad būtų įdomu pažiūrėti kas gausis jeigu nupieščiau tą diagramą dabar su šviežesniais duomenimis.

Duomenis atšviežino Sirex. Nuostabus žmogus.

Tai štai kas gavosi (čia balsavimai “UŽ”):

Continue reading Seimo frakcijos 2017 metais iki šiandien. Schema #50

Žinau ko nepadarei praėjusiame tarybos posėdyje. Schema #49.

Iki šiol savo tarybos posėdžių balsavimo diagramose (žr.: Schema #45, Schema#36) analizavau kaip kokie tarybos nariai balsavo. O čia paanalizuosiu kaip nebalsavo.

Tarybos nariai turi galimybę balsuoti spaudžiant mygtukus “UŽ”, “PRIEŠ, “SUSILAIKAU”, bet gali ir nieko nespausti. Kai nieko nespaudžia – jie neskaičiuojami į kvorumą. Šitaip kone kiekviename posėdyje kvorumus mėgina griauti opozicinės Vilniaus miesto tarybos frakcijos: zuokistai, LLRA ir … TS-LKD. Nors TS-LKD yra pozicija ir dažniausiai elgiasi kai pozicija, bet retkarčiais mėgsta pasielgti kaip opozicija.

Aš atrinkau 2017 metų posėdžių klausimus (žinoma, iš nuostabaus http://github.com/vilnius/taryba) dėl kurių tarybos nariai nebalsavo ir su Gephi nubraižiau diagramas. Tose diagramose yra tarybos nariai surašyti ir nuspalvinti pagal frakcijas: linijos reiškia, jog tas narys nebalsavo dėl to klausimo, nors tame tarybos posėdyje buvo užsiregistravęs ir dėl kitų klausimų balsavo. Tokie nebalsavimai dažnai nutinka ir dėl to, kad posėdis užsitęsia ilgiau nei planuota ir tarybos narys išeina iš posėdžio. Arba viduryje posėdžio kur nors išeina. Arba pražiopso. Tie klausimai dėl kurių nebalsavo nedaug tarybos narių – tikriausiai atsitiktiniai, bet tie, dėl kurių nebalsavo daugiau (o ypač opozicinės frakcijos) – gali reikšti kvorumo griovimo aktą.

Continue reading Žinau ko nepadarei praėjusiame tarybos posėdyje. Schema #49.

Darželių skaidrumas

Vakar vakare atsidariau antikorupcijos komisijos padėjėjos atsiųstą emeilą ir dėl to miegot ėjau tik ~02 val. Emeile radau excelį su skaičiais! Man patinka exceliai su skaičiais.

Šiuo atveju ten buvo excelis, kuriame parodyta kiek ir kokio amžiaus Vilniaus darželių grupėse buvo registruojama vaikų. Tokie matavimai padaryti kas tris mėnesius nuo 2015 gruodžio iki 2017 vasario. Ten taip pat parašyta kiek tose amžiaus grupėse gali būti maksimaliai vaikų pagal higienos reglamentus.

O antikorupcijos komisija todėl, kad viskas prasidėjo nuo su ponu Vidu Urbonavičiumi susijusio skandalo. Savivaldybės etikos komisija išteisino Vidą, nes, jei teisingai suprantu, nerado tiesioginių etikos pažeidimo įrodymų. Pati skandalo esmė buvo ta, kad kai kurie savivaldybės darbuotojai pakeitė darželio (lyg ir “Žirniukas”) grupių sudėtis taip, kad jaunesni vaikai pateko pas vyresnius į grupes, kad atsirastų vieta įtariamo neetišku elgesiu tarybos nario vaikui. Darbuotojai sakė, kad jautė spaudimą, bet tada paaiškėjo, kad ne tiesiogiai, o per padėjėjus ir spaudimas pasireiškė užklausų dažnumu bei gal tonu… Žodžiu išteisino.

Aš, savo ruožtu, skandalo įkarštyje dar pasiūliau antikorupcijos komisijai ištirti ar nėra čia visame tame reikale korupcijos požymių. Poroje praėjusių posėdžių apie tai kalbėjome. Tyrimo metu buvo nuspręsta pasiaiškinti kiek Vilniaus darželiuose buvo registruojama grupių vaikų viršijimų ir kokių, ir ypač po to, kai įsidiegėme naują priėmimo į darželius sistemą. Mano manymu – tai tik bandymas nukreipti visą komisijos tyrimo eigą nuo kaltinimų korupciniu poveikiu link “what about” retorikos. Ir bandymas vykęs – juoba, kad yra tarybos narių, kurie sako, kad čia labai geras ir gražus žmogaus požymis, nes jis, mat, labai rūpinasi savo vaiku – labai geras tėvas, žiūrėkite koks geras, kaip myli savo vaiką! Vardų neminėsime, nors tai buvo Rudžionis. O be to reikia dar išsiaiškinti kaip galima tuos viršijimus daryti ir ar yra landos korupcijai.

Taigi – aš pamačiau excelį su skaičiais! Kai turime gerus skaičius, tai galime pasakyti kokis viršijimų grupėse tendencijos (didėja ar mažėja), taip pat galima pasakyti kur tokie atvejai dažniausi ir ekstremaliausi. Pirmiausiai susiskaičiavau kiek ir kokios viršijimų tendencijos:

tiek viršijimų skaičius, tiek vaikų, kurie virš higienos normų - mažėja nuo 2015
Taigi, čia matome kad tiek viršijimų skaičius, tiek vaikų, kurie virš higienos normų – mažėja nuo 2015. Tai yra dėl darželių vietų plėtimo, o ir privačių darželių kompensacijų politikos. (Dėl rezoliucijos, t.y. paveiksliuko kokybės atsiprašau: jau vėlu buvo ir tingėjau kažką galvot. O dabar juo labiau.)

Žiūrėdamas į tuos skaičius pastebėjau, kad jų yra ir neigiamų. T.y., kai kuriose grupėse higienos normos nepasiekiamos. Taigi, analogiškas grafikas, bet jau vaikų “trūkumams” grupėse:

Tarpas tarp suminių higienos normų ir vaikų kiekio - didėja.
Tarpas tarp suminių higienos normų ir vaikų kiekio – didėja. Tiesa, nuo 2016 rugsėjo stipriai kristelėjo, bet, štai, grupių, kurios neužpildytos iki higienos normų kiekis į tai, atrodo, nesureagavo ir po truputuką vis didėja. Čia, man atrodo, priežastys panašios, t.y. didėjantis vietų kiekis ir tos pačios kompensacijos turi didžiausią įtaką.

Update: komentatorius vienas Feisbuke iškėlė teoriją, kad galimai vaikų mažėjo, tai dėl to ir viršijimai sumažėjo. Tai tam nupiešiau visų vaikų Vilniaus darželiuose grafiką:

Iš viso vaikų Vilniaus darželiuose tais pačiais matavimo periodais.
Iš viso vaikų Vilniaus darželiuose tais pačiais matavimo periodais.

Tada dar sumaniau nupaišyti vaikų viršijimų histogramas kiekvienam iš matavimo taškų, kad pamatyčiau kokių dažniausiai viršijimų pasitaiko:

Nesiurprizas - daugiausiai mažų viršijimų
Nesiurprizas – daugiausiai mažų viršijimų. Tačiau gan aiškiai matosi (nuo 2016 rugsėjo), kad 3-4 vaikų viršijimai gan žymiai sumažėjo, o 1-3 – padaugėjo. Patys viršijimai apskritai yra negerai, bet geriau daugiau mažų viršijimų, nei didelių, nes kiekvienas vaikas svarbus! Dar, beje 2016-09 matavimo taške matosi keistas 49 vaikų viršijimas vienoje iš grupių. Labai toks, švelniai tariant, keistas. Bet gali būti, kad tai tik biurokratinis padidėjimas ar šiaip klaida, nes vėlesniuose perioduose nieko panašaus nebėra. Beje, tas 49 vaikų viršijimas buvo darželyje “Svaja” vaikų grupėje nuo 6 iki 7 metų (kalba: rusų).

Tada, žiūrėdamas į tas histogramas išmeditavau skaičių 10. Gražus ir apvalus skaičius. Dabar negaliu pasakyti kodėl, bet galbūt dėl to, kad tai kraštutinis trečdalis histogramų “x” ašyje. Tai tada pasižiūrėjau kuriuose darželiuose tokių viršijimų matavimo taškuose pasitaikė daugiausiai. Rezultatas – Paretto chart’as:

esmė yra ta, kad galima gan lengvai įvertinti pasiskirstymą ir mastus
Parettas, tai toks žmogus, kuris sugalvojo tokią vizualizaciją. O jos esmė yra ta, kad galima gan lengvai įvertinti pasiskirstymą ir mastus.
Štai, žalia linija pažymėjau tą vietą, kuri rodo pasiskirstymo medianą, t.y. 50% visų viršijimų higienos normas daugiau nei 10’ia vaikų yra 6 darželių grupėse. O tie darželiai: Nykštukas, Gabijėlė, Eglutė, Gandriukas, Boružė, Kaštonas.

Dabar, gerai būtų išsiaiškinti kodėl tuose darželiuose tie dideli viršijimai pasitaiko kiekviename matavimo taške ir ką dėl to daryti.

Tai principe ir buvo tie 4 grafikai kuriuos nupiešiau vakar vakare.

Tikiuosi, kad ši informacija padės komisijai susifokusuoti į skaidrumo didinimą.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar