Pranešimas Maldeikienės forume

Tai štai, mane pakvietė ponia Maldeikienė padaryti pranešimą jos organizuotame forume, kuriame kalbėjo Ingrida Šimonytė, Mykolas Majauskas, Raimondas Kuodis, pati Aušra Maldeikienė.

Ponas Kuodis papasakojo apie septynis būdus daryti kaštų/naudos analizę.

Ponia Ingrida apie tuos GPM’o procentus, be kurių Vilniui bus dar riesčiau, nei dabar.

Ponas Mykolas Majauskas kažkaip oponavo ponui Kuodžiui ir prisiminė Vilniaus vystymo kompaniją.

Na o Aušra Maldeikienė papasakojo koks sunkus ir svarbus politiko darbas ir kad blogai, kai tiek mažai jie uždirba. Bent jau legaliai.

O aš gi tuo tarpu kalbėjau apie debesis. Čia galite pasižiūrėti, jei norite:

Continue reading Pranešimas Maldeikienės forume

Valdžiažmogiškas kodas

Ar esate skaitę kokį nors valdišką atsakymą į kokią nors užklausą? Tikriausiai daugelis esate.

Ir kaip? Ar iš karto būna aišku ką jie ten parašo?

Man tai ne. Sakiniai baisiausiai ilgi, su visokiom nuorodom į tvarkas, įstatymus ir panašiai. Aš, žinoma, suprantu, kad jie turi parašyti teisiškai tvarkinga formuluote, nes… O bendrai, tai kodėl jie turi taip daryti siųsdami savo paklodes žmonėms, kurie nusiunčia savo užklausas biurokratams? Gal jiems atrodo, kad taip jie atrodą solidžiau? Ar tiesiog nori apsidrausti ir surašyti viską taip, tarsi interesantas jau būtų pasiruošęs viską apskųsti teisme? CYA[1] popieriumi, arba CYAWP[2]?

Čia matyt didžiausias biurokratų siaubas: vargšai kolegos su neuždengtais užpakaliais, nes matyt popieriaus pritrūko ir dėl to dabar protestuoja, kad duotų daugiau popieriaus.
Čia matyt didžiausias biurokratų siaubas: vargšai kolegos su neuždengtais užpakaliais, nes matyt popieriaus pritrūko dėl popieriaus taupymo programos ir dėl to dabar protestuoja, kad duotų daugiau popieriaus.

Aš šiaip jau išmokau tas paklodes skaityti – tiesiog peržvelgiu sakinį ir visas nuorodas, bei perteklinius paaiškinimus izoliuoju, o perskaitau tik esmę. Vienas dalykas, kuris nervina yra tai, kad tą esmę perskaityčiau kokius 5 kartus greičiau be tų teisinių nuorodinių makaronų.

Grįžtant prie priežasčių. Tikrai, ponai biurokratai, neatrodote solidžiau rašydami tas paklodes. Atrodote nuobodžiai ir atstumiančiai. Kitas dalykas dėl CYA priežasčių. Nežinau kiek ta baimė pagrįsta. Ar gal kaip tik taip efektyviau? Nes galimai iškilus teisiniams ginčams biurokratams nebereiktų kurpti teisiškai korektiško rašto antrą kartą? Nežinau, nežinau…

O gal tie biurokratai jaučia, kad pridėtinės vertės jokios nekuria ir sistema laisvai apsieitų be jų, bet pokyčių baimė per didelė ir todėl bet kokį smulkiausią darbelį dirba keletą valandų ar dienų, rašo paklodes ir viršininkui skundžiasi kaip visko nespėja? Nežinau, nežinau…

Čia aš su savivaldybės tarnautojais miesto plėtros departamente paišome tokią diagramą. Paišome, nes tai padės praskaidrinti žemės įsigijimo reikalus. Prisiminiau šią diagramą todėl, kad man į akis papuolė kaip tik panašus makaroninis valdžiažmogiškas raštas, apie kurį čia rašiau aukščiau ir tas raštas susijęs su žemės įsigijimu.

Beplepant feisbuko chate su draugu paaiškėjo, kad šis nori įsigyti lopinėlį savivaldybei priklausančios žemės ir paprašė pagalbos ir žadėjo nelikti skolingas pasiskundė, kad labai ten jam neaiškus tas įsigijimo procesas, neaišku net apytiksliai kiek tas lopinėlis gali kainuoti. Sakė, kad jo raštas kažkur plaukioja savivaldybėje, kad maksimalus terminas dar nepraėjo, tai kantriai laukia. Tai aš jam parodžiau tą diagramą ir paklausiau koks buvo jo kaip kliento kelias. Man yra svarbu sužinoti ar ta diagrama yra teisinga.

Paaiškėjo, kad jo pradžia buvo pas NŽT. Tai va tie biurkoratai iš NŽT atsiuntė jam tokį raštą (copy/paste):

Gerb. Vardai Pavarde,

dėkojame Jums už Jūsų klausimą, kurį pateikėte interneto svetainėje www.nzt.lt.
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 papunkčio 2 pastraipoje nurodyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles taip pat parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse (toliau – įsiterpęs žemės plotas), sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra pakeistos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, nuostatos, kurios turėtų reglamentuoti įsiterpusių žemės plotų projektavimo tvarką, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus įsiterpę žemės plotai neprojektuojami.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalį žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas būdų kaip suformuojami nekilnojamieji daiktai (suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą, padalijant, atidalijant, sujungiant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus arba atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją). Taigi minėtame straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai gali būti suformuoti sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį žemės sklypas kaip nekilnojamasis daiktas yra priskiriamas Nekilnojamojo turto kadastro objektui.
Vadovaujantis minėtomis Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, nurodančiomis, kad gali būti sujungiami tik nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, siūlome įsiterpusių žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pardavimo ir sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu procedūra vykdyti šiais etapais:
1. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojami įsiterpę žemės sklypai. Projektu kartu turi būti patvirtinamas ir įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu.
2. Suinteresuoto asmens užsakymu atliekami kadastriniai matavimai:
2.1. Pagrindinio žemės sklypo (neprivaloma, asmeniui pageidaujant).
2.2. Įsiterpusio žemės sklypo.
2.3. Bendro (sujungto) žemės sklypo.
3. Suderinamos žemės sklypų kadastro duomenų bylos (pagrindinio žemės sklypo, jeigu asmuo pageidauja, įsiterpusio žemės sklypo ir bendro (sujungto) žemės sklypo.
4. Jeigu buvo atlikti pagrindinio žemės sklypo kadastriniai matavimai, šio žemės sklypo suderinta kadastrinių matavimų byla (patikslinti kadastro duomenys) bendra tvarka grąžinama ją pateikusiam asmeniui.
5. Priimamas teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo, kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
6. Įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenų bylos teikimas Registrų centrui.
7. Gavus informaciją iš Registrų centro apie mokėtiną sumą už įsiterpusio žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos procedūros apraše (vadovautis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūros aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-90, aktualia redakcija) nustatyta tvarka asmeniui siunčiamas mokėjimo pranešimas apie mokėtiną sumą.
8. Asmeniui sumokėjus nurodytas įmokas ir gavus dokumentus iš Registrų centro (Nekilnojamojo turto registre įregistravus įsiterpusį žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teises) apskaičiuojama įsiterpusio žemės sklypo pardavimo kaina ir ruošiamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo.
9. Suderinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą priimamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas dėl:
9.1. įsiterpusio žemės sklypo pardavimo;
9.2. įsiterpusio ir pagrindinio žemės sklypo sujungimo (pertvarkymo) ir pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Turi būti nurodyta, kad punktas įsigalioja pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašius valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą.
10. Siunčiamas mokėjimo pranešimas už perkamą įsiterpusį žemės sklypą, nurodyta suma turi būti sumokėta iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
11. Pasirašoma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas. Pirkėjui pateikiamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas (žr. 9 punktą) ir pertvarkyto (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenų byla, kad pirkėjas galėtų Registrų centre įregistruoti pertvarkytą (sujungtą) žemės sklypą ir nuosavybės teisę į jį.

Daugiau informacijos Jums rūpimu klausimu Jums suteiks teritorinio skyriaus pagal sklypo buvimo vietą darbuotojai, todėl siūlome kreiptis į Vilniaus miesto skyrių, kurio kontaktiniai duomenys paskelbti mūsų interneto svetainėje www.nzt.lt (http://www.nzt.lt/go.php/lit/Struktura-ir-kontaktai).

Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiame laiške pateikiama informacija yra tik bendro pobūdžio, tačiau, jeigu Jūs norite gauti konkretų atsakymą į Jums rūpimus klausimus, galite pakartotinai teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai raštu (tiesiogiai atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) arba pasirašytą elektroniniu parašu elektroniniu būdu, Nacionalinės žemės tarnybos elektroninio pašto adresu nzt@nzt.lt, prašyme nurodant konkrečias aplinkybes ir faktus bei prie prašymo pridedant reikiamus dokumentus.
Tikimės, kad ši informacija Jums buvo naudinga.

Pagarbiai
Tel.: 8 706 86 666
El. p. pagalba@nzt.lt

Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos
Gedmino pr.19
01103 Vilnius
www.nzt.lt

Tai visas šitas raštas, jei teisingai suprantu, kažkokiu itin sudėtingu būdu aprašo tą diagramą, kurią mes su savivaldybės tarnautojais pasipaišėm. Ar ne? Kaip jums atrodo?

Kad lengviau būtų atsakyti į mano šį klausimą aš visa tai performulavau taip, kaip norėčiau, kad man visokie biurokratai formuluotų savo raštus (mano teksto tvarkymas tik iki etapų vardinimo – bet ir šiuos reiktų gražiau paformuluot manding):

Gerb. Vardai Pavarde,

Teisinė bazė parduoti jums šį žemės plotą yra[1].
Tačiau NŽT jums šiuo metu šio sklypo suprojektuoti negali[2].
Tačiau informuojame jus, jog jūsų prašomas sklypo apjungimas yra Nekilonojamojo turto kadastro objektas[3].Atsižvelgiant į tai mes jums siūlome šią procedūrą (įsiterpusių žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pardavimo ir sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu) vykdyti šiais etapais:
1. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojami įsiterpę žemės sklypai. Projektu kartu turi būti patvirtinamas ir įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu.
2. Suinteresuoto asmens užsakymu atliekami kadastriniai matavimai:
2.1. Pagrindinio žemės sklypo (neprivaloma, asmeniui pageidaujant).
2.2. Įsiterpusio žemės sklypo.
2.3. Bendro (sujungto) žemės sklypo.
3. Suderinamos žemės sklypų kadastro duomenų bylos (pagrindinio žemės sklypo, jeigu asmuo pageidauja, įsiterpusio žemės sklypo ir bendro (sujungto) žemės sklypo.
4. Jeigu buvo atlikti pagrindinio žemės sklypo kadastriniai matavimai, šio žemės sklypo suderinta kadastrinių matavimų byla (patikslinti kadastro duomenys) bendra tvarka grąžinama ją pateikusiam asmeniui.
5. Priimamas teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo, kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
6. Įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenų bylos teikimas Registrų centrui.
7. Gavus informaciją iš Registrų centro apie mokėtiną sumą už įsiterpusio žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos procedūros apraše (vadovautis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūros aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-90, aktualia redakcija) nustatyta tvarka asmeniui siunčiamas mokėjimo pranešimas apie mokėtiną sumą.
8. Asmeniui sumokėjus nurodytas įmokas ir gavus dokumentus iš Registrų centro (Nekilnojamojo turto registre įregistravus įsiterpusį žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teises) apskaičiuojama įsiterpusio žemės sklypo pardavimo kaina ir ruošiamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo.
9. Suderinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą priimamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas dėl:
9.1. įsiterpusio žemės sklypo pardavimo;
9.2. įsiterpusio ir pagrindinio žemės sklypo sujungimo (pertvarkymo) ir pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Turi būti nurodyta, kad punktas įsigalioja pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašius valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą.
10. Siunčiamas mokėjimo pranešimas už perkamą įsiterpusį žemės sklypą, nurodyta suma turi būti sumokėta iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
11. Pasirašoma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas. Pirkėjui pateikiamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas (žr. 9 punktą) ir pertvarkyto (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenų byla, kad pirkėjas galėtų Registrų centre įregistruoti pertvarkytą (sujungtą) žemės sklypą ir nuosavybės teisę į jį.

[1] – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 papunkčio 2 pastraipoje nurodyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles taip pat parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse (toliau – įsiterpęs žemės plotas), sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba žemės reformos žemėtvarkos projektą.
[2] – Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra pakeistos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, nuostatos, kurios turėtų reglamentuoti įsiterpusių žemės plotų projektavimo tvarką, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus įsiterpę žemės plotai neprojektuojami.
[3] – civilinių teisių objektu[4] gali būti identifikuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti:

žemės sklypas,
Kiti objektai, t.y. apibrėžti augmenijos ir gyvūnijos, žemės gelmių, vandens, miško plotai).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalį žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas būdų kaip suformuojami nekilnojamieji daiktai. Taigi minėtame straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai gali būti suformuoti sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį žemės sklypas kaip nekilnojamasis daiktas yra priskiriamas Nekilnojamojo turto kadastro objektui.
[4] – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnis.

Daugiau informacijos Jums rūpimu klausimu Jums suteiks teritorinio skyriaus pagal sklypo buvimo vietą darbuotojai, todėl siūlome kreiptis į Vilniaus miesto skyrių, kurio kontaktiniai duomenys paskelbti mūsų interneto svetainėje www.nzt.lt (http://www.nzt.lt/go.php/lit/Struktura-ir-kontaktai).

Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiame laiške pateikiama informacija yra tik bendro pobūdžio, tačiau, jeigu Jūs norite gauti konkretų atsakymą į Jums rūpimus klausimus, galite pakartotinai teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai raštu (tiesiogiai atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) arba pasirašytą elektroniniu parašu elektroniniu būdu, Nacionalinės žemės tarnybos elektroninio pašto adresu nzt@nzt.lt, prašyme nurodant konkrečias aplinkybes ir faktus bei prie prašymo pridedant reikiamus dokumentus.
Tikimės, kad ši informacija Jums buvo naudinga.

Pagarbiai
Tel.: 8 706 86 666
El. p. pagalba@nzt.lt

Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos
Gedmino pr.19
01103 Vilnius
www.nzt.lt

Ką manote? Ar toks raštas būtų lengviau suprantamas? Man atrodo, kad jis kiek aiškesnis ir išlaiko savyje CYA savybes. O kaip jums, ponai biurokratai, atrodo?

 

________________

[1]– Cover Your Ass (uždenk savo užpakalį).

[2]– Cover Your Ass With Paper (uždenk savo užpakalį su popieriumi).

Schema #30. LRLS suvažiavimo rinkimai

Praėjusį šeštadienį įvyko mano partijos suvažiavimas. Suvažiavimo metu buvo išrinktas tas pats partijos pirmininkas, šiek tiek kitokia valdyba, etikos ir kontrolės komisijos.

Taip pat buvo suformuotas šešėlinis ministrų kabinetas, viską transliavo Delfi ir nuotaika buvo visų ten pozityvi.

Su sąlyga, kad balsuojama buvo internetu (kiekvienas delegatas gavo po vartotojo vardą ir slaptažodį), tai padariau analizių šiek tiek.

Būčiau tikriausiai kokių nors analizių pasidaręs ne tokių įdomių, jeigu ne Antanas Guoga. Jis gi iššoko paskutinę sekundę į partijos pirmininko rinkimus ir gavo ~21 procentą balsų. Visokie gandai sklinda apie tą išstojimą. Galbūt ši mano analizė paneigs didžiąją dalį jų. Arba patvirtins.

Taigi, štai jums excelio paveiksliukai:

 

Eligijaus Masiulio rinkėjų balsai į partijos valdybą.
Eligijaus Masiulio rinkėjų balsai į partijos valdybą.

Visai koreliuoja ir su Antano Guogos rinkėjų nuomone – matosi tik keletas išsišokėlių. Antanas, žinoma, pats didžiausias iš jų. Įdomūs ir Editos Rudelienės bei Marijaus Kaukėno pilvai. Eligijui įdomiausi turėtų būti.

Čia tas pats tik atvirkščiai:

Čia Antano Guogos rinkėjai štai šitaip reitingavo.
Čia Antano Guogos rinkėjai štai šitaip reitingavo.

Čia ant Eligijaus Masiulio skalės matome daugiau pilvų. Galimai tie kandidatai kažkuo turėtų būti įdomūs Antanui.

Dar mes turime avatokį dalyką:

Surūšiuota pagal skirtingų rinkėjų balsų skirtumą.
Surūšiuota pagal skirtingų rinkėjų balsų skirtumą.

Na, čia pilvai, bangelės… Nieko itin įdomaus nematau.

O štai čia yra palyginamoji analizė. T.y. pažiūrėjau ką į valdybą išrinktų Antano Guogos rinkėjai ir kaip tai skirtųsi nuo Eligijaus Masiulio rinkėjų nuomonės:

Ką į valdybą renka skirtingų partijos pirmininkų rinkėjai.
Ką į valdybą renka skirtingų partijos pirmininkų rinkėjai.

Taigi matome, kad didelio skirtumo nėra. O tai reiškia, kad vietos skandalams visokiems irgi nedaug. Jeigu Antanas būtų ruošęsis intensyviai šitam savo išstojimui iš anksto, tai: a) apie tai jau būtų žinoma iš anksto, nes paslapčių tarp kelių žmonių nebūna; b) šiame grafike būtų gan stačių linijų.

Nors Antanas ir surinko ~21 procentą balsų, bet tai tikriausiai nebuvo protesto balsai, kadangi rinko labai panašius kandidatus, kaip ir Eligijaus rinkėjai.

Antano rinkėjai vietoje: Algio Kašėtos, Raimondo Imbraso, Simono Kairio ir Andriaus Bagdono būtų išrinkę Adą Jonušę, Eidimtą Virginijų, Audrių Klišonį ir Sigitą Mičiulį.

Na, ir paskutinis grafikas, kuris nežinau ką sako:

Čia surūšiuota pagal reitingų skirtumų modulį :D
Čia surūšiuota pagal reitingų skirtumų modulį 😀

Principe, tai kiekvienas kandidatas galėtų pasiimti savo rinkėjus ir pasižiūrėti už ką kitą jie balsavo. Sužinosite į ką esate rinkėjams panašus, su kuo galite bendradarbiauti ir, žinoma, atvirkščiai.

Atnaujinimas 2015-10-28:

Feisbuke man patarė dar pažiūrėti kiek rinkėjų rinko lygiai tokius pačius sąrašus. Tai va padariau tokią analizę:

O čia yra sąrašai, o viršuje skaičiukas rodo kiek rinkėjų rinko lygiai tokį patį sąrašą.

Dar žiūrėkite:

Schema #29 (bus vėliau)
Schema #28
Schema #27
Schema #26
Schema #25

Schema #28. Aštuoni su puse milijonų

Vilniaus miesto savivaldybė gavo daugiau pinigų nei suplanuota. Apie aštuonis su puse milijono eurų  nei buvo suplanuota 2015 metų pradžioje.

Pinigų daugiau buvo gauta daugiausiai iš nekilnojamojo turto mokesčių. Ir vėlgi daugiausiai dėl to, kad to nekilnojamojo turto padaugėjo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija gan ilgai ir sunkiai dirbo kol paskirstė tuos papildomus eurus įvairioms skaudžiausioms skoloms padengti.

Praėjusiame tarybos posėdyje šis svarstymas buvo atidėtas savaitei, nes nemažai daliai tarybos narių buvo neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis buvo padalinti pinigai. Darbo administracijai iš tiesų daug. Mano galva informacija dėl to ir nebuvo paskirstyta – t.y. per daug visokių svarbių ir svarbesnių reikalų. Yra ir kitos galimybės dėl kurių informacija nebuvo paskirstyta. Tačiau kol kas nėra jokių požymių ar įrodymų pagrindžiančių kitas tas galimybes, tai jų ir nesvarsčiau.

Per tą papildomą savaitę pamėginau išsiaiškinti kaip tiksliai buvo paskirstyti pinigai:

  • kokia turimos skolos dalis buvo padengta papildomu paskirstymu;
  • kokia papildomų pinigų dalis buvo paskirta konkrečiam dalykui;
  • kiek einamųjų mokėjimų skolos dalies buvo padengta;
  • kiek ir kurios skolų eilutės negavo papildomų pinigų.

Tai gavosi štai toks ekselis:

Aštuonių su puse milijonų eurų dalybos
Aštuonių su puse milijonų eurų dalybos. Ten kur geltona eilutė – ten išlaidos eglutei. Tos išlaidos nebuvo suplanuotos metų pradžioje.

Antrame stulpelyje yra informacija iš GitHub’o. Kiek sugebėjau tiek paskirsčiau. Galbūt pavyks susiskirstyti tas eilutes tiksliau ir kokybiškiau su administracijos pagalba vėliau.

Konkrečių kriterijų kiekvienai eilutei turėjo kiekvienas tos eilutės valdytojas. Aš asmeniškai negavau informacijos apie tuos konkrečius kriterijus. Užtai dabar turiu tikslą – išsiaiškinti tuos kriterijus bent jau ateityje skirstant biudžetą.

Schema #27. Eilės medicinoje

Vakar sudalyvavau “Transparency International” organizuotame renginyje. To renginio metu buvo bandoma išsiaiškinti ką reikia matuoti lietuviškoje medicinoje, kad būtų galima įvertinti įstaigų progresą ir skirtumus.

Bent jau aš taip supratau. Dalyvavo keletas tarybos narių, medicinos darbuotojų, ministerijų darbuotojų.

Prigalvojome įvairių parametrų ir susiskirstėme į darbo grupes. Savo darbo grupei pasiėmėm eiles. T.y. kokybinis parametras, kuriuo galime matuoti Lietuvos medicinos įstaigų kokybę.

Štai to darbo rezultatas:

Eilės lietuviškoje medicinoje.
Eilės lietuviškoje medicinoje.

Visa tai dar perpaišiau su InkScape:

Eilės medicinoje. Be jokios metodikos ar įrankių. Tiesiog brainstormingo rezultatas.
Eilės medicinoje. Be jokios metodikos ar įrankių. Tiesiog brainstormingo rezultatas.

Dar nesugalvojau ką su šituo daryti. Panašu, kad fishbone’as labiausiai tiktų šiai diagramai. Bet dabar tiesiog čia pasidedu.

 

Daugiau schemų:

Schema #26
Schema #25
Schema #24
Schema #23
Schema #22

Schema #26

Pastarosios savaitės gausios schemomis. Čia taip dėl to, kad duomenų užvežė. Duomenys yra viskas schemoms.

Šį kartą duomenys bus Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio Vilniaus skyriaus visuotinio susirinkimo balsavimų rezultatai. Tie rezultatai kol kas dar nėra galutiniai, nes buvo šiokių tokių neaiškumų, kuriuos spręs skyriaus prezidiumas.

Balsavimas vyko internetu. Aš esu internetinio IR anoniminio balsavimo skeptikas. Labiausiai dėl to, kad užtikrinti ir anonimiškumą ir skaidrumą internetinio balsavimo metu yra labai sunku. Sunkiau nei tradiciniame balsavime popieriuje ant biuletenių.

Balsavimo sprendimą nemokamai davė partijos draugai. Tačiau pats source-code yra uždaras, nes komercinis.

Internetinis balsavimas buvo organizuojamas tokiu būdu:

  1. Užsiregistravęs partijos narys gauna lapuką su kodu ir slaptažodžiu. Tiek kodas tiek slaptažodis yra skaičių seka (kodas 8 skaitmenys, o slaptažodis 7 – bent jau mano atveju).
  2. Vykstant balsavimui iš savo įrenginio jungiamasi prie web’o, kuriame įvedamas vartotojo vardas ir slaptažodis, o įsiloginus patenkama į balsavimo erdvę.
  3. Su tuo pačiu kodu ir slaptažodžiu balsuojama visuose balsavimuose.
  4. Balsavimas į visur vyko ribotą laiko tarpą (~30 minučių).
  5. Internetiniu balsavimu buvo renkama:
    1. Skyriaus pirmininkas
    2. Skyriaus taryba
    3. Kontrolinė komisija
    4. Atstovai partijos tarybai
    5. Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
    6. Delegatai į visuotinį partijos suvažiavimą
    7. Skyriaus etikos komisija.
  6. Po balsavimo  buvo pateikti visi balsavimo rezultatai, kuriuos kiekvienas balsavusysis galėjo pasitikrinti.

Su sąlyga, kad su tuo pačiu kodu galima balsuoti visuose rinkimuose ir buvo pateiktos visos išklotinės, tai galima padaryti visokių analizių. Tai tą ir padariau. Naudojau daug VLOOKUP, OR(EXACT()), CONCATENATE, TRANSPOSE formulių ir komandų ekscelyje.

Į skyriaus pirmininkus buvo trys kandidatai (Kasparas Adomaitis, Vydutis Šereika ir Remigijus Šimašius). Šis balsavimas buvo pats aktyviausias, todėl pagal tuos balsavimus sugrupavau rinkėjus ir pažiūrėjau ką jie rinko į kitus organus.

Ši lentelė rodo kaip buvo balsuojama dėl etikos komisijos. Nežinant visų peripetijų ar nežinant žmonių ši lentelė sako mažokai, bet galgi ir įdomi kažkuo:

Į Etikos komisiją
Į Etikos komisiją

Čia (žr. žemiau) gan įdomu tai, kad Kasparo Adomaičio nebuvo tarp kandidatų į delegatus partijos suvažiavime. Nežinau ar čia klaida ar čia iš tiesų taip buvo. Man gan smagu, kad Remigijaus rinkėjai mane aukštai reitingavo 🙂 Kasparo rinkėjai mane aukštai reitingavo vien dėl to, kad aš padėjau Kasparui šiek tiek jo rinkiminėje kampanijoje 🙂 Tuo tarpu žinant daugiau žmonių ten kur raudoname stulpelyje tai galima irgi prisidaryti visokių išvadų.

Delegatai į partijos suvažiavimą
Delegatai į partijos suvažiavimą

Čia (žr. žemiau), nežinantiems žmonių irgi tikriausiai nebus įdomu:

Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija

Čia (žr. žemiau) jau viskas daug maž aiškiau. Nors kiek keista, kad Vydutį Šereiką į skyriaus pirmininkus rinkę rinkėjai į partijos tarybą reitingavo tik antrą. Matyt daug ką sakanti lentelė.

Atstovai partijos taryboje
Atstovai partijos taryboje

Čia (žr. žemiau) vėlgi nieko keisto ar įdomaus neįžvelgiu:

Kontrolės komisija
Kontrolės komisija

O čia (žr. žemiau) visai įdomu. Vydučio Šereikos rinkėjai kažkodėl jį tik 5 numeriu reitingavo skyriaus tarybon:

Skyriaus taryba
Skyriaus taryba

Čia (žr. žemiau) dar va statistinės analizės reitingams. 7 kandidatai į skyriaus tarybą Remigijaus rinkėjams yra išskirtinai geri.

Vydučio ir Kasparo rinkėjai išskirtinai vertina po 3 kandidatus į skyriaus tarybą.

Manding outlayer'ių kiekis čia įdomiausias
Manding outlayer’ių kiekis čia įdomiausias

Čia (žr. žemiau) žongliracija skaičiais kokia tai. T.y. pasitikrinimas kiek žmonių reitingavę kandidatą tarybon jį patį rinko ir į skyriaus pirmininkus. Remigijus didelės persvaros lyderis.

Pamatavome kandidatų stiprumą. T.y. kiek rinkėjų galvojo, kad žmogus yra tinkamas tarybon, bet skyriaus pirmininkui dar ne.
Pamatavome kandidatų stiprumą. T.y. kiek rinkėjų galvojo, kad žmogus yra tinkamas tarybon, bet skyriaus pirmininkui dar ne.

O čia (žr. žemiau) jau šiek tiek daugiau statistinės analizės. Čia lyginau kiek tų pačių kandidatų tas pats rinkėjas reitingavo į skirtingus organus. Šiuo atveju į skyriaus tarybą ir į delegatus partijos suvažiaviman. Taip pat išrinkau kandidatus, kurie yra ir viename ir kitame sąraše. Lyginau būtent šiuos du dėl gausiausių kandidatų skaičiaus. Į šiuos rinkimus taip reikėjo reitinguoti daugiausiai kandidatų (kiekvienas bene po 20).

Jeigu tas pats rinkėjas to paties kandidato į du skirtingus organus nerinko, tai gali reikšti, jog tas kandidatas labiau tinkamas vienam ar kitam organui arba balsavusysis balsavo atmestinai. Greičiausiai 2 variantas, nes reikėjo reitinguoti labai daug kandidatų, o organų svarba nėra labai tokia išskirtinė vieno kitam (skyriaus taryba šiaip svarbesnė šiek tiek). Juoba, kad kažkas gyrėsi balsavę už pirmus dvidešimt, nes tingėjo gilintis. Va tik neprisimenu ar kandidatai buvo ta pačia tvarka pateikti balsavime.

Kairiau matome rezultatus skaičiais, o dešinėje šiek tiek statistinės analizės. Iš “Boxplot’ų” matome, jog sutampančiuose yra 2 outlayeriai, t.y. tie du rinkėjai balsavo tikriausiai belekaip. O nesutampančiuose – 3 daugiausiai nesutapimų turintys rinkėjai.

Stampančių vidurkis ir mediana labai daug nesiskiria (~11-12). Tai, mano galva, reiškia, jog toks skaičius galėtų būti optimaliu reitinguojant. Pasirinkus daugiau – naudos negausime. Gausime tik statistinį triukšmą.

Įdomu ir tai, kad nesutampančių taip pat yra labai panašus kiekis, t.y. 11-12. Gal čia dėl to, kad į vienus rinkimus buvo reitinguojama mažiau kandidatų, o į kitus daugiau. Nebeprisimenu. Gal kas primins…

“Fitted Line Plot” kažko įdomaus taip pat nerodo, t.y. rodo, jog kuo daugiau sutampa – tuo mažiau nesutampa. Nupaišiau ir sudėjau vien dėl to, kad galėjau ir kad tilpo 🙂

“I-MR chart” gi parodo irgi, kad 11-12 sutapimų yra tas skaičius, kuris optimalus. Kodėl toks keistas nesutapimų “I-MR chart” nežinau.

Rinkėjų sąmoningmo pamatavimas
Rinkėjų sąmoningmo pamatavimas

Tai tiek jums partinių skalbinių šį kartą.

Va tik įmesiu dar vieną akmenuką į šį konkretų balsavimą internetu: balsuotojų kodai neatrodo, kad būtų atsitiktiniais skaičiais:

Anderson-Darling metodas sako, kad rinkėjų kodai nelabai atitinka Gauso kreivės.
Anderson-Darling metodas sako, kad rinkėjų kodai nelabai atitinka Gauso kreivės.

Gali būti, kad ir slaptažodžiai ne visai atsitiktiniai. O tai reiškia, kad galima pamėginti pasigeneruoti kodų ir slaptažodžių ir pamėginti atakuoti sistemą balsavimo metu. Mažai tikėtina, kad iš to būtų apčiuopiamos naudos. Tačiau aš ir pats nesu labai protingas, o protingi hakeriai gali prisigalvoti visokių gudrybių.

 

Nu dabar tai jau tikrai viskas. O jei jums per mažai, tai galite eiti žiūrėti senesnių schemų:

Schema #25
Schema #24
Schema #23
Schema #22
Schema #21

Schema #25. Vaikų sveikata Vilniuje.

Nutariau pervadinti savo rubriką “Penktadienio schema” į tiesiog “Schema”. Nes nutariau, kad penktadienis netinka schemai. Schemai gal pirmadienis labiau tiktų. Arba tinka bet kokia diena. Todėl taip ir liks – tiesiog “Schema”.

Gavau į @vilnius.lt žinutę, kurioje buvo pasiūlyta susipažinti su štai šiuo tyrimu. Visai įdomus tyrimas. Apie vaikų, tiksliau mokinių sveikatą.

Metodai ir imtis aprašyti tame dokumente. Čia tik keletas skaičių tiems, kas tingės atsidaryti pdf’ą:

  • Tyrinėjo 11, 13 ir 15 metų mokinius (apklausos buvo vykdomos mokyklose).
  • Apklausta buvo 100 mokyklų mokiniai 25’iose savivaldybėse (10 Vilniaus mokyklų).
  • Iš viso apklausta 5730 mokiniai (iš jų 521 Vilniuje).

Šiaip jau, net jeigu ir tingite atsidaryti tą pdf’ą, tai vis tiek atsidarykite tą pdf’ą, nes mano schema tai tik keli papildomi grafikėliai iš tų duomenų, kuriuos radau šiame dokumente.

Žiūrinėjant man tos analizės rezultatus pasidarė įdomu palyginti berniukų ir mergaičių tuose pačiuose miestuose/rajonuose skirtumus. Tai tą ir padariau.

 Nepalankiai vertino sveikatą

Nepalankiai vertino sveikatą. Įdomu ar apklausoje reikėjo vertinti koks sveikas yra respondentas ar koks nesveikas. Bet tikriausiai metodika ir klausimai buvo geri.
Nepalankiai vertino sveikatą. Įdomu ar apklausoje reikėjo vertinti koks sveikas yra respondentas ar koks nesveikas. Bet tikriausiai metodika ir klausimai buvo geri.

Štai čia jau mano pridėtinė vertė. Sugalvojau, kad <[6] yra radoni, <[2] - geltoni, o <=[0] - žali.
Štai čia jau mano pridėtinė vertė. Sugalvojau, kad <[6] yra radoni, <[2] – geltoni, o <=[0] – žali.
Utenos rajone daugiau mergaičių savo sveikatą vertina nepalankiai, o Kelmės rajone – berniukai. Didesniuose miestuose skirtumai mažesni.

Čia gal visai smagu būtų uždėti tą visą statistiką ant žemėlapio ir pasižiūrėti ar nėra kokios nors geografinės priklausomybės. Tik ne tuos apklausos rezultatus, kur pagal lytį. Būtų galima gal net ir daugiau amžiaus grupių parinkti. Štai, pavyzdžiui, įdomu kas ten su tuo Radviliškiu negerai?

Mokiniai, kurie nesijautė laimingi

Nesijautė laimingais. Vėlgi įdomu ar matavo laimingumą ar nelaimingumą savo apklausose tyrėjai. O gal vykdė apklausą pagal tokią metodiką, kur šis aspektas nesvarbus?
Nesijautė laimingais. Vėlgi įdomu ar matavo laimingumą ar nelaimingumą savo apklausose tyrėjai. O gal vykdė apklausą pagal tokią metodiką, kur šis aspektas nesvarbus?
Laimingumo arba nelaimingumo (o gal abiejų?) lyčių skirtumai vietovėse.
Laimingumo arba nelaimingumo (o gal abiejų?) lyčių skirtumai vietovėse.

Labiau nelaimingi berniukai yra Kėdainiuose, o Molėtų rajone labiau nelaimingos mergaitės.

Didesniuose miestuose daugiau nelaimingos mergaitės (žr. Kauną/Vilnių). Pačioje apačioje dar rasite skirtumų tarp nelaimingumo ir patyčių grafikėlį.

Patyrė nelaimingų atsitikimų

Patyrė nelaimingų atsitikimų.
Patyrė nelaimingų atsitikimų.
Širvintose berniukai labiau pašėlę arba žioplesni, o Vilkaviškio rajone - mergaitės. Iš didesnių miestų Klaipėdoje labiau pašėlę arba žioplesni berniukai.
Nelaimingų atsitikimų skirtumai.

Širvintose berniukai labiau pašėlę arba žioplesni, o Vilkaviškio rajone – mergaitės.

Iš didesnių miestų Klaipėdoje labiau pašėlę arba žioplesni berniukai.

Rūkymas

Rūkymo statistika
Rūkymo statistika
Rūkymo skirtumai pagal lytį.
Rūkymo skirtumai pagal lytį.

Didesniuose miestuose daugiau rūko mergaitės. Matyt mažesnėse vietovėse dar gajus požiūris, kad mergaitėms rūkyti yra negražu.

Alkoholio ir narkotikų vartojimas

Alkoholio ir narkotikų vartojimo apklausos rezultatai.
Alkoholio ir narkotikų vartojimo apklausos rezultatai.
Alkoholio ir narkotikų vartojimo skirtumai pagal lytį.
Alkoholio ir narkotikų vartojimo skirtumai pagal lytį.

Didesniuose miestuose narkotikų ir alkoholio vartojimas nesiskiria itin, nors Vilniuje, štai, mergaitės daugiau svaiginasi (tą ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuras pabrėžė).

Zarasuose, štai, matyt berniukai daugiau buriasi į kompanijas ir svaiginasi, o Prienuose – mergaitės. Įdomu ar čia susiję su berniukų ar mergaičių demografiniais skirtumais.

Patyčios

Patyrė patyčias.
Patyrė patyčias.
Patys tyčiojosi.
Patys tyčiojosi.
Patyčių skirtumai pagal lytį.
Patyčių skirtumai pagal lytį.

Patyčioms padariau išsamesnį palyginimą. Marijampolėje mergaitėms kažkas ryškiai nevisai gerai: jos ir patiria daugiausiai patyčių ir pačios tyčiojasi ir nesijaučia laimingomis (žr. grafiką žemiau).

Kaunas gi įdomus tuo, kad berniukai daugiau patiria patyčių, nors tyčiojasi mažiau. Reiškia, kad Kaune labiau pašėlusios ir piktesnės mergaitės.

Molėtų ir Vilkaviškio rajonuose berniukai tyčiojasi labiau iš mergaičių.

Berniukai labiau tyčiojasi iš mergaičių, nei mergaitės iš berniukų.

Patyčių skirtumai vs nelaimingumo skirtumus
Patyčių skirtumai vs nelaimingumo skirtumus

Taigi, ta Marijampolė…

Molėtų rajone mergaitės labiau patiria patyčių ir gali būti, kad dėl to yra labiau nelaimingos.

Vilkaviškyje gi merginos gi yra labiau atsparios berniukų patyčioms.

Zarasuose berniukai tyčiojosi iš mergaičių dėl to, kad yra nelaimingi?

O Kaune merginos labiau tyčiojasi iš berniukų, nes yra labiau nelaimingos?

 

Žinoma, visos tos išvados neturi gilesnio ar stipresnio pagrindo. Tai tik prielaidos arba ekstrapoliacijos, kurias būtų galima mėginti patikrinti ir gal atkastumėm ko nors pagrįsto.

 

Atnaujinimas:

Miestų reitingus tik skaičiuoti nebuvo labai gera mintis. Padariau tą patį su procentais. Ir išvadų prirašiau.

Sveikatos vertinimas bendrai
Sveikatos vertinimas bendrai
Statistinė analizė. Tie raudoni taškučiai, kur žemiau - iškrenta iš konteksto, o kur viršuje viena žvaigždutė tai irgi labai iškrenta iš konteksto.
Statistinė analizė. Tie raudoni taškučiai, kur žemiau – iškrenta iš konteksto, o kur viršuje viena žvaigždutė tai irgi labai iškrenta iš konteksto.

Šitie mažiau išvaizdūs grafikai yra mano “Six sigma” kursų pasekmė. Užpraeitą savaitę turėjau keliolikos valandų kursus. Tas boxplot’as rodo duomenų pasiskirstymo charakteristikas: ten kur tas mėlynas stačiakampis, tai jis rodo svariausią duomenų koncentraciją, linija viduryje – vidurkį, na o žvaigždutė – outlayer’į. Outlayer’is tai tas duomuo, kuris labai iškrenta iš konteksto. O tai yra Zarasų rajonas. Ten berniukai labai krenta iš konteksto. Arba ten mergaičių per mažai buvo apklausoje, arba kažkas ten tiems berniukams sveikatą gadina lyginant su mergaitėmis.

Bet išvada viena gan aiški: labiau sveikata skundžiasi mergaitės.

I-MR rodo daugiau iškrentančų iš konteksto taškų. Pagal tą I-MR viršutinį grafiką labiausiai iškrenta po 6 rajonus/miestus iš viršutinės ir apatinės dalies. Ką tiksliai rodo apatinis grafikas – nepamenu 🙂

Nesijautė laimingais
Nesijautė laimingais
Nelaimingumo statistinė analizė
Nelaimingumo statistinė analizė

Boxplot’as čia šiuo atveju dar rodo ir medianą (apskritimas su pliusu). Mediana šalia vidurkio, tai reiškia, kad didelių vienodų duomenų koncentracijų nėra arba rodo, kad miestuose/rajonuose skirtumai tarp lyčių nevienodi. Čia ryškių outlayer’ių nėra.

I-MR rodo 5 apatinius miestus/rajonus ir 3 viršutinius, kurie iškrenta iš konteksto. Mano galva mažesnis skirtumas yra geriau. Tai galbūt reikštų, jog diskriminacijos kokios nors nėra.

O štai Marijampolėje tikrai mergaitės nelaimingos. Tą rodė ir ankstesnis miesto grafikų reitingas.

Nelaimingų atsitikimų skirtumai.
Nelaimingų atsitikimų skirtumai.
Nelaimingų atsitikimų statistinė analizė
Nelaimingų atsitikimų statistinė analizė

Ryškus outlayer’is yra Vilkaviškio rajonas. Ten mergaitės patyrė žymiai daugiau nelaimingų nutikimų lyginant su berniukais.

Širvintų, Ukmergės ir Plungės rajonuose berniukai žymiai lenkia mergaites savo pašėlimu arba žioplumu 😉

Rūkymas
Rūkymas
Rūkymo analizė pagal lyčių skirtumus
Rūkymo analizė pagal lyčių skirtumus

Zarasuose berniukai labai lenkia mergaites. Arba tai susiję su demografiniu skirtumu arba su tuo, kad ten mergaitės protingesnės.

Šiauliuose antai labiausiai mergaitės linkusios rūkyti palyginus su berniukais.

Narkotikai ir alkoholis
Narkotikai ir alkoholis
Alkoholio ir narkotikų skirtumų pagal lytis analizė.
Alkoholio ir narkotikų skirtumų pagal lytis analizė.

O čia va įdomu būtų pažiūrėti kuo skiriasi Zarasų, Molėtų ir Radviliškio rajonai nuo Prienų, Plungės, Vilkaviškio ir Šilutės rajonų. Pirmuose daugiau svaiginasi berniukai, o antruose – mergaitės. Ar tai nesusiję su tuo, kad vieni yra arčiau Kaliningrado srities, o kiti toliau? 🙂

Patyrė patyčias.
Patyrė patyčias.
Patyrusių patyčias lyčių skirtmų statistinė analizė.
Patyrusių patyčias lyčių skirtmų statistinė analizė.

Patyčių lyčių skirtumo mediana yra toliau nuo vidurkio. Tai reiškia, kad yra didesnė vienodų duomenų koncentracija, o tai gali reikšti, kad priežastys lemiančios skirtumus yra labiau vienodos šiuose rajonuose/miestuose: Joniškio, Prienų, Kėdainių, Klaipėdos, Šalčininkų.

Berniukai labiau patyrė patyčias. Ypač Alytuje, Šiauliuose ir Kaune. O dar labiau ypač Alytuje ir Šiauliuose. Aš asmeniškai augau Alytuje ir principe negaliu to paneigti. Mano klasėse, kuriose aš mokiausi patyčių kultūra buvo gaji. Žinoma metų daug jau praėjo. Bet jeigu giluminės priežastys nebuvo išspręstos, tai taip ir liko.

Mergaitės: Zarasų, Molėtų, Radviliškio, Plungės ir Marijampolės miestuose/rajonuose.

Besityčiojančių lyčių skirtumų analizė.
Besityčiojančių lyčių skirtumų analizė.
Besityčiojančių statistinė analizė.
Besityčiojančių statistinė analizė.

Čia arba pamiršau medianą su vidurkiu įtraukti arba labai idealiai sutampa. Jau nebenoriu tikrinti.

Kaišiadorių, Kėdainių, Šalčininkų berniukai labiau linkę tyčiotis lyginant su mergaitėmis.

Mergaitės berniukus aplenkia tik Širvintų rajone. Ne Kaune, kaip kad prisiišvadavau lygindamas miestų reitingus.

 

Čia štai žemiau yra palyginimo analizės. O išvados mano tokios:

  • Berniukai labiau linkę tyčiotis iš berniukų.
  • Mergaitės labiau linkę tyčiotis iš mergaičių.
  • Mergaitės iš berniukų nelinkę tyčiotis.
  • Berniukai iš mergaičių irgi nelinkę tyčiotis.
  • Patyčias labiau patiria tie, kurie patys tyčiojasi.

Čia, šioms išvadoms, žinoma, labiau tiktų absoliutūs duomenys o ne santykiniai (a.k.a. procentai).

Palyginamoji įvairių kampų patyčių statistinė analizė.
Palyginamoji įvairių kampų patyčių statistinė analizė.

Dar žiūrėkite:

Schema #24
Schema #23
Schema #22
Schema #21
Schema #20

Elektromobilis

Apleidau kiek blogą. Negalima taip. Čia dėl to, kad nelabai besuspėju visko. Nors nuo pirmadienio atostogauju 🙂

Užtai šiandien pavyko pasivažinėti su elektromobiliu. Jau kurį laiką norėjau tai padaryti. Važiavau su CityBee elektromobiliu BMW i3.

Pavažiavau nuo savivaldybės iki Šeškinės ir atgal:

Nuvažiuotas atstumas su tuo BMW i3
Nuvažiuotas atstumas su tuo BMW i3

Užtrukau ~30 minučių (daug mašinų buvo). Appsas man parodė, kad šitas pasismaginimas man kainuos anavatiek:

Ten kur dar vienas papildomas euras už 0 minučių dėl to, kad paskubėjau paspausti mygtuką
Ten kur dar vienas papildomas euras už 0 minučių dėl to, kad paskubėjau paspausti mygtuką “baigti kelionę” – pamiršau įjungti tą daiktą krautis. Tai teko vėl užrezervuoti, vėl atrakinti, įkišti laidą ir palikti 🙂 Nu žioplumas vieną eurą kainavo.

Kažkaip nepigu visai… Bent jau elektromobilis nepigu.

Užtai važiuoti buvo visai smagu. Sukimo momentas – nuostabus. Žiauriai malonus jausmas – gan stipriai prispaudžia prie sėdynės spustelėjus akceleratorių. Tik labai staigiai greitis didėja tai ilgai neišeina pasimėgauti. Čia kelionę nuo Šeškinės iki Ukmergės gatvės nufilmavau:

O čia tų elektromobilių pristatymo šventė:

Va taip atrodo tos CityBee mašinos elektromobiliai
Va taip atrodo tos CityBee mašinos elektromobiliai

Galėtų būti ir pigesni rupkės. Biškį brangoka. Gal dar atpigs kada nors.

Geriausia, žinoma, pačiam turėti elektromobilį malimuisi mieste. Būtų tiesiog puiku. Šitas kainuoja ~45 000 EUR. Daugoka. Yra ir biškį pigiau.

Sekantis įrašas tikriausiai bus vėl apie Vilniaus orą. Įdomu labai koks užterštumas buvo rugsėjo 7 🙂

Penktadienio schema #24 (Vilniaus oro užterštumas)

Jau kelintą dieną išėjęs iš namų užuodžiu gan bjaurų kvapą Vilniuje. Ir jis tvyro visur.

Panašu į bendrą užterštumą. Radau va šitą Internetą. Iš to Interneto pasiėmiau keletą duomenų ir papaišiau keletą grafikų (žr. po tekstu). Matavimo vienetų nerašiau, nes man įdomu tik tendencijos. Būtų įdomūs ir kiti dalykai, bet reiktų nemažai matyt pasiskaityti ir pasimokyti, kad suprasčiau kas ten man įdomu.

Panašu, kad oro užterštumo Vilniuje priklausomybė nuo slėgio gan aiški. T.y. kuo aukštesnis slėgis – tuo užterštumas Vilniaus senamiestyje didesnis (ėmiau senamiestį, nes čia pramonės nėra). SO2 dar gan gražiai koreliuoja su kietom dalelėm. Dar pasiskaičiau internetuose, kad SO2 po pramonės daugiausiai spjaudo dyzelino deginimas. Va ką radau pas tokius australus:

In 1999, the average sulfur content of diesel was 1300 parts per million (ppm). In December 2002, a new standard was introduced, reducing the maximum sulfur content of diesel to 500 ppm. Sulfur emissions attributed to the transport sector will be further reduced in the future. By 2008, the sulfur level in premium unleaded petrol will be 50 parts per million and, by 2009, sulfur levels in diesel will be 10 parts per million.

Taaaaaigi… Ką gi turime? Iš kur pas mus mieste dyzelis? Automobiliai? Gal. Bet man atrodo, jog labiausiai tai autobusai. Bent jau taip atrodo pažiūrėjus į juos. Žinoma, daugybė jų yra dujiniai – ten SO2 ir kietų dalelių emisijos mažesnės, begt jie emituoja NOx – o šito gero irgi pas mus daug.

Palyginau taip pat savaitgalių vidurkius su savaitės dienų vidurkiais. Aiškių skirtumų nėra, bet kietųjų dalelių ir azoto oksidų savaitgaliais Vilniaus centre mažiau. Užtai SO2 ir CO daugiau savaitgaliais :/ Įdomu kodėl? Maži skirtumai dėl atostogų sezono manau, nes pasižiūrėjus ankstesnį laikotarpį (vasarį-balandį) – tendencijos gan ryškios.

Beje, mano žiniomis troleibusai jau keletą metų yra išimami iš maršrutų, o vietoje jų į gatves buvo išleidžiami autobusai. Įvairūs autobusai. Panašų smogą prisimenu jutau ir pernai. Dar ankstesniais metais kažko panašaus jau neatsimenu. Ar tie smogai kartodavosi ir anksčiau? Kas nors atsimenate?

Matome, kad pastarosiomis dienomis slėgis paaukštėjęs laikosi.
Matome, kad pastarosiomis dienomis slėgis paaukštėjęs laikosi.
Kietos dalelės ant vienos ašies ir SO2 ant kitos
Kietos dalelės ant vienos ašies ir SO2 ant kitos
Azoto oksidai. Ant vienos ir smalkės ant kitos.
Azoto oksidai. Ant vienos ir smalkės ant kitos.
Savaitgalių vidurkiai prieš savaitės dienų vidurkius
Savaitgalių vidurkiai (birželis-rugpjūtis) prieš savaitės dienų vidurkius.
Skirtumai nedideli. Gal dėl atostogų sezono?
Tie patys grafikai tik laikotarpis ne atostogų sezonui (vasario-balandžio mėnesiai)
Tie patys grafikai tik laikotarpis ne atostogų sezonui (vasario-balandžio mėnesiai)

 

Atnaujinimas:

Panašu, kad pablogėjimas žymus jaučiamas pastaraisiais metais, nes anot Delfi:

Aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad 2013–2014 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011–2012 m. Tiesa, ji išliko geresnė nei daugelyje ES šalių.

 

Atnaujinimas 2015-09-01:

Tik gal vakar pastebėjau, kad duomenys, kuriuos radau internetuose yra kelių dienų senumo. Šiandien papaišiau grafiką su ano smirdančio penktadienio duomenimis:

SO2 pakilęs lygis kaip reikiant. Kietos dalelės sumažėjo, nes man atrodo, kad atsirado vėjo. O 29 dieną lijo.
SO2 pakilęs lygis kaip reikiant. Kietos dalelės sumažėjo, nes man atrodo, kad atsirado vėjo. O 29 dieną lijo.
Nelabai suprantu NOx paskutinių pikų. Jie ten 4: 3 dieną - 62.36 ug/m3 12 dieną - 54.91 ug/m3 21 dieną - 63.27 ug/m3 30 dieną - 65.44 ug/m3
Nelabai suprantu NOx paskutinių pikų. Jie ten 4: 3 dieną – 62.36 ug/m3 12 dieną – 54.91 ug/m3 21 dieną – 63.27 ug/m3 30 dieną – 65.44 ug/m3 Toks vaizdas lyg kas būtų įstrižai perbraukęs kalendorių ir nutaręs, kad mums paduos tomis dienomis azoto oksidų 🙂
Kas čia per įstrižumai tokie?
Kas čia per įstrižumai tokie?

Road Trip arba kelionė automobiliu

Idėja išvažiuoti automobiliu po Europą buvo kilusi jau senokai. Pasiūlė žmona. Šią idėją priėmiau ne visai entuziastingai. Gi reiks vairuot daug! O dar galvoti apie automobilio techninę  būklę nuolat. O jei pages? Daug patogiau kur nors nuskrist ir paskui parskrist. Iki šiol buvusios mano kelionės per Europą automobiliais buvo kelionė autostopu iki Anglijos. Ir dabar nelabai noriu tai kartoti.

Bet visgi leidausi įkalbamas ir išvažiavome. Važiavome per Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Austriją, Vokietiją ir grįžome per Lenkiją. Turėjome tik savaitę, todėl toliau važiuoti nesiryžome. Bet baigdami kelionę nutarėme, kad spustelsim kur piečiau sekantį kartą. Iki kokios Kroatijos ar panašiai.

Važiavome dviese – be vaikų. Manau, jog tai buvo teisingas sprendimas. Bent jau pirmai kelionei, kurioje paaiškėjo keletas smulkmenų ir išsisklaidė kai kurios baimės.

Kelionė pavyko. Buvo labai smagu ir įdomu. Ir buvo visiškai kitaip nei mano kelionė autostopu. Visų pirma nuostabusis booking.com, kuriame Dalia nardo kaip žuvis gimtajame ežere. aplankėme 7 daug-maž vienodos kokybės viešbutukus (visuose nakvojome po vieną naktį). Kokie Dalios pasirinkimo kriterijai kiekvienu atveju – nežinau. Bet ji tai darė puikiai! Vienintelis viešbutukas, kuris mažiausiai patiko buvo pats paskutinis, kuris taip pat buvo nelabai planuotas (galvojau, kad datempsiu iki Lietuvos) Mikolaikose. Ten tokia kaimo turizmo sodyba su labai oriu lenkų personalu ir senyvo amžiaus lankytojais iš Vokietijos. Tiesa, tiems senyvo amžiaus lankytojams esu labai dėkingas, nes tai jie visokiais rankų mostais sustabdė mane išvažiuojant iš to viešbutuko, nes ant stogo buvau palikęs rankinuką… Taip norėjau greičiau iš ten išvažiuot 🙂 O pamiršau savo tą daiktą ant automobilio stogo, nes reikėjo daryti šitą selfį:

Paskutinis selfis kelionėje Mikolaikose.
Paskutinis selfis kelionėje Mikolaikose.

Pagrindinė baimė, kuri išsisklaidė, tai automobilio techninė būklė. Šiaip ji buvo visai gera – kaip tik buvo padarytas planuotas pagrindinio dirželio keitimas ir keletas kitų smulkių dalykų. Slovakijoje vienoje iš degalinių aptikau kompresorių, kuriame pasitikrinau padangų slėgį, kurioje reikėjo kiek dasipūsti.

Tai štai, čia yra mūsų maršrutas su sustojimais:

Šia kilpa keliavome prieš laikrodžio rodyklę. Sužymėti bene visi mūsų sustojimai (išskyrus degalines - berods 3 kartus pylėmės).
Šia kilpa keliavome prieš laikrodžio rodyklę. Sužymėti bene visi mūsų sustojimai (išskyrus degalines – berods 3 kartus pylėmės).

Iš viso nuvažiavome ~3600 km:

Ten daug informacijos, bet žiūrėti reikia į skaičių 3594.
Ten daug informacijos, bet žiūrėti reikia į skaičių 3594.

O pagridninis šito viso posto dalykas yra fotografijos. Čia jų dabar keletą ir sudėsiu. Pradėsiu nuo selfių:

 

Pirmasis selfis Lenkijoje. Kažkur pakeliui į Wielicką.
Pirmasis selfis Lenkijoje. Kažkur pakeliui į Wielicką. Valgėm kokiame tai “Mozart” restoranėlyje.

 

Wieličkų druskų kasykloje prie kažkokio karaliaus skulptūros, kurios matosi tik barzda ;)
Wieličkų druskų kasykloje prie kažkokio karaliaus skulptūros, kurios matosi tik barzda 😉 Beje, ten išties įdomu ir visai fainiai.
Čia Slovakijos viešbutukuke
Čia Slovakijos viešbutukuke “Barbakan” pavadinimu. Pačiame Levoča miestelio centre. Kiek pavargę po gan sunkios kelionės Slovakijos serpantinais.
Čia
Čia “Slovensky Raj” parke ant kalnelio užsilipę svarstėme ar kylam aukštyn ar einam kitu keliu. Kaip tik tada ėmė žaibuoti ir gan stipriai lyti 😉
Vis dėlto užlipome.
Vis dėlto užlipome.
Iš Slovakijos nuvažiavome į Čekiją. Čia esame Česky Krumlov miestelyje.
Iš Slovakijos nuvažiavome į Čekiją. Čia esame Česky Krumlov miestelyje.
Čia kitas selfis Česky Krumlove
Čia kitas selfis Česky Krumlove
Čia Vis dar Čekijoje kokiame tai Blatna miestelyje.
Čia Vis dar Čekijoje kokiame tai Blatna miestelyje.
Čia tame pačiame Blatna miestelyje radome kažkokių raguotų gyvūnų. Gal kokie danieliai.
Čia tame pačiame Blatna miestelyje radome kažkokių raguotų gyvūnų. Gal kokie danieliai.
Tada nuvažiavom į Karlovy Vary.
Tada nuvažiavom į Karlovy Vary.
Tada dar Karlovy Vary vakare pabuvom...
Tada dar Karlovy Vary vakare pabuvom…
Tada užsukome į Austriją.
Tada užsukome į Austriją.
Tada dar Vokietijon užsukom į miestelį Pirna prie Dresdeno.
Tada dar Vokietijon užsukom į miestelį Pirna prie Dresdeno.
Poznanė
Poznanė
Mikolaikos Lenkijoje
Mikolaikos Lenkijoje
Dar tada atgal į Lenkiją užsukome. Apžiūrėjome Vilko irštvą.
Dar tada atgal į Lenkiją užsukome. Apžiūrėjome Vilko irštvą.

Tai tiek tų selfių. Jei dar įdomu kitų fotografijų galite rasti mano flickr’e:
RoadTrip2015
Žodžiu puiki kelionė gavosi. Važiuokit ir jūs.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar