Žinau ko nepadarei praėjusiame tarybos posėdyje. Schema #49.

Iki šiol savo tarybos posėdžių balsavimo diagramose (žr.: Schema #45, Schema#36) analizavau kaip kokie tarybos nariai balsavo. O čia paanalizuosiu kaip nebalsavo.

Tarybos nariai turi galimybę balsuoti spaudžiant mygtukus “UŽ”, “PRIEŠ, “SUSILAIKAU”, bet gali ir nieko nespausti. Kai nieko nespaudžia – jie neskaičiuojami į kvorumą. Šitaip kone kiekviename posėdyje kvorumus mėgina griauti opozicinės Vilniaus miesto tarybos frakcijos: zuokistai, LLRA ir … TS-LKD. Nors TS-LKD yra pozicija ir dažniausiai elgiasi kai pozicija, bet retkarčiais mėgsta pasielgti kaip opozicija.

Aš atrinkau 2017 metų posėdžių klausimus (žinoma, iš nuostabaus http://github.com/vilnius/taryba) dėl kurių tarybos nariai nebalsavo ir su Gephi nubraižiau diagramas. Tose diagramose yra tarybos nariai surašyti ir nuspalvinti pagal frakcijas: linijos reiškia, jog tas narys nebalsavo dėl to klausimo, nors tame tarybos posėdyje buvo užsiregistravęs ir dėl kitų klausimų balsavo. Tokie nebalsavimai dažnai nutinka ir dėl to, kad posėdis užsitęsia ilgiau nei planuota ir tarybos narys išeina iš posėdžio. Arba viduryje posėdžio kur nors išeina. Arba pražiopso. Tie klausimai dėl kurių nebalsavo nedaug tarybos narių – tikriausiai atsitiktiniai, bet tie, dėl kurių nebalsavo daugiau (o ypač opozicinės frakcijos) – gali reikšti kvorumo griovimo aktą.

Continue reading Žinau ko nepadarei praėjusiame tarybos posėdyje. Schema #49.

Darželių skaidrumas

Vakar vakare atsidariau antikorupcijos komisijos padėjėjos atsiųstą emeilą ir dėl to miegot ėjau tik ~02 val. Emeile radau excelį su skaičiais! Man patinka exceliai su skaičiais.

Šiuo atveju ten buvo excelis, kuriame parodyta kiek ir kokio amžiaus Vilniaus darželių grupėse buvo registruojama vaikų. Tokie matavimai padaryti kas tris mėnesius nuo 2015 gruodžio iki 2017 vasario. Ten taip pat parašyta kiek tose amžiaus grupėse gali būti maksimaliai vaikų pagal higienos reglamentus.

O antikorupcijos komisija todėl, kad viskas prasidėjo nuo su ponu Vidu Urbonavičiumi susijusio skandalo. Savivaldybės etikos komisija išteisino Vidą, nes, jei teisingai suprantu, nerado tiesioginių etikos pažeidimo įrodymų. Pati skandalo esmė buvo ta, kad kai kurie savivaldybės darbuotojai pakeitė darželio (lyg ir “Žirniukas”) grupių sudėtis taip, kad jaunesni vaikai pateko pas vyresnius į grupes, kad atsirastų vieta įtariamo neetišku elgesiu tarybos nario vaikui. Darbuotojai sakė, kad jautė spaudimą, bet tada paaiškėjo, kad ne tiesiogiai, o per padėjėjus ir spaudimas pasireiškė užklausų dažnumu bei gal tonu… Žodžiu išteisino.

Aš, savo ruožtu, skandalo įkarštyje dar pasiūliau antikorupcijos komisijai ištirti ar nėra čia visame tame reikale korupcijos požymių. Poroje praėjusių posėdžių apie tai kalbėjome. Tyrimo metu buvo nuspręsta pasiaiškinti kiek Vilniaus darželiuose buvo registruojama grupių vaikų viršijimų ir kokių, ir ypač po to, kai įsidiegėme naują priėmimo į darželius sistemą. Mano manymu – tai tik bandymas nukreipti visą komisijos tyrimo eigą nuo kaltinimų korupciniu poveikiu link “what about” retorikos. Ir bandymas vykęs – juoba, kad yra tarybos narių, kurie sako, kad čia labai geras ir gražus žmogaus požymis, nes jis, mat, labai rūpinasi savo vaiku – labai geras tėvas, žiūrėkite koks geras, kaip myli savo vaiką! Vardų neminėsime, nors tai buvo Rudžionis. O be to reikia dar išsiaiškinti kaip galima tuos viršijimus daryti ir ar yra landos korupcijai.

Taigi – aš pamačiau excelį su skaičiais! Kai turime gerus skaičius, tai galime pasakyti kokis viršijimų grupėse tendencijos (didėja ar mažėja), taip pat galima pasakyti kur tokie atvejai dažniausi ir ekstremaliausi. Pirmiausiai susiskaičiavau kiek ir kokios viršijimų tendencijos:

tiek viršijimų skaičius, tiek vaikų, kurie virš higienos normų - mažėja nuo 2015
Taigi, čia matome kad tiek viršijimų skaičius, tiek vaikų, kurie virš higienos normų – mažėja nuo 2015. Tai yra dėl darželių vietų plėtimo, o ir privačių darželių kompensacijų politikos. (Dėl rezoliucijos, t.y. paveiksliuko kokybės atsiprašau: jau vėlu buvo ir tingėjau kažką galvot. O dabar juo labiau.)

Žiūrėdamas į tuos skaičius pastebėjau, kad jų yra ir neigiamų. T.y., kai kuriose grupėse higienos normos nepasiekiamos. Taigi, analogiškas grafikas, bet jau vaikų “trūkumams” grupėse:

Tarpas tarp suminių higienos normų ir vaikų kiekio - didėja.
Tarpas tarp suminių higienos normų ir vaikų kiekio – didėja. Tiesa, nuo 2016 rugsėjo stipriai kristelėjo, bet, štai, grupių, kurios neužpildytos iki higienos normų kiekis į tai, atrodo, nesureagavo ir po truputuką vis didėja. Čia, man atrodo, priežastys panašios, t.y. didėjantis vietų kiekis ir tos pačios kompensacijos turi didžiausią įtaką.

Update: komentatorius vienas Feisbuke iškėlė teoriją, kad galimai vaikų mažėjo, tai dėl to ir viršijimai sumažėjo. Tai tam nupiešiau visų vaikų Vilniaus darželiuose grafiką:

Iš viso vaikų Vilniaus darželiuose tais pačiais matavimo periodais.
Iš viso vaikų Vilniaus darželiuose tais pačiais matavimo periodais.

Tada dar sumaniau nupaišyti vaikų viršijimų histogramas kiekvienam iš matavimo taškų, kad pamatyčiau kokių dažniausiai viršijimų pasitaiko:

Nesiurprizas - daugiausiai mažų viršijimų
Nesiurprizas – daugiausiai mažų viršijimų. Tačiau gan aiškiai matosi (nuo 2016 rugsėjo), kad 3-4 vaikų viršijimai gan žymiai sumažėjo, o 1-3 – padaugėjo. Patys viršijimai apskritai yra negerai, bet geriau daugiau mažų viršijimų, nei didelių, nes kiekvienas vaikas svarbus! Dar, beje 2016-09 matavimo taške matosi keistas 49 vaikų viršijimas vienoje iš grupių. Labai toks, švelniai tariant, keistas. Bet gali būti, kad tai tik biurokratinis padidėjimas ar šiaip klaida, nes vėlesniuose perioduose nieko panašaus nebėra. Beje, tas 49 vaikų viršijimas buvo darželyje “Svaja” vaikų grupėje nuo 6 iki 7 metų (kalba: rusų).

Tada, žiūrėdamas į tas histogramas išmeditavau skaičių 10. Gražus ir apvalus skaičius. Dabar negaliu pasakyti kodėl, bet galbūt dėl to, kad tai kraštutinis trečdalis histogramų “x” ašyje. Tai tada pasižiūrėjau kuriuose darželiuose tokių viršijimų matavimo taškuose pasitaikė daugiausiai. Rezultatas – Paretto chart’as:

esmė yra ta, kad galima gan lengvai įvertinti pasiskirstymą ir mastus
Parettas, tai toks žmogus, kuris sugalvojo tokią vizualizaciją. O jos esmė yra ta, kad galima gan lengvai įvertinti pasiskirstymą ir mastus.
Štai, žalia linija pažymėjau tą vietą, kuri rodo pasiskirstymo medianą, t.y. 50% visų viršijimų higienos normas daugiau nei 10’ia vaikų yra 6 darželių grupėse. O tie darželiai: Nykštukas, Gabijėlė, Eglutė, Gandriukas, Boružė, Kaštonas.

Dabar, gerai būtų išsiaiškinti kodėl tuose darželiuose tie dideli viršijimai pasitaiko kiekviename matavimo taške ir ką dėl to daryti.

Tai principe ir buvo tie 4 grafikai kuriuos nupiešiau vakar vakare.

Tikiuosi, kad ši informacija padės komisijai susifokusuoti į skaidrumo didinimą.

Schema #48. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas (išlaidos) 2011-2017

Nežinau kaip kitos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijos, bet mūsiškė turi chat’ą. Chat’e fleiminame, aptarinėjame, diskutuojame. Pastarųjų dienų fleimas paskatino nupiešti šiuos grafikus ir išpostinti į #48’ą schemą čia bloge.

O fleimas vyko dėl kultūrai ir sportui skirtų išlaidų mūsų biudžete. Pro-kultūrininkai skundėsi, kad mažai lėšų ir dėmesio skiriame kultūrai ir per daug sportui, o pro-sportininkai sakė, kad visiems skiriama pakankamai dėmesio ir kultūrai biudžetai tolydžio didinami. Tada pro-kultūrininkai ir pro-sportininkai ėmė naudoti neracionalius argumentus ir man panižo nagai įnešti racionalumo į diskusiją.

Kaip mes įnešame reacionalumo į diskusijas? Ogi skaičiais! Einame va čia: https://github.com/vilnius/biudzeto-ataskaitos, susirenkame duomenis ir analizuojame, diskutuojame racionaliai tada.

Principe to ir užtektų, nes visi duomenys yra – nori eini ir analizuojiesi. Bet žinia, kad yra žmonių, kurie turi humanitarinį mąstymą ir skaičių pjaustymas – ne jiems. Tai paėmiau ir pripaišiau krūvelę histogramų iš 2015-2016-2017 metų duomenų.

Bet tada dar pagalvojau, kad galima pripaišyti kažkokių grafikų iš visų: 2009-2017 esančių duomenų. Ėmiau paišyti ir tada supratau, kad 2009 metai kažkokioje betvarkėje – daugybė besidubliuojančių eilučių, o 2010 irgi betvarkė – išskaidyta į keletą failų, kuriuos susumavus gaunasi kostminiai skaičiai. Github’e prikomentavau, kad blogai. E-miestas tikiuosi padės išspręsti problemas.

Todėl čia bus 2011-2017 metų grafikai. Viskas kas iki 2015 metų – perskaičiuota eurais.

Pradedame nuo total’o:

Continue reading Schema #48. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas (išlaidos) 2011-2017

Schema #46. Vilniaus miesto tarybos sprendimų analizė.

Šiandien duše sugalvojau, kad Vilniaus miesto tarybos darbą galima analizuoti ne tik tarybos narių balsavimo kontekste, bet ir sprendimų priėmimo kontekste. T.y. pažiūrėti kurie klausimai buvo priimti ar atmesti mažiausiu balsų skirtumu, bei kurie klausimai buvo sprendžiami daugiausiu ar mažiausiu tarybos narių kiekiu. Na ir, žinoma, už kuriuos daugiausiai balsuota ir prieš kuriuos daugiausiai balsuota, bei dėl kurių daugiausiai susilaikyta nekalbant apie bendru sutarimu priimtus sprendimus.

Ką mums tai duoda? Ogi tai, kad tai mums padės suprasti/charakterizuoti šios kadencijos tarybą.

Pradedu nuo prieštaringiausių klausimų. T.y. klausimų kurių sprendimas buvo nusvertas mažu tarybos narių balsų kiekiu. Pagalvojau, kad mažai yra 5 ir mažiau. Čia mano toks sugalvojimas. Tokie klausimai yra:

Continue reading Schema #46. Vilniaus miesto tarybos sprendimų analizė.

Schema #45. Vilniaus miesto savivaldybės koalicijos

Savo 36 schemoje pasakojau apie Vilniaus miesto tarybos koalicijas per balsavimus. Tai yra, paimame mano mylimą Gephi ir sudėliojame balsuotojus į vieną žemėlapį. Balsuotojai pasiskirsto taip, kad už tuos pačius klausimus balsavę žmonės atsiduria daug maž toje pačioje vietoje 2D erdvėje. Ir tie žmonės susidėlioja daug maž taip, kokios frakcijos/koalicijos yra.

Tai dabar aš padariau lygiai tą patį, tik duomenų dabar turime truputį daugiau lyginant su praėjusiu kartu. Tuo pačiu pasitikriname ar pasikeitė kas ar ne ir jei pasikeitė tai kaip.

Čia yra visų balsavimų “UŽ” žemėlapis, kur skaičiukai yra klausimų ID, o linijos reiškia, kad tas žmogus už tą klausimą balsavo (kuo burbulas didesnis – tuo daugiau tas tarybos narys balsavo “UŽ”):

Čia įdedu tą paveiksliuką tik todėl, kad jis gražus.
Čia įdedu tą paveiksliuką tik todėl, kad jis gražus.

O čia yra paveiksliukas paaiškinantis ką reiškia vietos (spalvos, kaip jau tikiuosi spėjote suprasti, yra frakcijos):

Continue reading Schema #45. Vilniaus miesto savivaldybės koalicijos

Zero III

Anądien labai pasistengiau padėti Lietuvos prokurorams ir suradau trijų Seimo partijų narių ryšius su juridiniais asmenimis, kuriuos jie deklaravę VTEK’e. Nekaži kokia pagalba, bet vis šis tas. Vis lengviau.

Tai dabar atrinkau visus juridinius asmenis, kurie savo pavadinime turi žodį “fondas”:

Tik Fondai

Nežinau kodėl atrinkau pagal šį žodį. Tiesiog nuo kažko reikia pradėti.

Continue reading Zero III

Schema #44. Lietuvos rinkėjų žemėlapis 1 dalis.

Nebesugalvoju kažko dvasingo parašyti į blogą. Vis schemos ir schemos. Bet tikiuosi, kad kam nors įdomu bus ir tai.

VRK atvėrė visus Lietuvoje balsavusiųjų rinkėjų biuletenių duomenis.

ATVĖRĖ BIULETENIŲ DUOMENIS!!! Tai yra didžiulis  kokybinis šuolis skaidrumo ir įdomumo link. Ponas Jonas Bačelis, kuris yra pats geriausias duomenų analitikas, kokį žinau (jis dar, jeigu neklystu, Švedijos Geteborgo universiteto genetikos mokslų daktaras) truputį parodė ką galima su tokiais duomenimis padaryti:

 

Aš, ta proga, sudėjau visus tuos biuletenius į savo mėgstamą Gephi. Gephi per maždaug ~1 naktį nupiešia vienos partijos žemėlapį. Tai aš per porą naktų paprašiau kompo nupiešti man LRLS i TS-LKD žemėlapius. Šiuose žemėlapiuose yra tik tie rinkėjai, kurie reitingavo nors vieną kandidatą balsuodami už sąrašą:

Continue reading Schema #44. Lietuvos rinkėjų žemėlapis 1 dalis.

Schema #43. Sąrašo pokyčių koreliacijos su rezultatais.

Aš tikriausiai jau įgrisau jums su savo rinkiminėm schemom. Bet va vieną dar sugalvojau čia įdėti. Vėliau mėginsiu ką nors dvasingesnio parašyti. Gal net kas gausis.

O čia dabar bus mano paties sugalvotas ir jau beveik standartizuotas metodas, parodantis pokyčių Seimo rinkimų sąraše mastą. O tas mastas, savo ruožtu, galbūt atsitiktinai visai koreliuoja su galutiniais rinkimų rezultatais.

O rinkiminis sąrašas, žinia, yra viena karščiausių temų partijos viduje ir taip pat gan gausiai aptarinėjama viešojoje erdvėje. Gerą sąrašą sudaryti nelengva: jis gan svarbus rinkėjams, todėl partija turi suprasti ką rinkėjai galvoja; sąrašas tai pat svarbus kandidatams, todėl jie daro tokią savotišką rinkiminę kampaniją partijos viduje. Tos vidinės kampanijos būna įvairios: nuo kokių nors straipsnių rašymo vidiniuose portaluose ar emeilų siuntinėjimo iki visokių intrigų schemų kūrimo. Suvaldyti visą šį procesą tikrai nelengva.

Continue reading Schema #43. Sąrašo pokyčių koreliacijos su rezultatais.

Schema #42. Seimo rinkimai 2016, demografija

Nepasakosiu labai čia daug, o tiesiog reikia galų gale kažką į blogą parašyti. Užteks tiesiog šiaip sau į soc. tinklus paveiksliukus šarinti.

Na, tik užsiminsiu, kad buvau Vienoje ir ten išgirdau tokį žodį “Tableau”. Tai labai smagus žaislas – ypač, kai VRK atvėrę savo duomenis patogesniu būdu, nei buvo iki šiol.

Čia bus keletas dot-plot’ų apie amžių grupes registruotas balsuoti ir realiai balsavusias apygardų smulkumu.

Nuo 75 vyrai

Atnaujinimas:

Continue reading Schema #42. Seimo rinkimai 2016, demografija

Schema #41. Seimo rinkimai 2016

2016 metų Seimo rinkimų pirmoji dalis jau baigėsi. Dabar, kaip juokauja Aušrinė – tarpušventis. Antrojo turo vienmandačių kandidatai toliau varinėja į D2D, kviečia dar kartą ateiti žmones prie urnų.

Ta proga prašau pažiūrėti šį Tapino postą.

Na, o aš gavau vėl medžiagos savo schemom. Po savivaldybių rinkimų pripaišiau tokių irgi.

Mano šios visos schemos nuolat tobulėja. Anoms priskaičiavau visokių svorių ten reitingų, įvertinant ten kažką… Bet tada supratau, kad čia per daug sudėtingai viską mėginu daryti, nes net pats neprisimenu kaip ten buvo 😀

Taigi, šįsyk irgi bus kiek panašios schemos, t.y. rodysiu kuo skiriasi partinis reitingavimas nuo rinkėjų ir kaip toli partijos yra nuo realybės, kiek visokios intrigos ir lokalūs optimumai trukdo daryti gerus sprendimus.

Tai pirmiausiai įdėsiu diagramą, o tada paaiškinsiu ką čia padariau:

Continue reading Schema #41. Seimo rinkimai 2016