Kiekvienoje politinėje organizacijoje rinkimams pateikiamas sąrašas Lietuvoje yra labai svarbus. Lietuvoje rinkėjai gali reitinguoti sąraše esančius kandidatus patys. Tokia demokratijos šventė nėra dažnas variantas Pasaulyje. Nesakau, kad labai domėjausi, bet bent jau tose šalyse, apie kurių sistemą kažką teko sužinoti (Lenkija, Latvija, Estija, Vokietija, Vengrija, UK, Olandija…) tokių reitingavimų nėra.
Kiekvienos politinės organizacijos kandidatai (jeigu, žinoma, turi kokių nors ambicijų) stengiasi papulti į pirmąjį 5-ą arba bent jau 10-ą rinkimų sąraše. Dar būna gudruolių, kurie specialiai išsidera paskutinę vietą. O dar būna variantų, kai kandidatas ateina po to, kai politinėje organizacijoje reitingavimo faktas jau įvykęs ir tiesiog gauna paskutinę vietą. Šį variantą specialiai paminėjau, nes 2020 Seimo rinkimų Laisvės partijos sąraše turėjome Gediminą Jaunių, kuris iš paskutinės 74 vietos stryktelėjo į 12‘ą po rinkimų. Jis paskutinę vietą gavo, nes apsisprendė kandidatuoti vėliau, nei įvyko reitingavimas. Jeigu kas nors dar būtų atėjęs po to, dar labiau pavėlavęs – tada tas kas nors kitas gautų paskutinę vietą. Bet tokių variantų kol kas nežinau ar yra buvę.

O kai politinėje organizacijoje, partijoje yra daug ambicingų žmonių ir visi jie nori būti kaip galima aukščiau sąraše, tai tada ta partija ar politinė organizacija turi dilemą. O dilema tokia: ką dėti į pirmą penketuką/dešimtuką? Kai dar buvau LRLS narys, tai šį darbą nuveikdavo partijos taryba (vienas iš valdymo organų).

Continue reading Schema #72. 2023 savivaldybių rinkimų sąrašų auditas pagal pokyčių ekstremumus