Vilniaus miesto tarybos balsavimai 2017-2018. Schema #54

Paskutinį kartą panašią diagramą paišiau 2017 balandį. Šios diagramos parodo kokios Vilniaus miesto taryboje yra koalicijos: kas priima sprendimus, o kas trukdo juos priimti (arba siūlo alternatyvius sprendimus).

Manau, jog tai padeda išskaidrinti politikus, t.y. jeigu jie sako, kad yra vienoje koalicijoje, bet balsuoja kažkaip kitaip – reiškia, jie ne toje koalicijoje, kurioje deklaruoja esantys.

Šios diagramos būtų geresnės ir tikslesnės, jeigu jas paišytumėm kokių nors rezonansinių balsavimų atžvilgiu. Arba, jeigu kas nors išanalizuotų klausimus semantiškai ir galėtų juos surūšiuoti pvz. pagal ideologijas ar pagal kitas vertybes – šios diagramos parodytų tarybos narių poliarizacijas tais požiūriais. Bet aš neturiu tiek kantrybės ar laiko, kad galėčiau visus klausimus išanalizuoti semantiškai. Nebent atsirastų savanorių 🙂 Duomenys Github’e.

Continue reading Vilniaus miesto tarybos balsavimai 2017-2018. Schema #54

Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės reitingavimas. Schema #53

Praėjo keletas dienų/mėnesių nuo paskutinio mano post’o į čia. Mokausi dirbti Agile’u, taikome SAFe’ą, tai laiko mažai labai lieka laisvo, o jei lieka, tai nesinori į ekraną žiūrėti (o pažiūrėjus JIRA akyse stovi).

Su sąlyga, kad dabar esu trumpose atostogose – laiko atsirado ir blogui.

O nuo paskutinio mano įrašo čia įvyko įdomių dalykų. LRLS Vilniaus skyrius, nusprendęs į savivaldybių rinkimus eiti komitetu, sukėlė sąmyšį partijos valdžioje. Partijos valdžia nutarė, jog geriau praras dabartinį Vilniaus skyrių, nei leis tokią šventvagystę.

Kiek žinau, visa liberalų Vilniaus savivaldybės frakcija išėjome iš partijos ir dabar esame “Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės” komiteto nariais. Aš dar tuo pačiu pasiprašiau pas Aušrinę į partiją, kuri yra dabar, jei suprantu teisingai, steigiama. Na, o LRLS, mano galva, liko instituciniai fanai-idealistai ir kitokie žmonės, kuriuos aš mažiau pažįstu. Bet čia aš ne apie juos. Aš apie mus, apie “Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“.

Continue reading Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės reitingavimas. Schema #53

Paaiškinimas

Žmonės vis manęs klausia ką reiškia tos mano tinklo diagramos ir kaip jas skaityti. Tai štai mano paaiškinimas. Pradėsiu nuo kiek toliau.

Kaip atsiranda politikai?

Aš turiu savo įsivaizdavimą – pagal savo pavyzdį. Aš žinau, kad keletas kitų žmonių turi irgi savo įsivaizdavimą.

Aš politiku tapau įsitraukęs į fleimų karus soc. tinkluose ir pradėjęs rašyti blogą.

Kiti gi tikriausiai pajaučia pašaukimą tiesioginiu arba netiesioginiu būdu 😀

O ką daro politikai?

Continue reading Paaiškinimas

2017 Lietuvos Seimo filmas. Schema #52.

Ilgai audžiau mintį padaryti šitą filmą. T.y. maždaug nuo tada, kai Sirex’as parodė va šitą:

Čia Manto Zimnicko (a.k.a. Sirex) padaryta vizualizacija.

Čia matosi kuo ir kaip skiriasi seimo koalicijos nuo 1997 metų.

Aš pagalvojau, kad būtų įdomu tą patį padaryti su Gephi. Tai būtų įdomiau tuo, kad matytųsi atskiri Seimo nariai ir jų “vaikščiojimas” per koalicijas.

Tai dariau, dariau ir padariau. Kol kas tik pagal balsus “UŽ”. Man atrodo, kad tai yra prasmingiausia. Vėliau, jei turėsiu pakankamai noro padarysiu ir pagal “Prieš+Susilaikė”.

Filmas:

Continue reading 2017 Lietuvos Seimo filmas. Schema #52.

LRLS suvažiavimas 2017. Schema #51

Įvyko LRLS suvažiavimas Kaune. Jo metu balsavome ir išsirinkome pirmininką, valdybą, etikos bei kontrolės komisijas.

Užtat kad balsavome Internetu ir išklotines turime (kaip ir pernai), tai padariau diagramų ir grafikų.

Šįsyk mane aplenkė kolega Martynas Nagevičius ir į Feisbuką papostino savo analizės rezultatus. O jis pažiūrėjo ką į pirmininkus rinko atskirų valdybos kandidatų reitinguotojai. Tai aš begėdiškai paėmiau ir pasinaudojau jo darbo rezultatais, bei pagaminau štai tokias lentočkes:

Čia surūšiuota pagal Eugenijų mažėjančia tvarka
Čia surūšiuota pagal Eugenijų mažėjančia tvarka

Įdomu yra tai, kad žurnalizdai ir dar galbūt kas nors pliurpia apie susiskaldžiusius LRLS. Ypač po to, kai pirmininko rinkimus vieno balso skirtumu laimėjo Eugenijus. Šiaip jau yra daugiau susivienijimo požymių. Štai, pavyzdžiui, net 41.7 procentai Vitalijaus valdybon reitinguotojų balsavo už Eugenijų pirmininko rinkimuose. IN YOUR FACE! Žurnalizdai 😉

Continue reading LRLS suvažiavimas 2017. Schema #51

Seimo frakcijos 2017 metais iki šiandien. Schema #50

Žiūriu aš į tų profesionalių rašytojų straipsnius ir galvoju, kad gal ir aš kada galėčiau panašiai. Bet reikia praktikuoti. Bet nesigauna, nes randu vis įdomesnių užsiėmimų. Pavyzdžiui: daryti duomenų analizę. Pavarčiau aš savo Gephi įrankiu pagamintas diagramas ir prisiminiau vieną darytą Seimui. Tada prisiminiau visokius pokyčius vykusius šiemet (LSDP skilimas, Šakalienės frakcijų keitimai, frakcijų koalicija ir t.t. ir pan.). O kai prisiminiau, tai pagalvojau, kad būtų įdomu pažiūrėti kas gausis jeigu nupieščiau tą diagramą dabar su šviežesniais duomenimis.

Duomenis atšviežino Sirex. Nuostabus žmogus.

Tai štai kas gavosi (čia balsavimai “UŽ”):

Continue reading Seimo frakcijos 2017 metais iki šiandien. Schema #50

Žinau ko nepadarei praėjusiame tarybos posėdyje. Schema #49.

Iki šiol savo tarybos posėdžių balsavimo diagramose (žr.: Schema #45, Schema#36) analizavau kaip kokie tarybos nariai balsavo. O čia paanalizuosiu kaip nebalsavo.

Tarybos nariai turi galimybę balsuoti spaudžiant mygtukus “UŽ”, “PRIEŠ, “SUSILAIKAU”, bet gali ir nieko nespausti. Kai nieko nespaudžia – jie neskaičiuojami į kvorumą. Šitaip kone kiekviename posėdyje kvorumus mėgina griauti opozicinės Vilniaus miesto tarybos frakcijos: zuokistai, LLRA ir … TS-LKD. Nors TS-LKD yra pozicija ir dažniausiai elgiasi kai pozicija, bet retkarčiais mėgsta pasielgti kaip opozicija.

Aš atrinkau 2017 metų posėdžių klausimus (žinoma, iš nuostabaus http://github.com/vilnius/taryba) dėl kurių tarybos nariai nebalsavo ir su Gephi nubraižiau diagramas. Tose diagramose yra tarybos nariai surašyti ir nuspalvinti pagal frakcijas: linijos reiškia, jog tas narys nebalsavo dėl to klausimo, nors tame tarybos posėdyje buvo užsiregistravęs ir dėl kitų klausimų balsavo. Tokie nebalsavimai dažnai nutinka ir dėl to, kad posėdis užsitęsia ilgiau nei planuota ir tarybos narys išeina iš posėdžio. Arba viduryje posėdžio kur nors išeina. Arba pražiopso. Tie klausimai dėl kurių nebalsavo nedaug tarybos narių – tikriausiai atsitiktiniai, bet tie, dėl kurių nebalsavo daugiau (o ypač opozicinės frakcijos) – gali reikšti kvorumo griovimo aktą.

Continue reading Žinau ko nepadarei praėjusiame tarybos posėdyje. Schema #49.

Schema #48. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas (išlaidos) 2011-2017

Nežinau kaip kitos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijos, bet mūsiškė turi chat’ą. Chat’e fleiminame, aptarinėjame, diskutuojame. Pastarųjų dienų fleimas paskatino nupiešti šiuos grafikus ir išpostinti į #48’ą schemą čia bloge.

O fleimas vyko dėl kultūrai ir sportui skirtų išlaidų mūsų biudžete. Pro-kultūrininkai skundėsi, kad mažai lėšų ir dėmesio skiriame kultūrai ir per daug sportui, o pro-sportininkai sakė, kad visiems skiriama pakankamai dėmesio ir kultūrai biudžetai tolydžio didinami. Tada pro-kultūrininkai ir pro-sportininkai ėmė naudoti neracionalius argumentus ir man panižo nagai įnešti racionalumo į diskusiją.

Kaip mes įnešame reacionalumo į diskusijas? Ogi skaičiais! Einame va čia: https://github.com/vilnius/biudzeto-ataskaitos, susirenkame duomenis ir analizuojame, diskutuojame racionaliai tada.

Principe to ir užtektų, nes visi duomenys yra – nori eini ir analizuojiesi. Bet žinia, kad yra žmonių, kurie turi humanitarinį mąstymą ir skaičių pjaustymas – ne jiems. Tai paėmiau ir pripaišiau krūvelę histogramų iš 2015-2016-2017 metų duomenų.

Bet tada dar pagalvojau, kad galima pripaišyti kažkokių grafikų iš visų: 2009-2017 esančių duomenų. Ėmiau paišyti ir tada supratau, kad 2009 metai kažkokioje betvarkėje – daugybė besidubliuojančių eilučių, o 2010 irgi betvarkė – išskaidyta į keletą failų, kuriuos susumavus gaunasi kostminiai skaičiai. Github’e prikomentavau, kad blogai. E-miestas tikiuosi padės išspręsti problemas.

Todėl čia bus 2011-2017 metų grafikai. Viskas kas iki 2015 metų – perskaičiuota eurais.

Pradedame nuo total’o:

Continue reading Schema #48. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas (išlaidos) 2011-2017

Schema #47. 2016-2020 kadencijos Seimo frakcijos iki šiandien

Mantas Zimnickas savo stebuklinga galva ir rankomis sugalvojo kaip iš ganėtinai OpenData not friendly lrs.lt nuscrapinti duomenis apie balsavimus.Tai nuscrapino. Rado balsavimus nuo 1997. Gal tik nuo tada ta informacija buvo renkama patogiu būdu.
Čia žiūrėkite ką jis su kažkokiu “Jupyter” įrankiu prigamino. Man ši informacija įdomi tuo, kad matome kas daugiausiai prisidėjo prie to, kur šiandien esame savo sprendimais paspausti “už”, “prieš” ar “susilaikė”. Dar įdomu, kad daugiausiai balsavimų buvo 2002 ir 2009 metais. 2009 – “naktinės reformos” metai. Metai, kai Lietuvą Kubilius gelbėjo iš krizės. Dėl 2002 metų nepamenu kas ten buvo. Reikia pafollowupinti.

Na, o aš, savo ruožtu, padariau tai ką dariau su Vilniaus taryba. Sudėjau šios kadencijos Seimo narius į Gephi ir padariau realių frakcijų analizę. Ne tai ką politikai suokia, o tai ką paspaudžia pultelyje Seimo posėdžių salės konsolėje. Jei kas nors norės pasiginčyti – eikit ginčytis su skaičiais.

Primenu, kad Gephi turi tokį “Force atlas” algoritmą, kuris padaro štai ką:

Continue reading Schema #47. 2016-2020 kadencijos Seimo frakcijos iki šiandien

Schema #46. Vilniaus miesto tarybos sprendimų analizė.

Šiandien duše sugalvojau, kad Vilniaus miesto tarybos darbą galima analizuoti ne tik tarybos narių balsavimo kontekste, bet ir sprendimų priėmimo kontekste. T.y. pažiūrėti kurie klausimai buvo priimti ar atmesti mažiausiu balsų skirtumu, bei kurie klausimai buvo sprendžiami daugiausiu ar mažiausiu tarybos narių kiekiu. Na ir, žinoma, už kuriuos daugiausiai balsuota ir prieš kuriuos daugiausiai balsuota, bei dėl kurių daugiausiai susilaikyta nekalbant apie bendru sutarimu priimtus sprendimus.

Ką mums tai duoda? Ogi tai, kad tai mums padės suprasti/charakterizuoti šios kadencijos tarybą.

Pradedu nuo prieštaringiausių klausimų. T.y. klausimų kurių sprendimas buvo nusvertas mažu tarybos narių balsų kiekiu. Pagalvojau, kad mažai yra 5 ir mažiau. Čia mano toks sugalvojimas. Tokie klausimai yra:

Continue reading Schema #46. Vilniaus miesto tarybos sprendimų analizė.