Schema #36. 2015 išrinktų VMS tarybos narių balsavimai

Man patiko burbulai. Tai dar papaišiau.

O buvo taip: susirinkime pas merą dėl atvirų duomenų. Aptarėme ką padarėme, ką darome, ką darysime ir kaip sekasi. Viena išvada piršosi gan akivaizdi: duomenys yra atveriami, bet vangokai naudojami. Mažoka duomenimis grįstų sprendimų.

Ta pati išvada man galvoje sukosi ir parašius apie tuos burbulus ar kitas mano įvairių rinkimų analizes anksčiau. Žmonės nemato naudos, nes nepaaiškinama jiems aiškiai kas tai per nauda.

Tad aš nusprendžiau peržvelgti mūsų sukauptus atviruosius duomenis ir kokį kartą į savaitę pateikti kokį nors duomenų analizės pavyzdį tiesiog šiaip – smagumui.

Šį kartą stabtelėjau ties taryba. Jau pažįstami duomenys – t.y. balsavimo rezultatai 😀

Continue reading Schema #36. 2015 išrinktų VMS tarybos narių balsavimai

Schema #35. LRLS tarybos nuomonė apie kandidatus į Seimą 2016

Prašurmuliavo LRLS sąskrydis Dubingiuose. Taip nutiko, kad ir aš ten važiavau. Gavosi taip, kad Dalia išlėkė į komandiruotę, o aš nutariau, kad su vaikais Dubingiuose bus irgi gerai.

Nebuvo blogai. Vaikai geri – išsėdėjo sąlyginai ramiai >2 val tarybos posėdyje ir išklausė ~172 kandidatų pasisakymų (kiekvienas po ~30s). Užtai vėliau išsimaudėme ežere, pamėginome gauti maisto, bet jo negavome ir grįžome namo.

Tądienbuvo tvanku ir karšta, bet posėdžių salėje buvo maloniai kondicionuojama.
Tądienbuvo tvanku ir karšta, bet posėdžių salėje buvo maloniai kondicionuojama.

Continue reading Schema #35. LRLS tarybos nuomonė apie kandidatus į Seimą 2016

Schema #34. LRLS suvažiavimas 2016

Šeštadienį buvo LRLS suvažiavimas nr. 9. Rinkome pirmininką, valdybą, etikos ir kontrolės komisijas. Rezultatus galite rasti čia.

Visuose rinkimuose buvo balsuojama internetu. Visi balsuotojai gavo vieną ID ir slaptažodį, kuriuo balsavo visuose rinkimuose. Dėl to galima padaryti balsuotojų koreliacijų iš gautų balsavimo išklotinių.

Beje, dėl išklotinių kilo nedidelė diskusija: klausiama buvo ar galima jas viešinti. Atsakymas: būtina viešinti. Jei nebūtų viešinama, tai rezultatais nebūtų galima pasitikėti. Jeigu netyčia paklaustumėte kodėl, tai atsakyčiau, jog jeigu matytumėte tik savo balsus, tai bendruose rezultatuose piktas adminas galėtų įrašyti ką tik nori – jūs negalėtumėte nieko patikrinti.

Žinoma, klausimas dėl viešinimo kilo dėl to, kad padarius vieną kitą koreliaciją galima pamatyti įvairių balsuotojų grupių, balsuojančių už kandidatų grupes. Tai šiek tiek sumažina balsavimo slaptumą. Bet čia aš nieko naujo apie e-balsavimą nepasakysiu, nei jau pasakiau.

Galima dar būtų padaryti taip, kad kiekvienam balsavimui balsuotojas turėtų naudoti po naują ID, bet tada būtų kiek mažiau smagu, nes negalėčiau tų koreliacijų padaryti.

O dabar mano koreliacijos.

Partijos pirmininką rinkome dviem turais iš 4 kandidatų:

Continue reading Schema #34. LRLS suvažiavimas 2016

Schema #33. LRLS Vilniaus skyriaus susirinkimas

Vakar apturėjome Vilniaus skyriaus susirinkimą. Susirinkimo metu buvo renkami delegatai į visuotinį Partijos suvažiavimą, kuriame rinksime partijos pirmininką ir tvirtinsime kandidatų į Seimą sąrašą ir dar ten kažką rinksim bei tvirtinsim.

Susirinkimo metu taip pat buvo tvirtinamas (ar tai renkamas tvirtinimui) kandidatas Senamiesčio vienmandatei apylinkei ateinantiems Seimo rinkimams. Susikovė Vydutis Šereika su Arūnu Gelūnu. Arūno kandidatūrą iškėlė skyriaus taryba ar tai valdyba, o gal prezidiumas (ten tų organų pas mus vienas kitas yra – vis dar atmintinai nemoku visų).

Eilinį kartą buvo naudojama elektroninė balsavimo sistema, kai visiems turintiems balsavimo teisę buvo išduodamas vartotojo vardas ir kodas, kuriais įsiloginus į web’ą buvo galima balsuoti. Tuo pačiu vartotojo vardu buvo galima dalyvauti abiejuose rinkimuose, o tai reiškia, kad galime sulyginti kieno rinkėjai ką labiau reitingavo. Tai apie tai ir yra ši Schema.

Continue reading Schema #33. LRLS Vilniaus skyriaus susirinkimas

Schema #32 Pinigai aplinkos apsaugai

Gavome iš Vilniaus savivaldybės administracijos dokumentą patvirtinti. Gavome, tai mes – aplinkosaugos ir energetikos komitetas.

O dokumentas, tai “VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS APLINKOS APSAUGOS RĖMIMO 2016 METŲ SPECIALIOSIOS PROGRAMOS PRIEMONĖS“.

Tame dokumente matome, kad yra priemonės ir yra priemonėms išleisti skirti pinigai. Man, žinoma kilo tokie klausimai:

  • Kas paskirstė tuos pinigus šitaip?
  • Ar pinigų užtenka? Jei ne tai kiek trūksta?
  • Ar pinigai bus efektyviai išleisti?
  • Kaip patikrinti ar pinigai bus efektyviai išleisti?
  • Kas patikrins ar pinigai bus efektyviai išleisti?

Atsakymą gavau tik į pirmą klausimą. Į antrą klausimą atsakymas ir taip aiškus – aišku, kad neužtenka. Tiesa, kiek trūksta tai nelabai aišku. Nelabai aišku, nes nėra atsakymų į žemiau esančius klausimus.

Programa buvo paruošta remiantis praėjusių metų patirtimi. Kaip ir kokie pokyčiai įvyko nelabai aišku. Dėl pokyčių tai kiek aiškiau – Kasparas Adomaitis (kolega) atsiuntė 2015 metų paskirstymą. Tai aš va paėmiau ir sulyginau:

Continue reading Schema #32 Pinigai aplinkos apsaugai

Schema #31. Vilniaus atliekų tvarkymas.

Perskaičiau VŽ straipsnį. Ten rašoma apie Vilniaus atliekų tvarkymą. Tų atliekų tvarkymo procesas šiemet keisis, nes pastatytas MBA, o taipogi yra papildomi reikalavimai, kurie buvo sugeneruoti ES ir Lietuvos vyriausybės patvirtinti.

Ten kur yra procesas, ten galima nusipiešti diagramą. O diagramą mes piešiame, tam, kad aiškiai suprastumėm visas dedamąsias ir pamatytumėm ką galime optimizuoti ir kitaip efektyvinti.

Tai aš nupaišiau tą diagramą (remdamasis pono Simono Barsteigos prielaidomis, kurias radau tame straipsnyje):

Continue reading Schema #31. Vilniaus atliekų tvarkymas.

Schema #30. LRLS suvažiavimo rinkimai

Praėjusį šeštadienį įvyko mano partijos suvažiavimas. Suvažiavimo metu buvo išrinktas tas pats partijos pirmininkas, šiek tiek kitokia valdyba, etikos ir kontrolės komisijos.

Taip pat buvo suformuotas šešėlinis ministrų kabinetas, viską transliavo Delfi ir nuotaika buvo visų ten pozityvi.

Su sąlyga, kad balsuojama buvo internetu (kiekvienas delegatas gavo po vartotojo vardą ir slaptažodį), tai padariau analizių šiek tiek.

Būčiau tikriausiai kokių nors analizių pasidaręs ne tokių įdomių, jeigu ne Antanas Guoga. Jis gi iššoko paskutinę sekundę į partijos pirmininko rinkimus ir gavo ~21 procentą balsų. Visokie gandai sklinda apie tą išstojimą. Galbūt ši mano analizė paneigs didžiąją dalį jų. Arba patvirtins.

Taigi, štai jums excelio paveiksliukai:

 

Eligijaus Masiulio rinkėjų balsai į partijos valdybą.
Eligijaus Masiulio rinkėjų balsai į partijos valdybą.

Visai koreliuoja ir su Antano Guogos rinkėjų nuomone – matosi tik keletas išsišokėlių. Antanas, žinoma, pats didžiausias iš jų. Įdomūs ir Editos Rudelienės bei Marijaus Kaukėno pilvai. Eligijui įdomiausi turėtų būti.

Čia tas pats tik atvirkščiai:

Čia Antano Guogos rinkėjai štai šitaip reitingavo.
Čia Antano Guogos rinkėjai štai šitaip reitingavo.

Čia ant Eligijaus Masiulio skalės matome daugiau pilvų. Galimai tie kandidatai kažkuo turėtų būti įdomūs Antanui.

Dar mes turime avatokį dalyką:

Surūšiuota pagal skirtingų rinkėjų balsų skirtumą.
Surūšiuota pagal skirtingų rinkėjų balsų skirtumą.

Na, čia pilvai, bangelės… Nieko itin įdomaus nematau.

O štai čia yra palyginamoji analizė. T.y. pažiūrėjau ką į valdybą išrinktų Antano Guogos rinkėjai ir kaip tai skirtųsi nuo Eligijaus Masiulio rinkėjų nuomonės:

Ką į valdybą renka skirtingų partijos pirmininkų rinkėjai.
Ką į valdybą renka skirtingų partijos pirmininkų rinkėjai.

Taigi matome, kad didelio skirtumo nėra. O tai reiškia, kad vietos skandalams visokiems irgi nedaug. Jeigu Antanas būtų ruošęsis intensyviai šitam savo išstojimui iš anksto, tai: a) apie tai jau būtų žinoma iš anksto, nes paslapčių tarp kelių žmonių nebūna; b) šiame grafike būtų gan stačių linijų.

Nors Antanas ir surinko ~21 procentą balsų, bet tai tikriausiai nebuvo protesto balsai, kadangi rinko labai panašius kandidatus, kaip ir Eligijaus rinkėjai.

Antano rinkėjai vietoje: Algio Kašėtos, Raimondo Imbraso, Simono Kairio ir Andriaus Bagdono būtų išrinkę Adą Jonušę, Eidimtą Virginijų, Audrių Klišonį ir Sigitą Mičiulį.

Na, ir paskutinis grafikas, kuris nežinau ką sako:

Čia surūšiuota pagal reitingų skirtumų modulį :D
Čia surūšiuota pagal reitingų skirtumų modulį 😀

Principe, tai kiekvienas kandidatas galėtų pasiimti savo rinkėjus ir pasižiūrėti už ką kitą jie balsavo. Sužinosite į ką esate rinkėjams panašus, su kuo galite bendradarbiauti ir, žinoma, atvirkščiai.

Atnaujinimas 2015-10-28:

Feisbuke man patarė dar pažiūrėti kiek rinkėjų rinko lygiai tokius pačius sąrašus. Tai va padariau tokią analizę:

O čia yra sąrašai, o viršuje skaičiukas rodo kiek rinkėjų rinko lygiai tokį patį sąrašą.

Dar žiūrėkite:

Schema #29 (bus vėliau)
Schema #28
Schema #27
Schema #26
Schema #25

Schema #28. Aštuoni su puse milijonų

Vilniaus miesto savivaldybė gavo daugiau pinigų nei suplanuota. Apie aštuonis su puse milijono eurų  nei buvo suplanuota 2015 metų pradžioje.

Pinigų daugiau buvo gauta daugiausiai iš nekilnojamojo turto mokesčių. Ir vėlgi daugiausiai dėl to, kad to nekilnojamojo turto padaugėjo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija gan ilgai ir sunkiai dirbo kol paskirstė tuos papildomus eurus įvairioms skaudžiausioms skoloms padengti.

Praėjusiame tarybos posėdyje šis svarstymas buvo atidėtas savaitei, nes nemažai daliai tarybos narių buvo neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis buvo padalinti pinigai. Darbo administracijai iš tiesų daug. Mano galva informacija dėl to ir nebuvo paskirstyta – t.y. per daug visokių svarbių ir svarbesnių reikalų. Yra ir kitos galimybės dėl kurių informacija nebuvo paskirstyta. Tačiau kol kas nėra jokių požymių ar įrodymų pagrindžiančių kitas tas galimybes, tai jų ir nesvarsčiau.

Per tą papildomą savaitę pamėginau išsiaiškinti kaip tiksliai buvo paskirstyti pinigai:

  • kokia turimos skolos dalis buvo padengta papildomu paskirstymu;
  • kokia papildomų pinigų dalis buvo paskirta konkrečiam dalykui;
  • kiek einamųjų mokėjimų skolos dalies buvo padengta;
  • kiek ir kurios skolų eilutės negavo papildomų pinigų.

Tai gavosi štai toks ekselis:

Aštuonių su puse milijonų eurų dalybos
Aštuonių su puse milijonų eurų dalybos. Ten kur geltona eilutė – ten išlaidos eglutei. Tos išlaidos nebuvo suplanuotos metų pradžioje.

Antrame stulpelyje yra informacija iš GitHub’o. Kiek sugebėjau tiek paskirsčiau. Galbūt pavyks susiskirstyti tas eilutes tiksliau ir kokybiškiau su administracijos pagalba vėliau.

Konkrečių kriterijų kiekvienai eilutei turėjo kiekvienas tos eilutės valdytojas. Aš asmeniškai negavau informacijos apie tuos konkrečius kriterijus. Užtai dabar turiu tikslą – išsiaiškinti tuos kriterijus bent jau ateityje skirstant biudžetą.

Schema #27. Eilės medicinoje

Vakar sudalyvavau “Transparency International” organizuotame renginyje. To renginio metu buvo bandoma išsiaiškinti ką reikia matuoti lietuviškoje medicinoje, kad būtų galima įvertinti įstaigų progresą ir skirtumus.

Bent jau aš taip supratau. Dalyvavo keletas tarybos narių, medicinos darbuotojų, ministerijų darbuotojų.

Prigalvojome įvairių parametrų ir susiskirstėme į darbo grupes. Savo darbo grupei pasiėmėm eiles. T.y. kokybinis parametras, kuriuo galime matuoti Lietuvos medicinos įstaigų kokybę.

Štai to darbo rezultatas:

Eilės lietuviškoje medicinoje.
Eilės lietuviškoje medicinoje.

Visa tai dar perpaišiau su InkScape:

Eilės medicinoje. Be jokios metodikos ar įrankių. Tiesiog brainstormingo rezultatas.
Eilės medicinoje. Be jokios metodikos ar įrankių. Tiesiog brainstormingo rezultatas.

Dar nesugalvojau ką su šituo daryti. Panašu, kad fishbone’as labiausiai tiktų šiai diagramai. Bet dabar tiesiog čia pasidedu.

 

Daugiau schemų:

Schema #26
Schema #25
Schema #24
Schema #23
Schema #22

Schema #26

Pastarosios savaitės gausios schemomis. Čia taip dėl to, kad duomenų užvežė. Duomenys yra viskas schemoms.

Šį kartą duomenys bus Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio Vilniaus skyriaus visuotinio susirinkimo balsavimų rezultatai. Tie rezultatai kol kas dar nėra galutiniai, nes buvo šiokių tokių neaiškumų, kuriuos spręs skyriaus prezidiumas.

Balsavimas vyko internetu. Aš esu internetinio IR anoniminio balsavimo skeptikas. Labiausiai dėl to, kad užtikrinti ir anonimiškumą ir skaidrumą internetinio balsavimo metu yra labai sunku. Sunkiau nei tradiciniame balsavime popieriuje ant biuletenių.

Balsavimo sprendimą nemokamai davė partijos draugai. Tačiau pats source-code yra uždaras, nes komercinis.

Internetinis balsavimas buvo organizuojamas tokiu būdu:

  1. Užsiregistravęs partijos narys gauna lapuką su kodu ir slaptažodžiu. Tiek kodas tiek slaptažodis yra skaičių seka (kodas 8 skaitmenys, o slaptažodis 7 – bent jau mano atveju).
  2. Vykstant balsavimui iš savo įrenginio jungiamasi prie web’o, kuriame įvedamas vartotojo vardas ir slaptažodis, o įsiloginus patenkama į balsavimo erdvę.
  3. Su tuo pačiu kodu ir slaptažodžiu balsuojama visuose balsavimuose.
  4. Balsavimas į visur vyko ribotą laiko tarpą (~30 minučių).
  5. Internetiniu balsavimu buvo renkama:
    1. Skyriaus pirmininkas
    2. Skyriaus taryba
    3. Kontrolinė komisija
    4. Atstovai partijos tarybai
    5. Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
    6. Delegatai į visuotinį partijos suvažiavimą
    7. Skyriaus etikos komisija.
  6. Po balsavimo  buvo pateikti visi balsavimo rezultatai, kuriuos kiekvienas balsavusysis galėjo pasitikrinti.

Su sąlyga, kad su tuo pačiu kodu galima balsuoti visuose rinkimuose ir buvo pateiktos visos išklotinės, tai galima padaryti visokių analizių. Tai tą ir padariau. Naudojau daug VLOOKUP, OR(EXACT()), CONCATENATE, TRANSPOSE formulių ir komandų ekscelyje.

Į skyriaus pirmininkus buvo trys kandidatai (Kasparas Adomaitis, Vydutis Šereika ir Remigijus Šimašius). Šis balsavimas buvo pats aktyviausias, todėl pagal tuos balsavimus sugrupavau rinkėjus ir pažiūrėjau ką jie rinko į kitus organus.

Ši lentelė rodo kaip buvo balsuojama dėl etikos komisijos. Nežinant visų peripetijų ar nežinant žmonių ši lentelė sako mažokai, bet galgi ir įdomi kažkuo:

Į Etikos komisiją
Į Etikos komisiją

Čia (žr. žemiau) gan įdomu tai, kad Kasparo Adomaičio nebuvo tarp kandidatų į delegatus partijos suvažiavime. Nežinau ar čia klaida ar čia iš tiesų taip buvo. Man gan smagu, kad Remigijaus rinkėjai mane aukštai reitingavo 🙂 Kasparo rinkėjai mane aukštai reitingavo vien dėl to, kad aš padėjau Kasparui šiek tiek jo rinkiminėje kampanijoje 🙂 Tuo tarpu žinant daugiau žmonių ten kur raudoname stulpelyje tai galima irgi prisidaryti visokių išvadų.

Delegatai į partijos suvažiavimą
Delegatai į partijos suvažiavimą

Čia (žr. žemiau), nežinantiems žmonių irgi tikriausiai nebus įdomu:

Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija

Čia (žr. žemiau) jau viskas daug maž aiškiau. Nors kiek keista, kad Vydutį Šereiką į skyriaus pirmininkus rinkę rinkėjai į partijos tarybą reitingavo tik antrą. Matyt daug ką sakanti lentelė.

Atstovai partijos taryboje
Atstovai partijos taryboje

Čia (žr. žemiau) vėlgi nieko keisto ar įdomaus neįžvelgiu:

Kontrolės komisija
Kontrolės komisija

O čia (žr. žemiau) visai įdomu. Vydučio Šereikos rinkėjai kažkodėl jį tik 5 numeriu reitingavo skyriaus tarybon:

Skyriaus taryba
Skyriaus taryba

Čia (žr. žemiau) dar va statistinės analizės reitingams. 7 kandidatai į skyriaus tarybą Remigijaus rinkėjams yra išskirtinai geri.

Vydučio ir Kasparo rinkėjai išskirtinai vertina po 3 kandidatus į skyriaus tarybą.

Manding outlayer'ių kiekis čia įdomiausias
Manding outlayer’ių kiekis čia įdomiausias

Čia (žr. žemiau) žongliracija skaičiais kokia tai. T.y. pasitikrinimas kiek žmonių reitingavę kandidatą tarybon jį patį rinko ir į skyriaus pirmininkus. Remigijus didelės persvaros lyderis.

Pamatavome kandidatų stiprumą. T.y. kiek rinkėjų galvojo, kad žmogus yra tinkamas tarybon, bet skyriaus pirmininkui dar ne.
Pamatavome kandidatų stiprumą. T.y. kiek rinkėjų galvojo, kad žmogus yra tinkamas tarybon, bet skyriaus pirmininkui dar ne.

O čia (žr. žemiau) jau šiek tiek daugiau statistinės analizės. Čia lyginau kiek tų pačių kandidatų tas pats rinkėjas reitingavo į skirtingus organus. Šiuo atveju į skyriaus tarybą ir į delegatus partijos suvažiaviman. Taip pat išrinkau kandidatus, kurie yra ir viename ir kitame sąraše. Lyginau būtent šiuos du dėl gausiausių kandidatų skaičiaus. Į šiuos rinkimus taip reikėjo reitinguoti daugiausiai kandidatų (kiekvienas bene po 20).

Jeigu tas pats rinkėjas to paties kandidato į du skirtingus organus nerinko, tai gali reikšti, jog tas kandidatas labiau tinkamas vienam ar kitam organui arba balsavusysis balsavo atmestinai. Greičiausiai 2 variantas, nes reikėjo reitinguoti labai daug kandidatų, o organų svarba nėra labai tokia išskirtinė vieno kitam (skyriaus taryba šiaip svarbesnė šiek tiek). Juoba, kad kažkas gyrėsi balsavę už pirmus dvidešimt, nes tingėjo gilintis. Va tik neprisimenu ar kandidatai buvo ta pačia tvarka pateikti balsavime.

Kairiau matome rezultatus skaičiais, o dešinėje šiek tiek statistinės analizės. Iš “Boxplot’ų” matome, jog sutampančiuose yra 2 outlayeriai, t.y. tie du rinkėjai balsavo tikriausiai belekaip. O nesutampančiuose – 3 daugiausiai nesutapimų turintys rinkėjai.

Stampančių vidurkis ir mediana labai daug nesiskiria (~11-12). Tai, mano galva, reiškia, jog toks skaičius galėtų būti optimaliu reitinguojant. Pasirinkus daugiau – naudos negausime. Gausime tik statistinį triukšmą.

Įdomu ir tai, kad nesutampančių taip pat yra labai panašus kiekis, t.y. 11-12. Gal čia dėl to, kad į vienus rinkimus buvo reitinguojama mažiau kandidatų, o į kitus daugiau. Nebeprisimenu. Gal kas primins…

“Fitted Line Plot” kažko įdomaus taip pat nerodo, t.y. rodo, jog kuo daugiau sutampa – tuo mažiau nesutampa. Nupaišiau ir sudėjau vien dėl to, kad galėjau ir kad tilpo 🙂

“I-MR chart” gi parodo irgi, kad 11-12 sutapimų yra tas skaičius, kuris optimalus. Kodėl toks keistas nesutapimų “I-MR chart” nežinau.

Rinkėjų sąmoningmo pamatavimas
Rinkėjų sąmoningmo pamatavimas

Tai tiek jums partinių skalbinių šį kartą.

Va tik įmesiu dar vieną akmenuką į šį konkretų balsavimą internetu: balsuotojų kodai neatrodo, kad būtų atsitiktiniais skaičiais:

Anderson-Darling metodas sako, kad rinkėjų kodai nelabai atitinka Gauso kreivės.
Anderson-Darling metodas sako, kad rinkėjų kodai nelabai atitinka Gauso kreivės.

Gali būti, kad ir slaptažodžiai ne visai atsitiktiniai. O tai reiškia, kad galima pamėginti pasigeneruoti kodų ir slaptažodžių ir pamėginti atakuoti sistemą balsavimo metu. Mažai tikėtina, kad iš to būtų apčiuopiamos naudos. Tačiau aš ir pats nesu labai protingas, o protingi hakeriai gali prisigalvoti visokių gudrybių.

 

Nu dabar tai jau tikrai viskas. O jei jums per mažai, tai galite eiti žiūrėti senesnių schemų:

Schema #25
Schema #24
Schema #23
Schema #22
Schema #21