Schema #72. 2023 savivaldybių rinkimų sąrašų auditas pagal pokyčių ekstremumus

Posted , updated on

Kiekvienoje politinėje organizacijoje rinkimams pateikiamas sąrašas Lietuvoje yra labai svarbus. Lietuvoje rinkėjai gali reitinguoti sąraše esančius kandidatus patys. Tokia demokratijos šventė nėra dažnas variantas Pasaulyje. Nesakau, kad labai domėjausi, bet bent jau tose šalyse, apie kurių sistemą kažką teko sužinoti (Lenkija, Latvija, Estija, Vokietija, Vengrija, UK, Olandija…) tokių reitingavimų nėra.
Kiekvienos politinės organizacijos kandidatai (jeigu, žinoma, turi kokių nors ambicijų) stengiasi papulti į pirmąjį 5-ą arba bent jau 10-ą rinkimų sąraše. Dar būna gudruolių, kurie specialiai išsidera paskutinę vietą. O dar būna variantų, kai kandidatas ateina po to, kai politinėje organizacijoje reitingavimo faktas jau įvykęs ir tiesiog gauna paskutinę vietą. Šį variantą specialiai paminėjau, nes 2020 Seimo rinkimų Laisvės partijos sąraše turėjome Gediminą Jaunių, kuris iš paskutinės 74 vietos stryktelėjo į 12‘ą po rinkimų. Jis paskutinę vietą gavo, nes apsisprendė kandidatuoti vėliau, nei įvyko reitingavimas. Jeigu kas nors dar būtų atėjęs po to, dar labiau pavėlavęs – tada tas kas nors kitas gautų paskutinę vietą. Bet tokių variantų kol kas nežinau ar yra buvę.

O kai politinėje organizacijoje, partijoje yra daug ambicingų žmonių ir visi jie nori būti kaip galima aukščiau sąraše, tai tada ta partija ar politinė organizacija turi dilemą. O dilema tokia: ką dėti į pirmą penketuką/dešimtuką? Kai dar buvau LRLS narys, tai šį darbą nuveikdavo partijos taryba (vienas iš valdymo organų).

Continue reading Schema #72. 2023 savivaldybių rinkimų sąrašų auditas pagal pokyčių ekstremumus

Network diagrams

Posted , updated on

This is another post of mine in English. I’ve decided to post it so I could explain how do I use network diagram as a tool for political elections results analysis. It would be in English, because I want to explain it to non-Lithuanian speaking audience.

Main parts of network diagram is a node and an edge. Actually multiple nodes and edges. Nodes are the objects, which are usually being analyzed on the network diagram and edges are the connectors of these nodes. A network diagram should have at least two nodes and at least one edge. The simplest network diagram looks like that:

Simplest network diagram

This is all that I think I should know about the network diagram’s basic elements. These elements has quantitative values: edges may have weight, nodes can be quantified by amount and weight of edges.

Continue reading Network diagrams

Schema #70. Seimo frakcijų auditas (2020-2024 kadencija, 1 sesija)

Posted , updated on

Laisvės Partijos viename iš FB groupsų paklausiau ar įdomu būtų visiems tokia analizė, kurią esu padaręs praėjusios kadencijos Seimui. Gavau tik pozityvius vaibus. Ko daugiau žmogui reikia?

Man taip jau gaunasi, kad negaliu padaryti lygiai to paties, o vis ką nors pridedu papildomai, vis ką nors patobulinu. Vienas iš šio proceso didžiausių malonumų – vis išmokstu/pastebiu kažką naujo. Šį kartą Seimo balsavimo duomenis apjungiau su klausimais. Tai nebuvo taip trivialu, kaip man galėjo atrodyti iš pradžių, nors Seimo administracija yra gan kokybiškai atvėrusi duomenis. T.y. kiekvienas balsavimas, kiekvienas klausimo aptarimas turi atskirą key, kuriuos galima apjungti. Jeigu kam bus įdomu – dalį savo veiksmų įkelsiu į youtube ir kažkada paviešinsiu. Galbūt geresni už mane programuotojai/analitikai pažiūrės ir padarys dar įdomesnių dalykų.

Taip pat šį kartą papasakosiu daugiau apie mano grafikų reikšmę ir kaip juos skaityti. O taip darysiu dėl to, kad į facebook įmečiau keletą grafikų ir reakcijų susilaukė daugiau tik tie, kurie buvo visiškai paprasti (pvz. surūšiuoti Seimo nariai pagal kalbėjimo kartų kiekį).

Bus daug paveiksliukų ir raidžių – tikiuosi bus įdomu. Važiojeeem!

Continue reading Schema #70. Seimo frakcijų auditas (2020-2024 kadencija, 1 sesija)

Schema #69. Laisvės partijos suvažiavimas 2021

Posted , updated on

Laisvės partijos suvažiavimo reitingavimo rezultatai.

Suvažiavime tvirtinome partijos pirmininkę, rinkome valdybą, etikos ir kontrolės komisijas. Viskas buvo daroma ibalsas platformoje, o tai reiškia, kad aš galiu generuoti savo tinklo diagramas.

Įdomiausia yra valdyba, nes daugiausiai kandidatų. Etikos ir kontrolės komisijų rinkimuose kiek mažokai kandidatų, kad galima būtų ką nors statistiškai įdomaus reitingavimo rezultatuose pamatyti, bet diagramos vis tiek buvo sugeneruotos.

Iš visų rinkėjų (269) tik 13 rinkėjų susilaikė arba netvirtino Aušrinės. Kai vienas kandidatas, tai jokios prasmės braižyti kokias nors tinklo diagramas. Bet aš  sugalvojau kažką galbūt įdomaus.

Pradėsiu nuo valdybos:

Continue reading Schema #69. Laisvės partijos suvažiavimas 2021

Schema #68. Naujos kadencijos Seimo frakcijos pagal balsavimus.

Posted , updated on

Kad jau tos šventės tokios uždaros, tai ir pramogų daugiau prie kompiuterio. O tai reiškia, kad galiu tęsti savo scheminėjimus.

Naujasis Seimas pradėjo savo darbą, tad galime pasižiūrėti kokios ten tikrosios koalicijos ir frakcijos, bei palyginti su deklaruojamomis. Sakau “tikrosios”, nes jas man parodo ir įrodo konkrečių Seimo narių balsavimai. T.y. duomenys.

Šios kadencijos iki Kalėdų balsavimus susirinkau su šiuo shell script’u:

for N in {-40127..-40798}
do
  curl 'https://apps.lrs.lt/sip/p2b.ad_sp_balsavimo_rezultatai?balsavimo_id='$N --output $(echo "$N" | sed "s/-//")'.xml'
done

To “N” aibę  susiradau eksperimento būdu. Tiem, kas nelabai supranta kas čia yra – labai trumpai paaiškinsiu:

  • “N” yra kintamasis
  • “curl” yra shell komanda, kuri perkelia duomenis iš/į serverio(-į).
  • Visas šitas skriptukas, tai ciklas: jis “N” pakeičia pridėdamas po vieną tarp “-40127” ir “-40798” ir atsiunčia turinį į kompą “xml” failo pavidalu kiekvienam skaičiui iš “N” aibės.

Toliau neapsimesiu, kad daug suprantu, nes man šį skriptą parašė Rokas Muningis.

Taigi, pirmoji naujojo Seimo sesija prasidėjo lapkričio 13, tai va čia yra rezultatai pirmojo balsavimo rezultatai: https://apps.lrs.lt/sip/p2b.ad_sp_balsavimo_rezultatai?balsavimo_id=-40127. Ir tokių rezultatų buvo 671. Kompas darbštus, tad visus tuos  rezultatus atskiro xml pavidalu atsiuntė per kelias minutes.  Tada aš juos apjungiau, susidėjau į excelį, pamasažavau ir sugeneravau tinklo diagramas balsavimams “UŽ”, “PRIEŠ”, “SUSILAIKĖ” ir “NEBALSAVO”.  Tokių tinklo diagramų ankstesnėms kadencijoms esu jau prigeneravęs ne vieną. Kaip jas generuoju ir ką jos reiškia irgi esu jau prirašęs – tai nebesikartosiu.

O šios kadencijos analizę pradėkime nuo balsavimų “UŽ”.

“UŽ” koalicijos

Continue reading Schema #68. Naujos kadencijos Seimo frakcijos pagal balsavimus.

Schema #67. Partijų sąrašų kokybė 2020 Seimo rinkimuose.

Posted , updated on

Tai bus tęsinys nuo ankstesnių schemų apie partijų sąrašų kokybę:

  • Schema #58 – savivaldybių rinkimų sąrašų įvertinimas
  • Schema #41 – 2016 seimo rinkimų sąrašų įvertinimas

Sąrašų kokybės vertinimo metodas yra mano paties sugalvotas. Aš jį sugalvojau norėdamas įvertinti partijos kaip organizacijos darbą reitinguojant sąrašą rinkimams. T.y. kaip stipriai tas sąrašas pasikeičia po rinkimų. Rinkėjai – geriausi vertintojai. Tačiau įvertinti kandidatų judėjimą sąraše nėra lengva – reikia išspręsti dilemą: aukštai sąraše esančių kandidatų judėjimas yra “brangesnis”, o žemai – “pigesnis”. T.y. daug lengviau judėti sąrašo pabaigoje žemyn ar aukštyn – reikia mažesnio reitingų kiekio tam judėjimui, nei esant sąrašo priekyje. Tų “kainų” skirtumai nėra tiesiniai ir yra skirtingi skirtinguose sąrašuose, todėl negalima pritaikyti kokio nors tiesinio metodo.

Bet man atrodo, kad man pavyko visai neblogai sugalvoti kaip šias problemas išspręsti. Bent jau iki šiol niekas jo nesukritikavo. Tik neaišku ar tie “niekas” nesuprato ką čia mėginu daryti ar aš čia visiškai beviltiškas – nevertas net kritikos.

Savo 43’ioje schemoje aprašiau detaliai to metodo esmę. Bet tiems, kas tingit klikinti nuorodas, tai čia apie tai trimis sakiniais:

  1. Judėjimo brangumą ar pigumą įvertinau reitingų suma nuo paskutinės iki konkrečios vietos po rinkimų. T.y. LP atveju 74 vietos kaina yra 153 (tiek surinko paskutinę vietą užėmęs kandidatas), 73 vietos kaina: 153+228=381, t.y. 74 vietos reitingai + 73 vietos reitingai. Šitaip įvertinau kiekvieną vietą.
  2. Suskaičiavau skirtumą tarp prieš rinkimus turėtos vietos kainos ir po rinkimų gautos vietos kainos. Jei skaičius neigiamas – krito sąraše, jei teigiamas – pozityvus.
  3. Surikiavau grafiką mažėjančia tvarka.

Tad, 2020 Seimo rinkimų sąrašų kokybės analizes pradėsiu nuo savo partijos.

Laisvės Partija

Continue reading Schema #67. Partijų sąrašų kokybė 2020 Seimo rinkimuose.

Schema #66. 2020 Seimo rinkimų daugiamandatės reitingavimų tinklo diagramos.

Posted , updated on

VRK atvėrė duomenis apie biuletenius. Tai puiki proga pageneruoti tinklo diagramų. Man atrodo, kad jas generuoti visada gera idėja, kai būna kokie nors reitingavimai. Tinklo diagramos padeda įvertinti daugiau kontekstų ir padeda rasti įdomias vietas gilesnei analizei.

Su sąlyga, kad jų aš prigeneravęs gausybę, tai man susiformavo ir jų analizės patirtis. Ją jums čia ir pateiksiu.

Štai visos, visų 2020 Seimo rinkimų partijų tinklo diagramos bendru vaizdu:

Žiuželinių pirmuonių kolekcija

Primena kažkokius pirmuonis su žiuželiais. Ar ne? O, gamta, kokia tu nuostabi!

Pradėsiu, žinoma, nuo savo partijos, nes apie ją daugiausiai žinau ir įvairios koreliacijos sako daugiau, nei kitų partijų.

Laisvės Partija

Continue reading Schema #66. 2020 Seimo rinkimų daugiamandatės reitingavimų tinklo diagramos.

Schema #65. “Mano balsas” apklausos rezultatai tinklo diagramoje.

Posted , updated on

Gavau komentarą į savo post’ą Facebook’e. Ten aš papostinau apie Laisvės Partijos vienmandatininkus išėjusius į antrąjį turą. Ten Audrius pasiūlė padaryti politikų tinklo diagramą iš jų atsakymų į “Mano Balsas” anketą. Challenge accepted! Juoba, kad yra nuostabus žmogus vardu Saulius, kuris visus tuos duomenis nusiscrapinęs juos savaip paanalizavo savo github’e, o tai reiškia, kad duomenis galima gauti lengviau 🙂

Mane tokie žmonės įkvepia. T.y. tokie kaip Saulius. Man jie yra įrodymas, jog atvirų duomenų iniciatyva yra labai svarbi ir turi didžiulį potencialą.

Ši schema bus tinklo diagrama visų žmonių (politikų) atsakiusių į “Mano balsas” anketos klausimus. Continue reading Schema #65. “Mano balsas” apklausos rezultatai tinklo diagramoje.

Schema #64. Apie 2020 Seimo rinkimų komisijų pirmininkus

Posted

MeWe socialiniame tinke kilo nedidelė diskusija rinkimų komisijų pirmininkų tema. O tiksliau dėl Kauno Centro-Žaliakalnio apygardos. Ten net trims apylinkėms pirmininkaus tomaševskininkų siūlyti žmonės. Kauniečiui, t.y. Kaune gyvenančiam žmogui, tai pasirodė keista.

Tam, kad suprastumėm ar tai atsitiktinumas, ar tai kažkokia tendencija – turime paanalizuoti daugiau duomenų. Pačiame vrk.lt tuos duomenis apie komisijų pirmininkus, t.y. juos siūlančias organizacijas, pasiimti nelengva. Todėl paprašiau šios informacijos VRK emeilu. Man pačiam nelabai tikėtai gavau informaciją labai greitai (per dieną ar dvi). Tai puiku! VRK būna dėmesio centre per kiekvienus rinkimus ir paprastai geruoju jų niekas nemini. Tai aš čia juos, šiuo atveju, miniu geruoju. Žinoma, būtų geriau, jei būtų aiškus atveriamų duomenų standartas* ir tokie kaip aš galėtumėm pasiimti šią info patys iš vrk.lt, o ne prašyti emeilais.

Aišku yra viena smulkmena, kuri keista ir nustebino – excelyje, kurį man atsiuntė, jie negalėjo įdėti pirmininkų vardų/pavardžių dėl asmens duomenų apsaugos. Tie vardai ir pavardės vrk.lt matomi viešai. Bet exceliu jų atsiųsti nenorėjo. Keista. Bet vardai/pavardės neesmė. Man įdomiau yra pirmininkus siūliusios organizacijos. Taigi, čia bus to excelio duomenų analizė.

Continue reading Schema #64. Apie 2020 Seimo rinkimų komisijų pirmininkus