Įsivaizduokite kad jūs esate vidurinės mokyklos arba studentiškojo amžiaus žmogus. Tuo pačiu įsivaizduokite, kad kur nors galbūt mokotės arba dirbate, o kai pasimokote arba padirbate – turite laisvo laiko, kurį skiriate sau.
Ką darėte savo laisvalaikiu, kai buvote tokio amžiaus? Arba ką darote, jei jums įsivaizduoti to nereikia?
Ar jūs esate vienas iš tų, kuris(-i) vaikšto (arba vaikščiotumėte) į kokią nors vietą, kurioje galima rasti įvairios technikos, kompiuterių, 3D spausdintuvų, grąžtų, pneumatikos, stiklo pluošto su epoksidine derva, osciolografų, diodų, aukštos temperatūros krosnių, plaktukų, atsuktuvų, lituoklių ir ten savo malonumui mokytumėtės programuoti, ar konstruoti ar lituoti?
Aš tai iš tų, kuris apie tokią vietą sužinojęs būtinai ten nueitų ir nueis. Aš nueičiau. Ir nuėjau – kartu su Vilniaus meru Remigijum Šimašium:
Kaip jau tikriausiai supratote – viena iš tokių vietų yra TECHNARIUMAS. Tai vieta, kur technopankai su lituokliais, grąžtais, suvirinimo aparatais ir kitais įrankiais kuria visokius keistus ir nuostabius dalykus. Tai vieta, kur menininkai kuria meną, o menas tai keli šimtai kodo eilučių ir sulituota grandinė ant plokštės.
Yra ten ir daugiau konvensinio meno:
Vilniuje yra daugiau tokių šaunių vietų ir tokių šaunių žmonių. Štai, pavyzdžiui, Green Garage. Tikiuosi, kad panašiu taps ir Tech Park.
Aš nežinau daug geresnių ir smagesnių dalykų, kurie galėtų nutikti Lietuvai Lietuvoje. Mane tai džiugina ir suteikia daug optimizmo. Aš džiaugiuosi ir man #smagu.
Bet yra žmonių, kuriems stiklinė pusiau tuščia.
Štai anądien, važiuojant automobiliu, teko paklausyti šios radijo laidos. Ten ponas Vidas Rachlevičius nebuvo toks optimistiškas: viskas blogai, politinė sistema bankrutavusi, valdžioje vieni durniai ir kyšininkai, Lietuva griūna ir statyti galbūt pavyks ją tik ant griuvėsių. Panaši retorika dabar girdisi tai ten, tai šen rinkimų kampanijos metu. Tačiau aš nemažai atsakymų į jo klausimus (ten klausė ar galima gauti darbą ne per švogerizmą ar tapti politiku be įtakų pardavinėjimo) žinau ir jie prieštaraujantys jo nuomonei.
Ponas Vidas matyt bando taikyti šoko terapijos metodą – tikisi, kad galbūt kas nors labiau supyks ir daugiau stengsis. Arba… nu arba tada visai neaišku kam tas oro virpinimas buvo reikalingas.
Žinoma, Technariumas ir kitos puikios vietos labai šaunios, bet tai tik labai maža visuomenės dalis (nors ir pati geriausia – jei manęs klaustumėte). Ir ponas apokaliptikas, kalbėjęs toje laidoje, yra teisus kai kuriuose savo teiginiuose, bet mano darbas yra padaryti taip, kad jo pranašystes neišsipildytų.
Nesugriuvo Lietuva? Mes ne pusnuogiai post-apokaliptinėse betono griuvėsių džiunglėse? Gerai padirbėjai, Skirmantai!
Kaip jums tokios ambicijos? Ne per aukštos?
O pabaigai dar šiek tiek nuotraukų, kurias padariau savo telefonu Technariume:
