Padeda kaip išmano, priimam pagalbą kaip išmanom

Lietuvos aplinkosaugos ministerija, žinia, kompensuoja bendrijoms ir kitiems daugiabučių namų savininkams namų renovacijos išlaidas.

Žinia, šis projektas susilaukęs ir įvairių skandalų: kodėl tiek mažai objektų, kodėl tiek daug lėšų, sraigtasparniai.

Šiemet ta renovacija stipriai suaktyvėjo. Visi suprantame, kad renovacija – tai gerai. Bet mes juk viską norime išsiaiškinti patys. Ar tikrai gerai? Ogi gerai, nes:

Štai toks medis gavosi
Įsivaizduokite, kad tas rudas kairejė yra apverstas medis. Arba medžio šaknis.
Jei norite galite daugiau šakų užpavadinti ar net pripaišyti.
Paspaudus DIDINASI.

Paryškinu vieną tezę:

  • Jeigu pastatai bus apšiltinami, tai mažiau juos šildyti reiks

Čia dabar ją paplėtosiu.

Anądien sudalyvavau daugiabučių namų renovacijos (apšiltinimo) seminare. Organizavo štai šie žmonės. Aš, gi, žinia esu DNSB pirmininkas, tai man čia labai įdomu buvo. Net nežiūrint į tai, kad mūsų namai pastatyti 2005-2006 metais. Mums renovacijos dar nereikia. Bent jau teoriškai.

Tai štai to seminaro vedėjai parodė kai kuriuos ne itin sėkmingos renovacijos pavyzdžius:

Čia, antai, žalias kažkoks pelėsis ar tai samanos. Čia, kaip paaiškėjo seminaro metu, yra tinko technologija. Tam kad nežaliuotų reikia labai daug įvairių gerų sprendimų padaryti. Ir kas juos visus sužiūrės?
Čia, antai, žalias kažkoks pelėsis ar tai samanos. Čia, kaip paaiškėjo seminaro metu, yra tinko technologija. Tam kad nežaliuotų reikia labai daug įvairių gerų sprendimų padaryti. Ir kas juos visus sužiūrės?
Skylės fasade.
Plyšiai, kuriuos čia lyg ir paukštukai padarė. Foto iš Delfi.

Dar visokiausių įdomių brokų galima rasti dar čia.

Seminare akcentuojama buvo tai, kad užsakovai (paprasti žmonės arba bendrijos) turi labai atsakingai pasirinkti renovacijos administratorių, o šis turi labai atsakingai sudaryti renovacijos sutartį su rangovais. Mat šitomis visomis kompensacijomis valdžia kiek pakeitė rinką ir dabar ne rangovai konkuruoja dėl objektų, o objektai dėl jų.

Dabar renovuotojai jums gali suteikti tokias paslaugas, kokių iš jų nesitikėjote. Ypač jeigu jų nelaikysite ant trumpo pavadžio, jeigu patys netapsite specialistais ir sutartyse nenumatysite iki smulkmenų įvairių techninių detalių.

Rangovai dabar suinteresuoti užbaigti projektus kaip galima greičiau ir kaip galima mažesniais kaštais. Nes kitas jau eilėje.

Ir štai, mes turime dilemą: norime kaip galima daugiau, bet tuo pačiu norime ir kaip galima kokybiškiau. O kai turime dilemą, tai ją einame spręsti į dilemų sprendiklį:

Pasekmių dilema. Ką daryti, kad geriau būtų su tuo ką turime.
Pasekmių dilema. Ką daryti, kad geriau būtų su tuo ką turime.

Principe tai visas seminaras buvo apie tai, kad jeigu norite pastatus renovuoti taip, kad juos šildyti reiktų mažiau, tai:

  • turite pasirinkti gerą renovacijos administratorių ir
  • turėti pažįstamą statybų inspektorių arba
  • pačiam tapti statybų inspektoriumi (antai net Delfis patarimus dalina)

Netgi tokios geros intencijos visokiais kompensacijų mechanizmais atsisuka kitu galu. Ypač, jeigu renovacija atlikta, kompensacijos sumokėtos, o rezultatas toks pats, koks buvo prieš renovaciją. Tai būtų blogiausia, kas galėtų nutikti.

Prie bendro gero galime prisidėti visi. Valdžia padeda kaip išmano. Mums reikia priimti tą pagalbą kaip išmanom. Arba…

Arba dilemą nukelti kitur. Aukščiau aprašytąją mes turime, nes tvarkomės su valdžios sprendimų pasekmėmis. O ką, jeigu valdžia padarytų va taip:

O čia pirminė valdžios dilema.
O čia pirminė valdžios dilema.

Tai, kad valdžia kompensuoja gyventojams jų išlaidas renovacijos projektams reiškia, jog jie labiau orientuojasi į kiekybę ir greitį. Klausiate kodėl? O todėl, kad žmonės, norintys renovacijos ne visada būna specialistais. O todėl, kad jiems sukurti standartiniai projektai. O todėl, kad rangovai, savo ruožtu, suinteresuoti įvykdyti standartinį projektą kaip galima greičiau, kaip galima mažiau išleisti tam pinigų ir kaip galima greičiau imtis kito projekto.

O jeigu valdžia galėtų skirti kompensacijas rangovams? Ir jeigu tos kompensacijos būtų tokios, kiek sutaupo žmonės renovuotame pastate? Ir jeigu kompensacijos būtų mokamos >5 metus po objekto pridavimo pagal sutaupytus faktus?

Juk tada rangovai būtų suinteresuoti dirbti kaip galima kokybiškiau – kaip ir žmonės, gyvensiantys renovuotame pastate. Rangovai, norintys gauti kuo daugiau kompensacijų turėtų rinkoje dirbti ilgai. Kuo ilgiau rangovas rinkoje – tuo daugiau bent jau patirties jis turi. O valdžia būtų suinteresuota mokėti rangovams gyventojų sutaupytus pinigus, nes valdžia nori kelti Lietuvos ekonomiką.

Ką manote?

2014-08-18 UPD: čia su ponu Siaubu pakalbėjome komentaruose ir man gavosi dar viena dilema:

Dilema Nr.3. Čia reikia, kad valstybei reiktų mažiau visokių popierių tam kad renovaciją būtų galima pradėti. Apie kokybės inspektavimus nekalbu.
Dilema Nr.3. Čia reikia, kad valstybei reiktų mažiau visokių popierių tam kad renovaciją būtų galima pradėti. Žinoma, darbo sauga ir kokybė turi būti užtikrinama.

Penktadienio schema #9

Commonsense.lt tinklaraštį ėmiau skaityti tada, kai pradėjau domėtis lietuviškais blogais. Lietuviškais blogais ėmiau domėtis ne taip jau ir seniai (gal prieš 3 metus). Galvojau kodėl gi taip vėlai susidomėjau tokiu dalyku? Į galvą atėjo tik keletas minčių: kalta aplinka (niekas iš tų, su kuriais artimai bendravau nesidomėjo lietuviška blogosfera ar panašia saviraiška), užteko veiklos ir be blogų skaitymo (kompiuteriniai žaidimai, pramogos su žmona ar draugais ir pan.). Taigi, šis tas pasikeitė: ėmiau aktyviau bendrauti su draugais, kurie domisi ir užkrėtė blogais, prasidėjo šeimyniškesnis gyvenimas (nu… vaikai…).

Aha, šios dvi priežastys yra pagrindinės, dėl kurių ėmiau domėtis ką žmonės internete rašo. Ai, dar viena kiek šalutinė priežastis: mūsų butų savininkų bendrijoje buvo bardakas (kol kas ir dabar nėra ideali tvarka, bet jau kur kas geriau) ir manęs paprašė sukurti “puslapį” bendrijai. Tai aš ir sukūriau. Paklausinėjau, dar pamenu, friendų kokią platformą jie man pasiūlytų (wordpress’as tai tapo). Ach, štai, dar viena priežastis: aktyvus dalyvavimas socialiniame tinkle (tada vienintelis, kurį žinojau buvo FB). Į FB irgi atėjau gan vėlai, nes niekinau tą daiktą, laikiau tai tuštybe, nes mačiau Farm Wille.

Ilgoka įžanga gavosi… Na, žodžiu Commonsense.lt yra keletas itin protingų ir veiklių žmonių, kurie sugeba priversti mąstyti, parodyti tai kas paviršiuje (tai, ko daug kas nemato) ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios juos skaičiau skaitau ir manau, kad skaitysiu. Tai va, Commonsense.lt autoriai tikriausiai dažniausiai dirba pagal TOC, tai tokia teorija, kuri užkrečia ir įtraukia tartum sekta (išties požymių panašių yra, nes dažnai klausia: “kiek pardavei?”, “Kur babkės?”, organizuoja visokius susitikimus)… Buvau jau keliuose jų susirinkimuose (bene dviejuose – vienas iš jų buvo jų gimtadienio šventimas, o kitas, visai neseniai, organizuotas seminaras).  Nuogai nusirenginėti ir žudyti nekaltų gyvūnų nereikėjo. Reikėjo klausyti ir suprasti. Nieko panašaus nesu matęs ar girdėjęs: universalūs mąstymo metodai ir įrankiai tais metodais naudotis. Vien ta frazė yra kažkokia mistinė: “mąstymo metodai” arba “mąstymo įrankiai”… Kas per nesąmonė?! Ir iš tiesų tai šiek tiek netgi pasąmonė: į paviršių ištraukiama informacija naudojantis universaliomis sakinių struktūromis, laikantis mąstymo disciplinos. Aha, mąstymo disciplinos. Net nežinau kaip tai paaiškinti… Gal kaip “Kas? Kur? Kada?” žaidimas – turi mąstyti disciplinuotai, tam, kad komanda rastų teisingą atsakymą. Maždaug taip.

Taigi, šio penktadienio schema bus konfliktų debesys! Tai yra tas dalykas, su kuriuo susipažinau tame pačiame commonsense.lt, o seminare man aiškino, kaip tuos debesis kurti ir kaip ieškoti problemos/konflikto sprendimo. Susipažinimui galite rasti medžiagos VersloAkademija.lt portale. O aš paišysiu debesis man aktualia tema:

1 debesėlis “Ką daryti grįžus namo iš darbo”:

Rutininė vakarinė problema

2 debesėlis “Kada planuoti veiklą namie?”:

Tai planas ar ne planas?

 

 

Na štai. Dabar reikia sugalvoti kokie turi būti pagrindiniai principai veiklai namie, tam kad vaikai būtų laimingi.

  • Parodyti vaikams, kad jie rūpi tau ir kad tu juos myli:
    • bendrauti jiems suprantamai,
    • žiūrėti į akis
    • parodyti, jog vaiko klausai
    • parodyti, jog vaiką supranti
  • Išsiaiškinti kas vaikams įdomu (vaikams, o ne jums):
    • stebėti, kuri veikla žadina džiaugsmą, o ne kuri veikla jus mažiausiai vargina
    • stebėti, kuriuos žaidimus vaikai noriai kartoja ir džiaugiasi pasiektais rezultatais
  • Pamokyti ir parodyti kokią veiklą jie galėtų vykdyti individualiai.
  • Neduoti prielaidų kurtis nepageidautinoms veikloms (pvz. šiukšlinimas, laužymas, neklausymas ir pan.):
Ką daryti žinom. Bet kaip daryti? Kiekvienam tikriausiai savo...

 

    • Vaikui užsiožiavus ir reikalaujant daryti nepageidaujamą veiką, būtina parodyti vaikui, kad šios veikos nevykdymas jums yra labai svarbus, jam suprantamai išaiškinti neigiamos veikos pasekmes naudojant jam suprantamus vertinimo kriterijus.
  • Poilsis turi būti pilnavertis ir naudingas:
    • Soc. tinklai internete ne poilsis
    • gulėjimas ant grindų
    • bendravimas su draugais
  • Kita naudą nešanti veikla:
    • knygų skaitymas
    • veikla susijusi su profesinių žinių gilinimu
    • buitiniai darbai (lyginimai, skalbimai, plovimai, valymai, taisymai, remontai, valgio gamyba, parduotuvė)

Nebeprigalvoju daugiau principų.

Dabar didžiausias iššūkis visus šiuos principus turėti galvoje ir nepamiršti jais naudotis kas vakarą grįžus iš darbo į laukiančią ir mylinčią šeimą. Ir naudotis ja tikriausiai reikėtų nuosekliai iš viršaus į apačią. Ar kaip?

Dar žiūrėkite:

Penktadienio schema #8
Penktadienio schema #7
Penktadienio schema #6
Penktadienio schema #5
Penktadienio schema #4

 

Nežinau ką daryti valgyti

Ši dilema mus su žmona užklumpa netikėtai. Paprastai tai nutinka, kai namie nėra ko duot vaikams, o daryti irgi nelabai yra ką – reikia eiti parduotuvėn. Bet ką pirkti? Ką daryti valgyti? Viskas būtų daug lengviau, jei žinotumėm ką daryti.

Risoto? Nia… Karbonadą kokį su bulvėm? Nia… Salotų kokių? Nia… Taip ir krenta variantai, nes nežinia ką daryti valgyti. O gal labiau jau atsibodę tą kažką daryti. Galima aišku į kokį restoraną ar šiaip valgyklą patraukt, bet su su vaikais tai yra pasiryžimas daugiau nei noras. Nesinori… Bet sausainiais ir sumuštiniais gi neužkiši – juoba augantys organizmai, tad reikia įvairovės: vitaminų ten visokių, mikroelementų ten. Kalcio…

Šeštadieniais kai vyrai daro tvarką namie tokio klausimo stengiuosi išvengti. Tiksliau tokios dilemos neturiu, nes dar iš vakaro susiplanuoju virti kokią nors sriubą iš kokio nors mėsgalio1, kurį išsitraukiu iš šaldytuvo.

Tai darau bene kokį ketvirtą šeštadienį. Imu mėsgalį (šį kart aviuko kaklas berods ar kita stuburo dalis), bulvių, morkų, daržovių (kokių randu šaldytuve) ir dedu puodan:

Daržovės laukia savo eilės

Viskas išvirę atrodo štai taip:

Blenderiuota jaunėliui. Papjaustyta lėkštėj vyresnėliui ir tėčiui

Valgyti visai skanu. Bernardui sublenderiuota patinka. Augustas, su grietine valgo. Maistas šviežias (beveik). Gal net kokių vitaminų ar mikroelementų yra…

Šeštadienio misija įvykdyta.

_______________________________

1– Čia gi mes ir aviuko pusę pirkome iš ūkininkų ir pusę kiaulės