Bankas ir jo kaupiamasis gyvybės draudimas

Čia bus istorija apie tai, kaip vienam labai geram draugui iš vienos tokios įmonės sekėsi su banko kaupiamuoju gyvybės draudimu.

Prisiminiau tą istoriją, kai pamačiau visą šitą buzz’ą su nuosavais bankais ir bankomatais. Vienas toks (t.y. kitas) draugas tokiais atvejais sako: “nu jau bankas tai savęs jau tikrai nenuskriaus!”.

Nu ir tikrai! Kodėl bankas turėtų save skriausti? Kodėl save turėtų skriausti kokia nors įmonė, kurioje jūs dirbate? Arba kam jums skriausti kokią nors savo įmonę? Gi ne toks jų ir jūsų tikslas.

Na, bet čia ne apie tai. Gi istorija apie draugą, kuris dirbo vienoje įmonėje tokioje ir jo kaupiamąjį gyvybės draudimą. Kaip jau minėjau, šią istoriją prisiminiau tada, kai perskaičiau blogosferoje keletą straipsnių apie Nerijaus Mačiulio pasisakymus:

Lidžitos užrašuose

Lidžitos višta su skrybėle
Lidžitos višta su skrybėle

Commonsense vol. 1

Pasiūlymas.
Pasiūlymas.

Commonsense vol. 2

Because fuck you.
Because fuck you.

Rokiškis

Rokiškis nėra tikras
Rokiškis nėra tikras

Ir dar komunikacijos amatininkai kažkokie nutarė pasisakyti šia tema.

Gražiai pridizaininta. Ane?
Gražiai pridizaininta. Ane?

Tai štai prisiminiau aš tą istoriją apie kaupiamąjį draudimą. Ogi viskas ten buvo taip: tas mano labai geras draugas vienoje tokioje įmonėje labai neblogai dirbo ir pasiekė gerų rezultatų, t.y. nenuskriaudė įmonės, o net padarė jai gero. Ir ta įmonė pasakė tam labai geram draugui, kad už tai, kad jis toks geras, tai jį dabar ji motyvuosianti. Matyt tos įmonės vadovai prisiskaitė kažkur, kad motyvacija grynaisiais ne geriausias variantas ir nupirko tam darbuotojui kaupiamąjį gyvybės draudimą banke.

“Kaip čia mums pamotyvavus darbuotojus” – galvoja įmonių vadovai.

Praėjo tada kokie keturi ar penki metai ir nutarė įmonės vadovybė, kad šis motyvacijos mechanizmas jau nebetinkamas ir reikia nutraukti sutartis su banku.

Tas mano labai geras draugas gavo pranešimą, kad, jeigu nori tų pinigų, kurie prisikaupė banke, tai tegu eina į banką ir juos susirenka. Visai neblogai ane?

1000 eurų.
1000 eurų.

Banke paaiškėjo, jog per tuos metus įmonė bankui sumokėjo ~1000 eurų to mano draugo sutarčiai palaikyti. “Tūkstantis eurų yra neblogai” – pagalvojo tas mano labai geras draugas. Persirašė sutartį savo vardu ir gavo pasiūlymą atvykti į banką po savaitės ar dviejų, kai bus visi formalumai sutvarkyti. Atvyko tas mano labai geras draugas po savaitės ar dviejų ir paaiškėjo… Paaiškėjo, kad grynais jam bankas tegali išmokėti ~30 eurų.

Kaip čia taip gavosi, kad ~1000 eurų virto ~30 eurų? Kas čia ką nuskriaudė, o ko nenuskriaudė?

Pasikalbėjau aš su tuo savo draugu ir paaiškėjo kad:

  1. Banko sutarties aptarnavimo ir makleriavimo vertybiniais popieriais (nes tie pinigai, žinia, buvo investuojami) mokesčiai gan dideli.
  2. Sutartis buvo sudaryta prieš pat recesiją ir nemažai pinigų tiesiog dingo nuvertėjime.

“Nesidžiauk radęs, neverk pametęs” – prisiminė senolių išmintį mano tas draugas. O be to, tos įmonės pinigai gal kiek sušvelnino krizę. O be to juk bankams reikia gauti licenciją, nusipirkti arba išsinuomoti patalpas, pasisamdyti darbuotojus, surinkti indėlius, susimokėti indėlių draudimą, nusipirkti inkasavimo paslaugas, techninę įrangą nusipirkti reikia taip pat gi.

– Ir, žinok, jaučiausi, kad mane vertina, kad manimi rūpinasi, kai sužinojau apie tą kaupiamąjį draudimą! – pasakė tas mano draugas vėlgi.

– Bet kitą kartą prašysiu grynais… – pridūrė.

Nakcižibis

Jau keletą savaičių planavome kokią nors išvyką prie jūros su šeima savaitgaliui. Ir tas savaitgalis atėjo. Bet prieš pat jam ateinant vaikai susirgo kažkokia kosialige (lyg ir bronchitas). Oras savaitgaliui neatrodė labai geras. Todėl nutariau paieškoti kito varianto.

Tada aš prisiminiau, kad kažkur (lyg ir per televizorių) kažkada mačiau kaimo turizmo sodybą, kuri atrodė labai gražiai. Vis pamiršdavau pavadinimą: kažkas lyg ir su naktimi ir šviesa. Kažkokiu būdu pavyko surasti pavadinimą. Jų internetuose yra labai gražių nuotraukų. Bet žinote kaip būna – nuotraukose atrodo gerai, o realiai tai nelabai. Bet šiuo atveju tai ne tai.

Žodžiu, visai gera vieta praleisti savaitgalį ar keliom dienom daugiau: ramu, gražu ir tvarkinga. Su Dalia nutarėme, kad būtų puiki vieta išvažiuojamajam kūrybiniam padirbėjimui, kurį galima būtų pamaišyti su grybavimu ar žvejyba.

Čia keletas nuotraukų iš ten:

Čia vaizdas pro namelio langą. Tas varlinėjantis gandras gavo iš Augusto vardą - Aiforgenas. Nors vietiniai jį vadina Žilvinu.
Čia vaizdas pro namelio langą. Tas varlinėjantis gandras gavo iš Augusto vardą – Aiforgenas. Nors vietiniai jį vadina Žilvinu.
O čia mūsų namelis ir aš.
O čia mūsų namelis ir aš.
Mūsų namelis kitu kampu.
Mūsų namelis kitu kampu.
Aiforgenas prie lieptelio
Aiforgenas prie lieptelio
Čia vaizdas pro namelio langą.
Čia vaizdas pro namelio langą.
Pietų reikdavo nueiti užsisakyti pas šefę. Pasakydavom ko norim - o ji pagamindavo. Čia kiaulienos kepsnys. Taip taip - tie agurkėlis ir pomidoriukas :) Bet mėsa iškepta skaniai.
Pietų reikdavo nueiti užsisakyti pas šefę. Pasakydavom ko norim – o ji pagamindavo. Čia kiaulienos kepsnys. Taip taip – tie agurkėlis ir pomidoriukas 🙂 Bet mėsa iškepta skaniai.
Važiuojant iš Nakcižibio prie kelio Dalia pririnko
Važiuojant iš Nakcižibio prie kelio Dalia pririnko
Dar Aiforgeno
Dar Aiforgeno
Nugi gražu ten visai.
Nugi gražu ten visai.
Net selfį pasidariau, kaip buvo smagu!
Net selfį pasidariau, kaip buvo smagu!
Varėnoj nupirkau kažkokių burbulų vaikams. Keistos konsistencijos - labai tiršti. Tai vienas burbulas nusileido ant voratinklio ir keistai išdžiūvo, o tada nukrito ant turėklo.
Varėnoj nupirkau kažkokių burbulų vaikams. Keistos konsistencijos – labai tiršti. Tai vienas burbulas nusileido ant voratinklio ir keistai išdžiūvo, o tada nukrito ant turėklo.
Vaikai padeda žvejoti ;)
Vaikai padeda žvejoti 😉

Aiforgenui atidavėme žuvį. Aiforgenas lyg ir patenkintas liko:

Čia sužinojome, kad Aiforgenas turi ir kitą vardą: Žilvinas.

O čia pagauto lyno paleidimo ceremonija:

Bene pirmą kartą taip normaliai pasikepėm zefyrų. Taip kaip tai daro amerikiečiai. Ne kokį tai rimtą ten šašlyką, ar kitokią mėsą, kas yra tikrų vyrų maistas, o tiesiog zefyrą :D
Bene pirmą kartą taip normaliai pasikepėm zefyrų. Taip kaip tai daro amerikiečiai. Ne kokį tai rimtą ten šašlyką, ar kitokią mėsą, kas yra tikrų vyrų maistas, o tiesiog zefyrą 😀
O čia lynas kuriam ir nepasisekė ir pasisekė tuo pačiu.
O čia lynas kuriam ir nepasisekė ir pasisekė tuo pačiu.
Žvejiba - dalykas rimtas.
Žvejiba – dalykas rimtas.

KPŠ #24

Į jūsų kompiuterius vėl atėjo KPŠ. Sveikinu jus.

Taip pat perspėju, kad KPŠ gali keistai paveikti jūsų mąstymą ir gal net išryškinti kokias nors iki šiol slepiamas problemas jumyse.

Gali būti, kad jūs pajusite nenumaldomą norą daryti taip, kaip daro žmonės jums pateiktoje vizualinėje irba audio informacijoje. Tai jeigu kreiptumėtės į specialistus ir jie galimai jums padėtų, nes problemos nebūtų gal įsisenėjusios.

Žodžiu nauda neginčijama gausis, jei čia žiūrėsite ir kreipsitės į specialistus. O jeigu nesikreipsite į specialistus, tai nauda gali būti sąlygine, kurios sąlyga yra galimas naudos gavėjas. Tokiais naudos gavėjais gali tapti šalia jūsų gyvenantys žmonės ar šiaip jus pažįstantys. Arba gyvūnai. Ir tikriausiai ilgoje perspektyvoje.

O štai tų, kurių ilgos perspektyvos nedžiugina, tai prašom būti dar kartą perspėtais ir browsinti kur nors į šoną – kad ir, pavyzdžiui, į penktadienio schemą. Bet ir tai darykite atsargiai.

Jokių atsakomybių nenešiosiu.

Pradedam.

 

Netikėta reakcija:

Blizgus 80’ųjų viršelis:

Hello! Anyone there?!
Hello! Anyone there?!

Dar vienas panašus (nors čia gal jie labiau juokauja, nei rimtai):

Tinginiui truputį gėda.
Tinginiui truputį gėda.

Katinas lygtais ruošiasi keršyti:

Me and my cats
Me and my cats

O tada:

Ten kažkas reddite pakomentavo: I kind of feel bad for these cats...
Ten kažkas reddite pakomentavo: I kind of feel bad for these cats…

Dar vienas iš panašios serijos:

Šis labiau juokingas nei KPŠ, bet lai būna.
Šis labiau juokingas nei KPŠ, bet lai būna.

This one’s also ready to shoot:

Tas, kur už diržo užkištas man priminė anekdotą apie duris su paremtu pagaliuku.
Tas, kur už diržo užkištas man priminė anekdotą apie duris su paremtu pagaliuku.

Čia turėtų būti visai smagus žaidimas:

Kaip tapti serijiniu žudiku.
Kaip tapti serijiniu žudiku.

Tiems, kas žiūrėjo daktarą Hausą, tai čia viskas normaliai:

Aš čia pagrosiu su gitara, kol jūs pasikrapštysit man smegenyse.
Aš čia pagrosiu su gitara, kol jūs pasikrapštysit man smegenyse.

Mergaitė užsimanė būti princese Darte Weidere:

O čia labiau gražu nei KPŠ. Teisingas tėtis.  Bet pas mane būna ir gražių KPŠ - ne tik piktų.
O čia labiau gražu nei KPŠ. Teisingas tėtis. Bet pas mane būna ir gražių KPŠ – ne tik piktų.

Ten ant baliono parašyta “Get well”:

Ooooooooohhhhhhh
Ooooooooohhhhhhh

O čia va kiek kitokia kaukė:

Bacon!
Bacon! O gal ir ne bacon čia…

O čia, žinoma, japonai:

Truputį creepy.
Truputį creepy.

Fuck the system:

Kažkodėl labai ilgai žiūrisi šitas gif'as.
Kažkodėl labai ilgai žiūrisi šitas gif’as.

Čiuožykla:

Šita foto, kaip parašyta reddite, yra iš Izraelio. Kažkaip mažiausiai to tikėjausi.
Šita foto, kaip parašyta reddite, yra iš Izraelio. Kažkaip mažiausiai to tikėjausi.

Truputis įprasto amerikietiškojo KPŠ:

Keista žuvis.
Keista žuvis.

Čia kažkaip nesupratau ar tiesiog menas ar reali vieta iš realaus laikotarpio:

Lyg ir apie Mussolini...
Lyg ir apie Mussolini…

Tuo metu Pridnestvoėj:

Japonai! Tikriausiai japonai… Sugrįžo!

Vidinė kova su piktu rutuliu.
Vidinė kova su piktu rutuliu jumyse.

Čia kažką reklamuoja:

Burtai:

Rinkimų įkarščio video:

Čia keletas mados grožių iš čia:

Man labiausiai patinka išraiškos. Rūbai tai tokie frykiški, bet išraiškos tai dar keistesnės.
Man labiausiai patinka išraiškos. Rūbai tai tokie frykiški, bet išraiškos tai dar keistesnės.
So gay
So gay
So freaky. Kažkaip net užuodžiu stiprų pigų losiono po skutimosi kvapą.
So freaky. Kažkaip net užuodžiu stiprų pigų losiono po skutimosi kvapą (čia apie kairėje esančią kompoziciją).
O čia tai jau visur super gay.
O čia tai jau visur super gay. Tas kur dešinėje kompozicijoje, kur su triko: – Ką tik va taip va pirstelėjau! O kairėje, pirmame plane esančiam tai kažką skauda.
Šita man kažkaip net patinka. All natural.
Šita man kažkaip net patinka. All natural. Jokio feiko.

Namas šo:

Viena Gpliusietė išsikraustė neseniai į namą iš buto. Tai man atrodo, kad į tokį namą.
Viena Gpliusietė išsikraustė neseniai į namą iš buto. Tai man atrodo, kad į tokį namą.

Žiaurus elgesys su gyvūnais:

Primena Rožytę.
Primena Rožytę.

Gąsdina:

Gerai kad ir aš tą čelenžą dariau. Net palengvėjo kažkaip.
Gerai kad ir aš tą čelenžą dariau. Net palengvėjo kažkaip.

Pure evil:

Raudona spalva jai tinka.
Raudona spalva jai tinka.

What did just happened there?

Panašu, kad kažkas pikto ir žiauraus nutiko. Bet kas ir kodėl - neaišku.
Panašu, kad kažkas pikto ir žiauraus nutiko. Bet kas ir kodėl – neaišku.

Nesuprantu ką čia reklamuoja:

Kažkokie lašai. Pikti lašai.
Kažkokie lašai. Pikti lašai.
Ypač barškuolių...
Ypač barškuolių…
Šiuo atveju blogai jaučiuosi dėl to šuns.
Šiuo atveju blogai jaučiuosi dėl to šuns.
Su tuo užrašu viskas blogai.
Su tuo užrašu viskas blogai.
Čia taip Rusijoje po to kai uždraudė Latviškus šprotus.
Čia taip Rusijoje po to kai uždraudė Latviškus šprotus.
Rimtas menas.
Rimtas menas.

Musulmonių moterų maudymosi kostiumas:

Musulmonių moterų maudymosi kostiumas. I kind of now get it, you fetish-islam bastarts!
I kind of now get it, you fetish-islam bastarts!

O su visais youtūbais man taip gavosi, kad mano KPŠ rinkinyje prisikaupė daug video ir aš nebežinau kuriuos jau dėjau, o kurių dar nedėjau, tai visus čia dabar sudedu, o pleilistą prasivalysiu ir sekantį kartą jau nebesikartos gal.

Nors šitas tai nesikartoja. Šitą radau naujoje FB grupėje “Salomėja Neris”:

Man kokius šešis kartus norėjosi pareguliuoti kažką kompiuteryje, kol šitą žiūrėjau:

Čia užrodė ponas Skarolskis. Labai graži muzika:

Nežinau kas čia:

Japonės:

Waidoto KPŠ:

Jauni nerdai:

https://youtu.be/5ITftz_kbNs

Gaaarssoooo, garrrsooooo:

Svetima gėda:

Blogi dalykai:

Japonai:

Žymiosios Rusijos bitutės:

Šitas video jau lyg ir kartojasi:

O čia labai rimtas KPŠ. Matematinis. Kaip manote kokia “S” vertė: S=1+2+3+4+…∞? Ogi -1/12! 😀 Nu rimtai:

Bezdantis arklys:

Viena kirmėlė valgo slieką (kiek šlykštoka):

Šiek tiek įprasto KPŠ:

Dar:

Ir dar:

Kodėl niekas žmogui nepaaiškina?

Čia gal labiau tiktų į #pinternetus:

Tiesiog KPŠ:

Žmonės savo noru nori būti invalidais ir paralyžuotais:

Vat neatsimenu ar šitas jau buvo ar ne. Jei buvo, tai nepykit, lai būna pasikartoja:

Čia bus daug angliškų keiksmažodžių ir didelis KPŠ pabaigoje. Nežinau nei kaip nei kur jį radau:

Šitas man irgi matytas… Toks jausmas, kad per naujo kažką postinu. Bet va išpostinsiu viską ir tada ištrinsiu iš ten iš kur aš juos traukiu:

Some cartoon KPŠ:

Diiiidžiuuuulė krūva KPŠ:

Super excited:

Ne, nu tikrai jie man visi kažkur matyti. Čia gydoma migrena:

Padarom taip, aš čia sudedu visus youtūbus iš savo KPŠ playlisto ir ištrinu, sekantį kartą bus tik švieži:

O čia visai rimtas gal net ne KPŠ:

 

 

 

Kibersaugumas – cybersecurity #1

“Kai aš ateinu į Europos Parlamentą, aš išjungiu visas komunikacijas visuose savo įrenginiuose, nes jeigu to nepadarau, tai namie randu krūvas visokio SpyWare[1]” – pasakė vienas žmogus, kuris darė pranešimą Europos Parlamente. Tiksliau – kažkaip panašiai pasakė, nes čia mano laisvas vertimas.

Tai pasakęs žmogus yra Axel Arnbak iš Amsterdamo universiteto, o pranešimą jis darė ketvirtadienį seminare Europos Parlamente. Seminarą suorganizavo vienas iš ALDE narių, tai yra Antanas Guoga. Seminaro vaizdo ir garso įrašą galite pasižiūrėti ir jūs:

Cybersecurity: what’s the plan?

Ponia Hilde Vautmans (taip pat Europos Parlamento narė ir taip pat ALDE narė) kiek nustebusi paklausė pono Axel’io ką jai daryti, su jos iPad’u ir telefonu Europos Parlamente, nes jai šių įrenginių reikia darbui. Ir išties – ką daryti? Kodėl Europos Parlamente nesaugu ir ką daryti, kad būtų saugiau? Juk svarbu naudoti informacines technologijas savo kasdieninėje veikloje, nes kitaip būsime labai neefektyvūs.

Štai turime dilemą: mes norime informaciją apdoroti, saugoti ir perduoti naudojantis informacinėmis technologijomis (IT) ir užtikrinti jos saugumą vienu metu. Panašių dilemų turime ir kitur: keliuose mes norime greitai važiuoti ir būti saugiais vienu metu; ekonominiuose santykiuose norime turėti universalią vertės išraišką, tai yra pinigus ir norime, kad pinigai nebūtų padirbinėjami ar kitaip jais būtų sukčiaujama. Kelių ir pinigų suteiktos naudos panašios į IT suteiktas: greičiau ir efektyviau kuriame. Tačiau taip pat greičiau ir efektyviau sukčiaujama.

Čia yra ponios <a href=
Čia yra ponios Jelena Fedurko dilemų debesis. Panaudoju šį paveiksliuką kaip dilemų vizualizaciją.

Šiuolaikinės informacinės technologijos suteikia mums daug naudos, bet ir sukuria naujų problemų. Tos problemos yra kitokios, nei būdavo anksčiau. Toms problemoms valdyti turime turėti ir kitokias priemones, nei būdavo anksčiau. Fire fire with fire.

Taigi, ponas Axel poniai Hilde į jos klausimą ką jai daryti su jos iPad’u atsakė, jog užtektų naudoti bent jau duomenų šifravimą (encryption) perdavimo kanaluose (WiFi, LAN’e ir pan.). Taigi pagrindinės vietos, kuriose vykdomi nusikaltimai, yra būtent trpas tarp duomenų perdavimo šaltinio ir vartotojo – taip vadinamas middle-man (žmogus viduryje – tarpininkas). Seminaro dalyviai iš salės dar pridūrė, kad reikalinga laikytis bent jau minimalios saugumo higienos:

  • nenaudoti visur to paties slaptažodžio;
  • slaptažodžiai neturėtų būti metų laiko pavadinimas ar jūsų paties vardas;
  • nepalikinėti slaptažodžių užrašytų ant popieriuko po klaviatūra (Estijos atstovė papasakojo labai smagią istoriją apie tai, kaip teisėjai Estijoje taip laiko savuosius);
  • nepasitikėti kažkokio žmogaus usb atmintine, kurią jis taikosi įkišti į jūsų įrenginį ar duoda kaip savo vizitinę kortelę.

Čia dar prisiminiau patarimą, kuriuo galite pasinaudoti kurdami savo slaptažodžius. Čia dar vienas patarimas komikso forma:

Ten daug raidžių angliškuose žodžiuose, tai būtų gerai, kad mokėtumėte angliškai, o jei ne tai nu ką padarysi...
Ten daug raidžių angliškuose žodžiuose, tai būtų gerai, kad mokėtumėte angliškai, o jei ne, tai eikit į Delfi – ten irgi kažkas apie tai parašyta.

Taigi duomenis reikia šifruoti. Duomenų šaltinis (pvz. koks nors serveris kokiame nors saugiame hostinge – na pavyzdžiui Delfi serveris) yra sąlyginai saugus, nes apsaugotas saugiame pastate su apsaugom ir signalizacijom nuo fizinių piktavalių. Taip pat yra gan geros apsaugos nuo virtualių atakų. Vartotojas su savo įrenginiu gali būti sąlyginai saugiu, nes jį sunkiau surasti, o ir slaptažodžiai jo galbūt sudėtingi. O štai perdavimo kanalas yra mažiausiai saugus, nes jis ilgas ir visaip išsišakojęs. Duomenų perdavimas tarp įvairių įrenginių yra vykdomas naudojantis įvairiomis rekomendacijomis ir protokolais, kurie yra viešai žinomi – antraip skirtingų gamintojų skirtingi įrenginiai nesusikalbėtų.

Čia matome IP paketo struktūrą. T.y. duomenys perduodami labai aiškia ir griežta struktūra: kiekvienas bitas turi savo vietą, kiekvienas laukelis turi savo ilgį. Kiekvienas tinklo įrenginys žino šią struktūrą ir iššifruoja informaciją.
Čia matome IP paketo struktūrą. T.y. duomenys perduodami labai aiškia ir griežta struktūra: kiekvienas bitas turi savo vietą, kiekvienas laukelis turi savo ilgį. Kiekvienas tinklo įrenginys žino šią struktūrą ir iššifruoja informaciją. Šį labai iškalbingą paveiksliuką pasiskolinau iš kokio tai Essay Web

NSA ilgainiui (o gal trumpaniui) suprato, jog šitaip atvirai perduoti slaptą informaciją nesaugu. Statyti lygiagrečius tinklus, apsaugotus nuo įsilaužimų – brangu. Tai jie sugalvojo kaip naudotis viešu internetu saugiai – jie ėmė duomenis šifruoti. Prigalvojo visokių būdų. Bet tada dar sugalvojo, kad, jei žmonės ims naudoti sudėtingą kriptografiją (pvz. 128-bitų), tai jie negalės dešifruoti jos ir negalės suprasti kuo žmonės tarpusavyje keičiasi. Jie sugalvojo, kad tai yra nesaugu. Nesaugu leisti visiems saugiai keistis informacija. Tada prasidėjo šifrų karai (CryptoWars).

Šifravimo būdai vis tobulėja. Bet vis kas nors sugeba dešifruoti tuos šifrus. Ir kol kas nors nedešifruoja turimo geriausiojo – duomenis perduoti naudojantis naujausiais šifrais daug-maž saugu. Tačiau šifravimo panaudojimą lengva identifikuoti. Kai kurių šalių valstybės draudžia tai daryti ir koduotų pranešimų nepraleidžia:

Kaip veikia šifravimo cenzūra
Kaip veikia šifravimo cenzūra

Čia todėl, kad valdžia nori žinoti ką žmonės daro ir ką galvoja. Kad nedarytų visokių nesąmonių ir neprigalvotų visokių bjaurasčių apie valdžią.

Bet yra šiek tiek ir protingų žmonių, kurie sugalvoja išlaikyti tą pačią IP paketo struktūrą, o koduoti jau paties paketo viduje (šitą daiktą galite atsisiųsti ir susiinstaliuoti savo kompiuteriuose, jei norite):

HTTP duomenų paketas atrodo kaip paprastas, bet duomenys viduje gali būti visai net ne HTTP arba HTTP, tik šifruoti.  Šitą, manau, valdžia irgi gali išsaiškinti ir prigalvoti būdų kaip užblokuoti tokius paketus, bet tam reiktų analizuoti visus duomenis dar giliau, o tai užtruktų...
HTTP duomenų paketas atrodo kaip paprastas, bet duomenys viduje gali būti visai net ne HTTP arba HTTP, tik šifruoti. Šitą, manau, valdžia irgi gali išsaiškinti ir prigalvoti būdų kaip užblokuoti tokius paketus, bet tam reiktų analizuoti visus duomenis dar giliau, o tai užtruktų ir jau buvęs lėtas dėl cenzūros Internetas taps išvis vos panaudojamu. Na, kol neatsiras dar gudresnių žmonių su dar gudresniais sprendimais.

Galimybės šifruoti ir iššifruoti yra didelės. Tobulėjant technologijoms – tobulėja ir šifravimai bei dešifravimai. Sąlygotinai[2] saugiai galite jaustis, jeigu naudosite vėliausiai sukurtas šifravimo technologijas ir jeigu laikysitės bent jau minimalios kiber-hgienos:

  • visur naudosite sunkiai laužomus slaptažodžius (t.y. pakankamai ilgus ir sunkiai atspėjamus, bet jums nesunkiai įsimenamus);
  • slaptažodžių neužrašinėsite kur papuola ir nelaikysite kur vėlgi papuola;
  • neleisite sau kišti visokių nepatikrintų ir svetimų usb atmintinių;
  • kontroliuosite kokios programos turi veikti jūsų kompiuteryje, o kokios ne (a.k.a. naudosite Linux 😀 arba neinstaliuosite ko papuola į bet kurią OS);
  • turėsite pakankamai proto naudotis įvairiomis apsaugomis naršydami kokiuose nors seksualinės tematikos serveriuose ar siųsdamiesi informaciją P2P ar ir visais kitais protokolais
  • nesijungsite prie savo banko ar kitokių asmeninių resursų per viešą WiFi ryšį (banko atveju saugumo lygio analogija galėtų būti prašymas atsitiktinio praeivio nunešti keletą eurų į jūsų sąskaitą tarsi prašytumėte pažymėti talonėlį viešajame transporte)
  • ir panašiai.

.Matau, kad žodis po žodžio, sakinys po sakinio ir gaunasi jau visai toks tl;dr. Bet dar neparašiau apie autorines teises, žmonių teises bei apie teisininkus (kurie kuria ir vysto mūsų elgesio taisykles), incidentų kiekį bei svarbą ir skaidrumą, kyber-karus ir kyber-karius ir dar apie visokius įdomius dalykus, kuriuos išgirdau tame seminare arba kuriuos prisiminiau jį klausydamas/žiūrėdamas…

Bet apie tai bus kitą kartą.

____________________

[1] – SpyWare tai pažodžiui išvertus gautųsi “šnipų įranga”, o tai reiškia šnipinėjanti programinė įranga. Šnipinėjanti programinė įranga paprastai būna programos veikiančios įrenginiuose, kurių šeimininkai apie tai dažnai nežino. Tos programos būna įvairios ir jos daro įvairius dalykus (pavyzdžiui: vagia duomenis, registruoja, saugo irba perduoda įvesties/išvesties komponentų informaciją į ten, į kur nenorėtumėte, kad būtų perduodama ir panašiai).

[2]– Žodį “sąlyginai” man check-speller’is raudonai pabraukė ir pasiūlė šį žodį. Gal ir visai nieko ten tas žodis.

Komentuoti vėl galima!

Čia man ponas Darau Blė pranešė, kad mano blogo komentarų nustatymai varžo jo polėkį reikšti savo mintis komentaruose pas mane.

Ačiū, Darau, už tai, kad darai ir kad, blė, pranešei, nes aš ir toliau sau sėdėčiau ir galvočiau: “ale kaži kuode nekomentuoja niekas? Matyt labai gerai parašiau ir visi pritaria.”

Pasirodo gi, kad čia apsauga nuo spamerių buvo pas POPO uždėta. Ten kažkas su kažkokiais refereriais nesusireferirino. Tai dabar jau nelabai svarbu kas ten su tais referais, nes komentuoti vėl galima!

Jei turėjote veržatį savo minčių savy, o negalėjote pasilengvinti savo dalios čia pas mane, tai dabar jau galite.

Žodžiu – komentuokite. Nesivaržykite. Jei per daug nesivaržysite, tai nieko baisaus – aš pavaržysiu, jei reiks.

Seimas nusprendė įvesti Interneto cenzūrą – reikia Prezidentės veto

2015 gegužės 21 dieną Seimas nusprendė cenzūruoti Internetą. Tą dieną Seime buvo priimtas azartinių lošimų įstatymas. Pagal šį įstatymą Interneto paslaugos teikėjas privalės blokuoti savo vartotojams prieigas prie per Internetą pasiekiamų duomenų šaltinių. Blokuojamų duomenų šaltinių sąrašą pateiks lošimų priežiūros tarnyba.

Latvijoje jau tai veikia. Ir Latvijoje panašiu prašymu buvo užblokuota prieiga prie Reddit. Reddit, tai yra kaip feisbukas. Socialinis tinklas orientuotas į turinį, o ne į žmones. Tai yra totalus KPŠ, WTF ir DAFUQ vienu metu. Net jeigu Reddit papuolė čia netyčia. Daug kas gali netyčia papulti. Pavyzdžiui opozicijos informaciniai šaltiniai.

Seime susirinkę žmonės dauguma net nenutuokia apie ką jie čia tą įstatymą padarė (biudžeto ir finansų komiteto posėdžio garso įrašas, Seimo posėdžio, kuriame buvo priimtas įstatymas išvakarės):

Čia Seimo opozicija ir technologijose išmanantys žmonės mėgino įrodyti komitetui, kad jei jau nutarta kažkaip kažką blokuoti, tai būtų gerai bent jau priemones aprašyti, nes kitaip leidžiamas visiška savivalė ir į kažkokią tarnybą atiduodama neproporcinga galia. Nors pasiūlymas buvo komitete priimtas, šis niekaip neatsispindi Įstatyme!

Jei nepatingėjote peržiūrėti šio garso įrašo, tai tikriausiai susidarėte ir įspūdį apie tai ką žino ir ką galvoja apie Internetą kai kurie ponai Seimo nariai.

BET TAI DAR NE VISKAS!

🙂 Tas įstatymas ne tik įveda Interneto cenzūrą, bet dar tuo pačiu kuria išskirtines sąlygas esamiems azartinių lošimų organizatoriams, o naujiems sunkiai įveikiamus barjerus. Reikalas bjaurus. Skaidrumu net nekvepia.

Turime paskutinį šansą išvengti šios bjaurasties: Prezidentės veto. Prezidentė šio įstatymo dar nepasirašė. Padėkime Prezidentei apsispręsti ir pasirašykime šį kreipimąsi (spauskite ant paveiksliuko):

Spauskite ant paveiksliuko ir eikite į Lietuva 2.0 portalą. Įsiloginkite ir pasirašykite!
Spauskite ant paveiksliuko ir eikite į Lietuva 2.0 portalą. Įsiloginkite ir pasirašykite!

Lietuva 2.0 portalo darbuotojai dokumentą saugiai (pagal visus įsipareigojimus) su visais parašais perduos į Prezidentūrą.

Parašus renkame iki 2015 gegužės 28 dienos pabaigos

Atnaujinimus: parašų rinkimas pratęsiamas iki 2015 gegužės 31 dienos pabaigos.

___________________________________

O čia viso to kreipimosi copy/paste:

Prašymas

Dėl „Azartinių lošimo įstatymo“ veto

2015 gegužės 21d.

LR prezidentei Daliai Grybauskaitei

 

Prašome vetuoti 2015-05-21 LR Seimo rytiniame posėdyje priimto Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 4, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 8(1), 10(1), 10(2), 10(3) straipsniais ir antruoju(1) skirsniu ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIIP-2843(2)).

Prašoma Prezidentės atmesti šį įstatymą kaip antikonstitucinį, ginantį išskirtinai Lietuvos azartinių lošimų rinkoje jau įsitvirtinusias įmones. Įstatymas skatina teisinį nihilizmą:

  • azartinių lošimų pažeidimų apribojimo priemonės atveria kelią Interneto cenzūrai;
  • apriboja naujų rinkos dalyvių (tiek lietuviško tiek užsienietiško kapitalo) galimybes kurti nuotolinių azartinių žaidimų verslą;
  • apriboja Konstitucijos užtikrinamą teisę į konkurenciją, t.y. kuria išskirtines sąlygas jau esantiems būsimiems monopolistams.

81 straipsnyje įrašyti reikalavimai nepagrįsti jokia laisvos ir sveikos rinkos logika ir akivaizdžiai tarnauja tik jau įsitvirtinusiems patiems stambiausiems Lietuvos azartinių lošimų subjektams – tam, kad būtų gaunama nuotolinių (per Internetą) lošimų organizavimo licencija, reikia jau turėti (citata iš įstatymo):

ne mažiau kaip 5 fizinius totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų punktų, arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų ir teikiančios juose lošimo paslaugas, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. Bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų [4 mln. LT]. Jeigu licencijos organizuoti lošimus turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jis turi jas įsteigti per 2 metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos. Nuotolinius lošimus gali organizuoti atitinkamą licenciją ir leidimą gavęs užsienio bendrovės filialas Lietuvos Respublikoje, jeigu šį filialą įsteigęs juridinis asmuo atitinka šiame įstatyme nustatytus įstatinio kapitalo reikalavimus.“

Akivaizdu, kad nuotoliniams (per Internetą) lošimams organizuoti tikrai nėra būtini fiziniai lošimų punktai. Manome, kad už šių naujai azartinių lošimų įstatyme įrašomų reikalavimų slypi konkrečių privačių interesų protekcionizmas, kuris nėra naudingas LR laisvai rinkai ir teisei.

Tokie patys argumentai buvo išsakyti ir STT išvadoje (2012.07.09 ir taip pat vėliau papildomuose komentaruose 2015.03.24) parašyta (citata):

Priešingai, negu nurodo projekto rengėjai, reikalavimas šalia nuotolinių lošimų privalomai organizuoti tradicinius lošimus atitinkamame skaičiuje lošimų vietų, mūsų nuomone, dar labiau padidintų nelegalių lošimų internetu ar kitomis nuotolinio lošimo priemonėmis riziką, kadangi dėl jau perpildytos legalios tradicinių lošimų rinkos ir didelio pradinio kapitalo poreikio dalis potencialių lošimo organizatorių nebus suinteresuoti įteisinti savo veiklos. <…> Visiškai nesuprantama, kodėl siūloma nustatyti, kad nuotolinius lošimus turės teisę teikti tik tie lošimų organizatoriai, kurie organizuoja tradicinius lošimus, būtent Projekte nustatytame skaičiuje lošimų vietų: bent vienuose lošimo namuose (kazino) arba 5 statymo punktuose žirgų sporto totalizatoriui organizuoti; 10 lošimo automatų salonų; 20 lažybų arba 20 totalizatoriaus punktų <…>.Pagal Priežiūros tarnybos interneto puslapyje pateiktus duomenis[1] 2011 metais Lietuvoje buvo: 14 lošimo namų (kazino) (priklausančių 4 bendrovėms), 113 automatų salonų (priklausančių 7 bendrovėms) ir 187 lažybų punktai (priklausantys 4 bendrovėms).“

Taigi galima dar kartą daryti išvadą, kad kelios bendrovės rado būdų įkalbėti politikus, sutverti tokias sąlygas, kad naujokams į rinką ateiti nebebūtų įmanoma.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo ruožtu savo išvadose teigė (citata):

<…> kad organizuoti nuotolinius lošimus licencijos organizuoti lošimus turėtojas gali tik tuomet, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra įsteigęs ir teikia lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino), arba ne mažiau 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba ne mažiau 20 lažybų arba totalizatoriaus punktų. Ši norma ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, neaišku ar pakankamai pagrįstas ryšis tarp statymo punktų ar lošimo salonų arba namų atidarymo su nuotolinių lošimų organizatoriaus teikiamų paslaugų kokybės ar savo finansinių įsipareigojimų, kylančių iš nuotolinių lošimų organizavimo, užtikrinimu <…>.

 

Mes, pilietiškai nusiteikę asmenys, manome, kad nevetavus šio įstatymo ir įtvirtinus tik kelioms bendrovėms naudingas sąlygas, tiek valstybei, tiek jos piliečiams bus padaryta žala ir sudarytos prielaidos monopolijų kūrimuisi. Taip pat bus įteisinama Interneto cenzūra, bei pažeidžiamas tinklų neutralumo principas (reglamentuojamas ES teise).

Raginame šį įstatymą VETUOTI!

 

Teksto autorius ponas Nojus Vala.

F diagnozė

“F” – tai kodas žymintis psichikos sveikatos sutrikimus. Bene baisiausia diagnozė po kokio nors vėžio ar vienos kitos baisesnės ligos (pvz. va šitie NSFL). Nors, jei, pavyzdžiui, pasveiksta žmogus nuo vėžio ar kitokios baisios ligos, tai jis tampa valios, stiprybės ir kitokių gerų žodžių bei emocijų simboliu. Kaži ar taip galvojama, jei kas nors pasveiksta nuo psichikos ligos.

Kiekvienas iš mūsų savo gyvenime apturime daugybę psichologinių krizių. Vienos gilesnės, kitos lengvesnės. Didžiausias skirtumas tikriausiai yra tame kaip mes išeiname iš tų krizių: ar mus jos sustiprina, ar susilpnina, ar palaužia.

“Tai yra natūrali atranka” -sako vieni. “Mums jų nereikia” – dar priduria. Atseit patys kalti, kad palūžo. Bet kai kuriais atvejais gali būti, kad tie, kurie taip sako, tai gal tiesiog per daug paviršutiniškai žvelgia į problemas. Kaži ar negautų dar gilesnės patologijos, jei tikrai atidžiai imtų apie tai galvoti. Jei, žinoma, būtų pakankamai protingi, kad sugebėtų. Tokie, kaip, pavyzdžiui, Einšteinas.

O šiaip, nebūtina ta “F” diagnozė, kad sukeltum įtarimų. Užtenka pasakyt, jog buvai “Vasaros 5”. Justė užsiminė, kad jos vaikystėje pasiuntimas į Vasaros 5 yra baisiau už kokį nors pasiuntimą į Peru.

Tai va. Buvau Vasaros 5.  Vilniuje. Beje, aš kažkaip maniau, kad Vasaros 5 yra Naujojoje Vilnioje (man ši gyvenvietė irgi asocijuojasi su psichikos problemomis). Ogi pasirodo, kad Antakalnyje!

Kaip tyčia (gal visai ir tyčia) važiuojant į ten mašinos grotuve grojo štai šie:

Nuvažiavau kiek per anksti, tai turėjau progos pasivaikščioti po apylinkes. Nuostabi vieta. Bus keletas nuotraukų. Viena iš jų štai čia:

Štai toks namelis stūgso Vasaros gatvėje, Vilniuje.
Štai toks namelis stūgso Vasaros gatvėje, Vilniuje.

Pasivaikščiojęs nutariau palaukti kolegų blogerių prie įstaigos vartelių. Kolegų, kurie taip pat atsiliepė į kvietimą ir nutarė atvažiuoti į Vasaros 5. “Tiksli vieta – 7 korpusas, I aukštas, kavinė, kur gausim pusryčių” – taip buvo parašyta kvietime. Dar ten buvo parašyta, kad organizuoja tai mums Karilė Levickaitė iš VŠĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos”.

Atsistojau aš prie tų vartelių ir ėmiau laukti. Bet kuo ilgiau stoviniavau, tuo keisčiau jaučiausi. Vienas kitas žmogus įėjo, vienas kitas išėjo. Aš juos mačiau ir jie mane matė. Įėjau į teritoriją, nufotografavau planą, vėl nuėjau prie vartelių.

Teritorijoje griežtai draudžiama rūkyti šunis. Tai yra gan keista, kaip vėliau paaiškėjo. O vėliau paaiškėjo, kad yra ligų, kurių gydymas kelia nenumaldomą norą rūkyti ir žmonės rūko ir tą stabdyti beviltiška.
Teritorijoje griežtai draudžiama rūkyti šunis. Tai yra gan keista. Keista būtų net jei rūkyti būtų draudžiama tabaką. Ogi vėliau paaiškėjo, kad yra ligų, kurių gydymas kelia nenumaldomą norą rūkyti ir žmonės rūko, ir tą stabdyti beviltiška.

Stoviniuojant ėmė tai juokas, tai nejaukumo jausmas. Pats supratau, kad čia viską išsigalvoju, bet nejaukumo jausmo neatsikračiau. Nutariau palaukti automobilyje šalia vartelių. Nuėjęs ten pamačiau stoviniuojant porelę. Pagalvojau, kad gal čia kokie nors nepažįstami blogeriai. Paklausiau ar jie iš blogosferos elito ir ar laukia ekskursijos, kaip ir aš. Pasakė kad ne. Aš tada įlipau į automobilį – ten jaukiau. Porelė sėdo į savąjį ir išvažiavo.

Galų gale sulaukiau organizatorių, nuėjome į tą 7 korpusą ir prie labai skanaus kekso, pyrago, bei kavos ėmėme kalbėtis apie psichikos ligų problemas Lietuvoje.

Blogeriai pas psichikos sveikatos perspektyvas
Tas kur nugara į objektyvą – Adomas (Riedančios uolos), tada į kairę nuo Adomo – Justė (Enorca), už Justės Giedrė (Pilietinė žurnalistika), Karilė, o už Karilės Eglė – šio renginio organizatorės, šalia Eglės Dovilė (Nuo D’ai), Rokiškio nešiotojas-žmogus (Rokiškis), Rūta (VšĮ “Rastis” direktorė) ir tada Emilija (ji dakarė – ji žinanti).

Tiesiog puikiai pagrindinę problemą apie psichikos sveikatos stigmas, padėtį Lietuvoje ir perspektyvas surašė Emilija. Kaip ir Giedrė, kaip ir Justė. Aš tik gal dar pridursiu, jog panašiomis stigmomis apveltas ir problematiškas yra seksualinis švietimas Lietuvoje. Žodžiu su galvos, t.y. minčių problemomis tvarkytis nemokame. Bet perspektyvų yra. Jeigu tik psichikos sveikatos perspektyvoms pavyks įgyvendinti savo planus, jeigu tik sveikatos apsaugos ministerijoje atsiras protingų žmonių. Gal tokių kaip ponas Žilvinas Padaiga – sako, kad geras ministras buvo, net keista sako, nes šiaip tai darbietis. O geras jis tuo, kad jam vadovaujant, ministerija išleido dokumentą pavadinimu “Psichikos sveikatos strategija“. Strategija, sako specialistai – gera. Kiek ten to protingumo ponui Žilvinui prireikė šio dokumento pasirašymui šiaip jau neaišku, bet geri dalykai yra geri dalykai.

Problema, priduria specialistai, yra tos strategijos vykdymas. Pripuolama tai ten tai šen, kažką pagerina vienoj vietoj – kitoj. Jokio sistemiškumo, jokio fokusavimosi ar holistinio požiūrio.

Reikia, kad politika būtų kokybiškesnė. Reikia, kad politikai būtų kokybiškesni. Ne tokie, kurie, pavyzdžiui sako “apsmurtinta moteris” (real stori). Ir daktarų reikia, kurie naudotųsi daugiau savo didelėmis galvomis, o ne aklai vykdytų komandinį darbą (sakoma, kad “komandinis darbas” dabar suprantamas taip: duodama komanda ir komanda yra vykdoma).

Reikia, kad funkcionieriai, kurie dangstosi užpakalius popieriais išeitų. Tiesiog išeitų. Tokie, kurie jų darbo kritiką priima kaip asmeninius įžeidimus: iniciatyviems žmonėms, kurie priverčia juos dirbti, viešai žemina – šitaip, mat, keršija (dar viena real stori, aišku girdėta vienos pusės, bet aš ja kažkodėl tikiu).

Dar buvo paminėta JTO “neįgaliųjų asmenų konvencija”, kurią ratifikavo ir Lietuva (berods 2006). Ką ratifikavo funkcionieriai nelabai tesuprato. Dabar jiems reikia teikti ataskaitas. Ir jie jas teikia. Ir tos ataskaitos gan gražios ir tvarkingos. Bet JTO priima ir taip vadinamas “šešėlines ataskaitas”, kurias rašo nevyriausybinės organizacijos.  Tada lygina. Tai va šios dvi Lietuvos ataskaitos gan stipriai skirsis. Bent jau aš taip supratau.

Grįžtant prie F-diagnozės prisiminiau dar vieną svarbų dalyką apie psichikos sveikatos problemas: žmonės bijo šios diagnozės. Bijo taip, kad atidėlioja problemos sprendimą kiek gali. Atidėlioja iki tada, kai jau būna per vėlu. Daugeliu atveju kraštutinių bėdų, kai žmogus šlaistosi, ką nors žaloja ir šitaip gąsdina aplinkinius, galima išvengti. Psichologė minėjo, jog tokia kraštutinė būklė neatsitinka staiga. Visada būna simptomai, kuriuos profesionalai pastebėtų, jei tik žiūrėtų. Ir padėtų efektyviau, jei tik laiku pamatytų.

Save laikau gan progresyviu šiuo požiūriu, bet man buvo keista ir baisoka stovėti prie šios įstaigos vartelių. Aš turiu tą stigmą. Man gėda. Bet šis vizitas Vasaros 5 man padėjo. Tikiuosi, kad padės (o nepakenks) ir jums, jei tik teks ten kada nors apsilankyti.

Pabaigai dar šiek tiek nuotraukų, kurias padariau vaikštinėdamas apylinkėse, kol laukiau kolegų blogerių.

Išlaužtas tvoros strypas ir takelis.
Išlaužtas tvoros strypas ir takelis.
Šiame pastate ant kalnelio laikomi agresyvūs ligoniai. Emilija užsiminė, kad ten baisokas interjeras. Ten baisu būtų būti net jei pastatas tuščias būtų.
Šiame pastate ant kalnelio laikomi agresyvūs ligoniai. Emilija užsiminė, kad ten baisokas interjeras. Ten baisu būtų būti net jei pastatas tuščias būtų.
O čia to kalnelio papėdėje baltas namelis stovi. Kas ten - nežinau.
O čia to kalnelio papėdėje baltas namelis stovi. Kas ten – nežinau.

Čia bevaikščiodamas rajonu supratau, kad jis ryte labai ramus:

Na ir visai pabaigai Adomo užrekomenduotas Patton’o solo, kuris dainavo ir kartu su “Naked City”:

Kas yra Internetas

Čia man toptelėjo viena mintis dalyvaujant G+ diskusijose. O ta mintis yra apie tai, jog mes gan skirtingai įsivaizduojame kas yra Internetas.

Ką jums reiškia šis žodis?

Kas tai?

Ar tai kačiukai jūsų naršyklės lange? Ar tai socialinio tinklo svetainės? Gal filmai ar serialai? Kas?

Kaip manote, kaip Lietuvos politikai supranta Internetą?

Pakalbėkime.

Prieš keletą metų rašydamas apie anoniminį balsavimą internete nupaišiau baisų paveiksliuką. Tą paveiksliuką įdėjau ir čia (žr. žemiau). Ten matome žmones, kurie žiūri į savo ekranus, tauškina mygykles ir klapsi ekrano žymeklio sektuvais (nuo žodžio “sekti”). Ekranai, mygyklės beigi ekrano žymeklio sektuvai yra analoginės išvesties terminalai. Analoginės, nes žmonės dekoduoja tik analoginę informaciją. Šiuo atveju ekranuose mes savo akimis registruojame aukšto dažnio elektromagnetinę spinduliuotę, o ausimis registruojame virpančia membrana per dujas pereinančius jau kur kas žemesnio dažnio virpesius.

Kairėje viršuje yra informacijos siuntėjas, o dešinėje viršuje – gavėjas.
Kairėje viršuje yra informacijos siuntėjas, o dešinėje viršuje – gavėjas.

Žemyn nuo žmonių rodyklėmis parodyta informacijos tekėjimo kryptis. Informacija čia yra skaitmenizuota, nes šitokią ją mes mokame labiau suoptimizuoti, užkoduoti, suspausti ir perduoti.  Skaitmenizacija[1] yra nuostabus išradimas: nors ir prarandame dalį analoginės informacijos, bet mes sugebame išlaikyti didžiąją jos dalį, kurią sugebame dekoduoti savo žmogiškaisiais jausmais.

Linijos nuo žmonių iki debesėlio yra prieiga prie Interneto. Tame paveikslėlyje (ties viduriu) mes dar matome piktą nelegalių azartinių lošimų organizatorių, kurio pikti troliai ignoruoja Lietuvos įstatymus ir vis viena neša savo šlykščius azartinius lošimus į tyrą it Jėzus Internetą. Tas tyrumas it Jėzaus – ne mano sugalvotas, bet man pasirodęs kaip itin ženkliškas požymis.  Anksčiau kažkaip prasprūsdavo pro akis ar ausis tokie epitetai kaip “blogas Internetas”, “gilus Internetas” ar panašiai. Mes suteikėme epitetus, kurie apibrėžia tam tikras savybes, bet mes nepastebime, kaip tie epitetai ima gyventi savo gyvenimus. Nutinka taip, kad kitiems žmonėms tie epitetai apibrėžia ir suteikia jau kitas to daikto savybes, kuriomis šie net nepasižymi[2].

To labai geras pavyzdys yra pinigai. Pinigai gi yra universalus vertės matas, kuris apibrėžia vertės kiekį ir tuo pačiu pats yra vertė, kurią galima iškeisti į analogišką (arba ne) vertę. Žmonės taip pat sugalvoja apibrėžti kai kurias pinigų savybes ir tada atsiranda tokios sąvokos kaip nešvarūs pinigai, pinigų plovimas ir panašiai. Pinigai apskritai yra abstrakti sąvoka (nežiūrint to, kad turi realias išraiškas: banknotus ir monetas), bet žmonės tai pamiršta. Kai kurie net patys to nepastebėdami išreiškia savo jausmus pinigų atžvilgiu. Tada apskritai  pameta supratimą kas yra tie pinigai ir gaunasi toks visiškas KPŠ. Man atrodo, jog labai panašus KPŠ žmonėms dabar darosi ir su požiūriu bei santykiu į Internetą.

Internetas tai jums ne kačiukai jūsų naršyklės lange. Ir ne filmai, kuriuos galimai galite atsisiųsti. Ir ne feisbukas (ar kiti socialiniai tinklai).

Pas jus kompiuterio darbalaukyje nėra interneto ikonėlės. Ir Interneto į savo kompiuteryje negalite atsisiųsti.  Google paieškos langas jūsų naršyklėje irgi nėra Internetas. Šiaip jau netgi “naršymas internete” yra nekorektiška sąvoka.

Mes naršome turinį PER INTERNETĄ. Socialinio tinklo serverius pasiekiame PER INTERNETĄ. Ir mobiliojo ryšio operatoriui atsiskaitote ne už Interneto kiekį, o už duomenų kiekį, kurį atsisiunčiate PER INTERNETĄ. Google paieškos langas jūsų naršyklėje atsidaro tik todėl, kad PER INTERNETĄ gavote duomenų paketus, kuriuos jūsų naršyklė dekodavo ir pateikė jums analoginiu aukšto dažnio elektromagnetinės spinduliuotės būdu per ekraną.

Šitoje labai tikslioje diagramoje matome kur yra internetas ir kur nėra internetas.
Šitoje labai tikslioje diagramoje matome kur yra internetas ir kur nėra internetas.

Internetas tai galimybė pasiekti turinį. Internetas tai įvairiais būdais tarpusavyje sujungti įvairūs duomenų perdavimo tinklai. Tie tinklai būna šviesolaidiniai, variniai, radiorėliniai (per antenas oru eina). Tie tinklai tarpusavyje “susikalba”, nes yra standartizuoti “kalbėjimosi” protokolai.

Taigi, Internetas tai pat yra abstrakti sąvoka. Nors jį sudaro labai neabstrakčios perdavimo linijos, maršrutizatoriai, komutatoriai, keitikliai ir kitoks biesas. Internetas tai vertė. Vertė, kurią gauname apsikeisdami informacija ir žiniomis, kurią galima kurti, saugoti, pasiekti. Vieni dalykai Internetą kaip vertę didina – kiti mažina. Štai, pavyzdžiui, cenzūra – mažina. O jeigu jau nusprendžiame cenzūruoti, tai pažiūrėkime ar ta cenzūros sukurta vertė didesnė, už tą, kurią praradome. Ir dar pažiūrėkime kas gauna naudą, o kas nuostolius.

Internetas vystėsi iš apačios į viršų, todėl jis toks geras ir svarbus. Todėl valdininkams jis dažnai iškrenta iš konteksto – todėl jie nežino kaip elgtis su Internetu. Tai galioja ypač tiems, kurie nesupranta kas tai per daiktas ir kur jo vertė. Žmonėms, kurie spausdinasi e-mail’us vien tam, kad juos perskaitytų, kurie eina į banką mokėti mokesčius “tie Internetai” tokie patys, kaip kiaulėms debesys. Ir tie kiaulės savo iniciatyvų srautu visaip mėgina tuos debesis apdergti.

Baisieji azartiniai lošimai

Tie raudoni yra kontrolės taškai
Tie raudoni yra kontrolės taškai

Aptarkime aukščiau nupaišytus kontrolės taškus.

4 taškas

Bene lengviausiai iš visų nupaišytų realizuojamas ir tuo pačiu efektyviausias. Sakykime, kad koks nors pačio geriausio socialinio tinklo kūrėjas sugalvoja, kad jo nuostabus soc. tinklas jam atsibodo ir jis nepasitaręs su savo advokatu sugalvoja atidaryti azartinių lošimų svetainę (čia tik prielaida tokia). Surasti tokį serverį ir jį išjungti bei nubausti jo savininką (ar bent jau atjungti prieigą prie Interneto) – lengva, nes visa infrastruktūra vienos šalies jurisdikcijoje.

Nebent piktasis serverio savininkas įsirengtų kokius nors proxius kitų šalių jurisdikcijose ir darytų ten visokius VPN tunelius, bet šitaip piktajam nusikaltėliui kaštai didėja gan greitai ir toks projektas tikriausiai neatsipirktų.

2 taškas

Čia atrodytų irgi paprasta. Bet iš tiesų tai nelabai. Vartotojas (a.k.a. “USER”) gali būti ir protingesnis, nei atrodo ir gali mokėti naudotis visokiais proxiais, VPN tuneliais ir kitais baisiais žodžiais – pasislėps taip, kad nerasi. Bet yra tikimybė, kad padarys klaidą ar dvi ir tada jį dėdė policininkas galės nustverti už čiuprynos ir tada vartotojas galimai turės tokią išraišką, kurią mano talentinga ranka nupiešė.

1 taškas

Čia viskas sudėtinga ir viskas brangu. Nors ir nereiktų gaudyti userio su jo visais VPN tuneliais, proxiais ir kitais baisiais žodžiais, bet reiktų dirbti su didžiuliais duomenų kiekiais, įrengti krūvą įrenginių ir dar turėti specifinių žinių personalo.

Žodžiu, brangu ir neapsimoka. Bent jau normaliems žmonėms neapsimoka. Kokioms nors siauroms interesų grupėms gal ir apsimoka.

3 taškas

Čia būtų taip pat lengva kaip ir 4 taškas, jei tik ne kitos šalies jurisdikcija. Beeeet mes esame Europos Sąjungoje ir tai yra labai COOL, nes mes tada galime susitarti (ar bent jau bandyti) su ES biurokratais ir priversti kitos šalies jurisdikciją vykdyti mūsų prašymus. Šis būdas sunkokas, reikalauja aukštos politinės kultūros, diplomatijos, politikų darbo ir panašiai. Žodžių tokių dalykų, apie kuriuos retai galvojame matydami Lietuvos politikus (ja-ja ką tik pliaukštelėjau sau antausį).

Išvados

Aš čia svarsčiau ar tik nepasinaudojus man dilemų sprendikliu ir ar nepamėginus man šios dilemos dėl cenzūravimo ar necenzūravimo ten paspręst. Bet man nesigavo:

Žodžiu nesigavo
Žodžiu nesigavo

Gal bendras tikslas negeras? Gal reikėjo užrašyti “Pinigai į biudžetą”? Bet tai kam tie pinigai biudžete? Gal tam, kad mes būtumėm laimingesni? Ne?

 

Internetas tai nėra kompiuteris, duomenys ar perdavimo linijos, ar serveriai, ar kiti duomenų perdavimo tinklo elementai. Internetas – abstrakti sąvoka. Tai vertė, kuri sukuriama sujungiant įvairius pasaulyje esančius duomenų perdavimo tinklus į vieną visumą.

Kuo daugiau tinklų apjungiame ir kuo daugiau informacijos galime pasiekti per Internetą – tuo Interneto vertė didesnė. Ir vertė ne kažkam kitam, o jums. Jums visiems, man ir kiekvienam atskirai.

Kuo daugiau visokių apribojimų – tuo mažiau informacijos galėsime pasiekti – tuo Interneto vertė bus mažesnė. Man, tau – visiems.

___________________

[1]– – Ta skaitmenizacija nuostabi dar ir tuo, kad gan stipriai pakeitė daugybę dalykų (a.k.a. pastūmė paradigmą). Dabar mes galime perduoti analoginę informaciją per daug trumpesnį laiką, negu galime savo žmogiškaisiais jutikliais dekoduoti. Tai yra, tam, kad perduotumėm 1.5 val. trukmės filmą, mums reikia ne 1.5 valandos, o pavyzdžiui – 5 sekundžių. Mes savo delniniame kompiuteryje, kelių gigabitų talpoje galime turėti tiek teksto, kad fiziškai nesugebėtumėm perskaityti per visą savo gyvenimą (čia mano hipotezė – tingiu tikrinti; reiktų paimti vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę ir pamatuoti kiek raidžių per laiko tarpą maksimaliai gali dekoduoti). Informacinės technologijos pakeitė daugiau negu mes galime taip iš karto identifikuoti.

[2]– Daug kas mėgsta naudoti visokias analogijas kalbėdami apie Internetą – lygina su kitais apčiuopiamesniais daiktais. Tačiau tokios analogijos čia beveik visada netinka ir įneša tik daugiau sumaišties. Vienas palygina Internetą su keliu, kuriuo važiuojame, oponentas tuoj ima kokį nors pavyzdį iš baudžiamojo kodekso, kur koks nors piktas žmogus iš kito žmogaus ką nors atima… Žodžiu, prasideda analogijų mūšis, kuris baigiasi totalia abiejų pusių frustracija, o esmė jau seniai užmiršta.

Valdžia nori uždrausti Internetą!

Valdžia nori uždrausti Internetą – vietoje jo duos jums Чебурашка-СЕТЬ (Čeburaška-tinklas).

Biudžeto ir finansų komitetas teikia Seimui įstatymo projektą, pagal kurį  interneto paslaugų tiekėjai privalės sekti kiekvieną savo klientą ir blokuoti interneto adresus esančius “juodajame sąraše”.

 

Tai yra biurokratinio valdiško interneto vizualizacija.
Tai yra biurokratinio valdiško interneto vizualizacija.

O čia yra paprasto vartotojo kompiuteris toks, kokį idealiu mato Seimo biudžeto ir finansų komitete:

Taigi šitas pats komitetas nusprendė, jog teiks Seimo balsavimui antradienį įstatymo projektą, kuriame numatoma įpareigoti interneto ryšio tiekėjams[1] sekti savo klientus ir žiūrėti, kad jie nelandžiotų į juodajame sąraše esančias Interneto vietas. Oficiali priežastis – lošimų internete reguliavimas. Įstatymu norima uždrausti visus azartinius lošimus, kurie yra neregistruoti Lietuvoje.

Komisijos pirmininkas labai entuziastingai agitavo komitete balsuoti už šį projektą.
Dr. pirmininkas labai entuziastingai agitavo komitete balsuoti už šį projektą.

Antai Rusijoje yra įstatymas, pagal kurį žmonės, norėdami rašyti blogą internete, turi užsiregistruoti pas valdžią kažkur. Nesu tikras, bet man atrodo, jog jie remiasi vaikų apsaugos nuo pedofilijos Internete įstatymu.

- Mušk blogerį! - šaukia čeburaškos.
– Mušk blogerį! – šaukia čeburaškos.

Taip. Panašiai daroma Rusijoje, Kinijoje, Turkijoje… Ką Rusija galvoja apie internetą jau rašiau. Kinijoje uždraustas youtūbas, feisbukas ir dar daugybė visko. Turkijoje buvo uždraustas Twiter’is, tai žmonės ėmė užrašinėti ant sienų alternatyvių DNS paslaugų adresus (ačiū Dominykui už parodymą):

Žmonės užrašė kaip susikonfigūruoti savo DNS, kad pasiektų Twiterį.
Žmonės užrašė kaip susikonfigūruoti savo DNS, kad pasiektų Twiterį. Ir to, kaip supratau, užtenka apeiti Turkijos valdžios uždėtus apribojimus.

Panašus internetinių lošimų apribojimo įstatymas yra priimtas Latvijoje ir Estijoje.

Estijoje uždraudžiamas DNS’as (t.y. neleidžiama atidaryti žmogui draugiško adreso pavadinimo, o IP adresą – prašom). Paversti žmogui draugišką interneto adresą į IP adresą visiškai paprasta. Yra netgi vietų Internete, kur tai gali padaryti bet kuris žmogus.

Latvijoje yra sudėtingesnė apsauga, bet lošimų firmos tiesiog kaitalioja IP adresus.

Prieš kažkiek laiko Lietuvoje buvo sugalvota bausti ne tik prostitutes už prostituciją, bet ir jų klientus. Tai šiek tiek skiriasi nuo lošimų internete ribojimo, bet analogija tinka tuo, jog baudžiamos abi pusės: paslaugų tiekėjas ir klientas. Įsivaizduokite, kad valdžia priima įstatymą, priverčiantį jus nešioti sekimo įrenginį visą parą 7 dienas per savaitę už jūsų darbdavio arba tėvų lėšas, nes jūs galite pasinaudoti prostitucijos paslaugomis. Ir jeigu jūs netyčia pateksite į pastatą (pavyzdžiui, kokią nors užsienio šalies ambasadą), kuriame įtariamai užsiimama prostitucija – jūs būsite nubaustas(-a) ir negalėsite į tą pastatą niekada daugiau patekti.

Ką dabar daryt?

Galime parašyti kiekvienam Seimo nariui kurį žinote arba kuris kandidatavo jūsų vienmandatėje apylinkėje laišką (išsiųskite ir kitiems – kuo daugiau, tuo geriau):

Čia sąmoningai neįrašiau pašto adresą. Bet prieš išsiųsdamas aš jį įrašiau.
Čia sąmoningai neįrašiau pašto adresą. Bet prieš išsiųsdamas aš jį įrašiau.

Čia yra tekstas, kuriuo laisvai galite naudotis ir jūs:

Gerb. p. Seimo nary,

Esu vienmandatės apylinkės (kurioje jūs buvote renkamas į Seimą) gyventojas. Rašau jums dėl man svarbios problemos.

Biudžeto ir finansų komitetas 2015-05-06 nusprendė Seimui teikti įstatymo projektą dėl internetinių lošimų.

Šiuo įstatymu interneto paslaugų tiekėjai būtų įpareigoti sekti kiekvieną savo klientą ir blokuoti jiems prieigas prie nurodytų interneto adresų.

Tai labai blogas sprendimas, nes:
1. Panašūs apribojimai priimti Latvijoje ir Estijoje neveikia (apsaugų apėjimai paprasti ir plačiai naudojami). Tokie apribojimai tiesiog neveikia.
2. Veiksnūs interneto vartotojų apribojimai yra labai brangūs (interneto paslaugų tiekėjai nebus suinteresuoti investuoti savo pinigus)
3. Toks reguliavimas yra pažeidžiantis asmens laisves. Tai yra landa totalitarizmo įsigalėjimui ir cenzūrai.

Jei jums svarbi demokratija ir laisvė – nepriimkite šio įstatymo jau ateinantį antradienį (2015-05-12)!

Tą reikia padaryti iki antradienio. Antradienį numatytas Seimo posėdis, kurio metu bus svarstomas šis įstatymo projektas:

Paspauskit ir jums atsidarys excelis.
Paspauskit ir jums atsidarys excelis.

Turime parodyti savo išrinktiesiems, jog mums svarbu.

 

_____________________________________

[1]– aš esu vieno iš Lietuvos ISP darbuotojas.