Savo 36 schemoje pasakojau apie Vilniaus miesto tarybos koalicijas per balsavimus. Tai yra, paimame mano mylimą Gephi ir sudėliojame balsuotojus į vieną žemėlapį. Balsuotojai pasiskirsto taip, kad už tuos pačius klausimus balsavę žmonės atsiduria daug maž toje pačioje vietoje 2D erdvėje. Ir tie žmonės susidėlioja daug maž taip, kokios frakcijos/koalicijos yra.
Tai dabar aš padariau lygiai tą patį, tik duomenų dabar turime truputį daugiau lyginant su praėjusiu kartu. Tuo pačiu pasitikriname ar pasikeitė kas ar ne ir jei pasikeitė tai kaip.
Čia yra visų balsavimų “UŽ” žemėlapis, kur skaičiukai yra klausimų ID, o linijos reiškia, kad tas žmogus už tą klausimą balsavo (kuo burbulas didesnis – tuo daugiau tas tarybos narys balsavo “UŽ”):
Čia įdedu tą paveiksliuką tik todėl, kad jis gražus.
O čia yra paveiksliukas paaiškinantis ką reiškia vietos (spalvos, kaip jau tikiuosi spėjote suprasti, yra frakcijos):
Aš tikriausiai jau įgrisau jums su savo rinkiminėm schemom. Bet va vieną dar sugalvojau čia įdėti. Vėliau mėginsiu ką nors dvasingesnio parašyti. Gal net kas gausis.
O čia dabar bus mano paties sugalvotas ir jau beveik standartizuotas metodas, parodantis pokyčių Seimo rinkimų sąraše mastą. O tas mastas, savo ruožtu, galbūt atsitiktinai visai koreliuoja su galutiniais rinkimų rezultatais.
O rinkiminis sąrašas, žinia, yra viena karščiausių temų partijos viduje ir taip pat gan gausiai aptarinėjama viešojoje erdvėje. Gerą sąrašą sudaryti nelengva: jis gan svarbus rinkėjams, todėl partija turi suprasti ką rinkėjai galvoja; sąrašas tai pat svarbus kandidatams, todėl jie daro tokią savotišką rinkiminę kampaniją partijos viduje. Tos vidinės kampanijos būna įvairios: nuo kokių nors straipsnių rašymo vidiniuose portaluose ar emeilų siuntinėjimo iki visokių intrigų schemų kūrimo. Suvaldyti visą šį procesą tikrai nelengva.
Nepasakosiu labai čia daug, o tiesiog reikia galų gale kažką į blogą parašyti. Užteks tiesiog šiaip sau į soc. tinklus paveiksliukus šarinti.
Na, tik užsiminsiu, kad buvau Vienoje ir ten išgirdau tokį žodį “Tableau”. Tai labai smagus žaislas – ypač, kai VRK atvėrę savo duomenis patogesniu būdu, nei buvo iki šiol.
Čia bus keletas dot-plot’ų apie amžių grupes registruotas balsuoti ir realiai balsavusias apygardų smulkumu.
Labai panašiu pavadinimu postą parašiau prieš keturis metus. Tai dabar reikia panašų parašyti vėl.
Tai štai: aš esu Skirmantas Tumelis ir esu kandidatas į Seimo narius. Mane iškėlė Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis. O iškėlė, nes esu tos partijos narys nuo 2012 vasaros. Ir ne vien dėl to iškėlė. Iškėlė ir dėl to, kad esu labai geras žmOOOgus, nes moku tą ir aną, o padariau jau šį bei tą.
Žmonės sako, kad politika yra purvinas reikalas.O ką jūs galvojate apie politiką ar apie politikus? Kokios emocijos vyrauja, jei apie tai pagalvojate?
Ar pats(-i) galėtumėte tapti politiku(-e)?
Kaip manote, kokių savybių tam reikia?
Aš štai sakau, kad tapti politiku nesunku. Užtenka vidutinio intelekto. Dar reikia emocinio intelekto, arba kitaip – jausti žmonių nuotaikas ir mokėti malti liežuviu. Paskui dar reikia darbštumo ir gebėjimo bendrauti. Dar reiktų kokio nors nuolatinio pajamų šaltinio – bent jau pradžioje.
Daugiau net nesugalvoju ko reiktų pradedančiam politikui.
Tačiau geram politikui reikėtų daugiau. Savo minimaliąją kartelę antai siūlo Andrius Tapinas:
Partijoje turime naujienraštį. Tokį turi ir Vilniaus skyrius. Į ten straipsnius parašo tai vienas, tai kitas partijos narys. Vieni daugiau rašo – kiti mažiau. Kaip ir pas visus.
Tai štai, pasiūlė ir man parašyti savaitės apžvalgą. Su sąlyga, kad tą naujienraštį gauna ne visi mano blogo skaitytojai, tai jums irgi ją pacopy/pastin’u. Viską ten adresuoju partiečiams. Nenoriu to taisyti, tad apsimeskite, kad ir jūs partiečiai 😀
***
Pastarosios savaitės kaip niekada gausios įvykių ir emocijų. Dalyvavimo korupcinėse schemose galimai įtarimai krito ant Eligijaus Masiulio. Tada pasiutusios polkos šokiui žiniasklaida pakvietė Antaną. Tai davė garo!
Polka baigėsi. Prasidėjo kintančio tempo kontemporaris, kurio choreografiją rašo prokuratūra.
Lyg tyčia tą savaitę vyko šiuolaikinio šokio festivalis “Naujasis Baltijos šokis”. Tarp kitko, šio festivalio direktorius ir pagrindinis organizatorius – liberalų frakcijos narys Vilniaus miesto savivaldybėje Audronis Imbrasas gavo itin aukštą apdovanojimą iš kultūros ministro už savo darbą. Poroje šio festivalio spektaklių ir pats buvau: neabejotinos žvaigždės (puikavosi visuose renginio plakatuose ir posteriuose) štai šie kanadiečiai:
Apleidau aš jus, mano brangieji blogo skaitytojai. Bet ne dėl to, kad nenorėčiau čia jums parašyti ką nors įdomaus, o dėl to, kad nepavyksta man čia parašyti. Bet aš taisysiuosi. Dažniau papostinsiu. Ir tikiuosi ką nors įdomaus.
O čia apie dumblą. Tą dumblą, kuris susidaro, iš mūsų atliekų, kurias mes pilame į kriaukles ar į klozetus. Esu aplinkosaugos ir energetikos komiteto Vilniaus miesto savivaldybėje narys. Tai politinė institucija, kurioje politikai sprendžia, žinoma, aplinkosaugines ir energetines problemas. Taip pat išklauso pranešėjų pristatančių dalykus, teikia pasiūlymus ir paskui balsuoja. Aušrinė, komiteto pirmininkė sugalvojo puikią iniciatyvą: aplankyti įmones, kurios susijusios su aplinkosauga ir energetika. Buvome jau Vilniaus Energijoje, paskui Vilniaus Vandenyse. O dabar, štai, nuvažiavome į Vilniaus miesto nuotekų valyklą:
Prieš tampant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu nežinojau koks tiksliai tas tarybos nario darbas ir kaip jį reiks dirbti. Turėjau tik bendrą supratimą apie tai, kad turėsiu spręsti įvairias svarbias miestui problemas. Savo sprendimais turėsiu padėti miesto administracijai tvarkytis ūkiškiau, kokybiškiau, teikti paslaugas gyventojams greičiau ir patogiau.
Kaip tiksliai tą darysiu nežinojau.
Pirmieji posėdžiai buvo intensyvūs ir įdomūs. Ypač pirmasis. Paskui užgriuvo rutina: krūva visokių dokumentų/ataskaitų/posėdžių ir panašių dalykų. Vis dar ieškau sprendimų kaip galėčiau savo darbą atlikti efektyviau ir kokybiškiau.
Taip pat svarsčiau ką galėčiau parašyti apie darbą taryboje. Antai ponia Aušra Maldeikienė nesicackindama nuo pat pradžių ėmė rašyti savo įspūdžius ir visokias refleksijas. Man dar buvo kiek per daug nežinomųjų, kad galėčiau apie tai rašyti. Jų jau gerokai mažiau šiandien. Audžiu mintį jau pradėti panašią seriją šiame bloge. Dar kol kas koncepcijos nesugalvojau, o kopijuoti kol kas nenoriu.
Praėjusį šeštadienį įvyko mano partijos suvažiavimas. Suvažiavimo metu buvo išrinktas tas pats partijos pirmininkas, šiek tiek kitokia valdyba, etikos ir kontrolės komisijos.
Taip pat buvo suformuotas šešėlinis ministrų kabinetas, viską transliavo Delfi ir nuotaika buvo visų ten pozityvi.
Su sąlyga, kad balsuojama buvo internetu (kiekvienas delegatas gavo po vartotojo vardą ir slaptažodį), tai padariau analizių šiek tiek.
Būčiau tikriausiai kokių nors analizių pasidaręs ne tokių įdomių, jeigu ne Antanas Guoga. Jis gi iššoko paskutinę sekundę į partijos pirmininko rinkimus ir gavo ~21 procentą balsų. Visokie gandai sklinda apie tą išstojimą. Galbūt ši mano analizė paneigs didžiąją dalį jų. Arba patvirtins.
Taigi, štai jums excelio paveiksliukai:
Eligijaus Masiulio rinkėjų balsai į partijos valdybą.
Visai koreliuoja ir su Antano Guogos rinkėjų nuomone – matosi tik keletas išsišokėlių. Antanas, žinoma, pats didžiausias iš jų. Įdomūs ir Editos Rudelienės bei Marijaus Kaukėno pilvai. Eligijui įdomiausi turėtų būti.
Čia tas pats tik atvirkščiai:
Čia Antano Guogos rinkėjai štai šitaip reitingavo.
Čia ant Eligijaus Masiulio skalės matome daugiau pilvų. Galimai tie kandidatai kažkuo turėtų būti įdomūs Antanui.
Dar mes turime avatokį dalyką:
Surūšiuota pagal skirtingų rinkėjų balsų skirtumą.
Na, čia pilvai, bangelės… Nieko itin įdomaus nematau.
O štai čia yra palyginamoji analizė. T.y. pažiūrėjau ką į valdybą išrinktų Antano Guogos rinkėjai ir kaip tai skirtųsi nuo Eligijaus Masiulio rinkėjų nuomonės:
Ką į valdybą renka skirtingų partijos pirmininkų rinkėjai.
Taigi matome, kad didelio skirtumo nėra. O tai reiškia, kad vietos skandalams visokiems irgi nedaug. Jeigu Antanas būtų ruošęsis intensyviai šitam savo išstojimui iš anksto, tai: a) apie tai jau būtų žinoma iš anksto, nes paslapčių tarp kelių žmonių nebūna; b) šiame grafike būtų gan stačių linijų.
Nors Antanas ir surinko ~21 procentą balsų, bet tai tikriausiai nebuvo protesto balsai, kadangi rinko labai panašius kandidatus, kaip ir Eligijaus rinkėjai.
Antano rinkėjai vietoje: Algio Kašėtos, Raimondo Imbraso, Simono Kairio ir Andriaus Bagdono būtų išrinkę Adą Jonušę, Eidimtą Virginijų, Audrių Klišonį ir Sigitą Mičiulį.
Na, ir paskutinis grafikas, kuris nežinau ką sako:
Čia surūšiuota pagal reitingų skirtumų modulį 😀
Principe, tai kiekvienas kandidatas galėtų pasiimti savo rinkėjus ir pasižiūrėti už ką kitą jie balsavo. Sužinosite į ką esate rinkėjams panašus, su kuo galite bendradarbiauti ir, žinoma, atvirkščiai.
Atnaujinimas 2015-10-28:
Feisbuke man patarė dar pažiūrėti kiek rinkėjų rinko lygiai tokius pačius sąrašus. Tai va padariau tokią analizę:
O čia yra sąrašai, o viršuje skaičiukas rodo kiek rinkėjų rinko lygiai tokį patį sąrašą.
