Darant man savo analizes apie sąrašų kokybę pas vrk.lt aptikau įdomų dalyką:
VRK sako, kad išbrauktas kandidatas dėl šiurkščių įstatymo pažeidimų. Paklausinėjau frakcijos kolegų – paaiškėjo, kad kažkoks skandalas su balsų pirkimais. Neva Valerij Stankevič papirkinėjo rinkėjus, kad šie jį reitinguotų biuleteniuose.
Nagi, pasižiūrime ką mums sako duomenys.
Continue reading Balsų pirkimo skandalas VMS rinkimuose
Praėjusią schemą užpostinau per ~20 minučių. T.y. paskubomis. Gavau pastabų dėl žemėlapių aiškumo. Tai sekančiai žemėlapių dozei pasistengsiu atsižvelgti į pastabas ir padarysiu geriau.
O čia dabar bus sąrašų kokybės pamatavimas pagal mano paties sugalvotą metodą. Prieš trejus metus tuo metodu pamatavau LRLS sąrašo sudarymo kokybę. Dar palyginau su kitais sąrašais. Ir dar to paties LRLS sąrašų kokybę per skirtingus rinkimus.
Idėja tokiems matavimams man atsirado dalyvaujant partiniuose sąrašų reitingavimo renginiuose ir matant kaip ten viskas vyksta. Tie sąrašų sudarymai yra gan svarbūs partijai ir ten visada būna daug intrigų. Ir dažnai tos intrigos dėl lokalių optimumų dilemos kenkia partijoms. Apie tai kas yra lokalūs optimumai ir kaip jie veikia paskaitykite pas Rokiškį. Jei labai trumpai apie lokalius optimumus politikoje, tai kai koks nors kaimiškosios vietovės politikas įgauna neadekvačiai didelę įtaką ir nacionaliniame sąraše papuola į pirmąjį dešimtuką. Partijoje jį visi pažįsta, bet Lietuvoje – ne. O jeigu dar paprasčiau, tai lokalus optimumas yra kai ant tiltelio susitinka du ožiukai ir praeiti nei vienas negali.
Aš mąsčiau kaip parodyti ar įrodyti partiečiams šios problemos svarbą. T.y. blogas, lokalių optimumų sudarytas sąrašas gali surinkti mažiau balsų, nei objektyvesnis/geresnis. Matomi, aktyvūs, gerai kalbantys, protingi žmonės turėtų būti sąrašo viršuje. Šitaip jie motyvuos ir rinkėjus ir žemiau esančius kandidatus tapti geresniais bei imti gerą pavyzdį. O žmonės, kurie atsiduria sąrašo viršuje, nes prasuko kokią nors varkę – demotyvuoja rinkėjus, o kitus kandidatus motyvuoja taip pat imtis intrigų ir tokia sistema pati save gadina.
Problemos su kuriomis susidūriau mėgindamas pamatuoti sąrašo kokybę: kilti/leistis sąrašo viršuje daug sunkiau – ten reikia surinkti kur kas daugiau balsų, kad galėtum pakilti, nei sąrašo apačioje. O taip pat kiekvienas sąrašas gauna skirtingą kiekį balsų ir jų sąrašų kokybę lyginti tarpusavyje nėra taip trivialu – duomenis reikia normalizuoti.
Pirmąją problemą sugalvojau išspręsti suteikdamas kiekvienai vietai reitingų svorius – kuo aukštesnei vietai – tuo didesnį pagal tų vietų surinktus reitingus. Savotiška Paretto diagrama, tik skaičiuoju ne procentus, o reitingo balsus. Šitaip kandidatai esantys sąrašo viršuje gauna didelį svorį pagal visų žemiau esančių kandidatų reitingų sumą. Ir tada pagal tai kur kandidatas buvo prieš rinkimus sąraše ir po – surandamas tų svorių skirtumas. Jeigu kandidatas krenta sąraše – gaunamas neigiamas skaičius, jei kyla – teigiamas.
Supaišiau visus sąrašus į excelį, padariau paveikslėlius ir štai kas man gavosi:
Continue reading Rinkiminė statistika, analizė: sąrašų kokybė. Schema #58
Pamasintas kolegų vakar/užvakar pripaišiau diagramų, kurios parodė kiek kartų vidutiniškai per posėdžius balsuoja tarybos nariai. Panašius matavimus dariau prieš porą metų. Tada eilinį kartą mėgindamas atidėlioti mažiau malonius darbus sugalvojau, kad reikia dar vieną dalyką pamieruoti.
Šį sykį pamėginau pamatuoti klausimų sprendimo laiką, t.y. ties kuriais klausimais sugaišome daug laiko, o ties kuriais mažai. Ir kuo jie skiriasi.
Klausimų sprendimo laiką pamatuoti ir lengva ir sunku. Lengva, nes turime duomenis githube, o sunku dėl to, kad ten nėra atskirai užrašytos klausimo sprendimo laiko vertės – yra tik balsavimo laikas. Tad aš išsirūšiavau klausimus balsavimo datos/laiko didėjimo (arba mažėjimo) tvarka ir suskaičiavau skirtumus tarp tų laikų. Tas skirtumas apytiksliai ir rodo klausimo sprendimo laiką. Silpna vieta yra pietų pertraukos: kur jos yra, o kur ne – ne taip ir lengva prisiminti/suprasti.
Kažkas gavosi. O tą kažką sudėjau į Box&Whisker diagramą (ten tie skaičiai, tai minutės):
Continue reading Praėjusios Vilniaus tarybos kadencijos klausimai. Schema #56
Sekmadienį bus rinkimai į savivaldybių tarybas. Vakar ir šiandien buvo išankstinis balsavimas.
Aš žiauriai per vėlai sugalvojau į savo blogą parašyti, jog balsuoti reikia už merą Remigijų Šimašių ir už sąrašą “R. Šimašiaus komitetas už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“, kurio numeris yra 15. O tame sąraše reitinguokite mane – aš ten dešimtoje vietoje. Rokiškis labai gerai viską išaiškino kodėl. Nepamirškite sekmadienį nueiti balsuoti, jei to nepadarėte trečiadienį/ketvirtadienį.
Ir apskritai į čia parašyti prisiverčiau tik tada, kai Vincas pasakė, kad jam būtų įdomu pamatyti kiekvieno tarybos nario balsų kiekio vidurkius per posėdį per praėjusią kadenciją.
Nu ir užtrigerino. Nuėjau į Vilniaus Githubą, susirinkau iš ten duomenis, excelyje visaip masažavau juos ir gavosi štai kas:
Continue reading Vilniaus miesto tarybos narių pažangumas balsavimais. Schema #55
Paskutinį kartą panašią diagramą paišiau 2017 balandį. Šios diagramos parodo kokios Vilniaus miesto taryboje yra koalicijos: kas priima sprendimus, o kas trukdo juos priimti (arba siūlo alternatyvius sprendimus).
Manau, jog tai padeda išskaidrinti politikus, t.y. jeigu jie sako, kad yra vienoje koalicijoje, bet balsuoja kažkaip kitaip – reiškia, jie ne toje koalicijoje, kurioje deklaruoja esantys.
Šios diagramos būtų geresnės ir tikslesnės, jeigu jas paišytumėm kokių nors rezonansinių balsavimų atžvilgiu. Arba, jeigu kas nors išanalizuotų klausimus semantiškai ir galėtų juos surūšiuoti pvz. pagal ideologijas ar pagal kitas vertybes – šios diagramos parodytų tarybos narių poliarizacijas tais požiūriais. Bet aš neturiu tiek kantrybės ar laiko, kad galėčiau visus klausimus išanalizuoti semantiškai. Nebent atsirastų savanorių 🙂 Duomenys Github’e.
Continue reading Vilniaus miesto tarybos balsavimai 2017-2018. Schema #54
Praėjo keletas dienų/mėnesių nuo paskutinio mano post’o į čia. Mokausi dirbti Agile’u, taikome SAFe’ą, tai laiko mažai labai lieka laisvo, o jei lieka, tai nesinori į ekraną žiūrėti (o pažiūrėjus JIRA akyse stovi).
Su sąlyga, kad dabar esu trumpose atostogose – laiko atsirado ir blogui.
O nuo paskutinio mano įrašo čia įvyko įdomių dalykų. LRLS Vilniaus skyrius, nusprendęs į savivaldybių rinkimus eiti komitetu, sukėlė sąmyšį partijos valdžioje. Partijos valdžia nutarė, jog geriau praras dabartinį Vilniaus skyrių, nei leis tokią šventvagystę.
Kiek žinau, visa liberalų Vilniaus savivaldybės frakcija išėjome iš partijos ir dabar esame “Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės” komiteto nariais. Aš dar tuo pačiu pasiprašiau pas Aušrinę į partiją, kuri yra dabar, jei suprantu teisingai, steigiama. Na, o LRLS, mano galva, liko instituciniai fanai-idealistai ir kitokie žmonės, kuriuos aš mažiau pažįstu. Bet čia aš ne apie juos. Aš apie mus, apie “Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“.
Continue reading Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės reitingavimas. Schema #53
Žmonės vis manęs klausia ką reiškia tos mano tinklo diagramos ir kaip jas skaityti. Tai štai mano paaiškinimas. Pradėsiu nuo kiek toliau.
Aš turiu savo įsivaizdavimą – pagal savo pavyzdį. Aš žinau, kad keletas kitų žmonių turi irgi savo įsivaizdavimą.
Aš politiku tapau įsitraukęs į fleimų karus soc. tinkluose ir pradėjęs rašyti blogą.
Kiti gi tikriausiai pajaučia pašaukimą tiesioginiu arba netiesioginiu būdu 😀
Įvyko LRLS suvažiavimas Kaune. Jo metu balsavome ir išsirinkome pirmininką, valdybą, etikos bei kontrolės komisijas.
Užtat kad balsavome Internetu ir išklotines turime (kaip ir pernai), tai padariau diagramų ir grafikų.
Šįsyk mane aplenkė kolega Martynas Nagevičius ir į Feisbuką papostino savo analizės rezultatus. O jis pažiūrėjo ką į pirmininkus rinko atskirų valdybos kandidatų reitinguotojai. Tai aš begėdiškai paėmiau ir pasinaudojau jo darbo rezultatais, bei pagaminau štai tokias lentočkes:
Įdomu yra tai, kad žurnalizdai ir dar galbūt kas nors pliurpia apie susiskaldžiusius LRLS. Ypač po to, kai pirmininko rinkimus vieno balso skirtumu laimėjo Eugenijus. Šiaip jau yra daugiau susivienijimo požymių. Štai, pavyzdžiui, net 41.7 procentai Vitalijaus valdybon reitinguotojų balsavo už Eugenijų pirmininko rinkimuose. IN YOUR FACE! Žurnalizdai 😉
Continue reading LRLS suvažiavimas 2017. Schema #51
Iki šiol savo tarybos posėdžių balsavimo diagramose (žr.: Schema #45, Schema#36) analizavau kaip kokie tarybos nariai balsavo. O čia paanalizuosiu kaip nebalsavo.
Tarybos nariai turi galimybę balsuoti spaudžiant mygtukus “UŽ”, “PRIEŠ, “SUSILAIKAU”, bet gali ir nieko nespausti. Kai nieko nespaudžia – jie neskaičiuojami į kvorumą. Šitaip kone kiekviename posėdyje kvorumus mėgina griauti opozicinės Vilniaus miesto tarybos frakcijos: zuokistai, LLRA ir … TS-LKD. Nors TS-LKD yra pozicija ir dažniausiai elgiasi kai pozicija, bet retkarčiais mėgsta pasielgti kaip opozicija.
Aš atrinkau 2017 metų posėdžių klausimus (žinoma, iš nuostabaus http://github.com/vilnius/taryba) dėl kurių tarybos nariai nebalsavo ir su Gephi nubraižiau diagramas. Tose diagramose yra tarybos nariai surašyti ir nuspalvinti pagal frakcijas: linijos reiškia, jog tas narys nebalsavo dėl to klausimo, nors tame tarybos posėdyje buvo užsiregistravęs ir dėl kitų klausimų balsavo. Tokie nebalsavimai dažnai nutinka ir dėl to, kad posėdis užsitęsia ilgiau nei planuota ir tarybos narys išeina iš posėdžio. Arba viduryje posėdžio kur nors išeina. Arba pražiopso. Tie klausimai dėl kurių nebalsavo nedaug tarybos narių – tikriausiai atsitiktiniai, bet tie, dėl kurių nebalsavo daugiau (o ypač opozicinės frakcijos) – gali reikšti kvorumo griovimo aktą.
Continue reading Žinau ko nepadarei praėjusiame tarybos posėdyje. Schema #49.
Šiandien duše sugalvojau, kad Vilniaus miesto tarybos darbą galima analizuoti ne tik tarybos narių balsavimo kontekste, bet ir sprendimų priėmimo kontekste. T.y. pažiūrėti kurie klausimai buvo priimti ar atmesti mažiausiu balsų skirtumu, bei kurie klausimai buvo sprendžiami daugiausiu ar mažiausiu tarybos narių kiekiu. Na ir, žinoma, už kuriuos daugiausiai balsuota ir prieš kuriuos daugiausiai balsuota, bei dėl kurių daugiausiai susilaikyta nekalbant apie bendru sutarimu priimtus sprendimus.
Ką mums tai duoda? Ogi tai, kad tai mums padės suprasti/charakterizuoti šios kadencijos tarybą.
Pradedu nuo prieštaringiausių klausimų. T.y. klausimų kurių sprendimas buvo nusvertas mažu tarybos narių balsų kiekiu. Pagalvojau, kad mažai yra 5 ir mažiau. Čia mano toks sugalvojimas. Tokie klausimai yra:
Continue reading Schema #46. Vilniaus miesto tarybos sprendimų analizė.
