Balsavimas internetu

Balsavimo dilema

Informacijos perdavimo procese visada dalyvauja trys dalykai:

  • Informacijos šaltinis
  • Perdavimo kanalas
  • Informacijos gavėjas.

Balsuojant  ir informacijos šaltinis, ir gavėjas yra žmonės[1]: vienas jų sako kitam, ką jis palaiko ir už ką balsuoja, o kitas tai užregistruoja ir patvirtina, tada balsuotojas supranta, kad jo perduota informacija sėkmingai pasiekė adresatą. Informacijos perdavimo kanalo terpė čia gali būti oras ar šviesa (tai yra garsas arba tekstas). Balsuotojas, gavęs patvirtinimą iš  balso gavėjo, įsitikina, kad jo perduota informacija pasiekė adresatą ir buvo nepakeista[2].

Balsavimo slaptumui užtikrinti būtina, kad informacijos gavėjas nežinotų, kas yra informacijos šaltinis[3], todėl reikia atskirti šiuos du asmenis. Tuo pačiu svarbu laiduoti, kad per tą filtrą praeitų tik informacija apie balsuotojo sprendimą (o ne apie balsuotoją) ir informacijos niekas tame kanale nepakeistų ar kitaip neiškraipytų. Tam mums reikalingi tretieji asmenys, stebintys ir valdantys perdavimo kanalą.

Turime dilemą: tam, kad užtikrintume informacijos autentiškumą, svarbu ją „surišti“ su informacijos šaltiniu, o norėdami garantuoti balsavimo slaptumą, turime atskirti informacijos šaltinį nuo informacijos:

Balsavimo dilema
Tai yra problemų debesis pagal TOC . Šis problemų debesis kuriamas iš kairės į dešinę, o sprendžiamas iš dešinės į kairę. Žaibas (tarp „D“ ir „D“) rodo prieštaravimą, arba dilemos esmę: dalykus, kurie negali egzistuoti tuo pačiu metu ir kurie reikalingi bendram tikslui pasiekti. Mėlyni laukeliai („B“ir „C“) sako ko reikia siekti norint turėti bendrąjį tikslą. Na, o „E“ laukeliu papildžius problemų debesį dilema išsprendžiama. Loginės formuluotės gelsvo fono laukeliuose yra pagalbinės konstruojant dilemą.
(Galima pasididinti paspaudę čia galite dilemą redaguoti ir išsaugoti ją kita nuoroda)

Daugiau apie problemų debesis ieškokite www.toc.lt ir Verslo Akademijoje.

Tad jeigu šiame problemų debesyje viskas yra teisinga, tai didžiausias rūpestis ir darbas yra užtikrinti „E“, t.y. turi būti „labai“ objektyvi trečioji šalis, kuri laiduotų informacijos atitiktį reikalavimams „B” bei „C“.

Kaip galėtumėm užtikrinti „E“, t.y. turėti kuo objektyvesnę trečiąją šalį?

Galiojanti mūsų balsavimo sistema

Visi balsavę žinome: gauname rinkėjo pažymėjimą (arba negauname) rinkimų dieną (arba išankstinio balsavimo laikotarpiu) einame prie balsadėžės, parodome asmens dokumentą, gauname iš komisijos biuletenį, einame į kabiną, užpildome biuletenį, išeiname iš kabinos, metame biuletenį į urną – pilietinė pareiga atlikta.

Paveiksliukai iš commonsense.lt, 15min.lt, linksmiau.net, vrk.lt
Paveiksliukai iš commonsense.lt, 15min.lt, linksmiau.net, vrk.lt

 

Tretieji asmenys tai tie žmonės, kurie dalina biuletenius rinkėjams, kurie atidaro urnas, kurie suskaičiuoja balsus, kurie perduoda informaciją apie juos į VRK. Pati VRK taip pat yra trečiasis asmuo, paskelbiantis rezultatus. Būna, kad tie tretieji asmenys išneša biuletenius iš rinkimų apylinkių, kad specialiai gadina biuletenius, blogai suskaičiuoja ir panašiai.

O dar būna ir „karuselės“, kai žmonės išsineša biuletenius, atneša balsų pirkėjui, kuris pažymi, ką reikia, tada kitas įmeta jį į balsadėžę, o tuo pačiu atneša naują tuščią, kurį vėl pirkėjas pildo ir duoda kitam žmogui.

Dar būna, kad piliečiai yra paliepiami balsuoti už kokį nors kandidatą grasinant susidorojimais, taip pat reikalaujama atnešti įrodymą, jog balsuota „teisingai“[4].

Žodžiu, netobula sistema. Patys matome, kokie skandalai po pastarųjų rinkimų. Keliose apygardose rinkimai pripažinti negaliojančiais, keliose balsai perskaičiuojami. Bet viena šioje sistemoje nekinta – visur dalyvauja žmonės.

Balsavimo sistema naudojant šiuolaikines informacines technologijas

Jau aptarėme kas yra informacijos šaltinis ir informacijos gavėjas balsavimo atveju. Tai žmonės.

Informacinės technologijos yra taip pat tie patys trys elementai: informacijos šaltinis, perdavimo kanalas ir informacijos gavėjas, tik informacijos perdavimo kanale tų „trijų dalykų“ gali būti daug ir tai ne žmonės.

Pavyzdžiui, informacija apie žodį „TAIP“, gavėją iš siuntėjo galėtų pasiekti tokiu keliu:

Kairėje viršuje yra informacijos siuntėjas, o dešinėje viršuje – gavėjas.
Kairėje viršuje yra informacijos siuntėjas, o dešinėje viršuje – gavėjas.

Tas žmogeliukas prie kompiuterio yra nykštukas, kuris gyvena kompiuteryje<[5], ir jis:

  • Pamato, kad parašėte „TAIP“;
  • Tuoj pat praneša kitam nykštukui, kad šis paimtų žodį „TAIP“ ir nuneštų jį į saugyklą;
  • Trečias nykštukas iš saugyklos paėmęs tą „TAIP“ nuveža į logistikos centrą, dar vadinamą „internetais“.
  • Logistikos centre labai daug nykštukų ir jie tampo savo krovinius nepavargdami.
  • Jūsų „TAIP“ galų gale patenka į jūsų draugo kompiuterį, kuriam siuntėte tą žodį – tiksliau, į jo kompiuterio saugyklą,
  • Iš jūsų draugo kompiuterio saugyklos nykštukai krovinį perduoda vienas kitam ir paskutinysis prilipdo „TAIP“ prie ekrano.

Jūsų draugas, taip pat gali tokią pačią informaciją atsiųsti per savo nykštukus jūsų nykštukams, kurie prilipdo ją jūsų ekrane. O piktasis trolis prisijungęs prie logistikos centro irgi ten kažką daro, bet mes jaučiamės saugūs už savo ugniasienių ir antivirusų.

Baisokas išėjo paveiksliukas. Iš tiesų tai viskas yra kiek gražiau ir kartu baisiau – priklausomai nuo to kur žiūrėsit[6]. Kai tiek daug informacijos šaltinių, perdavimo kanalų ir gavėjų, visus juos kontroliuoti pasidaro ypatingai sunku.

Informacija, kuria jūs daugiausiai naudojatės kompiuteryje yra suskaitmeninta. Visos informacinės technologijos paremtos skaitmeninio signalo tai yra suskaitmenintos informacijos apdorojimu. Skaitmeninta informacija, tai informacija paversta skaitmeniniu kodu arba „nuliukais-vienetukais“.

Mūsų šiuolaikinės informacinės technologijos, pažvelgus pakankamai giliai, paremtos dvejetainiu kodu, jame yra tik du simboliai: „0“ ir „1“. Pavyzdžiui „žodis“ gali būti užrašytas „nuliukais-vienetukais“: 1001111001101111011001000110100101110011[7]. Šis žodis, matome, yra daug ilgesnis už lotyniškos abėcėlės raidėmis užrašytą, bet informacija mūsų šiandieniniuose kompiuteriuose (taip pat kitokiuose daiktuose, kurie dirba su skaitmeninta informacija) yra apdorojama ir perduodama tokiais greičiais, kad mūsų analoginiai receptoriai (akys, ausys ir pan.) net nevirptelėtų.

Suskaitmenintas „žodis“ yra 40 bitų[8] dydžio arba 0,04 kilobito, arba 0,00004 megabito, o jeigu jūsų kompiuteris sugeba perduoti ir įrašyti informaciją kokių 100 megabitų per sekundę greičiu (na, maniškis su SSD disku tai gali – ką tik pažiūrėjau), tai jis per tą vieną sekundę gali 2 500 000 kartų perduoti žodį „žodis“.

Viena „Haris Poteris. Išminties akmuo“ knyga „sveria“ ~143,95 KB (e-knyga), o tai reiškia, kad per 1 sekundę kompiuteris jums gali perduoti apie 694 tokio dydžio knygas. Ir tas 694 knygas jūsų kompiuteris per tą pačią sekundę gali perkelti iš vienos disko vietos į kitą, irba gali perkelti jas į kompiuterį jūsų draugui (na, užtruktų gal ilgiau nei sekundę – gal kokias 1,007 sekundės)[9].

Plika akimi nepamatysite, ką daro jūsų kompiuteris ir niekaip nesuprasite, kas jame vyksta. Tai padaryti galima tik naudojant įvairius interpretatorius-dekoderius, kurie sugeba informaciją iškoduoti ir pateikti mums suprantama forma (dažniausiai ekrane arba garsiakalbyje).

Interpretatorių–dekoderių kiekio informacijos perdavimo ir apdorojimo greičiai reikšmingai (nagrinėjamame kontekste) neriboja, tad informacijos perdavimo kanale jų darbo jūs savo receptoriais negalėsite niekaip pamatyti ar užfiksuoti. Tam specialistai telkiasi pagalbon įrankius, kuriuos jie manosi visiškai valdą, t.y. susiprogramuoja kažką ir iš įvairių požymių bei kitų loginių operacijų pagalba išsiaiškina, ar mato šaltinį, ar tik eilinį interpretatorių, kuris emuliuoja šaltinį.

Dabar ir tokie dalykai kaip virtualūs kompiuteriai yra norma. Tai yra kompiuteriai kompiuteriuose: dirbdamas su virtualiu kompiuteriu niekaip negalėsite patikrinti, ar jis yra virtualus ar ne, jei koks nors administratorius, sukonfigūravęs tą virtualią mašiną, nuspręs jums to nerodyti. O tas administratorius nesupras, kad pats dirba virtualioje mašinoje, jei yra dar kitas administratorius, kuris padarė virtualų kompiuterį, kuriame dirba pirmasis administratorius. Na, nebent tie administratoriai susitiks serverinėje ir prisijungs tiesiai prie kompiuterio kokia nors standartizuota sąsaja, kuri gali būti suprogramuota kokio nors administratoriaus, kuris…

Begalinis atspindys. Kuriame veidrodžio atspindyje esame? Tai galima atsekti pagal kokybę – kiekvienas atspindys vis prastesnis. Skaitmeninėje informacijoje kokybė neprarandama.
Begalinis atspindys. Kuriame veidrodžio atspindyje esame? Tai galima atsekti pagal kokybę – kiekvienas atspindys vis prastesnis. Skaitmeninėje informacijoje kokybė neprarandama.

Kita skaitmeninio signalo ar informacijos savybė yra ta, kad jie gali būti kopijuojami visiškai nepakeičiant originalo. Ne taip kaip analoginis signalas – ten gyva galybė visokių triukšmų ir kitokių virpėjimų. Kopijuoti analoginį signalą ar informaciją galima tik su tam tikru tikslumu ir niekada idealiai[10]. Pavyzdžiui jūsų uždėtas „X“ balsavimo biuletenyje yra toks unikalus, kad niekas daugiau, net jūs pats, lygiai tokio paties kiek besistengsite nupiešti nebegalėsite. Žinoma, jeigu nusistatysite pakankamai griežtus tikrinimo kriterijus.

Skaitmeninėje informacijoje tokių patikrinimo kriterijų nėra, yra tik „1“ arba „0“ ir viskas. O tai reiškia, jog dirbant su skaitmenine informacija neįmanoma atsekti, kas nuo ko ir kur buvo nukopijuota, t.y. neįmanoma atgalinė proceso analizė[11].

Jeigu į e-balsavimo sistemą įdiegtumėm papildomus stebėjimo mechanizmus, kurie būtų tie patys IT sprendimai, mes turėtumėm vieną sistemą ir dar vieną meta-sistemą, kurią paveikti yra lygiai taip pat sunku arba lengva, kaip ir pirmąją. Kaip ir visas kitas, kiek jų vienų ant kitų bekrautumėm.

O čia jau visai baisus paveiksliukas:

Jūsų kompiuteris gali dirbti piktajam troliui, kuris savo zombiais ima iš jūsų kompiuterio duomenis ir teikia jums savo duomenis, nors jūs matote tik savo geruosius nykštukus.
Jūsų kompiuteris gali dirbti piktajam troliui, kuris savo zombiais ima iš jūsų kompiuterio duomenis ir teikia jums savo duomenis, nors jūs matote tik savo geruosius nykštukus.

Kompiuterį arba kitą šiuolaikinę sistemą, kuri apdoroja informaciją, galėtumėm sulyginti net su tokia filosofine koncepcija kaip Šriodingerio katė. Nežinosime, ar katė mūsų kompiuteryje gyva ar mirusi, t.y. ji tuo pačiu metu bus ir gyva, ir mirusi, mūsų balsas bus ir „TAIP“ ir „NE“ vienu metu:

Visiems jau seniai kyla įtarimai, kad kompiuterius ir internetą sukūrė katės, todėl šis paveikslas tą tik patvirtina.
Visiems jau seniai kyla įtarimai, kad kompiuterius ir internetą sukūrė katės, todėl šis paveikslas tą tik patvirtina.

 

 

Tik Šriodingerio katės atveju jos gyvybė priklauso nuo radioaktyvaus elemento, o balsavimo atveju rezultatasi priklausys nuo to, kas gali paspausti mygtuką, sudaužantį nuodų buteliuką.

Mišri sistema

IT pagalba gali būti pasitelkiama kopijuojant užpildytus biuletenius ir atliekant skaičiavimą, atsietą nuo rankinio. Galbūt tokie mišrūs sprendimai dar labiau išsunktų nesąžiningų žmonių išteklius ir jų poveikis rezultatams būtų mažesnis.

Bet galimybės keisti e–balsavimo rezultatus lieka tos pačios. Galbūt galima būtų e-balsavimo rezultatus laikyti tik patariamaisiais, bet matom, kas yra patariamasis referendumas – reikalingas tarsi šuniui penkta koja.

Bandymai pritaikyti IT sprendimus rinkimuose – tai tarsi papildomos kojos šuniui: turi jų nemažai, bet naudos iš to nedaug.
Bandymai pritaikyti IT sprendimus rinkimuose – tai tarsi papildomos kojos šuniui: turi jų nemažai, bet naudos iš to nedaug.

Išvados

Kad ir kokia netobula yra klasikinė rinkimų sistema, ji vistiek tobulesnė už bet kokią elektroninio balsavimo sistemą (vertinant kontrolės galimybes), nes joje bent jau yra ką perskaičiuoti,  interpretatorių (trečiųjų šalių) kiekis yra patikrinamas, informacija yra koduojama ir perduodama taip, kad žmogaus jutimais jos perdavimą įmanoma užregistruoti, o tai reiškia, kad bet kuris žmogus gali stebėti procesą ir jį analizuoti.

Mišrioje sistemoje IT sprendimai būtų tik pagalba klasikinei – papildoma kontrolė, papildomas trečiųjų asmenų galimos įtakos ribojimas. Bet tokios sistemos efektyvumas yra labai abejotinas –  įdiegti prireiks daug pastangų, o nauda miglota. Kuo daugiau kontrolės mechanizmų, kuo sudėtingesnė sistema – tuo daugiau galimybių ją paveikti.

DUK

Ar e-balsavimas patogesnis, nes galima balsuoti namuose?
E-balsavimas leidžia žmonėms balsuoti namuose. Bet namuose dabar balsuoja senyvi žmonės, kurie negali nueiti iki apylinkių. Aš, tiesą sakant, nežinau, ar yra žmonių, balsuojančių neteisingai, jei pas juos ateina surinkti balsų į namus.

Ar e-balsavimas patogesnis, ir emigrantams nereiks ieškoti atstovybių?
Didžiausia problema, kurią išspręstų e-balsavimas, tai emigrantų, esančių toli nuo Lietuvos atstovybių, pilietinės valios reiškimas. Bet tikrai pilietiški ir susirūpinę Lietuvos piliečiai žino, kad rinkimai būna kas 4 metus, balsavimo diena žinoma iš anksto (o be to įmanomas išankstinis balsavimas). O jeigu žmogui ne visai įdomu kas vyksta Lietuvoje, tai…

„Prieš atsirandant elektroninei bankininkystei irgi buvo skeptikų…“
Taip. Ir prieš atsirandant automobiliams irgi buvo skeptikų. Bet kaip tai susiję su e-balsavimu? Ta „e“ raidė ir viskas. Kiti reikalavimai yra visiškai skirtingi.

„Ar partijos galės siųsti savo stebėtojus stebėti balsavimų skaičiavimo?“
Taip. Tik jie stebės, kaip ūžia vėsintuvai ir mirga lemputės, o ekrane galės žiūrėti jų mėgstamą filmą – bent jau laikas bus praleistas naudingai.

Daugiau DUK’o http://www.balsavimas.lt

Nuorodos

Diskusija Gplus tinkle
http://www.balsavimas.lt/
FaceBook puslapis „Internetiniam Balsavimui NE“
Dilemų sprendėjas
kiskis.eu
http://isaldainis.com/

____________________

[1]– O jei tai pasikeis, tai tada mus valdys mašinos.

[2]– Kas tas balso gavėjas? Čia galima būtų parašyti ir„gavėjai“, nes jų yra keli: kandidatas, tarpininkai (pavyzdžiui, VRK) pats balso „siuntėjas“ ir kiti balsuotojai. Žodžiu visi kandidatai, ir visi balsuotojai, ir visi tarpininkai…

[3]– Informacijos gavėjas dar turi būti tikras, kad balsuoja žmogus, o ne koks nors ateivis ar katės, ar mašinos, bet turi nežinoti, kuris tiksliai žmogus.

[4]– Tiems žmonėms patarčiau pažymėti „teisingą“ kandidatą, nufotografuoti, o paskui ant biuletenio nupiešti mėgstamą animacinio serialo herojų prieš metant į urną…

[5]– Tiems, kas nežino, paaiškinu: kompiuteryje gyvena daug mažų nykštukų, kuriuos veisia silicio slėnyje, tie nykštukai minta elektra ir nešioja informacijos bitus savo iXad planšetėse, arba kaip pavaizduotame paveiksliuke: savo iXad kompiuteriuose, kuriuose taip pat gyvena nykštukai, kurie nešioja informaciją savo…

[6]– O internete galima žiūrėti į daug kur. Pavyzdžiui į Wikipedia, į kačiukus, į ministrų blogus, į Pipediją, į Delfi ar į kokią nors Internetų kloaką, kur vien tik visokios baisybės ir šlykštynės.

[7]– Visai smagu kartais tiesiog sugalvoti „ką norėčiau padaryti“ ir tai surasti Internete jau padarytą. Na, pavyzdžiui, rašydamas šį straipsnį sugalvojau, jog būtų gerai jums parodyti kaip žmonių kalba užrašytas „žodis” gali būti užkoduojamas dvejetainėje sistemoje. Tereikėjo paieškoti kažko panašaus į „transform letters into machine code“ ir radau šį visai puikų daiktą.

[8]– Štai ką Wikipedia rašo apie bitą.

[9]– Čia jeigu gyvenate Lietuvoje, tai tikėtina, kad taip ir būtų, nes Lietuvoje 100 Mb/s greitaveika jau niekas nebesigiria.

[10]– Pavyzdžiui šiuolaikiniai televizoriai moka rodyti „High Resolution“ filmus, kur ant žmogaus veido matosi kiekvienas plaukelis ar spuogelis, bet priėjus prie ekrano ir prikišus veidą prie pat ekrano – matome mirgančius taškelius.

[11]– Skaitmeninės informacijos autentiškumui užtikrinti yra kuriami įvairūs matematiniai modeliai, pavyzdžiui, e-parašai ir panašiai. Originale užfiksuojama data yra anksčiausia. Bet visi šie modeliai turi vieną didelį trūkumą – jie yra atsiejami nuo žmogaus. Pavyzdžiui, jūsų e-parašo raktas yra sertifikato išdavimo įmonės saugykloje, kurias šios įmonės saugo po 9 užraktais (taip jos sako). Tas parašas, o tiksliau, jūs pats sau nebe priklausote, ir jumis naudotis ta įmonė galėtų su jumis nepasitarusi. O be to bet kokį matematinį modelį galima išspręsti pasitelkus ta pačia matematika. Sprendimas tik laiko klausimas (tiesa, gan rimtas – nesikeičiant turimoms sąlygoms (pvz. naudojant patį galingiausią žmonijai dabar žinomą super-kompiuterį), kai kurių modelių sprendimas užimtų daugybę metų, bet niekas nėra užtikrintas, kad sąlygos nepasikeis, o jei pasikeis, tai niekas nebus užtikrintas, kad matematinio modelio autoriai suspės jį patobulinti, kol kokie nors negeri žmonės suspės sprendimu pasinaudoti).

 

Seimo rinkimai 2012 ir AČIŪ!

Ačiū visiems mane palaikiusiems!

 

 

 

 

Buvo neapsakomai smagu ir malonu gauti tokias nuotraukas ir žinutes:

Ačiū visiems įrašiusiems 102!
Ačiū visiems įrašiusiems 102!

Jūs visi nuostabūs!

Ačiū man padėjusiems už pamokas ir brangų laiką, ir už neįkainuojamas pastangas!

Ačiū, Dalia, už kantrybę…

 

Na, o rezultatai: opozicija laiminti visus rinkimus, švytuoklė, švytuojanti mažesne amplitude ((c) Aurelijus), Internetai, Internetų partija. Buvo įdomu, bus dar įdomiau! Šiek tiek prasimankštinome. Labai svarbu neleisti sau po apšilimo sustingti.

 


Anekdotai, politiniai anekdotai, jumoras

Į pavadinimą surašiau tag’us, nes tai, pagalvojau, gali būti šmaikštu. Visas šis įrašas yra baisiai šmaikštus, nes apie anekdotus.

 

 

Va kokie politiniai anekdotai:

Politikai valtyje:

Politikai užsiėmę:

Agurkų nemėgsta:

Sportas – sveikata:

Toliau tikiuosi jau matyti.

Ant kelmelio:

Politinė psichodelika:

Gaunu skambučių:

 

Padėk kablelį pats

Šitaip vadinasi Liberalų Sąjūdžio pramoga rinkėjams. Tai metalinė plokštė su frazėmis, kuriose kablelis keičia frazių reikšmę.

Sakiniai ten užrašyti nuo kairės į dešinę: viena eilutė – vienas sakinys. Supratau, jog tai svarbu pasakyti, po kelių valandų praktikos.

Labai gera šios plokštės ir tento savybės yra ta, kad šie tilpo į mūsų karavaninę Omegą, todėl buvo visai nesunku ją iš Vilniaus nusivežti į Kaišiadoris.

Caravanas Omega
Karavanas Omega: telpa tentas, plokštė, dalinamoji medžiaga ir dar kas nors tilptų: pavyzdžiui kokia sofa ar spinta...

O į Kaišiadoris vežiau ją, nes Kaišiadoryse vyko rudens šventė. O “padėk kablelį pats” vežiausi į Kaišiadoryse vykstančią rudens šventę todėl, kad pats esu  kandidatas į Seimą vienmandatėje Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje ir todėl, kad reikia parodyti Kaišiadorių ir Elektrėnų apylinkėms, jog aš esu kandidatas į Seimą.

Manau, jog pasisekė labai gerai. Ačiū didžiausias Liberalų Sąjūdžio Kaišiadorių skyriui ir savanoriams! Be jūsų nieko nebūtų pavykę!

Labai džiaugiuosi tuo, jog Kaišiadoriečiai ir miesto svečiai (tame tarpe vienas vokietis) kablelius sudėjo lygiai taip, kaip aš sudėčiau!  Na, gal buvo keletas išimčių…

Su tuo sakiniu dar keletui žmonių buvo kiek sunkiau...
Su tuo sakiniu dar keletui žmonių buvo kiek sunkiau... Juk jie tikrai nenori meluoti! Tiesa?
BB koliažas
BB koliažas. Taip žinokit ir buvo, bet paskui viskas buvo gerai - pasitaisė.

Žmonėms ši pramoga visai patiko.  Keletas klausinėjo koks bus prizas ir kol buvo balionų, tai traukė patys juos nuo tento ir nešėsi į minią. Kai balionai baigėsi, aiškinau, jog tai puiki smegenų mankšta ir geras pasiruošimas būsimiems Seimo rinkimams, vyksiantiems už ~2 savaičių.

Balionai
Balionai sprogo (ir tiesiogine ir netiesiogine prasme) per porą valandų...

Mugei einant į pabaigą sutikau dar vieną kandidatą į Seimą dalinantį skrajutes. Žmogus sakė, jog apie šventę sužinojo tik šįryt, tad šoko iš lovos, stvėrė skrajučių ir atlėkė į Kaišiadoris – neturėjo net padoresnio krepšiuko skrajutėms susidėti, tai aš jam atidaviau Liberalų Sąjūdžio atributika padabintą daiktamaišį (tą kur bagažinėje matosi). Palinkėjome vienas kitam garbingos kovos ir išsiskyrėme taikiai.

O FB puslapis “Kaišiadorys Turizmas Verslas” irgi pafotografavo šventėje, o šiose foto yra užfiksuoto mano darbo rezultatų truputį (aš aišku atsiprašau fotografo, jei jam reikėjo labai stengtis, kad į kadrą nepapultų per daug oranžinės atributikos):

Ten dešinėje matosi mūsų tentas
Ten dešinėje matosi mūsų tentas
Neša mūsų balionėlį!
Neša mūsų balionėlį!
Balionėlis koncerte
Balionėlis matosi koncerte

Dar prieš akciją mane perspėjo, kad per daug nesinervuočiau, kai pamatysiu savo veidą šiukšliadėžėje ar dar kur. Baigiantis šventei prasiėjau per mugę, bet niekur savo skrajučių nemačiau :/ Tikriausiai namo nusinešė…

O dabar, jūsų dėmesiui trumpas filmukas iš visų fotografijų padarytų renginio metu:

Tai tokia štai buvo man Kaišiadorių rudens šventė. O kas dar norite pažiūrėkite vieną kitą nuotrauką čia:

 

Už šitą politinę agitaciją šiame bloge sumokėta nulis iš niekieno rinkiminės sąskaitos. Autorių gina BATGA-A.

Penktadienio schema #11

Žinia, kad jei Seime dirbi, tai kitų darbų turėti negalima – tik tą vieną Seimo nario. O tai reiškia, kad dabartiniam darbdaviui negalėsiu dirbti tų darbų, kuriuos dirbau.

Darbdavį perspėjau, jog einu į rinkimus ir siekiu Seimo nario mandato. Darbdavys paprašė surašyti viską ką darau, kad galėtų užsitikrinti, jog procesai nesugrius ir nebus patirta neplanuotų nuostolių.

Svarsčiau kaip čia pateikti informaciją apie savo darbus. Žinoma, pats paprasčiausias būdas būtų kaip nors grafomaniškai supilti krūvą raidžių, žodžių ir sakinių į vieną pastraipą be skyrybos ženklų taip kad iš to teksto gautųsi koks nors nepadorus paveiksliukas. Na, gal nebūtų tai taip paprasta… Čia šiaip idėja toptelėjusi dabar į galvą, kuri galėtų būti naudinga kokiems nors piktiems ant savo darbdavio žmonėms. O aš toks nesu. O kadangi aš toks nesu, tai visus savo darbus ir ypatingo svarbumo funkcijas, be kurių griūtų visi darbdavio procesai ir kol darbdavys bandytų juos atstatyti, jį ištiktų bankrotas… Oi, kiek užsisvajojau…

Taigi, kadangi mes su darbdaviu tarpusavyje jaučiame abipusę pagarbą, tai aš visus savo darbus sudėliojau struktūriškai į visokiausių formų ir spalvų figūras, kurias sujungiau priklausomybių rodyklėm ir į kurias pridėliojau visokių nuorodų į resursus (dokumentus ten ir intranetus bei kontaktus) ir visa tai užseivinau kažkokiu kreivu html’u, tai visą tą gėrį galima matyti per IE ir visaip ten daryti.

Tai štai, “penktadienio schema” rubrikoje mano funkcijos pas darbdavį (iš tiesų, ten kur nieko nereiškiantys žodžiai, tai darbdavio versijoje ten kiti žodžiai, o čia pricenzūruota, nes patys suprantate kodėl):

Pagrindinis, funkcijų žemėlapis
Pagrindinis, funkcijų žemėlapis
Funkcijos detalizacija
Funkcijos detalizacija
Kitos funkcijos detalizacija
Kitos funkcijos detalizacija
Problemų šalinimo eskalacijos procesas
Problemų šalinimo eskalacijos procesas
Čia procesų ir procedūrų žemėlapis
Čia procesų ir procedūrų žemėlapis, ten kur nuorodos, tai ten atskira procedūra/procesas. Iki pirmojo punktyro: informacijos perdavimas, toliau įvedimas ir galų gale išvedimas. Ten kur ne nuorodos tai sistemos.

Čia nufilmuotas tas html’as ant IE kaip atrodo:

O čia procesų ir procedūrų žemėlapis užlipdytas ant sistemų input’o/output’o – atskiras html’as, nes aptingau apjunginėti, o nuorodose ten procedūrų procesų analizė, t.y. galimų rizikų įvertinimai ir kontrolės na ir žinoma nuoroda į pačią procedūrą:

Taigi, nors tie html’ai atrodo kaip Web1, bet visai patogu šitaip saugoti kiek sudėtingesnį procesą.

Ir, žinoma, kitos penktadienio schemos:

Penktadienio schema #10

Penktadienio schema #9

Penktadienio schema #8

Penktadienio schema #7

 

Seimo rinkimai 2012 ir aš

2012 metų Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną. Aš, Skirmantas Tumelis, esu kandidatas į Seimo narius. Mane iškėlė Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis.

Kandidatuoju daugiamandatėje, tai yra pagal sąrašus, ir vienmandatėje, 59’oje Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje.

 

Trumpai apie save (kiek daugiau negu Apie puslapyje)

Gimiau Alytuje. Ten augau žiemom, o vasarų metu Kiaušuose ir Zizėnuose.

Tėvas – maisto pramonės inžinierius, mama – gydytoja. Brolis – programuotojas.

Mokiausi Alytaus Volungės vidurinėje mokykloje, po to Kauno technologijų universitete, kur apgyniau telekomunikacijų ir elektronikos inžinieriaus bakalaurą. Tada įstojau į matavimų magistrantūrą, kurios vėliau atsisakiau, nes tais pačiais metais, kai baigiau, įsidarbinau AB “Lietuvos Telekomas”.

Baigęs antrą kursą vasaros atostogoms išvažiavau autostopu į Angliją, kur planavau uždarbiauti ir užsidirbti kompiuteriui ir kitokioms gerybėms. Atsivežiau truputį daugiau pinigų negu išsivežiau, juos skyriau B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. A kategorijos vairuotojo pažymėjimą gavome su draugu Alytuje, kai dar buvau 16 metų. Turėjo tėvas tokį “Voschod” motociklą, su kuriuo važinėdavome žvejoti, perkaitinom cilindrą, tada jį archyvavome kaime malkinėje, iš kurios jį vėliau kažkas pavogė.

Trečiame kurse pagal autorinę sutartį dirbau žurnalų redakcijoje “Oho”. Po paskaitų suvedinėjau tekstą iš rankraščių, nes tą daryti pakankamai gerai moku[1].

Taigi, baigęs mokslus, įsidarbinau AB “Lietuvos Telekomas”, kuris vėliau tapo TEO LT, AB. Iš pradžių dirbau tarptautinių paslaugų pardavėju, prekiavau su užsienio operatoriais, tada perėjau į kitą skyrių dirbti projektų vadovu, šiuo metu juo ir esu.

2012 rinkimų į Seimą kandidato programa

Iš principo pritariu daugeliui šios programos nuostatų. O nuo savęs pridedu:

  1. Matavimai. Norint suprasti kur esi ir kaip tau sekasi – būtina matuoti. Bet koks progresas turi būti vertinamas remiantis šiais matavimais Ir atlikto darbo rezultatus vertinti remiantis šiais matavimais.
  2. Valstybės IT ūkis šiuo metu yra decentralizuotas, kiekviena valstybinė įmonė ar ministerija turi atskirų IT sistemų, kurios tarpusavyje visiškai “nesikalba”. Mano tikslas – šias sistemas suintegruoti. Žinau, kad toks projektas vyko (gal dar ir vyksta), bet rezultatai prasti. Aš turiu kompetencijų šioje srityje. Be to pritraukiantAKL bendruomenę bus sutaupyta daugybė pinigų ir laiko. Pavyzdys, pagal kurį galima dirbti yra estų X-road.
  3. Esu visiškai nepriklausomas ir neturiu jokių interesų išskyrus Lietuvos ir mano rinkėjų interesus. Todėl ši programos dalis bus vykdoma gerai.
  4. O čia yra mano paties programa.

 

Komentaruose klausti galite kandidato ko norite – kiek spėsiu atsakysiu.

_________

Už šį tinklaraštį niekam nieko nemoku, mane gina BATGA-A ir todėl aš čia galiu pasakoti apie tai, kad esu kandidatas į Seimą 2012 metų rinkimuose.

[1]– Yra toks šaunus žaidimas “Lietutis”, tai tiesiog su standartiniais nustatymais ką tik šiek tiek (~5 minutes) pamaigiau ir mano rezultatai tokie: 286.2 simb/min – 97.97% tikslumas

 

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8

Su sąlyga, kad perskaičiau va šitiek internetų per pastarąją savaitę:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika

 

Tai atsisiunčiau va šitą excelį. Ir pažiūrėjau, kaip keitėsi šilumos sąnaudos lyginant 2010 11 mėn su 2011 11 mėn VALDIŠKOSE įstaigose. T.y. ten, kur jokie administratoriai nebuvo keičiami, kur gi turėtų niekas nesikeisti. Ir spėkit ką? Ogi pasikeitė! Spėkit kaip? Teisingai! O dar toks A. Zuokas važinėja po daugiabučius ir aiškinasi, ką ten tie administratoriai šūdo primalė, kodėl daugiau namai sunaudojo šilumos. Taigi, rodau kur Artūrui važiuot:

85 MWh (2010 11) vs. 135 MWh (2011 11)

Čia tik laimėtojas tarp seimo pastatų, va kiti Seimo pastatai:

Continue reading Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8