Darželiai III

Posted , updated on

Pirmiausiai pasidalinsiu atradimu (sakoma, kad pradedant kalbą, kurioje bus kas nors kritikuojama, reikia pradėti nuo pozityvių dalykų). O atradimas tas, kad norint išsiaiškinti kokie darželiai yra arčiausiai jūsų namų ir kokie jų kontaktai galima itin patogiu būdu:

Čia iš www.maps.lt - matosi viskas labai gerai, jei nustatymus tokius padarai.

Taigi, susirandame savo namus, pažymime ką norime matyti ir skambinėjame. O va skambinėti prireikė, nes vėl paakintas žmonos dariau reviziją valstybiniams darželiams, t.y. tikrinau, kurioje eilės vietoje esame visuose, kur užsirašėme. Tai rezultatai ne kokie: 70’a vieta, 87’a, 16’a (!), 51’a, iš kitų darželių išvis išmetė iš eilės, nes nepasirodėme rudenį, tiksliau nepaskambinome, viename darželyje reikėjo skambinti sekretorei, kuri grįš rytoj…

Šlykštu, žema ir sovietiška. Maniau, kad jau nebėra tų firmų (net valstybinių), kur turi eiti nusižeminęs:

Pavaldus asmuo prieš valdantįjį, turi atrodyti ligotai ir kvailai, kad savo protingumu negėdintų vadovybės

Gal mano amžius čia jau toks (na, jau pradėjau žilti), kad nebenoriu jausti to bjauraus prašančiojo jausmo… O to jausmo negaliu atsikratyti, o ypač žinodamas, kad kai kurie žmonės savo vaiką į darželį valstybinį veda, nes davė kyšį (~1000 ltl).

Privačiame darželyje brangu. Sutinku. Bet, kaina čia nevienintelė. Privatų darželį įsteigia verslininkai. Man patinka aplinka ir nuotaika kurią kuria verslininkiškas požiūris. Nežinau ar sugebėsiu tiksliai apibrėžti ką noriu pasakyti, bet manau, jog tas verslumo požiūris persiduoda ir vaikams. Persiduoda ne per daineles, matematikos, socialializacijos (sugalvojau naują žodį ;)) pamokėles, o per tai, ko suaugę nepajunta: per bendravimą tarpusavyje (tarp suaugusiųjų), požiūrį į tvarką (verslininkas ilgai nelaikys šeimininkėlės, kuri “chaltūrins”) ir panašiai. Tai dalykai, kurie ir kuria tą socialinį mikroklimatą, mano nuomone, turintį didžiulę reikšmę vaiko auklėjime.

Ir žinote ką? Aš jau nebenoriu, kad mano vaikai eitų į valstybinį darželį, net jei ten bus vietų… Pasakykite man, kai ten kas nors pasikeis (jei tai nebus po kokiu 12 metų1).
_____________________________________


1– aha, nors mes jau 2 turime ir sunku… Oi sunku mums, bet vistiek dar kartais pagalvojame, kad už kokių 4+ metų dar gal vieno norėsim…

Išbandymas

Posted , updated on

Pasilikau vienas su jaunėliu dviem parom. Trims rytams ir dviems naktims. Vyresnėlis pas bobutę. Vyresnėliui 2 metai ir mėnuo, o jaunėliui 7 mėnesiai su biškiu1.

Tai tuo pačiu ir savotiškas eksperimentas: išsiaiškinti ar aš galiu būti tiek pat geras, kiek žmona. Žinoma, savo pasiteisinimui, turiu pridurti, kad pieno mano papuose nėra, o jaunėlis iš buteliuko mišinuko negeria2. Iššūkis – ar galėsiu padaryti normalius pietus prižiūrėdamas jaunėlį.

Tad pradėsime. Pradėsime gi apie karbonadus su “stačiu” marinatu:

Imi “Stačio”3 alaus iš alaus užpiltuvės4 prieš Naujuosius.

Imi mėsą iš šaldytuvo 6

Pili “Stačią” ant mėsos (ten tikriausiai nugarinė), dedi gurum masalos, muskato riešuto malto (arba belenkokių kitokių prieskonių), druskos.

Palieki mėsą marinate kažkiek laiko. Man gavosi kelios valandos.

Jami mėsą tada ir muši (jaunėlis ant pilvo maskatuoja, nes kitaip rėkia, o be to tegu žiūri, mokosi):

Continue reading Išbandymas

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8

Posted

Su sąlyga, kad perskaičiau va šitiek internetų per pastarąją savaitę:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika

 

Tai atsisiunčiau va šitą excelį. Ir pažiūrėjau, kaip keitėsi šilumos sąnaudos lyginant 2010 11 mėn su 2011 11 mėn VALDIŠKOSE įstaigose. T.y. ten, kur jokie administratoriai nebuvo keičiami, kur gi turėtų niekas nesikeisti. Ir spėkit ką? Ogi pasikeitė! Spėkit kaip? Teisingai! O dar toks A. Zuokas važinėja po daugiabučius ir aiškinasi, ką ten tie administratoriai šūdo primalė, kodėl daugiau namai sunaudojo šilumos. Taigi, rodau kur Artūrui važiuot:

85 MWh (2010 11) vs. 135 MWh (2011 11)

Čia tik laimėtojas tarp seimo pastatų, va kiti Seimo pastatai:

Continue reading Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8

Patiekalas iš daug riebalų

Posted , updated on

 

 

 

 

 

Vienas mano mėgstamiausių žmonos man gaminamų patiekalų tai virtos bulvės su ypatingu žemaitišku bešameliu.

Tai patiekalas, kai reikia greitai daug ir sočiai. Receptas:

  1. Dedam virti bulves. Su lupynom ar be lupynų – nesvarbu.
  2. Imam spirgų. Spirgus galima imti iš skerstuvių kresnų:
    Daug taukų su mėsgaliukais ant lėtos ugnies

    O galima imti ir iš tiesiog supjaustytų lašinukų (man skaniausi šalto rūkymo).

  3. Spirgus gerai paspirginti. Galima dar dėti svogūnų. Bet žmona jų paprastai nededa, nes nėra didelė tų mėgėja.
  4. Spirgus su taukais supilti į tuščią puodą.
  5. Keptuvėn įpilti pieno ir įdėti keletą šaukštų miltų – viską nuolat maišyti iki sutirštės.
  6. Tą bešamelį supilti ant spirgų:

    Padažo maišyti iki vienalytės masės NEGALIMA! Kartą taip padariau tai gavau velnių stipriai...
  7. Tą bešamelį su spirgais pilti ant bulvių, užsigerti kefyru, o užkąsti dar galima ir raugintais kopūstais – vitaminas C, kad riebybių riebybė nebūtų tokia sunki:

    Tas ananasas čia "nepričiom"

 

Labai skanu! Labai sotu! Labai riebu! Žmona sako, kad tai iš rugiapjūtės ar bulviakasio, mėšlo mėžimo ir pan. (daug fizinio darbo reikalaujančių darbų) atėjęs patiekalas. O kadangi aš paprastai nei pjaunu rugius, nei bulves kasiu, nei mėšlą mėžiu, tai kurį laiką po to patiekalo sunkiai dejuoju ir jaučiu, kaip tempiasi pilvo oda.

Darželis II

Posted , updated on

Taigi turime privatų pigiausią darželį į kurį ir vežu savo vyresnėlį. Schema tokia:

  • Keliamės prieš 07:00 (ar bent jau stengiamės)
  • Rengiamės, ir kaip galima greičiau pro duris (darželyje turime būti >07:30, nes anksčiau nepriima)
  • Sėdam į mašiną ir pastovėję prie poros šviesoforų, be jokių didesnių transporto grūsčių atvažiuojame iki darželio
  • Palieku sūnų darželyje, o pats – į stotelę ir autobusu iki darbo (paprastai atvažiuoja 08:10~08:20)
  • Po darbo autobusu per kamščius važiuoju iki darželio, sodinu vaiką ten palikton mašinon ir namo (vėl beveik be kamščių).

Tokia schema atrodo geriausiai, nes taip pigiausia, man priimtina schema. Autobusu važiuoju, nes nuo darželio iki darbo bjaurūs kamščiai – bandžiau keletą kartų važiuoti automobiliu, tai darbe geriausiu atveju būnu ~08:30 arba ~09.

Nei sunku nei lengva. Įdomu ar yra dar įdomesnių schemų pas ką nors?

Sportas

Posted , updated on

Gyvenk šia minute. Šiuo momentu. Džiaukis tuo ką turi. Mėgaukis. Nepamiršk, kad jei kažkas netinka ar nepatinka tai tik laikinai. Kas rytoj? O kas rytoj? Kam tas rytoj? Juk sakiau: gyvenk šiuo momentu.

Kai į viską žiūriu tarsi į žaidimą, tarsi į sportą, pajungiu azartą tada tarsi įsijungia atsarginis diz-generatorius. Užsikabinu jaunėlį ant pilvo, traukiu lėkštes iš indaplovės, sudedu nešvarias, išplaunu puodus… Taip į priekį pasilenkęs, stengdamasis apsaugoti jaunėlį nuo kokių nors galimai nemalonių įspūdžių.

Nugarą pjauna… Kartais net kairė koja nutirpsta. Nusimetu “kengūrą”. Klaupiuosi ant žemės ir darau nugaros raumenis pratampančius pratimus. Vyresnėlis krykštauja, daro tą patį. Aš saugausi, kad neįspirčiau jam netyčia… vėl…

Visur pilna žaislų. Visos plokštumos, kurios teoriškai turėtų būti vyresnėlio nepasiekimo zonoje perkrautos. Ypatingai vaistų lentyna. Iš ten imami visokie homeopatiniai, vitaminai D, Espumizanai, stodaliai, sinupretai, mano paties kažkokie vitaminai ir šiaip vaistai, kurie susikaupė. Imami vaistai iš ten paskubomis, paskubomis ir dedami atgal. Ten viskas kaip kortų namelis. Gyvename gan aukštai ant kalniuko ir net ketvirtame aukšte, bet atrodytų, jog esame pasiruošę potvyniui. Vyresnėlio žaislams tai negalioja. Žinau… žinau… negerai… reikia pratinti sudėti juos į dėžę. Bet antro diz-generatoriaus neturiu.

Paskutinėm dienom vyresnėlis ėmė “vogti” mano “aukso” valandas (kai vaikai miega ir mes su žmona sukišę nosis į internetus/mezginius/knygas/žurnalus). Neužmiega.

– Kumbayaaa miegeli, kumbaaaająąąąąą….. Ooouuuooouu kumbaaaayaaaa. – ramiu monotonišku balsu dainuoju.

-Ania?!! – išgirstu. Pramerkiu akis (užsimerkiu, kad susikoncentruoti į lopšinę, kad dar labiau migdytų), pažvelgiu – išsišiepęs stovi lovoj ir žiūri į mane.

– Taip. – sakau. – Miegok… Kumbayyaaaaa miegeli, kumbayaaaaa…

Tam kad geriau veiktų lopšinė – įkišu ranką ir glostau galvą arba ranką. Jau regis viskas! Jau jau jau tuoj užmigs! Ne… stumia mano ranką. Susirenku. Tada jis iškiša savo ranką ir reikalauja mano kitos rankos. Duodu kitą ranką. Šiek tiek paglostau. Vėl kažkas netinka – stumia. Iškiša savo ranką. Sukišu abi. Kurį laiką tinka. Paskui nebetinka. Įsikaria į lovą pas mane ir pradeda daryti savo tvarką:

– Čia ne mano! – traukia mano pagalvę (nu dar nežino, “čia ne tavo” žodžių junginio). Nu ką darysi. Atiduodu. Dėsto dėsto tą pagalvę, gula ant vieno šono, gula ant kito.

Žiū į laikrodį – jau pusantros valandos migdau… Pasikeičiam su žmona (jaunėlis jau pučia). Žmonai sekasi negeriau. Netenku kantrybės – susuku pirzių į kaldrą, užspaudžiu glėbį, tas žviegia tarsi skerdžiamas. Aš piktas, todėl laikau tik stipriau. Pažviegė ir nurimo. Dar kiek pasupau ir užmigo. Uff…..

Nu va ple – jau vienuolika! O nieko neperskaičiau… Skubu – viską paskubom permetinėju akimis, o jos limpa. Atostogos blet. Kol į darbą einu, tai atsigaunu – turiu net 9 valandas sau!!!!! Žinoma, žmonai nuo to negeriau. Gerai kad dičkis kol sveikas į darželį priduodamas, o tai būtų baisu namo grįžti.

Sportinis azartas išblėsta, kai suprantu, jog maratonas tik prasideda. Kita vertus visai kitaip imu vertinti visokias smulkmenas, kaip laisva minutė, pietūs su pačiu savimi neskubant.

Kaip ten sako? Jei neužmuša, tai padaro stipresniu? 🙂

 

Benamio namai II

Posted , updated on

Su sąlyga, kad sūnus vis dar serga… Ir su sąlyga, kad benamis vėl pakeitė savo dislokacijos vietą, tai štai jums perkelto namo užfiksacija:

Čia namas buvo (2'oji vieta)
Čia namas buvo (2'oji vieta)

Čia dar išlikęs 2'osios vietos stogo laikiklis
Čia dar išlikęs 2'osios vietos stogo laikiklis

Štai čia 3'ioji vieta
Štai čia 3'ioji vieta

Trečioji vieta be blico
Trečioji vieta be blico

Trečioji vieta iš arčiau (prieangis)
Trečioji vieta iš arčiau (prieangis)

Man irgi įdomu, kodėl jis nutarė perkelti savo namą. Šiaip jis yra dabar kiek tolėliau nuo tako. Gal slepiasi? Bet jei slepiasi, tai kodėl nesusitvarko savo pirmosios ir antrosios (ši pakankamai tvarkinga, nes joje išbuvo namas gal tik dvi dienas) vietų šiukšlyno? Akis pirmiausia už jų užkliūna, o tada pamatai ir namą. Gal kiek įdomu kaip bomžas (nes jei būtų normalus benamis, tai gal nedergtų aplink save taip) galvoja. Nes jis negalvoja kaip normalus žmogus, jis negalvoja kaip gyvūnas… Gal kaip narkomanas? O gal kažkas tarpinio tarp žmogaus ir narkomano?

Čia gaunasi toks savotiškas tyrimas: kiek bomžas apšiks miško per tam tikrą laiko tarpą…

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar