Ne ta lėkštė

Aš supratau, kas man nepatiko su prieš tai darytu darbu. Man nepatiko tai, jog darbo rezultatai neadekvatūs pastangoms. Pardavėjo darbas… Ne… Būtent to pardavėjo darbas labiau priminė užsakymų ir kainų paklausimų administratoriaus darbą. O gal nepatiko ir tai, kad visi pas mus čia nelabai ir suprato kas tas pardavėjas, tiksliau koks pardavėjas ir kaip turėtų pardavinėti būtent tą dalyką, kurį ir pardavinėjame 🙂 Painiai ane? Paaiškinu: prekiaujame paslaugomis, kurias parduodame savo partnerių (užsieniečių) klientams bei pardavinėjame (bent jau -jome) paslaugas savo kolegoms iš kitų departamentų, kurie pardavinėdavo jas jau mūsų kompanijos klientams. Su ta antrąja puse, kur pardavinėjame savo kolegoms (taip, atspėjote!) ir buvo (o gal ir vis dar yra ;)) didžiausios bėdos bei nesusipratimai.

Būdavo ateidavo viršininkas ir sakydavo: “Mažai pajamų. Reikia kažką daryt. Laukiu pasiūlymų.”. Aha… tuoj… kažką darysim. 🙂 O iš tiesų, kaip padaryti, kad mūsų partneriai užsienyje daugiau parduotų paslaugų savo klientams, kuriems reikėtų dalies to ką parduodame mes savo partneriams? ;)))) Neabejoju, kad išeičių yra, o gal ir buvo, o gal net dabar pamąstęs geriau ir sugalvočiau/suprasčiau (o gal ir ne, bet tai jau nesvarbu…) ko reikėjo (-ia). Nors dalinai tai jau ir sugalvota, nes matau, kaip tvarkosi tas skyrius (kuriame dirbau anksčiau) ir panašu, kad jiems sekasi neblogai. Devil is in the details – sako žmonės (“velnias įlindęs į detales”). Tai va…

O dabar aš suprantu ką darau. Aš suprantu kaip daryti ir kada, kad gauti vieną ar kitą rezultatą. Gavau prižiūrėti departamento verslo palaikymo IT sistemas. Čia viskas aišku: sistema veikia arba neveikia arba veikia prastai; vartotojai skundžiasi, kad iš desktopo ikonėlė dingo; reikia pratęsti sutartį su sistemos tiekėjais; verslas sako, kad jiems nepatogu tatai, todėl man reikia išsiaiškinti ką daryti, kad būtų patogu… Ir pan. Viskas daug įdomiau! Esu savotiškas sistemų direktorius – matau visus verslo procesus, galiu valdyti vartotojų lūkesčius, įvertinti rizikas ir jas valdyti įvairiais sprendimais, kuriuos vykdau ir aš ir tiekėjai ir kitos mūsų kompanijos komandos.

Dabar aš savo lėkštėje.

Paryžius

Šiandien yra antrosios mūsų išvykos į Paryžių metinės. Kaip tik ta proga atsidariau nuotraukas, kurias padarėme ten. Ech… Jausminga kelionė. Tai kelionė, kurios metu pasipiršau. Intymios nuotraukos tik artimiems draugams, o viena kita ir visiems:

 

 

 

backup

Štai atrieda Nauji metai
Nauji metai, nauja laimė
ir Kalėdos jau praėjo;
šventės su šeima;
prisivalgėm ir atsigėrėm
spanguolių kisieliaus
aguonpienio
ir visokio kitokio ten maisto

Buvo turtingi metai įvairiais įvykiais. Tai jau tikrai. Visos patogumo zonos sienos ir ribos buvo suspardytos, susprogdintos, sulaužytos, sudegintos, sutryptos ir išmėtytos pavėjui.  Tai buvo nerealiai puiki patirtis. Visiems rekomenduoju!

Štai paskaičiau Cponkės 2012-ųjų gerulius ir sumaniau, kad reikia kiek primirštą Lietuvos blogosferos smagumą prisiminti (štai rodžiau savo google readerį, štai nuorodomis dalinimosi vajų skelbė ir Rokiškis).

Tai štai mano geruliai metai

  1. Metai prasidėjo puikia blogų reklamos savaite, prie kurios jungėsi Commonsensavičiai, Rokiškis,  Troy, Komjaunuolis, Grumlinas, Powiukė, Pipedija, Kaspinuotis, Čyvas, Beata, Užkalnis (primenu, kad Užkalnis jau protokoluose), Saulius Rimkus,Račas, Piktas gnomas, Buržujus ir 115 iš viso jų buvo suregistruota pas Rokiškį.
  2. Dar prieš prasidedant 2012 metams į Internetų eterį išėjo puikus mini serialas (15 serijų) apie šildymą Vilniuje (prisidėjau ir aš savo 8-ąja serija). Prodiuseriai dar nežino ar šiemet bus kitas sezonas.

    Infografikas gifo formatu
    Infografikas gifo formatu
  3. Ne mažiau svarbus dalykas buvo „ACTA skandalas“. Viskas prasidėjo nuo visokių leidybinių firmų lobistų ir genetiškai modifikuotų produktų gamintojų kėslų atimti iš mūsų mūsų gif’us, youtūbus ir kačiukus. Raginome rašyti mūsų europarlamentarams, jog mums tai nepatinka. Siuntėme SMS’us ministrams. Ministrai apie tai kalbėjo. Aš net į televizorių pakliuvau. Mitingavome per šalčius. Ir mums pavyko. Nors vėliau dar paaiškėjo, kad labai daug ką yra nuveikti – užtenka vien pažvelgti į autorinių ir gretutinių teisių įstatymą. Pradėjome diskusijas apie atvirus duomenis: organizavau konferenciją, prisiminiau senas tiesas, paanalizavau atvirų duomenų koncepciją. O vėliau paaiškėjo, kad niekas dar nenurimo ir į Interneto laisvę vis dar kėsinamasi.

    Raudonai pažymėtos šalys balsavo prieš naująjį ITR projektą. Juodai - už. Pilkos neturėjo teisės balsuoti arba nedalyvavo.
    Raudonai pažymėtos šalys balsavo prieš naująjį ITR projektą. Juodai - už. Pilkos neturėjo teisės balsuoti arba nedalyvavo.
  4. Internetai iš manęs padarė memą. Nugriuvė Sputniką. Suinstaliavau mamai Linux’ą. Sužinojau daug naujo apie naują paradigmą, ateinančią į mokyklas.
  5. Prezidentė sumanė sukelti vyriausybės krizę. Čia, mat, šėliojo valstybininkai.
  6. Parašiau į patį geriausią maisto super blogą!
  7. Tapau žinovu.
  8. Blogeriai išklausė kaip savo darbą vertina ir tobulina viena inspekcija. Apie tai parašiau aš ir Leo Lenox. Matyt kažką rašė ir Delfi, bet aš nemačiau.
  9. Aplankiau Kaišiadoris. Ir taip. Tai buvo rinkiminės kampanijos pradžia, o vėliau buvo kulminacija su anekdotais ir hipnozėm, bei kiek rimtesniais montažais (daugiau mano youtūbo kanale). Kaišiadoris lankiau kiek vėliau dar kartą. Ir dar daugybę kartų. Ir dar daug kartų, apie kuriuos nespėjau parašyti. Rezultatas: 24.

    Rodau moteriškei už ką balsuot.
    Rodau moteriškei už ką balsuot.
  10. Atpigo visuomeninis transportas Vilniuje.
  11. Buvau kalėjime.

    Kristus ant Linoleumo
    Kristus ant Linoleumo
  12. Daug ką sužinojau apie Afganistano misiją.

    Lietuviai vaikšto po žmones, dalina laikraščius ir dar kažką
    Lietuviai vaikšto po žmones, dalina laikraščius ir dar kažką (akinius paskui nusiėmė).
  13. Dar kartą sudalyvavau tinklinių pardavimų smegenų pudrinime.
  14. Analizavau balsavimo internetu aspektus.

    Bandymai pritaikyti IT sprendimus rinkimuose – tai tarsi papildomos kojos šuniui: turi jų nemažai, bet naudos iš to nedaug.
    Bandymai pritaikyti IT sprendimus rinkimuose – tai tarsi papildomos kojos šuniui: turi jų nemažai, bet naudos iš to nedaug.
  15. Dar vieną sieną remontavau.

O čia kitų blogerių geruliai

  • Labai ilgo pavadinimo blogas su 100 dienų avantiūra. Karolio Žukausko blogas. Tas žmogus greitos reakcijos šviesios galvos žmogus yra.
  • Kas nevarto protokolų, tas dažniausiai dar sako, kad nieko nėra tuose Internetuose jūsų. Tai todėl kad neskaito protokolų.
  • Kažkas emigravo į Taivaną. Labai įdomu. Niekaip nespėju tik paskaityt :/
  • Baltasis vaiduoklis visai apsileido. Labai retai rašo. Gal jį Baltarusijoje susėmė? O gal jis vis dar neišeina iš porinkiminio streso?
  • Pats geriausias Lietuvos blogas apie muziką. Kažkaip neaktyvus labai. Ką man klausyt dabar? Turima fonoteka kiek atsibodo. Gerai kad Nerijus užrodė Strapping Young Lad – vis dar neatsiklausau.
  • Blogas Domas rašo retai bet įdomiai. Jis įdomus vien jau dėl to, kad yra Lietuvos interneto patriarchų ir dar kažkokio soc. tinklo (:)) projektuotojas. Jis rašo ir angliškai.
  • Džokeris ant stalo – nežinau kaip jis atsirado mano readeryje, bet va paskaičiau vieną jo straipsnių – gerą plunksną turi.
  • Encoros blogas. Justės Latauskienės blogas. Visi nuo jos Gpliuse alpsta tiesiog. Vieni nuo britkumo (kai kurie postai apie ligas, spuogus ir parazitus), kiti nuo smagumo (dėl to paties ir dėl jos komiksų).

    Enkoros pirmas pasitaikęs komiksas
    Enkoros pirmas pasitaikęs komiksas
  • Mergina neturinti dantų. Nuostabiausi komiksai ir paveikslėlių rinkinukai.

    Čia Miglės pirmas pasitaikęs komiksas
    Čia Miglės pirmas pasitaikęs komiksas
  • Ieva stebuklų šalyje. Puikūs paveiksliukai ir dar puikesni komentarai. Tikras merginos dienoraštis. Galite bandyti skaityti, norėdami perprasti moterų mąstymą, bet vistiek neperprasite.
  • Ingrida Šimonytė. Nepatvirtinti šaltiniai tvirtina, jog tai tikrai ji. O be to ir matosi, kad ji. Sezono naujiena – na, tiesiog visas SKANDALAS (gerąja prasme)!

    Ingrida Šimonytė
    Ingrida Šimonytė
  • Karštos žinios. Čia kažkas matomai juokauja daug.
  • Komjaunuolis. Šis irgi juokauja matomai daug.
  • Konstanta 42. Pats geriausias blogas apie astrofiziką. Niekaip nesuspėju paskaityti. Bet paskaitysiu viską būtinai.

    Štai kaip ten viskas iš tiesų
    Štai kaip ten viskas iš tiesų
  • Laukinės žąsys. Pats geriausias blogas apie restoranus ir maistą Lietuvoje.
  • Leo Lenox. Besąlygiškai ir be kompromisų.
  • Namop. Dzūkė gyvenanti Briuselyje. Apibendrinantis tųjų lietuvių Lietuvos matymas man tai yra.
  • Petras. Jau sakiau, Petras iz osam.
  • Powiukė. Internetų ir kitų gerų dalykų mėgėja. Apie naujienas, įdomumus ir trendus.
  • Remigijus Šimašius. Pats teisingiausias teisingumo ministras (buvęs), o dabar Seimo narys. Visada įdomiai ir visada užkabina.
  • Rokiškis. Buvo paskelbta amnestija. Galite (kol vėl neužbanys) eiti greitai viską skaitytis ir jei kyla noras komentuoti bet ką ir ne į temą, tai parsisiųskite viską į savo kietąjį diską, nes gausite baną ir lauksite sekančios amnestijos. O kol lauksite – galėsite skaityti iš savo kietojo disko.
  • Kreivarankis. Dabar savo grafomaniją patenkina Gpliuse, todėl retai rašo į blogą.
  • Troy. Tai yra toks vyriškis. Kuris turi aštrią plunksną. Ir matyt sunkią ranką 😉

 

Šalutinis poveikis

Tai buvo bene daugiausiai įvykių, keičiančių gyvenimą ar požiūrį į jį, turėjęs pusmetis:

  • Įsidėjom tualeto ir vonios duris
  • Pakeičiau darbą (t.y. dirbu ten pat, tik kitką)
  • mečiau rūkyti
  • buvau Turkijoj

Ai tiksliai, juk dar vedžiau! 🙂

Ir dar supratau, kaip mano organizmas reaguoja į stresą ir nikotino badą. Reakcija itin nemaloni. Nesu tikras ar čia tikrai nikotinas kaltas, bet retkarčiais ima ir užsvaigsta galva. Ir užsvaigsta būtent tada, kai vairuoju automobilį ar net kai sėdžiu svečiuose ir gurkšnoju arbatą. Procesas maždaug toks: pajuntu lengvą svaigulį ir ima kažkaip darytis sunkiau kvėpuot, tada imu galvoti apie tai kaip man sunku kvėpuoti ir kad svaigsta galva, nuo to galvojimo dar labiau ima svaigti galva ir dar sunkiau kvėpuoti… Tada imu galvoti, kaip yra negerai, kad svaigsta galva, juoba, kad vairuoju automobilį (kai vairuoju automobilį). Įsisuka tokia “mirties spiralė” ir kuo toliau tuo prasčiau. Šiek tiek padeda savotiškas savęs matymas tarsi iš šalies (transcendencija) – pratimas reikalaujantis gan stipriai įtempti mąstymą.

Ta tema kalbėjausi su vienu draugu. Dabar tiksliai nepamenu ką sakė, bet minėjo kažką apie tai, jog nikotinas tai bene ilgiausią detoksikacijos periodą turintis narkotikas. Žinoma, neapsėjome ir be alkoholio temos – mūsų visuomenėje itin populiaraus ir dažnai per daug vartojamas “narkotikas”. Alkoholio detoksikacija bene trumpiausia (bent jau mūsų pokalbyje). Apskritai tai šventės ir malonumo tapatinimas su svaiginimusi alkoholiu yra tokių problemų, kaip nepakankama savimonė, riboto mąstymo ar net engimo išdava (čia turiu prisipažinti, kad negimiau tai žinodamas/suprasdamas). Alkoholio vartojimas (kaip beje ir rūkymas1) man yra daugiau gastronominis potyris2. Bet aš jau nukrypau nuo temos… O tema ta, kad jausdamas tuos bjaurius svaigimus tapatinau juos su nikotino detoksikacija ir tai mane dar labiau motyvavo nepradėti vėl.

Priaugau gerus 10 kg. O čia jau kaltas medaus mėnuo. Turkijoj viešbutyje valgėme tada, kai buvo valgymo valandos ir dar tarp valgmų valgydavom kažką skanaus. Joks vaikščiojimas ar pramogos3 nepadėjo…

Pilnos spintelės visokio alkoholio likusio nuo vestuvių. Kur mes jį dėsim? Pas daktarus tai taip dažnai nevaikštom… Reiks išbandyti visokius marinatus, pvz.: kiaulienos sprandinė samogone arba jautienos kumpis degtinėje arba… Gal kas žinote gerų receptų su degtine ir samogonu4?

O nuotraukose (vestuvinėse) tai atrodau labai linksmas. Hm… Išties, labai džiaugiausi. Tikriausiai tuo, kad pasiruošimo maratonas baigėsi. Arba kad… “planas – vaikai” 😉

_____________________________________________________

1– kartais pasimėgauju dabar kaljanu ar cigaru su konjaku ar geru viskiu 😉



2– todėl nesuprantu, kaip kai kuriems žmonėms gali būti “skani” gryna degtinė. Čia tokia pati nesąmonė, kaip sakyti, kad skani druska, todėl ją valgau vieną…



3– Taip taip. Jūs teisingai pagalvojote 🙂



4– Disclaimer: aš nežinau iš kur tas samogonas atsirado. Aš net nežinau kas tas samogonas. Smirda ir dega – tai tikriausiai samogonas ar ne? 🙂

Planas – vaikai.

<– Dar visai neseniai, atrodo tai buvo…

Mečiau rūkyt. Jau mėnuo. Aš iš tų, kuriems veikia duoti pažadai (regis kažkurioje knygoje apie metimą rūkyti tai parašyta): t.y. pažadėk draugams, jog mesi rūkyti, nes jei nepavyks bus gėda ir bus suterštas tavo kaip pažadų besilaikančio vardas, o dar blogiau – paaiškės, jog neturi valios.  Mesti nebuvo sunku dar ir dėl to, kad rūkymas malonumo nebeduodavo.  Rūkiau, nes reikėjo. Dabar tik sapnuoju kaip rūkau ir kaip sąžinė griaužia, bei kaip savimi nusiviliu. Būna tas jausmas aplanko ir kai nemiegu (t.y. nesapnuoju – ne ne, nesapnuoju kai nemiegu), bet tada prisimenu, jog tai sapnas ir labai palengvėja…

Gerai, bet pagrindinė rūkymo metimo priežastis – vaikai. Planas toks: šiemet vedu (juk pernai piršausi Eifelio bokšte – tas kur Paryžiui, o jei jau sakai kad nori ką padaryti, tai reikia padaryti ar ne?), tada dar truputį padirbam, “susisukam lizdelį” (na turim tokį jau metus – prieš savaitę duris į tualetą ir vonią nusipirkom), o tada… Tai va svarbu, kad būčiau “švarus” nuo visokių dervų ir konservantų.

 

 

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar