Dar vienas šeštadienis ir vėl apie Linux. Linux mamai.

Kad jau beveik savaitę kaip nupirkęs mamai kompiuterį bandžiau įmasažuoti į jį Ubuntu, tai atėjus šeštadieniui nutarėme, kad mes (aš ir mano sūnūs) nuvešime tą daiktą mamai. Pirmą kartą ~1.5 valandos kelionėn išsiruošiau aš su vaikais be žmonos. Prisipažinsiu, kad buvo baisoka, nes neturėjau jokio plano ką daryti, jeigu mažylis pradės bliauti ir niekaip nenustos. Ankstesnėse kelionėse žmona tiesiog paimdavo jį į rankas ir jis iškarto aprimdavo.

Bet kelionė pavyko puikiai – abudu miegojo nuo slenksčio iki slenksčio. Puikus refleksas! Bus geri keliautojai.

Taiva… Visą savaitę testavau ir tikrinau ar Ubuntu tiks mano mamai. Išvada – tinka. Bet. Bet čia surašysiu patarimus, kuriuos reikėtų atsižvelgti, jeigu ir jūs savo mamai instaliuosite Ubuntu:

  • Tos savaitės reikia. Be savaitės niekaip. Nebent esate Linux guru ir puikiai viską žinote apie tai ir suprantate. O reikia, nes atsiranda tokių neapibrėžtumų, apie kuriuos Windowsininkai nė nepagalvoja.
  • Reikia nors vieno pažįstamo/draugo, kuris žinotų ir išmanytų tą Linux bent jau tiek, kad savo nuolat naudojamam kompe turėtų būtent tą OS. Ane Edgarai? 🙂
  • Reikia išsiaiškinti ir nors truputį suprasti pagrindines Linux’o taisykles, kurios gan stipriai skiriasi nuo Windows

Taigi, kaip minėjau pradžioje nutariau sudėti LTS (LongTermSupport) versiją, kuri teoriškai turėtų būti stabili ir kelti mažiausiai problemų. Bet deja, taip neįvyko dėl  vieno sutapimo, kad mano pirkta tinklo plokštė kaip tik pykstasi su šia Ubuntu versija. Tad nors Edgaras ir siūlė atskiruoju būdu tą draiverį sudėti, aš nutariau, kad nėr čia ko man mokytis kaip diegti draiverius į Linux ir nutariau atnaujinti į 12.04 (juoba kad G+’o chebra patikino, kad bėdų didelių su ja nėra, nors ana ir beta).

Atsisiunčiau aš tą 12.04 ir pabandžiau sukišti į instaliacinį USB (taip kaip ir 10.04 versiją, kad buvau sudiegęs), bet deja kažkodėl ta keista programkė, nors ir turi sąraše 12.04 versiją, bet kažkodėl nepripažino iso failiuko ir neleido pasigaminti “usb pen” instalerio. Nu ir fffbala jo nematė. Namie pasikuitęs suradau RW DVD, kuriame kažką kažkada buvau įrašęs – net netikrinęs ištryniau velniop ir įpiešiau tą image’ą. Įpiešiau tą 12.04 Ubuntą į kompą, per daug nesigilindamas pagal defaultinius nustatymus ir BINGO! Tinklas veikia! Bet tai tu matai kaip čia gavosi – sako su kuo jau susikalba Linux’ai tai su tinklo visokiom plokštėm tai jau BŪTINAI, bet va…

Antras atsitiktinumas nutiko, kai paaiškėjo, jog Canon’ai bjaurybės savo printeriams neduoda normalių draiverių Linuxams… O pas motiną kaip tik Canonas printeris. O printeris būtinai reikalingas! Kaip gi be printerio?? Sako, sąskaitas atsispausdina, kai apmoka internetu. Printeris pas mamą Canon PIXMA ip1000. Čia vėl be Edgaro neapsiėjau – užrodė va šitą resursą. Bet kaip tyčia jų PPA neveikiot: sako “404 not found”. :/ Tai va, mama kol kas be printerio. Žodžiu, vistiek neišsisukau be draiverių instaliavimo į Linux’ą :/

Trečias netikėtumas buvo tas, kad ppt prezentacijos, kurias siunčia mamai kolegės rodomos BE GARSO per OpenOfisą… Tai teko susirasti kažkokį PPT viewer’į ir įdiegti – dabar su garsu ir be problemų.

Ketvirtas netikėtumas buvo tas, kad dvd apie bembį (kurį rodo anūkėms) negroja per jokių standartinį įdiegtą player’į… Teko instaliuoti VLC per wine ir BINGO! Veikia…

Dar suinstaliavau ir Picassa per Wine.

O jeigu jau iki čia daskaitėt ir galvojate kas per velniava tas PPA ir kodėl ten sunku suinstaliuoti draiverius tai va imsiu ir paaiškinsiu mano galva pagrindinius linux’o principus (na tuos daiktus, katrie skiriasi nuo Windozių):

  • Eskalacija (na tipo slaptažodžio prašymai ir vartotojų rolės) yra įdiegtos į kernelį (nu branduolys operacinės sistemos). Be jos nėra tiesiog linux’o. Dėl to reikia tokių keistų komandų kaip sudo. Tiesa, nežinau kodėl sudo. Gal kas galit paaiškinti ką tas žodis reiškia (ne prasmė, nes prasmė – eskalacija, o ką reiškia). Skamba kaip kovos menų prijomas arba kaip dar bjauresnis žodis.
  • Kaži ar be komandų terminale apsieiste. Terminalas tai toks daiktas per kurį Linuxe galia padaryti viską, o grafiniai langai tai tik tam kad visokie useriai kaip aš jaustųsi geriau ir jiems aiškiau, kad būtų.
  • Geriausia programas linux’e diegti per programų diegimo programą, kuri vadinasi Synaptic. Jei ieškoti analogijų su Windowsais, tai būtų “windows update”. Tik tiek, kad ten ne updeitai o tiesiog programos diegiamos. Darbas su Synaptic yra stulbinamai paprastas ir greitas: susiradai programą, paspaudei “įdiegti”, po kelių sekundžių ji įdiegta. Nebenori programos – susirandi programą ir spaudi “pašalinti”, po kelių sekundžių programa pašalinta. Jokių exe failų, jokių ten papildomų kažkokių atsisiuntimui skirtų kažkokių programų, jokių šiukšlių. Diegti galima kelių rūšių programas
    • Ubuntu patvirtintas – tai tos, kurios tikriausiai ištestuotos ir patvirtintos kaip nepavojingos, geros ir su kuriomis tikrai neturėsite problemų.
    • Canonical – tiesą sakant nežinau tiksliai, bet man atrodo, kad tai programos, kurios nebūtinai ištestuotos, bet jomis pasitiki Ubuntu developeriai… Ar kažkas panašaus.
    • Belekokias visokias kitokias 3’iųjų šalių. Šitas diegti galit tik ant savo galvos ir jei bus bėdų, tai kaltinsit tik save ir tas 3’iasias šalis. Šitas dar galima įtraukti į Synaptic kaip PPA (a velns žino ką tai tiksliai reiškia – gal jūs žinot), t.y. nurodai savo Linux’ui, kad ans ieškotų atnaujinimų programoms tuo PPA adresu, katrą duoda softo gamintojas, kad pvz. nereiktų to daryti rankiniu būdu… Ar kažkaip panašiai. O PPA galima įtraukti tokia komanda per terminalą: sudo add-apt-repository ppa:user/ppa-name.
  • Jei kas neaišku ir nežinai kaip daryti – klausk draugo, kuris žino Linux’ą arba bandyk googlinti raktažodžius ir copy/paste komandas į terminalą.
  • Linux’o kernelis (branduolys) yra vienas, bet temų/apipavidalinimų ant tų branduolių yra daug (kaip Ubuntu, Mint… dar ten kažkokie…). Arba čia aš nusišnekėjau.
  • Rinktis reikia tą temą/apipavidalinimą, kuris yra plačiausiai naudojamas Lietuvoje (nes rašau čia lietuviškai, o jei jūs su google translatoriumi netyčia mane išsivertėte, tai žiūrėkit kokį linux’ą jūsų šalyje daugiausiai naudoja jūsų draugai/pažįstami), nes tada gali gauti patarimų ir pagalbos problemas sprendžiant.
  • Wine – windows emuliavimo Linux’e programa. Toje aplinkoje programos veikia ne visai stabiliai, bet populiariausios veikia gerai, nes Linux chebra tuo pasirūpino.

Taigi, nors ir buvo problemų su tuo Ubuntu, bet vis dar manau, kad mano mamai tai geriau nei Windozės, nes tokie pliusai: kaina, saugumas, greitis, linux’o bendruomenė, mano atveju yra nenusveriami kitų OS’ų.

Tad jei norite savo mamai instaliuoti linux’ą – kreipkitės. Padėsiu. Arba paprašysiu kad Edgaras padėtų.

Beje, tai galėtų būti puikia dovana mamai artėjančios gegužės proga: Linux’as gali būti labai gražus, jūsų pi..vargimas su juo gali atrodyti kaip didelis kad ir netiesioginis dėmesys mamai, o taip juk ir yra…

Prezidentė sukėlė vyriausybės krizę

<–Valdžios krizę sukėlęs prezidentas. Paimta iš http://www.15min.lt

 

Šiek tiek atsitraukiu nuo įdomesnių dalykų ir parašysiu apie politiką. Apie politiką parašyti sumaniau dėl to, kas šiuo metu vyksta vyriausybėje ir prezidentūroje.

Spauda, televizija (stebėjau vieną iš laidų per LTV, kurioje kai kuriems politikams neatrodė labai patogu), socialiniai tinklai šiuo metu itin gausiai komentuoja ir įdėmiai stebi susidariusią situaciją.

Tai aš čia dabar apibendrinsiu savo matymą.

Mano nuomone viskas įvyko dėl vieno Dalios Grybauskaitės sprendimo. Jei kas nesekėt istorijos, tai čia trumpai išdėstysiu pagrindinius įvykius/tezes:

  • Vieną dieną, nei iš šio nei iš to Lietuvos Rytas paskelbia anoniminį straipsnį apie tai, jog Lietuvos Bankas ruošiasi pakenkti kitiems komerciniams bankams.
  • Kitą dieną Snoro savininkai pabėga į užsienį su jo indėlininkų (Lietuvos žmonių) pinigais.
  • Paaiškėja, jog Lietuvos Rytas iš kažkur žino apie tai, jog vyksta tyrimas dėl prapuolusių pinigų.
  • Valdžia ima aiškintis kas pradangino pinigus
  • Kaltais tampa FNTT vadovai
  • Lekia FNTT vadovų galvos remiantis kažkokiais mistiniais melo detektorių duomenimis, t.y. kaip sakė pats Raimundas Palaitis, buvo vadovautasi kaltumo prezumpcija, nors pakartotinių (?) tyrimų rezultatai buvo palankūs išmestiesiems.
  • Raimundas Palaitis paskelbia tuos tyrimus žiniasklaidai. Mano nuomone tai šioks toks desperacijos ženklas.
  • Andrius Kubilius nusprendžia, kad Raimundas Palaitis turi atsistatydinti.
  • Lietuvos Prezidentė atsisako priimti atstatydinimą.

 

Ministro pirmininko žodis jo ministrų kabinete turi būti lemiamas. Analogija galėtų būti gan didelė įmonė, kurioje yra daug padalinių vadovų ir generalinis direktorius, kuris nusprendžia atleisti jo nuomone prastai dirbusį direktorių ir duoda nurodymą teisininkams paruošti dokumentus, bet tada teisininkai atsako, kad jie pasitiki tuo direktoriumi ir kad gen. direktorius nusiramintų ir išsiaiškintų santykius su direktoriumi pats, o jokių dokumentų nepatvirtins.

Dalia Grybauskaitė neturėtų spręsti ką iš ministrų priimti, o ką atleisti. Prezidentės patvirtinimai tėra formali procedūra, kuri turi tik biurokratinę reikšmę. Jeigu Prezidentė sugalvotų ką skirti/išmesti iš Vyriausybės, tai tada nebereiktų Seimui tos vyriausybės rinkti: Prezidentūra ką sugalvoja, tą ir atleidžia, arba ką sugalvoja tą ir paskiria. Bet pas mus taip nėra. Tokius sprendimus (ministrų kabinėto formavimo) priima ministras pirmininkas, nes tai jo komanda, o Vyriausybė tai valstybės vykdomosios valdžios vadovai, kurie privalo dirbti vieningai. Jei vieningai dirbti negali – gaunasi visiška nesąmonė, kurią palaiko Dalia Grybauskaitė.

Prezidentūros elgesys ir jos sprendimai labai keisti. Jau yra nemažai komentarų iš politikų apie tai kokios tokio elgesio pasekmės: Viktor Uspaskich per LR mano, kad jis ministro pirmininko vietoje tokioje situacijoje tuoj pat atsistatydintų, nes negalėtų dirbti po tokio Dalios Grybauskatės sprendimo. Panašu, kad net pats didžiausias Konservatorių oponentas parodo, kas šioje situacijoje daugiausiai privirė košės. Seimo pirmininkė Irena Degutienė dar griežtesnė: ji sako, kad tokiu atveju, reikia paleisti ir Seimą…

Dabar gan aiškiai matosi vertybės ir priežastys dėl kurių liberalcentristai delegavo Raimundą Palaitį į Vyriausybę – funkcionieriškas požiūris, labai tinkantis statytiniams. Liberalcentristų partijos vadovas Algis Čaplikas visai neseniai dar svaidėsi užuominomis, kad jeigu šį ministrą atstatydins, tai nebus ir atominės elektrinės (nors vėliau viską paneigė). Pats Algis Čaplikas taip pat anksčiau skelbė, Kad Lietuvai reikia prisijungti prie ACTA sutarties. Jo paties patarėjas Dainius Dabašinskas yra pagarsėjęs per valstybininkų skandalą. Dar anksčiau A. Čaplikas vadovavo sveikatos apsaugos ministerijai ir pagarsėjo dėl PSD mokesčio, kurį teko mokėti bedarbiams, studentams ir net jį sumokėjus paaiškėdavo, kad jie negali būti gydomais. O dar visai neseniai Algis Čaplikas protestavo, kad partijoms negalima taikyti viešųjų pirkimų įstatymo, verčiančio skaidriai kontroliuoti pinigus tada, kai tie pinigai gaunami iš valstybės (čia visai neseniai CPO rengė seminarą tinklaraštininkams ta tema, apie kurią bene plačiausiai ir įdomiausiai parašęs yra Rokiškis).

Man dabar jau keista, kodėl Andrius Kubilius priėmė į koaliciją tokius žmones. Nors dabar nebe taip keista, kodėl nori išmesti juos. Bet taip pat labai įdomu kodėl Dalia Grybauskaitė tokius žmones palaiko? Kam ta Pakso laikus primenanti Konstitucinė krizė?

 

Sputniko žlugimas

Taigi lryte pasirodė tokis tai video-straipsniukas, katrame A. Zuokas sukomandavavo “Pradedam!” ir pikti betoną griaužiantys nasrai ėmėsi griauti Sputiniką.

Kaip tyčia, tas Sputnikas yra man pakeliui į darbą ir aš dar tą rytą, prieš duodant tą komandą užfiksavau tuos betono griaužėjus sustojusius prie skvoterių džiaugsmo (Aurimas Račiukaitis padėjo seną savo fotkę į G+ “public”, todėl dedu čia hotlinką):

O man patinka fiksuoti besikeičiančius vaizdus, tam kad galėčiau įvertinti kas buvo paskui, o kas dabar.

Tad gavosi apie dvi savaites vaikščiojimo darban ir Sputiniko griovimo darbų fiksavimo. Fiksacija vyko rytais ~08:00 (tuo maždaug metu praeinu tą vietą). Bandžiau atrasti tris tuos pačius taškus, kad galėčiau paskui gražiai sumontuoti nuotraukas į vieną gražų filmą, bet nelabai gavosi, nes per mažai stengiausi. Užtat patirties gavau dabar.

Bet vistiek kažkas gavosi:

O čia va keletas man patikusių nuotraukų atskirai:

Penktadienio schema #3

Šiandien pradžiuginsiu jus radialiniu grafiku-schema, kuri yra sudaryta pagal anti-TB metodologiją. Ši schema yra sudaryta remiantis rimtais ezoteriniais mokslais, kuriuos plėtoja ypatingai žymūs mokslininkai iš Rusijos.

Tai yra Lietuvos analizė socialinių ryšių, sporto ir maisto kontekste pagal anti-TB metodologiją. Duomenys surinkti pagal bendrąsias Lietuvos energetikas per praėjusius metus statistiškai suprojektuojant jas į 2012 metus:

Horoskopas šiems metams

Čia tokia baisybė gavosi, kad aš pats apstulbęs. O komentarų dėl susikirtimo taškų laukiu pats iš jūsų komentaruose…

 

Dar žiūrėkite:

Penktadienio schema #2

Penktadienio schema #1

Skalbimo lauke gadynė

 

 

 

 

 

Anądien, kai vykdžiau tranzakciją dėl aviuko, pastebėjau ganėtinai įdomų dalyką: moteriškė, lauke skalbiasi, prie tokio mėlyno krano:

 

Pasiunčiau šias fotkes pažiūrėti visiems į G+ ir ten pasirodo žmonės netiki, kad čia yra Vilnius. Ir ne šiaip Vilnius, o jo verslo centras praktiškai.

Todėl paėmiau ir padariau panoraminę foto (dariau pirmą kartą, tad atsiprašau, dėl “rough edges” (paspaudus didinasi)):

Ten ružavai pažymėjau ratuku kur kraniukas tas (žr. kairėn/vidurį), o su rodykle kur savivaldybės pastatas (žr. dešinėn/viršun)

Nuotrauka tamsesnė, nes fotografavau šįryt, o aviuko tranzakcija vyko penktadienį.

Tad kodėl žmonės vis dar naudojasi tais mėlynais lauko kranais? Yra keletas variantų. Vieną jų pasiūlė Liudvikas G+oj:

Konge buvom nuvažiavę prie upelio pasimaudyt. M nubėgo porą kilometrų pasižiūrėti, kaip atrodo prieš penkis metus olandų dovanotas genialus įrenginys – penkių kilometrų paprastas geležinis vamzdis, kurio gale – upės tėkmės varomas vandens siurblys (visiškai autonominis daiktas, neprašo valgyti, vandenį pumpuoja). Už penkių kilometrų esančiam kaimui tai dievo dovana – bobos gi kasdien po 10km sukaria, 5 iš jų kopdamos į rimtą kalvą su 25kg vandens ant galvos.
Viskas buvo vandalizuota, vamdzdis užlenktas, varikliukas nepavogtas, bet ištrauktas ir sugadintas.
Fermos savininkai aiškino, kad kaimo vyrams nepatiko dykinėjančios bobos.

Tai, jei kongietėms nėra ko dykinėti, tai kuo mūsiškės geresnės?

O kiti variantai mano galvoje visi susiję su tuo, jog čia, šiame rajone, t.y. Šanchajuje vykdavo gaisrai ir kad vystyti šio urbanistinio palikimo niekas nenori, o nori tikriausiai keisti…

P.S. O šiaip tai ten daug tokių mėlynų kraniukų ir juos žmonės naudoja. Praeinant pro kai kuriuos pastatus nosį riečia ekskrementų kvapas, nes ten dar stovi lauko tualetai ir tikriausiai be jokių valymo įrengimų. Ir degina jie visokį brudą. Kai buvo šalčiau, tai smarvės visokios iš kaminų verčiasi. Tai degančia guma, tai anglim, tai dar velniai žin kuom pasmirdę būdavo.

Kaziukas ir vienas namuose (neskaitant vaikų ir Linux’o)

 

 

 

Šeštadienis. Kaziukas. Šeštadieniais žmona mokosi buhalterijos pas Pačiolį1 . Tai reiškia, kad aš šeštadieniais iki berods gegužės ten kažkada būsiu vienas namuose! Na, su manimi dar vyresnysis (2+m) ir jaunesnysis mano sūnūs (<10 mėn). Tai reiškia, kad mes su žmona apsikeičiame vietomis vienai dienai.

Labai sunku… Labai sunku, kai neaišku ko tikėtis ir kai neturiu dienos plano. Na, gerai, ko tikėtis jau žinau. Buvau jau paliktas vienas su abiem porą vakarų po keletą valandų (neskaitant to karto, kai buvau pasilikęs tik su jaunėliu kelioms paroms), bet tikriausiai neturėjau dienos plano.  Nors… ką aš čia uodegą siukioju – sunku su tokio amžiaus vaikais nedideliame bute. Reikia tikėtis, kad už pastangas bent jau alaus, o ne vandens stiklinę vaikai atneš, kai pasensiu…

Jaunėliui kas 3-4 valandos reikia duoti ką nors valgyti. Vyresniajam valgyti reikia duoti du kartus iki mamos sugrįžimo. Jaunėliui nors kartą reikia duoti kokių nors virtų šviežiai daržovių irba mėsos. Taigi, į puodą buvo įmestas aviuko2 gabalas, vėliau buvo įmesta šiek tiek bulvių ir cukinijos (dar nesupuvusi gulėjo ant stalo). Kol dūkau su vaikais (žaidėm kamuoliu, lakstėm po kambarius kartais net rėkaudami ir skėryčiodamiesi rankomis) išvirė ten viskas. Cukinija su bulvėm ir trupučiu sultinio buvo sumalta su blenderiu ir tas daiktas sušertas jaunėliui. Vyresniajam dar į sriubą buvo įmestas pakelis šaldytų daržovių, kurios per pusvalandį (tikriausiai) išvirė ir,  žinoma, vyresnysis to brudo nevalgė.

Tada atvažiavo motinos kompas3. Visiems buvo labai smagu išpakuoti tą daiktą. Vaikai sumigo, o aš sėdau instaliuoti Linux’ą4… Linux’ą įkalbėjo sudėti žmonės iš G+’o. Nutariau kad dėsiu Ubuntu. Šiek tiek esu jau instaliavęs aš linux’ų į kompiuterius: tai buvo Baltix’as, su katruo man susitarti nepavyko, nes vienu atveju nepalaikė vieno tokio laptopo grafikos, o antru atveju kažką pridirbau su juo taip, kad sugadinau visą boot-sector’ių ir gavau nuo žmonos daug velnių, kad daug žaidimų tokiu būdu ištryniau.

Šį kartą ištrinti kažką nebuvo rizikos, tai kol vaikai miegojo sudėjau Ubuntu 10.04, nes tai LTS (Long Term Support) ir stabili išdirbta versija ir… Suinstaliavau, o tinklas neveikia. Trūkinėja rupkė. Prigalvojau visokių baisybių: kad kompas negeras, kad kompas su mano maršrutizatoriumi nesusitaria, kad draiverius reikia perinstaliuoti (o kaip Linuxe tai padaryti neturiu nei menkiausio supratimo)… Tada ėmiau ir sudėjau 11.10 versiją, nes tokią siūlė atsisiųsti pats Ubuntu.com. Ten tos pačios bėdos. Bet G+’as yra labai geras dalykas, nes kai ten paklausiau ką daryt – gavau atsakymą. Pradžioj pagalvojau, kad eisiu dabar copy/paste į terminalą padarysiu, bet tada (paakintas tų pačių G+ gerų žmonių) pastebėjau, kad viršuje parašyta: UPDATE: Stock kernel driver is fixed in Ubuntu 12.04 Precise Pangoling. Current kernel is 3.2.0-17-generic and everything has been working for quite some time.

Grįžusi žmona rado, kad:

  • visur betvarkė,
  • per teliką baby tv,
  • vaikai daugmaž patenkinti ir
  • tėvas visas pavargęs, alkanas ir su išvarvėjusiom akim…

 

P.S. O šeštadienį vyko “Kaziukas”… O apie “Kaziuką” youtubėj tokį filmuką žiūrėjau:

______________________________

1-Iš žmonos sužinojau tos firmos pavadinimo kilmę. Pasirodo įmonė pavadinta dvejybinės buhalterinės apskaitos sistemos paskelbėjo, žymaus XV a. italų mokslininko Luca Pacioli (Lukos Pačiolio) vardu.
O mokosi, nes nutarėme, kad jai reikia tų žinių, o jai dar tai ir įdomu (tai vėlgi parodo kokie mes skirtingi)

2-aviuką neseniai pirkau iš kažkokio ūkininko (tiksliau pusę aviuko):
 

Aviukas triračiu važiavo, ir sustojo pailsėti, tai išsidrėbė ant vazonų laikyklės. Rauginti agurkai atėję į svečius liko nesupratę.

 


3-Mamos kompiuteris, kurį ji naudoja šiuo metu skaipams pagrinde yra ~7 metų senumo ir vos pasivelka, genda po truputį, o detalių jau nebėra. Tad pasišoviau mamai padėti nusipirkti kompą. Čia didelis dėkui buvusiam kursiokui, katras padėjo kompą surinkti, jį ištestavo net ir atsiuntė man savo vadybininką, katras atvežė tą daiktą iki pat durų.

4-Nutariau duoti mamai Linux’ą, nes: 

  • Windausai kainuoja
  • Windausuose nesaugu
  • Mama ir windausų nemoka, tad koks skirtumas ko nemoka?
  • Linux’ai saugūs
  • Dabar jau user-friendly
  • Skaipui/browsinimui/filmams – sočiai!
  • O su TeamWiever’iu galėsiu būti help-desku.

Penktadienio schema #2

Tai štai, atėjo penktadienis. Buržujus, reikia tikėtis nepasi…s su savo “Penktadienio internetais“, o aš šiukšlinuosi su “Penktadienio schema”. Praėjusį kartą buvo apie tai kaip mes praleidžiame normalią dieną. O dabar štai toks mano išminties blykstelėjimas, kuriame lyginau tai ką žmonės daro internetuose su tuo ką jie daro… lovose ir… metrikacijose 🙂 Tad spauskit čia (ans didinasi):

Jei skaitote iš apačios į viršų, tai žinokite, kad paspaudus didinasi, o jei iš viršaus į apačią, tai žinokite, kad jau pasididino ;)
Jei skaitote iš apačios į viršų, tai žinokite, kad paspaudus didinasi, o jei iš viršaus į apačią, tai žinokite, kad jau pasididino 😉

Grafikai paimti iš Eurostat’o neturi matavimų vienetų “Y” ašyje. Man jų ir nereikia, nes man įdomus tik pokytis. Jeigu jums įdomūs ir absoliutiniai dydžiai, tai prašome į Eurostat.

Vaiko lavinimas. “Yamaha” muzikos mokykla

Yra tokia Yamaha muzikos mokykla. Nėra supermamos, katra apie tai nežinotų.

Mano žmona irgi supermama, tad apie tai sužinojo ir kol nebuvo sunku vedė mūsų Augustą į ten1 pati. Tačiau, kai ėmė lauktis Bernardo ir kai jai pasidarė per sunku tampytis su vyresniuoju, pas ruoniuką teko jį vesti man.

Tai žinot, tai ką rašo A. Užkalnis savo protokoluose apie supermamas, ir ką pašaipiai, kitos šovinistinės kiaulės iš socialinių tinklų rašo apie jąsias, tėra lengvas, draugiškas ir švelnus paplekšnojimas per petį (arba toks švelnus draugiškas mentės patrynimas – mačiau, kaip kolegės/draugės viena kitai tai daro kartais).

Aš pats nesu labai kuklus ar susikaustęs – žinoma turiu kompleksų, bet didžiuodamasis galiu pasakyti, kad mažiau nei daugelis mano sutiktų žmonių. Bet net ir man tai buvo kiek per daug:

  • “uti-uti-ti, lia-lia, uuUUUuuūūchhhh”,
  • “Ruoniukas mažas aš esu/ jūroje aš gyvenu/ baltas ir švelnus esu/ glostyk man galvelę tu/ žaisime visi kartu/ džiaugiuosi kiekvienu vaiku!”
  • “Joki-joki nesustoki!/ lingu-lingu palinguoki ….”
  • “Žiūrėėėkite! Žiūrėėėkite!/ Dantuką pirmą jau turiu!/ Džiaugias tėtis ir mama!/ Tikrai puiki žiniaaaaa!”
  • “Aūūūū, aūūūū!/ mes girdim raidę “ūūūū”/ Aūūūū, aūūūū!/ mes girdim raidę ūūūū/ ūūūūū-ŪŪŪŪŪ-ūūūū-ŪŪŪŪŪ-ŪŪŪŪŪŪ-ŪŪŪŪŪŪ-ūūūū-ŪŪŪŪ-ūūūūū-ŪŪŪŪŪ”
  • “Mes vaikštome visi ratu!/ Mes vaikštome visi ratu!/ Aš ir tu! Aš ir tu!/ Mes vaikštome visi ratu!”

Ir tai dainuojant reikia viską daryti. Tarp moteriškių su tokiais pačiais mažais vaikais aš vienintelis. Patalpa nedidelė, minkštas tatamis, visos su kojinėm (ir aš). Bet stengiuosi neatsilikti. Pirmą kartą buvo labai sunku. Žinote, kaip būna, kai gėda ir daryti ir gėda nedaryti. Vyriškasis ego man vis sakė: “aina naa… aina naa… aina naaa…..”.

Bet paskui pramušė. Nebuvo jau taip sunku. Nors fiziškai tai gan nebloga mankšta – mat vaiką reikia visaip kiloti, su juo žaisti tuos žaidimus, palingavimus…

Labai įdomi ir gera patirtis. Tikrai. O be to labai naudinga jūsų vaikui! Tikrai! Pastebime tai dažnai – vaikas dainuoja ir linguoja į taktą, bendrauja be kompleksų (na, gal tai ne vien tik tos mokyklos nuopelnas). Vienas tokių pastebėjimų buvo viename renginyje, kai buvo surengti šokiai-pokiai vaikams, visi šoko, bet tik tie vaikai, kurie lankė šią mokyklą, lingavo ir šokinėjo į taktą…

 

_________________________________

1– Kaip supratau, “Yamaha” turi franšizę, kurią gali nusipirkti kas nori (na, tikriausiai ne visai kas nori – tikriausiai tai franšizei nusipirkti reikia dar ir kursų visokių praeiti ar treniruočių). Mes ėjome pas Astą Tunaitienę

Tėvadienis

 

 

 

 

 

Su darbu susiję įstatymai man leidžia vieną darbo dieną per mėnesį paversti išeigine. Tai va, vakar tokia viena ir buvo. “Bet tai kaip daug padarysiu per tą dieną” – galvojau prieš jai ateinant.

Bet taip nieko ir nepadariau:

  • Neišvežiau seno kompo su dideliu monitoriumi į tam skirtą konteinerį (užima vietą spintoj)
  • Neišėjau pasivaikščioti su vaikais
  • Nepažiūrėjau įdomaus filmo
  • Neišsilyginau marškinių

Bet vistiek pavargau. Visą dieną mažinom betvarkę1. Porą kartų užsnūdau ir iškepiau krepų2:

  • Keturis kiaušinius išplakiau su trupučiu druskos ir trupučiu cukraus
  • įpyliau ~2/3 stiklinės pašildyto pieno su sviestu
  • įdėjau miltų tiek, kad tešla taptų tirštoka ir gabaliukai išsimaišytų
  • įpyliau dar ~2 stiklines pašildyto pieno su sviestu, kad tešla gautųsi skysta – tokia, kokia tinkama krepams.
  • Iškepiau krepus:

    Visiškai atsitiktinai gavosi gan įdomus raštas... Priminė man vieną skulptūrą Oslo oro uoste.
  • įdaras buvo padarytas iš varškės sutrintos blenderiu su grietinėle, o į ten dar buvo įdėta rūkytos/sūdytos lašišos
  • Suvyniotus krepus kepėm svieste/grietinėlėje:
    Sviestas sviestuotas su grietinėle

    Lėkštės baltarusiškos. Kažkada kažkokioje parduotuvėje atsitiktinai nusipirkom.

Buvo skanu. O šiandien vistiek jaučiuosi kažko nuvargęs labai…

___________________________________

1– Aš jau nebevadinu to tvarkymusi, nes nieko mes ten labai nesusitvarkom… Tik kiek betvarkę sumažiname ir priartėjame prie higienos normų….


2– Galima sakyti, kad lietiniai blynai, bet mano lietiniai yra neskanūs, o krepai skanūs 😉 Įdarą darė žmona.

Penktadienio schema #1

Nutariau, kad pradėsiu kaip kad Buržujus su savo penktadieniniais internetais, taip aš su savo penktadieninėmis schemomis. Jei pavyks kas savaitę sugalvosiu po naują vizualinę informaciją jums pateikti. O jei ne tai ne. 😉

Taigi jūsų dėmesiui mano žmonos įprastos dienos schema:

Piešta ant languoto popieriaus, tad skanavimas būtų bjaurus, o norėjosi perkelti tokią, kokia ant popieriaus.

Kas įdomu kad G+’e Gabija eGoiste irgi papaišė schemą:

Gabijos eGoistės schema

O kas dar įdomiau, tai tas ratukas man labai primena kai ką… Ogi va ką:

Man truputį primena Gabijos ir mano žmonos schemų principą

Arba atvirkščiai – tie žmonės, kurie kūrė tų tablečių pakuotę gerai išmano moterų mąstymą…

Primenu, jog čia jau paišiau savo paprastos darbo dienos schemą, kurią galima sugretinti su žmonos:

Paspaudus didinasi ir paskui skrūlinasi jei reikia…

 

Tai tiek schemų šiam penktadieniui. O jei Buržujus bus įdėjęs savo penktadienius, tai eikite ten žiūrėtisties.

________________________________

RSS srautas šio straipsnio komentarams

________________________________

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar