Turime mes tą 2024 metais išrinktą Seimą su visomis paluckiadomis ir ruginieniadomis.
NA įsiveržė į valdžią ir šokdina LSDP ir didžiąją dalį inteligentiškos visuomenės su savo vengriškomis iniciatyvomis prieš LRT.
O aš tuo tarpu sugalvojau, jog galima vėl atsisiųsti balsavimo duomenis iš lrs.lt ir pažiūrėti kaip Seime atrodo visos tos frakcijos ir koalicijos pagal tai, kaip balsuoja kiekvienas Seimo narys.
This is another post of mine in English. I’ve decided to post it so I could explain how do I use network diagram as a tool for political elections results analysis. It would be in English, because I want to explain it to non-Lithuanian speaking audience.
Main parts of network diagram is a node and an edge. Actually multiple nodes and edges. Nodes are the objects, which are usually being analyzed on the network diagram and edges are the connectors of these nodes. A network diagram should have at least two nodes and at least one edge. The simplest network diagram looks like that:
Simplest network diagram
This is all that I think I should know about the network diagram’s basic elements. These elements has quantitative values: edges may have weight, nodes can be quantified by amount and weight of edges.
Neseniai perklausiau nuostabią knygą: “Save keičiančios smegenys”. Gera knyga. Rekomenduoju. Perklausiau, nes tai itin patogus būdas įsisavinti knygas vairuojant.
Šiuo post’u noriu tiesiog pasidžiaugti pažinimu. Tas džiaugsmas yra labai stipri emocija ir labai malonus jausmas. Panaši emocija aplanko skaitant įdomias knygas ar klausant įdomius podcast’us. Ir tai mane netgi motyvuoja dalintis šiuo turiniu socialiniuose tinkluose ir netgi nebijoti susilaukti daugybės šių dviejų žmonių heiterių klubo atstovų kritikos. Aš čia žinoma apie Ričardo Rokiškio ir Andriaus Užkalnio podcast’ą. Heiteriai sako, kad gerb. feik hab. dr. prof. prelegentai yra nekompetentingi, patys sau prieštarauja, yra įžeidę daugybę žmonių (tame tarpe gerb. heiterius). Jie nesuprantą kaip aš galiu jų klausytis ir manimi netgi nusivilia. Tie heiteriai dažniausiai nesukelia man malonių emocijų ir jausmų. Žinoma, jų toks tikslas tikriausiai ir yra – pasidalinti tomis neigiamomis emocijomis su manimi ir tikisi, kad aš… Tiesą sakant, nežinau ko jie tikisi.
Bet aš čia jau kiek į šoną nuvažiavau. Aš apie geras emocijas ir malonius jausmus, kuriuos kelia pažinimo džiaugsmas. Aš noriu tuo pasidalinti, nes dalinantis džiaugsmu – šis tampa dar didesniu.
Tai štai, toje knygoje pasakojama apie įvairias traumas patyrusius žmones ir sugebėjusius bene stebuklingai tas problemas įveikti panaudojant labai svarbią ir įdomią smegenų savybę – plastiškumą. Vienas to pavyzdys, kuris mane nudžiugino ir kurį esu pajutęs pats – kartu žadinami neuronų tinklai kuria tarpusavio ryšius. Knygoje papasakotas eksperimentas su beždžionėmis, kuris sukėlė gan didelį skandalą susijusį su gyvūnų teisių gynėjais. Nežinau ar buvo/yra galimybių daryti panašius eksperimentus neskriaudžiant gyvūnų, bet pats atradimas tikrai itin svarbus. Tiksliau du atradimai, kuriuos ir man suprasti pavyko:
1. Neuronų tinklas atsakingas už konkrečią užduotį – gali pamiršti ją ir perimti šalia, smegenyse esančių neuronų tinklų funkcijas (ar jas sustiprinti). Pavyzdžiui aklųjų klausa dažnai būna daug geresnė ir netgi sugebanti padėti orientuotis erdvėje kaip šikšnosparniams. Knygoje dar aprašomas atvejis, kur moteris gimusi su vienu smegenų pusrutuliu – sugeba išgyventi ir netgi turi kai kurių pranašumų lyginant su žmonėmis, turinčiais juos abu.
2. Naudok – arba prarasi principas. T.y. jeigu kažkoks neuronų tinklas arba neuronų tinklų derinys ilgai nenaudojamas – jis “užmiršta” ką išmokęs ir perima kitas funkcijas. Čia matyt dėl to, kad smegenys yra gan svarbus ir brangus resursas, kurio švaistyti negalima. Geriausias tam pavyzdys tikriausiai būtų kokia nors vokiečių ar prancūzų kalba, kurios mokytasi vidurinėje, bet nenaudojama – visai arba dalinai užsimiršta.
Labai ryškus man asmeniškai 1-ojo principo pavyzdys yra grojimas gitara. Pramokęs esu kelis kūrinius. Ir pastebėjau, kad imantis po ilgesnės pertraukos naujojo kūrinio – procesas būna kankinamai ilgas. Tačiau įsivažiavus, po keleto dienų – viskas einasi daug greičiau.
Padariau dar vieną eksperimentą: pamėginau kūrinį groti tik viena ranka. Tai pasirodė – labai sunku. Tai yra dėl to, kad grojant nervų signalai yra siunčiami ir gaunami iš abiejų rankų. Mėginant tai daryti viena ranka – tai tiesiog nesigauna. Reikia labai stipriai sutelkti dėmesį, mintyse kartoti garsus ar antrosios rankos judesius, kad sugebėčiau viena (pvz. kaire) ranka pakartoti kūrinį. Panašiai yra ir su akluoju teksto rinkimu. Aš tą treniruoti pradėjau dar vaikystėje ir su QWERTY išdėstymo klaviatūra galiu rinkti ~115 žodžių per minutę (~570 simbolių per tą pačią minutę) beveik be klaidų:
Mano vienas mėgstamiausių treniruočių puslapis: https://10fastfingers.com/typing-test/lithuanian
Pamėginęs rašyti viena ranka – tiesiog sutrinku. Bet užtai dar vieną juokingą dalyką galiu padaryti: jeigu perstumiu pirštus per vieną mygtuką į dešinę, tai galiu rašyti gan greitai koduotai. Pavyzdžiui “rašau koduotai šį tekstą” tokiu metodu parašytas atrodo taip: “tsųsi lpfipyso ųš yrldyč”.
Daugelį žmonių, iš mano patirties demotyvuoja gan stati mokymosi kreivė pradžioje ir jie sustoja. Tai ir mane demotyvuoja. Bet žinau, kad jeigu įveiksiu pirmąjį kalniuką – antrasis ir kiti bus ne tokie baisūs.
Dar šiek tiek grįžtant prie gerb. feik hab. ekscl. prof. prelegentų, kurių podkastą aš klausau – jie man teikia pažinimo džiaugsmą. Ypač apie emocijas, apie mumyse gyvenančius monstrus. Jų ekscentriškumas, kurio jie šiek tiek turi, tikrai nenustelbia to džiaugsmo. Todėl aš jų ir klausau. Genijai dažnai būna ekscentriški, žinot. Bet ne visi ekscentrikai būna genijais irgi. Pavyzdžiui Rokiškį aš suprantu – jis džiaugiasi, kai dalinasi pažinimo džiaugsmu. Todėl jis tai ir daro. Todėl ir aš parašiau šį post’ą.
Pabaigai mano nezgrabni “Cavatina” (youtube rasite daug geresnių atlikimų, bet juos atliks kiti – ne aš ;)):
Čia mano smegenų ir motorikos treniruotės karantino metu.Daugybė nešvaraus garso ir klaidų. Bet jeigu karantinas vėl stos – pagerėsiu gal 🙂
Žiūriu aš į tų profesionalių rašytojų straipsnius ir galvoju, kad gal ir aš kada galėčiau panašiai. Bet reikia praktikuoti. Bet nesigauna, nes randu vis įdomesnių užsiėmimų. Pavyzdžiui: daryti duomenų analizę. Pavarčiau aš savo Gephi įrankiu pagamintas diagramas ir prisiminiau vieną darytą Seimui. Tada prisiminiau visokius pokyčius vykusius šiemet (LSDP skilimas, Šakalienės frakcijų keitimai, frakcijų koalicija ir t.t. ir pan.). O kai prisiminiau, tai pagalvojau, kad būtų įdomu pažiūrėti kas gausis jeigu nupieščiau tą diagramą dabar su šviežesniais duomenimis.
Visuose rinkimuose buvo balsuojama internetu. Visi balsuotojai gavo vieną ID ir slaptažodį, kuriuo balsavo visuose rinkimuose. Dėl to galima padaryti balsuotojų koreliacijų iš gautų balsavimo išklotinių.
Beje, dėl išklotinių kilo nedidelė diskusija: klausiama buvo ar galima jas viešinti. Atsakymas: būtina viešinti. Jei nebūtų viešinama, tai rezultatais nebūtų galima pasitikėti. Jeigu netyčia paklaustumėte kodėl, tai atsakyčiau, jog jeigu matytumėte tik savo balsus, tai bendruose rezultatuose piktas adminas galėtų įrašyti ką tik nori – jūs negalėtumėte nieko patikrinti.
Žinoma, klausimas dėl viešinimo kilo dėl to, kad padarius vieną kitą koreliaciją galima pamatyti įvairių balsuotojų grupių, balsuojančių už kandidatų grupes. Tai šiek tiek sumažina balsavimo slaptumą. Bet čia aš nieko naujo apie e-balsavimą nepasakysiu, nei jau pasakiau.
Galima dar būtų padaryti taip, kad kiekvienam balsavimui balsuotojas turėtų naudoti po naują ID, bet tada būtų kiek mažiau smagu, nes negalėčiau tų koreliacijų padaryti.
O dabar mano koreliacijos.
Partijos pirmininką rinkome dviem turais iš 4 kandidatų:
Pastarosios savaitės gausios schemomis. Čia taip dėl to, kad duomenų užvežė. Duomenys yra viskas schemoms.
Šį kartą duomenys bus Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio Vilniaus skyriaus visuotinio susirinkimo balsavimų rezultatai. Tie rezultatai kol kas dar nėra galutiniai, nes buvo šiokių tokių neaiškumų, kuriuos spręs skyriaus prezidiumas.
Balsavimas vyko internetu. Aš esu internetinio IR anoniminio balsavimo skeptikas. Labiausiai dėl to, kad užtikrinti ir anonimiškumą ir skaidrumą internetinio balsavimo metu yra labai sunku. Sunkiau nei tradiciniame balsavime popieriuje ant biuletenių.
Balsavimo sprendimą nemokamai davė partijos draugai. Tačiau pats source-code yra uždaras, nes komercinis.
Internetinis balsavimas buvo organizuojamas tokiu būdu:
Užsiregistravęs partijos narys gauna lapuką su kodu ir slaptažodžiu. Tiek kodas tiek slaptažodis yra skaičių seka (kodas 8 skaitmenys, o slaptažodis 7 – bent jau mano atveju).
Vykstant balsavimui iš savo įrenginio jungiamasi prie web’o, kuriame įvedamas vartotojo vardas ir slaptažodis, o įsiloginus patenkama į balsavimo erdvę.
Su tuo pačiu kodu ir slaptažodžiu balsuojama visuose balsavimuose.
Balsavimas į visur vyko ribotą laiko tarpą (~30 minučių).
Internetiniu balsavimu buvo renkama:
Skyriaus pirmininkas
Skyriaus taryba
Kontrolinė komisija
Atstovai partijos tarybai
Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
Delegatai į visuotinį partijos suvažiavimą
Skyriaus etikos komisija.
Po balsavimo buvo pateikti visi balsavimo rezultatai, kuriuos kiekvienas balsavusysis galėjo pasitikrinti.
Su sąlyga, kad su tuo pačiu kodu galima balsuoti visuose rinkimuose ir buvo pateiktos visos išklotinės, tai galima padaryti visokių analizių. Tai tą ir padariau. Naudojau daug VLOOKUP, OR(EXACT()), CONCATENATE, TRANSPOSE formulių ir komandų ekscelyje.
Į skyriaus pirmininkus buvo trys kandidatai (Kasparas Adomaitis, Vydutis Šereika ir Remigijus Šimašius). Šis balsavimas buvo pats aktyviausias, todėl pagal tuos balsavimus sugrupavau rinkėjus ir pažiūrėjau ką jie rinko į kitus organus.
Ši lentelė rodo kaip buvo balsuojama dėl etikos komisijos. Nežinant visų peripetijų ar nežinant žmonių ši lentelė sako mažokai, bet galgi ir įdomi kažkuo:
Į Etikos komisiją
Čia (žr. žemiau) gan įdomu tai, kad Kasparo Adomaičio nebuvo tarp kandidatų į delegatus partijos suvažiavime. Nežinau ar čia klaida ar čia iš tiesų taip buvo. Man gan smagu, kad Remigijaus rinkėjai mane aukštai reitingavo 🙂 Kasparo rinkėjai mane aukštai reitingavo vien dėl to, kad aš padėjau Kasparui šiek tiek jo rinkiminėje kampanijoje 🙂 Tuo tarpu žinant daugiau žmonių ten kur raudoname stulpelyje tai galima irgi prisidaryti visokių išvadų.
Delegatai į partijos suvažiavimą
Čia (žr. žemiau), nežinantiems žmonių irgi tikriausiai nebus įdomu:
Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
Čia (žr. žemiau) jau viskas daug maž aiškiau. Nors kiek keista, kad Vydutį Šereiką į skyriaus pirmininkus rinkę rinkėjai į partijos tarybą reitingavo tik antrą. Matyt daug ką sakanti lentelė.
Atstovai partijos taryboje
Čia (žr. žemiau) vėlgi nieko keisto ar įdomaus neįžvelgiu:
Kontrolės komisija
O čia (žr. žemiau) visai įdomu. Vydučio Šereikos rinkėjai kažkodėl jį tik 5 numeriu reitingavo skyriaus tarybon:
Skyriaus taryba
Čia (žr. žemiau) dar va statistinės analizės reitingams. 7 kandidatai į skyriaus tarybą Remigijaus rinkėjams yra išskirtinai geri.
Vydučio ir Kasparo rinkėjai išskirtinai vertina po 3 kandidatus į skyriaus tarybą.
Manding outlayer’ių kiekis čia įdomiausias
Čia (žr. žemiau) žongliracija skaičiais kokia tai. T.y. pasitikrinimas kiek žmonių reitingavę kandidatą tarybon jį patį rinko ir į skyriaus pirmininkus. Remigijus didelės persvaros lyderis.
Pamatavome kandidatų stiprumą. T.y. kiek rinkėjų galvojo, kad žmogus yra tinkamas tarybon, bet skyriaus pirmininkui dar ne.
O čia (žr. žemiau) jau šiek tiek daugiau statistinės analizės. Čia lyginau kiek tų pačių kandidatų tas pats rinkėjas reitingavo į skirtingus organus. Šiuo atveju į skyriaus tarybą ir į delegatus partijos suvažiaviman. Taip pat išrinkau kandidatus, kurie yra ir viename ir kitame sąraše. Lyginau būtent šiuos du dėl gausiausių kandidatų skaičiaus. Į šiuos rinkimus taip reikėjo reitinguoti daugiausiai kandidatų (kiekvienas bene po 20).
Jeigu tas pats rinkėjas to paties kandidato į du skirtingus organus nerinko, tai gali reikšti, jog tas kandidatas labiau tinkamas vienam ar kitam organui arba balsavusysis balsavo atmestinai. Greičiausiai 2 variantas, nes reikėjo reitinguoti labai daug kandidatų, o organų svarba nėra labai tokia išskirtinė vieno kitam (skyriaus taryba šiaip svarbesnė šiek tiek). Juoba, kad kažkas gyrėsi balsavę už pirmus dvidešimt, nes tingėjo gilintis. Va tik neprisimenu ar kandidatai buvo ta pačia tvarka pateikti balsavime.
Kairiau matome rezultatus skaičiais, o dešinėje šiek tiek statistinės analizės. Iš “Boxplot’ų” matome, jog sutampančiuose yra 2 outlayeriai, t.y. tie du rinkėjai balsavo tikriausiai belekaip. O nesutampančiuose – 3 daugiausiai nesutapimų turintys rinkėjai.
Stampančių vidurkis ir mediana labai daug nesiskiria (~11-12). Tai, mano galva, reiškia, jog toks skaičius galėtų būti optimaliu reitinguojant. Pasirinkus daugiau – naudos negausime. Gausime tik statistinį triukšmą.
Įdomu ir tai, kad nesutampančių taip pat yra labai panašus kiekis, t.y. 11-12. Gal čia dėl to, kad į vienus rinkimus buvo reitinguojama mažiau kandidatų, o į kitus daugiau. Nebeprisimenu. Gal kas primins…
“Fitted Line Plot” kažko įdomaus taip pat nerodo, t.y. rodo, jog kuo daugiau sutampa – tuo mažiau nesutampa. Nupaišiau ir sudėjau vien dėl to, kad galėjau ir kad tilpo 🙂
“I-MR chart” gi parodo irgi, kad 11-12 sutapimų yra tas skaičius, kuris optimalus. Kodėl toks keistas nesutapimų “I-MR chart” nežinau.
Rinkėjų sąmoningmo pamatavimas
Tai tiek jums partinių skalbinių šį kartą.
Va tik įmesiu dar vieną akmenuką į šį konkretų balsavimą internetu: balsuotojų kodai neatrodo, kad būtų atsitiktiniais skaičiais:
Anderson-Darling metodas sako, kad rinkėjų kodai nelabai atitinka Gauso kreivės.
Gali būti, kad ir slaptažodžiai ne visai atsitiktiniai. O tai reiškia, kad galima pamėginti pasigeneruoti kodų ir slaptažodžių ir pamėginti atakuoti sistemą balsavimo metu. Mažai tikėtina, kad iš to būtų apčiuopiamos naudos. Tačiau aš ir pats nesu labai protingas, o protingi hakeriai gali prisigalvoti visokių gudrybių.
Nu dabar tai jau tikrai viskas. O jei jums per mažai, tai galite eiti žiūrėti senesnių schemų:
Prašmėžavo prašuršuliavo ir prasitypno 2015 metų sistemų administratorių pagerbimo diena!
Užduotis buvo daugiau gyrusiųjų, nei kritikavusiųjų.
Antai Gplus soc. tinkle Saulius sakė, kad nervina jį šitokios šventės. Nes kas čia per matavimaisi?! O be to ką aš apskritai turiu bendro su sysadminais? Kas aš toks?! 🙂
Aš ir neapsimetinėju, kad esu koks nors sysadminas. Nesu tokiu. Antai užduotį pavyko išspręsti iki bilduko ir tai tik su hint’ais. Ten ir tupėjau visas medumi apsiterliojęs. Ten visokie raktai, headeriai, beldimai ir panašūs keisti žodžiai man jau nieko nebesakė. Dabar jau truputį sako (paskaičiau Wikipedia).
Bet užtai man patinka SysAdminai. Buvo tokių, kurie be didesnių problemų viską išsprendė. Labai džiaugiuosi, kad susipažinau su Aleksandr, kuris laimėjo šių metų užduotį.
Dirbu aš šiaip jau IT kompanijoje ir esu IS savininkas ir sysadminai yra tie žmonės ant kurių laikosi nemenkas verslas. Man įdomu ir aš noriu bent jau suprasti ką sysadminai man sako. Taip pat noriu mokėti jiems ką nors pasakyti.
Nesu tikras kiek yra mano užduotį išsprendusių. Kažkaip nepasidariau tokios stebėsenos. Bet užtai padariau tokį va diplomą:
Šio diplomo savininkė yra sysadminėŠio diplomo savininkas yra sysadminas
Šiandien prasideda įdomybės. Sistemų administratoriai yra tie žmonės, kurie viską valdo. Jeigu jums atrodo, kad sysadminas ant jūsų pyksta ir neatsako į jūsų paprastus klausimus, tai žinokite, kad jūs paklausėte taip, kad sistemų administratorius nusprendė, jog neverta gaišti laiko atsakymui. Su pykčiu tai gali būti nesusiję. Sistemų administratorius žino, kad norėdamas atsakyti į klausimą jis jums turės pasakoti per daug paprastų pagrindinių dalykų. Sistemų administratorius žino, kad galimai sugaištamą laiką jis gali praleisti kur kas racionaliau. Užtai kad sistemų administratoriai yra protingi, jie nusprendžia, jog tai yra racionaliausia išeitis.
O jeigu tie žmonės su jumis kalba, tai reiškia, kad esate gerbtinas ir protingas žmogus ir tuo galite laisvai girtis visiems.
