Pigūs pabėgimai nuo rutinos

Šnekant apie sportą kažkaip mus pramušė ant romantikos. Užplūdo visokiausi šilti prisiminimai.

Ogi buvo gvildenama šeimos narių santykių problematika įmaišant sporto temą. Nors ne. Ten buvo apie sportą, o romantika pati atėjo – pati atėjo tarsi atsakymas. O klausimas tai va koks: ką reiškia žiūrėti sportą per televizorių, kurį galima žiūrėti su draugais, su alkoholiu ir su emocijomis? Na, pavyzdžiui kokias nors krepšinio rungtynes, o kai Lietuvos krepšinio komanda laimi, visi rėkia: mes laimėjom!

Mes laimėėėėėjoooooooooooom!!!!!

O kokį kitą kartą padauginęs impulsyvusis sirgalius grįžta į šeimą, dar rikteli “mes laimėjom…”, sukniumba ir… apsivemia. Nu ir kas čia tokio? Svarbu kad išsivalytų, o jei turi sąžinės, tai kitą dieną nuperka kokią nors gėlę arba puokštę (jei labai graužia) ir kiek susigėdęs bei susinepatoginęs ištaria: “čia tau…”.

Įdomu ar jis apskritai turi merginą...

Žinoma, yra ir kitos sporto šakos: futbolas, ledo ritulys, snooker’is, regbis… kas ten dar… nu tinklinis pavyzdžiui. Tai ten būna visokie tada reguliarūs sezonai, aštunfinaliai, ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalai. Ten būna klubiniai, o dar būna ir nacionaliniai, o paskui dar visokių lygų dar klubinių būna. Na, žodžiu, žmonės turi ką veikti. Toks hobis: seki keletą sporto šakų, žiūri reguliarius sezonus, stebi nacionalines varžybas, o jokių ten paskui iškrentamųjų (vo dar tokios būna!) ir ten -finalių jokiais būdais nepraleidi. JOKIAIS!!! ŠVENTA!!! O dar kur azartiniai visokie lošimai bei statymai?

Viskas labai gerai! Žmogus apsaugotas nuo streso ir rutinos: kiekviena stebima sporto šaka turi tvarkaraštį, pagal kurį gyvena mano aprašytas sirgalius, turi kur išsikrauti visą savo neigiamą energiją1 nelaiko to š… savyje, nežaloja savęs ir nežudo žmonių. Nenuginčijama nauda.

– Mielasis…

– Pala! Ne dabar! Aik tu N…, nu tu k… b…, nu kas taip meta?!! Py… b… s… neg…s! Prisiperka visokių tinginių babajų b…! Žaist tegu išmoksta!!!

Čia tokia ištrauka iš tokio pokalbio, kurį pats sugalvojau. Viskas normaliai, čia vyras piktas, nes jo komanda pralošinėja, jis savo emocijas taip reiškia. Emocijos virsta. Gi prisikaupė visokio š… nuo praėjusių varžybų. O kitą kartą, jei laimi komanda, tai regis imtų ir išbučiuotų visus, pamyluotų, bokalą pakeltų! Aš taigi sakau, čia viskas OK! Okej! Reikia gi kažkur emocijas išlieti.

Nu taip, šeima ten, žmona. Pareiga. Reikia rūpintis, p… darbe, kad pinigus namo parnešt. Va žiūrėkit, koks vyras! Pinigus uždirba, tik truputį prage… pražiūri sporto su draugais. Kas čia tokio? Rūpestinga šeimos galva. O juk dabar toks nedarbas! Šaunuolis!

Išlieti širdį, pasakyti savo nuoskaudas, pasidalinti nerimą keliančiomis mintimis ne taip jau ir lengva. Ne taip jau ir lengva surasti tam laiko. O dar sunkiau pradėti. Iš principo to tik ir reikia – pradėti. Viskas paskui einasi savaime. O pradėti padidėja šansai, kai daugiau laiko praleidi kartu. Bet kartu ne viename kambaryje ar bute, o kartu būnant ryšyje. Tokia savotiška ryšio sesija: ją užmezgi ir palaikai – kuo ilgiau išlaikai nenutrauktą sesiją, tuo didesni šansai, kad bus pradėtas pokalbis. Šiek tiek gėda ane? Taip nu kažkaip nejauku… Nu kaip čia dabar aš imsiu ir taip tiesiai šviesiai savo visas nuoskaudas išversiu, tarsi nuogas mataruočiausi prieš akis.

Žiūrėkite! Aš nuogas makaluojuosi!!

Kaip koks BOBA! Nieko – praeis. Neskauda labai. Didžiausias prizas ir įteikiamas ne jūsų mylimai komandai, o jums – JUMS ASMENIŠKAI, be jokių tarpininkų ir visiškai užtarnautai. Tai prizas, kuriuo džiaugsitės daug daug daug kartų labiau, nei kažkokiais medaliais, kurių net negalit pačiupyt, kurių net nepamatysite antrą kartą. Ką jau ir kalbėti: negi imsi lyginti kažkokį bendrumo jausmą su kažkokiais draugeliais, kurie nusišneka yra gal net turtingesni, gal net kiek geriau gyvena arba atvirkščiai – kažkokie funkcionieriai dirbantys nuobodų darbą runkeliai… su bendrumo jausmu, kurį patiri su mylimu žmogumi.

O bet tai ką daryt?! Kaip pabėgt nuo rutinos? Va jums keletas veiksmingų būdų, kurie pigesni, nei kabako sąskaita:

  • Išvažiuokite su automobiliu pasivažinėti2. Geriausia vakare arba dar geriau – naktį. Tiesiog bet kada bet kur – be tikslo. Apžiūrėkite savo miestą. Būtinai užsimegs koks nors pokalbis. O jei ir neužsimegs, tai reikšmingai patylėsit, o gal net ir žvilgsniais susitiksit sukant į dešinę…
  • Išeikite pasivaikščioti. Irgi be jokio tikslo. Būtų gerai į nuošalesnę vietą. Vilniuje vaikštom: Vingio parke (ne visai nuošali, bet vis mažiau žmonių), Žirmūnų dviračio taku (ten kur prie Neries), Kalvarijų parke (ar kaip ten jis vadinasi kur su stotelėm), Pavilnio parkelis (ten kur Puškinui paminklas), Tuskulėnų dvaro apylinkėse. Bet iš principo tai tinka viskas ir Sereikiškių parkelis palei Vilnelę ir Gedimino prospektas… Iš principo viskas tinka – svarbu kad dviese ir ne parduotuvėse 😉
  • Kai kuriais atvejais gali tikti ir bendras kokio nors prabangaus maisto patiekalo darymas. Bet čia galva yra užimama receptu ir ne visada pavyks pakalbėti rūpimom temom.
  • pasakykite jūs.
Va koks seksas!

Literatūros šaltiniai:

Protokolai

G+

_________________________

1– šis žodžių junginys “neigiama energija” yra įdomus tuo, kad kai kurie žmonės ima tada ir tiesiogiai supranta, jog yra “neigiama” ir yra “teigiama” tada energija. Tačiau, nors jie taip ir sako, bet nesugeba paaiškinti kaip gali būti energija neigiama arba teigiama. Man tai skamba panašiai kaip “mano batai buvo du antras dingo durys”

2– Čia buvo gera istorija, kai aš savo būsimą žmoną vežiau romantiškai pasižvalgyti į ir iš VNO besileidžiančius/kylančius lėktuvus. Ieškojau geresnės vietos, tad važiavau palei oro uosto sieną, pro kažkokią bekelę, kažkokiu įtartinu rajonu. Man tada buvo kiek neramu, bet reikėjo neišsiduoti. Žmonai, berods sakė, kad tada irgi nebuvo labai romantiška…

Strazdai sningant

Negaliu atsidžiaugti tuo, kad galiu eiti į darbą pėsčiomis ir kad galiu nufilmuoti strazdą sningant:

Kokybė prasta, nes su muiline filmuota. Be to jis rupūžiokas nustojo čiulbėti, vos tik išsitraukiau fotiką.

Strazdas sniege gal ir nėra labai neįprastas dalykas, o gal taps norma? Bet vistiek kažkaip nostalgiškai romantiška. Ar ne?

Pusryčiams košė… pagerinta

Nors kartą į savaitę pusryčiams verdam kokią nors košę vaikams: ar ten avižinių dribsnių, ar grikių ar manų košės.

Tai, kad skaniau valgytų nutariau pagerinti keptais bananais:

  • Perpjoviau bananus per pusę ir pabarsčiau rudu cukrumi, o košė po truputį verda:

    Nutariau kažkodėl pakepti truputį žievę - gal dėl to, kad išsiskiria natūralus bananų riebalas kažkoks. O žievės lupti negalima kol kepa, kad neištežtų viskas.
  • Bananus apverčiau ir ilgėliau kiek pakepiau iš geros pusės:

    Ta pajuodavus skūra neatrodo labai apetitiškai 😉
  • Na, o tada gražiai iškepusį bananą:

    Skonis truputį primena džiovintų bananų
  • Išimam bananą gražiai iš skūros, dedame košę ir valgom:
    Košė avižinių dribsnių šįkart

     

    Skanu visai. Aš net va tokią porciją suvalgiau pats. Augustas valgė irgi truputį 😉

Pietūs ant greičio

 

 

 

 

 

Šitas receptas ne mano sugalvotas. Ir gal net ne žmonos. Makaronų apkepas, kurio autorystė tikriausiai kur nors Italijoje.

O  buvo, kaip ir panašiais atvejais: vyresnysis išėjo su mama į Yamaha mokyklėlę, o man prisakė tai padaryti:

  • Rūkytą šoninę paskrudinu su svogūnais, kol verda makaronai:

    Viską darom vienu metu
  • Tada gi kai Šoninė atrodo avataip:

    Riebaliukai patirpę, svogūnai pasiauksavę...
  • O makaronai išvirę ir nupilti šaltu vandeniu:

    Mes mėgstam lenkiškus "lubella" - pigūs ir kokybiški (skanūs)
  • Suplakame du kiaušinius su grietinėle, supilame šoninę ir tą plakinį ant makaronų:

    Kažko trūksta...
  • Ir dar sūrio užtarkuojam:

    Taigi Sūrio!!!
  • Kepame orkaitėje kol iškepa:

    Sūris apsilydė, kiaušinių/grietinėlės mišinys iškepė...
  • Ir valgome:

    Na, visai skanu. Ne tai, kad būtų puiku, bet greitai ir sočiai.

Augustas valgė normaliai, o žmona sakė, kad net skanu 😉

Vietoje Penktadienio Schema #5

Kadangi savaitės lekia srautingu domkratu (ištrauka iš Iljos Petrovo ir Ilfo Jevgenijaus “Aukso veršis” berods), tai aš net nespėjau suprasti, kad praėjo dvi savaitės nuo #4 schemos.

Šiandien nebus tikros schemos. Šiandien bus toks rankdarbis/konkursas (Neskaityti įžangos ir eiti iškarto prie konkurso).

Anądien su žmona kalbėjome apie vaikus, tiksliau apie vyresnįjį, apie Augustą. Pasidžiaugėm, kad pasibaigė ligos – jau gerą mėnesį jei ne ilgiau net slogos lengvos nebėra. O tai yra dėl labai paprasto dalyko: mes nebevedame Augusto į darželį. Nebevedame po to, kai tiek vyresnysis, tiek jaunesnysis prasirgo plaučių uždegimu (ten sakė kažkokia “Pneumonija” – sako tai tas pats plaučių uždegimas). Jaunesnysis netgi apsilankė Antakalnio Universitetinėje… Šėrė ten antibiotikais ir darė inhaliacijas, nes Bernardas gavo kažkokį kokteilį virusų/bakterijų ir imunitetas nebespėjo su viskuo tvarkytis.

Taigi, kalbėjome su žmona apie tai, jog amžiaus skirtumas toks, kad bet kuri liga perduodama tarp vaikų per daug lengvai ir kad teks apsieiti be darželio. Bet darželis mūsų vyresnėliui labai patinka. Jis pas mus prie aktyvesnių (nežinau ar jau hyper-aktyvus ar dar ne, nes nežinau tikslaus “hyper” apibrėžimo) ir mėgsta bendrauti – tiek su bendraamžiais, tiek ir su suaugusiais neturi per daug skrupulų. Žodžiu matom, kaip vargšas tiesiog neturi kur savo energijos iššvaistyti. Žmona gi irgi ne robotas – reikia sužiūrėti vaikus, tvarkyti namus, daryti valgyti, dar pasimokyti buhalterijos…

Taigi sumanėme (tiksliau žmona pasiūlė), kad jei nesugebame suteikti fizinio aktyvumo ir bendravimo su bendraamžiais tiek, kiek jis norėtų, tai bandysime užimti jo galvą kokiais nors galvosūkiais, kaip žmonių prigalvotu specifiniu grafiniu kodu, kuris reiškia garsus, o garsų junginiai žodžius, o žodžiai turi tam tikrą prasmę, kuri suteikiama tiek fiziniams tiek konceptualiems daiktams. Padaryti abėcėlę su paveiksliukais 🙂 Regis tos paprastas dalykas, bet daugiau apie tai pagalvojus viską galima padaryti žiauriai sudėtingu.

Taigi, sėdau daryti abėcėlę. Nesu dizaineris, o taip pat ir laiko neturiu tiek daug, kad viską imčiau daryti nuo nulio. Čia į pagalbą atėjo visagalė internetinė paieška, kurioje paieškojau “vaikiška abėcėlė” ir radau tokį “Vaiko kambarys“. Šaunus tinklaraštis! Guste, Laura – šaunuolės! Tai va ten radau štai šią vaikišką abėcėlę. O čia mano darbo su ta abėcėle rezultatas:

Daugiau nespėjau padaryti.

DĖMESIO KONKURSAS!

Į komentarus sudėjau visas korteles (sugrupavau po tris) be paveiksliukų. Spauskite ant kiekvienos ir parašykite savo žodį. Žodis turi būti lengvai iliustruojamas ir suprantamas vaikui.  Tada padarysiu totalizatorių ir laimėtojui padarysiu visą abėcėlę su jo išrinktais žodžiais/paveiksliukais.

O kad būtų dar įdomiau paklausiu jūsų:
Ar 2 metų vaiką jau galima mokyti raidžių?

 

Dar žiūrėkite:

Penktadienio schema #4
Penktadienio schema #3
Penktadienio schema #2
Penktadienio schema #1

Išjunkite FaceBook “TimeLine view” funkciją

Jau kurį laiką pagrindinis socialinis tinklas, kuriame gan aktyviai dalyvauju yra G+, kuris kaip žinia didžiąją dalį savo gerų dalykų nusikopijavo iš Diaspora, kurion užmetu akį tam, kad žinočiau, kas ne už ilgo bus G+’e.

Bet kadangi didžioji dalis Lietuvos vis dar FaceBook’e, tai lankausi ir ten. Dažniausiai tam, kad pažiūrinėčiau kokio vieno kito friendo FB puslapius, kurie dėl jiems patiems žinomų priežasčių neina į G+.

O vat visai netyčia, kažkokiu tai būdu ėmiau ir įsigalinau “time-line view” funkciją, kuri man nepatinka. Kodėl nepatinka? O todėl, kad bandžiau pratintis, bet nepripratau. Kiti gi dažnai džiaugiasi naujovėmis ir jiems tas “time-line view” labai patinka. O nepriprantu, vien dėl to, kad sunku koncentruotis į du lygiagrečius informacijos srautus, kai chronologija pažymima labai mažu tokiu atsikišimu ant linijos per vidurį. Ir informacija perkrautas ekranas. Nepatinka man daug informacijos vienoje vietoje. Šitoje vietoje mėgstu minimalizmą…

Bet čia jau kiek nutolau nuo esmės… Taigi, kas tas “time-line view”? Ogi vietoje normalaus savo profilio:

Normalus FaceBook profilio puslapis

Matote kažkokį informacija perkrautą daiktą, prie kurio neįmanoma priprasti:

Man labai nepatogus Time-Line view Facebook profilio puslapis

Girdėjau, kad daugelį žmonių ši problema kankina, nes FaceBook’as neleidžia jo išjungti. Įjungei ir viskas… Jokių… Ne… Tšš!

Na, aš žinoma, žinau vieną būdą, kaip ieškoti problemų sprendimo, tai pats paprasčiausias yra pagooglinti. Bet šiuo atveju visas gudrumas yra tame, jog reikia spausti ne viršutinę nuorodą, o ten kažkurią, t.y. KokiąTaiTrečią. O ten tereikia įvykdyti instrukcijas ir VUALIĄ! Jokio “time-line” view. Tiksliau jis yra, bet jo nesimato…

O instrukcijos tokios:

  1. Jei naudojate Chrome, tai atsisiunčiate ir įsidiegiate “chrome extention“:
    Spaudžiat pirmą nuorodą
    Spaudžiat antrą nuorodą
    Spaudžiate "continue"
    Spaudžiate "Install"

  2. Jei naudojate FireFox, tai įsidiegiate “Mozila add-on“:
    Spaudžiate ant "FireFox" paveiksliuko
    Spaudžiate "Alow"
    Spaudžiate "install now"

  3. Spaudžiate “refresh” mygtuką ten kur FaceBook atidarytas.

 

Tai dabar ir jūs galite džiaugis senu ir įprastu savo FaceBook puslapiu.

Nėštukių ir tėtyčių kursai II

Praėjusiame straipsnyje (daugiau nei prieš metus) užbaigiau apie tai, jog vaikas iš gimdos lauk juda stotelėm. Tiksliau – pro stoteles, t.y. vietas, kurias akušeriai kažkodėl tai užvadino skaičiais.

Čia gi pasakoja apie gimdą:

Tai Sheri ir pasakoja kaip ten tas gimdos kaklelis atsiveria ir kodėl jis suplonėja prieš atsiveriant ir kokią tai reikšmę turi gimdymui. Žodžiu, jei moters gimdos kaklelis suplonėja daugiau, tai ji lengviau ir pagimdo.

Kitas dalykas apie tai kaip keičiasi gimda ir kas man pasirodė visų svarbiausia tai kaklelio atsivėrimas:

Gimda dažnai atsiveria keletą dienų dar prieš gimdymą. Tas procesas būna gan ilgas, o būna ir trumpesnis – priklausomai nuo storio. O tas kaklelio prasivėrimas matuojamas centimetrais (čia dar paaiškina kaip tie akušeriai įsigudrina tiksliai pasakyti kiek tiksliai prasivėrusi gimda vien iš apčiuopos). Ir tą kaklelio prasivėrimą lydi sąrėmiai, kurie artėjant prie 10 cm skausmingėja… Viena pagrindinių tiesų: kuo didesnis vaikas (arba jo galva) – tuo sunkesnis (skausmingesnis – ilgesnis) gimdymas, nes gimdai reikia atsiverti daugiau.

O čia pagrindinis dalykas apie pagrindinius kriterijus (man tai suprantamiausia, nes kriterijai, o dar išreikšti skaičiais yra visiškai aiškūs):

Taigi, tie pagrindiniai kriterijai:

  • Stotelė, kurioje yra vaisius
  • Gimdos atsivėrimas (nuo 1 iki 10)
  • vaisiaus padėtis

Žodžiu, jei akušerė(-is) pasakys: “100 procentų, 2, 3” tai reikš, kad vaiko padėtis teisinga, jis jau antroje stotelėje, o gimda prasivėrusi 3 cm.

 

Vėliau grįžta šiek tiek atgal nuo gimdymo:

Pasakoja apie tai kaip vaisius yra apsaugomas nuo išorinio poveikio (gleivių kamštis – apsaugo nuo infekcijų ir amniono maišas – nuo fizikinio poveikio). Čia mes su žmona supratome, kad nėščiajai geriau segėti saugos diržą važiuojant automobiliu (man regis yra taisyklė, kad nėščiosioms galima ir be jo važiuoti). Parodo kur yra placenta ir virkštelę ir ką tie reiškia, bet mes juk žinome ką tai reiškia.

Toliau bus pasakojama daugiau apie visokias patologijas. Ten truputį baisoka, bet ne mažiau įdomu ir kitame straipsnyje.

 

Skirmantas Tumelis jums!

Aš esu suglumęs. Mane suglumino. Apie mane kuria plakatus!!!

Kažkaip pipediškai gaunasi. Aš, žinoma, labai džiaugiuosi. Man patinka, kad aš jums patinku. Tai labai motyvuoja!

Misteris tobulybė gaunuosi. Va tik nusiskutau ir iškarto skarą užrišo:

Aš taip ir maniau, kad tai bloga mintis (nusiskusti). Nors, prispažinsiu, bicai galėtų būti ir didesni...

O varškę… Varškę, žinoma, kad mėgstu! Aš ką nepatriotas???

Grūdėta varškė - rimtas reikalas.

O čia tai visiška tobulybė (Augustas pamatęs iškarto sušuko “tėtis! tėtis!”):

Aš net net nežinau ar yra kas Pasaulyje geriau... Tikiuosi šiąnakt apsilankyti jūsų sapnuose.

Šeštadienis be linux

 

 

 

 

 

Šiandien vėl žmona mokosi buhalterijos ir aš kapitonas laive. Ta proga ir šeštadienio patiekalas: mielinės bandelės su kopūstų/rūkytos šoninės įdaru.

 

Imam kopūstą ir supjaustytą troškinam troškintuve ~30 min:

dar truputuką vandens reikia įpilti, kurį paskui, ištroškinus reikia išpilti

Užminkyti tešlą (miltai, vienas kiaušinis, mielių pakelis (sausų dėjau), truputis sviesto, druskos ir cukraus):

Kulinarijos komisija stebi darbą

Tada ištroškintus kopūstus:

Dar įmušiau kiaušinį, šoninės rūkytos įpjausčiau, druskos pabarsčiau ir pipirų įmaliau

Dedam į tešlą ir gaunasi pyragėliai:

Svarbu pirštų nesudrėkinti kopūstais, nes tešla nelimpa - kokius du pyragėlius teko mest...

Ten aišku kiaušinis ir sezamas ant viršaus. Iškepam, išimam ir valgom:

Stambiu planu
Nestambiu planu
Valgom

Dar apie Linux

<–I made it too

 

 

 

 

 

Reikia kažkaip užbaigti šį ciklą apie Linux’ą mamai. Nes galų gale sutvarkėme printerį! Tam, kad prisiminti (“kad” su bendratimi – ir ką jūs į tai?):

Aš suprantu, kad jums nebus labai įdomu sužinoti, kad labai geras žmogus (beje, kiek susidūriau su Linux’o naudotojais, tai jie visi labai paslaugūs ir geri, jei kalbama apie Linux’ą; ir labai bjaurūs bei nesukalbami, jei kalbama apie M$) toks čekas Michael Gruz Ubuntu portalan sudėjo daug senesnių ir naujesnių Canon printerių draiverių (tvarkyklių), bet kad jos su Ubuntu 12.04 (precise pangolin) nedraugauja ir kad vienam geriausių Lietuvos Linux’o (ir tikriausiai ne tik Linux) developerių Mantui1 teko gerą pusvalandį sugaišti, kol tuos draiverius padarė tinkamais ir spausdintuvas atgijo! Antra vertus senas spausdintuvas tas, o ir pats Canon’as nelabai rūpinasi tvarkyklėmis šiai operacinei sistemai ir nesistengia jų atnaujinti – palieka tai pačiai Linux bendruomenei.

Aš manau, aš suprantu, jog jums įdomiau būtų sužinoti daugiau apie Linux bendruomenę, jos bendravimo būdus ir kaip veikia ši open source (atviro kodo) bendruomenė.

Man irgi tai būtų kur kas įdomiau ir vis dar įdomu, nes susipažinau su ta bendruomene tik paviršutiniškai, bet papasakosiu ką supratau.

Ideologija

Aha, tie už nugaros stovintys - tovariščiai iš Microsoft 🙂

Open source bendruomenė kuria nemokamas kompiuterines programas (tame tarpe operacines sistemas). Kūrimas remiasi tuo, jog vienas žmogus negali turėti visų žinių, kad vienas kūrėjas negali sukurti produkto, kuris būtų toks geras, kokį galėtų sukurti bendruomenė. Pinigų šiame kūrimo procese nėra todėl, kad jie trukdytų.
Čia mano tokia interpretacija – gali būti, kad ji teisinga. Žinoma, gan sunku visuomenėje, kuri paremta ekonominiais santykiais, kur prekių ir pinigų srautai pagrindiniai santykius apibrėžiantys kriterijai, suprasti, jog pinigai gali trukdyti sukurti pilnavertį produktą.
Yra nuomonė, jog: ta linux’o bendruomenė per daug anarchiška, ten tvarkos nėra, todėl jie negali sukurti pilnaverčio dalyko. Šitaip sakė vienas kolega, tik nepamenu kuris. Tačiau bandydamas įvertinti mokamą programinę įrangą ir open source nešališkai matau, jog ir mokama programinė įranga turi bjaurių ydų: (1) uždaras kodas ir gamintojo baimės prarasti pajamas izoliuoja vartotojus; (2) kuriama tik tai kas “apsimoka” (jei lyginti su muzikos industrija: kuriamas tik popsas3); (3) atsiranda tokios savokos kaip “piratai”, t.y. visuomenės priešinimas.
Iš principo abi stovyklos yra dalinai teisios. Aš net žinau (žinojau) tokią kompaniją, kuri vadinasi kažkokios uogos pavadinimu (anglišku), katra yra skandinaviška ir kuri kuria komercinius produktus remdamasi open source programomis. Toks savotiškas mišūnas2, kuris sugeba panaudoti nemokamus įrankius, tam kad sukurtų nišinius produktus, kurie kuria vertę kažkokioms nišoms, kurios moka už tai pinigus.
Man open source ideologija artima širdžiai. Man patinka, kad kuriamas produktas, tam kad jis duotų naudos visai bendruomenei, kad kuriami/tobulinami dalykai nepriklauso nuo finansinių galimybių, t.y. daroma tai kas svarbu ir įdomu, o ne tai kas apsimoka. Laisvas (neribojamas pinigais) minčių ir idėjų judėjimas tarp žmonių kuria kažką gero ir gražaus. Na gerai, kartais šiek tiek kreivo ir gykiško, anarchiško ir bardakiško, bet man vistiek tai patinka. Aš net manau, jog ši bendruomenė viena pirmųjų, kuri pradėjo stumti paradigmą, t.y. supratimą ir požiūrį į regis fundamentalius ir nepajudinamus dalykus.

Bendravimas

Čia pagrindinės Linux distribucijos matosi

Bendruomenė anarchiška, bet kažkokios paslaptingos gravitacijos jėga (be Higso bozonų tikriausiai neapsieita) jos nariai susiburia į branduolius. Vienas jų yra Ubuntu (kažkoks afrikietiškas žodis, kuris reiškia panašiai ką reiškia ir kumbaya). Spėju, kad bendruomenė buriasi apie žvaigždes/talentus, kurie “veža” pasekėjus/tobulintojus. Tokia savotiška natūrali trauka. Nesu tikras, nes nevisai įsitraukęs į šių bendruomenių gyvenimą, bet spėju, kad tos žvaigždės kuriasi, sprogsta supernovomis ir taip pat susijungia į juodąsias skyles. Jei mano toks spėjimas nors kiek traukia link teisybės, tai gal kas iš žinančių pasidalins tokiais pavyzdžiais?
Gan sunku padaryti pirmąjį žingsnį ir įžengti į tą visuomenę, nes čia nėra įkyraus marketingo, kuris sako, kad “štai mes turime ko tau reikia, ateik, pirk!”. Žmogus turi pasirinkti tai, kas jam patinka ir svarbiausia jis turi domėtis ir sužinoti daugiau apie tai pats. Žodžiu žmogus turi turėti problemą ir ieškoti sprendimų, o jei open source bendruomenė gali ką nors pasiūlyti, tai tu turi pats pasidomėti.
Žengus pirmąjį žingsnį jau lengviau. Supratus, kokie forumai, kokios žvaigždės kurioje sistemoje esi jau žinai kur ieškoti informacijos. Kai aiškūs principai – visa kita tik smulkmenos, kurias išspręsti padės bendruomenė. Kaip sakė vienas žmogus: šių garbingų žmonių rūšis ypatinga – padės visada. Padės visada atsikratyti priklausomybės nuo M$.

Galutinis produktas

Mes tai žinom kaip tie gykai atrodo ir kokios jų merginos 🙂

O Ubuntu 12.04, kurį suinstaliavau mamai – labai fainas. Padaryta viskas taip, kad nereikėtų paprastam vartotojui jungtis konsolę ir ten įvedinėti kažkokias komandas. Bet atsiradus problemoms tenka jį įjungti. Jau antrą savaitę mama sėkmingai naudojasi kompiuteriu ir kol kas jokių požymių, kad ji kuo nors blogesnė nei Windows. O mane kartais apima toks malonus jausmas, kad esu bendruomenės, kurios ideologija geresnė nei komunizmo, narys ir kad bet kurią problemą galėsiu išspręsti, nes toks malonus bendrumo jausmas… Ir savotiškas pasididžiavimas, kad esu vienas iš tų retų, kurie bent jau turi nutuokimą kaip tas Linux’as veikia.

______________________________________________

1– su juo susipažinau studentų bendrabutyje (gyvenau su informatikais, nors pats telekomunikacijas ir elektroniką mokiaus), jis gyveno rūsyje. Programerių juoko jausmo ir folkloro flagman’as. Žmogus-legenda. Dar visaip tobulina ir pritaiko Ubuntu Lietuvos vartotojams ir pavadinęs jį Baltix. O Baltix nediegiau mamai, nes kažkada su sena versija prisidirbau su juo ir ten vieną kompą truputį sugadinau ir dar dėl to kad Mantas labai užsiėmęs žmogus mano pagalbos prašymų G+’e nepastebėjo ir nepaaiškino, jog senos problemos išspręstos ir kad pusės problemų, kurių turėjau su Ubuntu nebūčiau turėjęs su Baltix.

2– Čia vėl galvon toptelėjo įdomi analogija: mišrūnai šunys būna daug atsparesni ligoms ir daug stipresni už grynaveislius. Tokia tad mūsų evoliucija – tik imant geriausius dalykus iš visur gali sukurti dar geresnį.

3– Tad jeigu jūs esate metalistas irba koks alternatyvščikas ir jūs naudojate Windows, tai jūs klausotės visiško meinstrymo ir gadinate savo vardą.