Šnekant apie sportą kažkaip mus pramušė ant romantikos. Užplūdo visokiausi šilti prisiminimai.
Ogi buvo gvildenama šeimos narių santykių problematika įmaišant sporto temą. Nors ne. Ten buvo apie sportą, o romantika pati atėjo – pati atėjo tarsi atsakymas. O klausimas tai va koks: ką reiškia žiūrėti sportą per televizorių, kurį galima žiūrėti su draugais, su alkoholiu ir su emocijomis? Na, pavyzdžiui kokias nors krepšinio rungtynes, o kai Lietuvos krepšinio komanda laimi, visi rėkia: mes laimėjom!
O kokį kitą kartą padauginęs impulsyvusis sirgalius grįžta į šeimą, dar rikteli “mes laimėjom…”, sukniumba ir… apsivemia. Nu ir kas čia tokio? Svarbu kad išsivalytų, o jei turi sąžinės, tai kitą dieną nuperka kokią nors gėlę arba puokštę (jei labai graužia) ir kiek susigėdęs bei susinepatoginęs ištaria: “čia tau…”.
Žinoma, yra ir kitos sporto šakos: futbolas, ledo ritulys, snooker’is, regbis… kas ten dar… nu tinklinis pavyzdžiui. Tai ten būna visokie tada reguliarūs sezonai, aštunfinaliai, ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalai. Ten būna klubiniai, o dar būna ir nacionaliniai, o paskui dar visokių lygų dar klubinių būna. Na, žodžiu, žmonės turi ką veikti. Toks hobis: seki keletą sporto šakų, žiūri reguliarius sezonus, stebi nacionalines varžybas, o jokių ten paskui iškrentamųjų (vo dar tokios būna!) ir ten -finalių jokiais būdais nepraleidi. JOKIAIS!!! ŠVENTA!!! O dar kur azartiniai visokie lošimai bei statymai?
Viskas labai gerai! Žmogus apsaugotas nuo streso ir rutinos: kiekviena stebima sporto šaka turi tvarkaraštį, pagal kurį gyvena mano aprašytas sirgalius, turi kur išsikrauti visą savo neigiamą energiją1 nelaiko to š… savyje, nežaloja savęs ir nežudo žmonių. Nenuginčijama nauda.
– Mielasis…
– Pala! Ne dabar! Aik tu N…, nu tu k… b…, nu kas taip meta?!! Py… b… s… neg…s! Prisiperka visokių tinginių babajų b…! Žaist tegu išmoksta!!!
Čia tokia ištrauka iš tokio pokalbio, kurį pats sugalvojau. Viskas normaliai, čia vyras piktas, nes jo komanda pralošinėja, jis savo emocijas taip reiškia. Emocijos virsta. Gi prisikaupė visokio š… nuo praėjusių varžybų. O kitą kartą, jei laimi komanda, tai regis imtų ir išbučiuotų visus, pamyluotų, bokalą pakeltų! Aš taigi sakau, čia viskas OK! Okej! Reikia gi kažkur emocijas išlieti.
Nu taip, šeima ten, žmona. Pareiga. Reikia rūpintis, p… darbe, kad pinigus namo parnešt. Va žiūrėkit, koks vyras! Pinigus uždirba, tik truputį prage… pražiūri sporto su draugais. Kas čia tokio? Rūpestinga šeimos galva. O juk dabar toks nedarbas! Šaunuolis!
Išlieti širdį, pasakyti savo nuoskaudas, pasidalinti nerimą keliančiomis mintimis ne taip jau ir lengva. Ne taip jau ir lengva surasti tam laiko. O dar sunkiau pradėti. Iš principo to tik ir reikia – pradėti. Viskas paskui einasi savaime. O pradėti padidėja šansai, kai daugiau laiko praleidi kartu. Bet kartu ne viename kambaryje ar bute, o kartu būnant ryšyje. Tokia savotiška ryšio sesija: ją užmezgi ir palaikai – kuo ilgiau išlaikai nenutrauktą sesiją, tuo didesni šansai, kad bus pradėtas pokalbis. Šiek tiek gėda ane? Taip nu kažkaip nejauku… Nu kaip čia dabar aš imsiu ir taip tiesiai šviesiai savo visas nuoskaudas išversiu, tarsi nuogas mataruočiausi prieš akis.
Kaip koks BOBA! Nieko – praeis. Neskauda labai. Didžiausias prizas ir įteikiamas ne jūsų mylimai komandai, o jums – JUMS ASMENIŠKAI, be jokių tarpininkų ir visiškai užtarnautai. Tai prizas, kuriuo džiaugsitės daug daug daug kartų labiau, nei kažkokiais medaliais, kurių net negalit pačiupyt, kurių net nepamatysite antrą kartą. Ką jau ir kalbėti: negi imsi lyginti kažkokį bendrumo jausmą su kažkokiais draugeliais, kurie nusišneka yra gal net turtingesni, gal net kiek geriau gyvena arba atvirkščiai – kažkokie funkcionieriai dirbantys nuobodų darbą runkeliai… su bendrumo jausmu, kurį patiri su mylimu žmogumi.
O bet tai ką daryt?! Kaip pabėgt nuo rutinos? Va jums keletas veiksmingų būdų, kurie pigesni, nei kabako sąskaita:
- Išvažiuokite su automobiliu pasivažinėti2. Geriausia vakare arba dar geriau – naktį. Tiesiog bet kada bet kur – be tikslo. Apžiūrėkite savo miestą. Būtinai užsimegs koks nors pokalbis. O jei ir neužsimegs, tai reikšmingai patylėsit, o gal net ir žvilgsniais susitiksit sukant į dešinę…
- Išeikite pasivaikščioti. Irgi be jokio tikslo. Būtų gerai į nuošalesnę vietą. Vilniuje vaikštom: Vingio parke (ne visai nuošali, bet vis mažiau žmonių), Žirmūnų dviračio taku (ten kur prie Neries), Kalvarijų parke (ar kaip ten jis vadinasi kur su stotelėm), Pavilnio parkelis (ten kur Puškinui paminklas), Tuskulėnų dvaro apylinkėse. Bet iš principo tai tinka viskas ir Sereikiškių parkelis palei Vilnelę ir Gedimino prospektas… Iš principo viskas tinka – svarbu kad dviese ir ne parduotuvėse 😉
- Kai kuriais atvejais gali tikti ir bendras kokio nors prabangaus maisto patiekalo darymas. Bet čia galva yra užimama receptu ir ne visada pavyks pakalbėti rūpimom temom.
- pasakykite jūs.
Literatūros šaltiniai:
_________________________
1– šis žodžių junginys “neigiama energija” yra įdomus tuo, kad kai kurie žmonės ima tada ir tiesiogiai supranta, jog yra “neigiama” ir yra “teigiama” tada energija. Tačiau, nors jie taip ir sako, bet nesugeba paaiškinti kaip gali būti energija neigiama arba teigiama. Man tai skamba panašiai kaip “mano batai buvo du antras dingo durys”
2– Čia buvo gera istorija, kai aš savo būsimą žmoną vežiau romantiškai pasižvalgyti į ir iš VNO besileidžiančius/kylančius lėktuvus. Ieškojau geresnės vietos, tad važiavau palei oro uosto sieną, pro kažkokią bekelę, kažkokiu įtartinu rajonu. Man tada buvo kiek neramu, bet reikėjo neišsiduoti. Žmonai, berods sakė, kad tada irgi nebuvo labai romantiška…
Meh. Žaidimas yra neatskiriama gyvenimo dalis. Kiekvienas žaidžia pagal savo skonį. O jūsų skonis kaip kokio Rajesho Koothrapali (su visa pagarba).
Personaliai aš net nežinau kur namie virtuvė ir pasivaikščiojimai yra nuobodu. Beje, už pasivaikščiojimus dviračių takais (!) tamsta turėtumėte antausio sulaukti. Esu ne sykį vos nenukirtęs užsisvajojusių supermamų ir supertėčių exactly tame dviračių take. Kai commutini, ten greitis iki 40 km / val.
Dviračių take ten yra skiriamoji juosta man regis. Svarbu laikytis eismo taisyklių.
O jūs, negana to, kad sofos futbolininkas, bet dar ir muilo operų žiūrėtojas (kažkokių serialų charakterių žinovas), namų darkytojas, kuris net nežino kur virtuvė! Kažkoks unikumas! 🙂
Beje, o kalba tai ne apie skonius, o apie santykius.
O merginą ar turite?
Jei laikotės skiriamosios juostos, dviračiu taku nevaikštote. O jei vaikštote dviračiu takų, tai geriau drauskitės gyvybę. Nes Žirmūnų take važinėjama greitai.
Turiu žmoną ir daugiau nei tamsta vaikų. Rajeshas Koothrapali yra iš humoristinio serialo apie geekus. Labai linksmas toks, vis pažiūrim kai vaikai suminga.
Santykiams svarbus tarpusavio supratimas ir abipusė tolerancija, su kuria niekaip nedera kategoriškos pozicijos -- tiek dėl sporto, tiek dėl virtuvės. Žmonės skirtingi. Jums smagu virti, man smagu žiūrėti futbolą arba minti dviratį.
O kuris iš mūsų elgėsi teisingiau, sužinosime apibendrinę gyvenimą prie grabo lentos. Sėkmės!
Sugalvojau jums atskirą punktą: važiuoti lėėėtai pasivažinėti dviračiais kur nors. 😉
Ne visi vyrai, žiūrėdami sporto varžybas (nesvarbu, namie ar bare su draugais), keikiasi ar prisiplempia iki juostos trūkimo! Mano vyras mėgsta žiūrėti krepšinį, aš -- ne. Pavartau akis ir einu savom veiklom užsiimti, paskui turim ką pasipasakoti. O va futbolą, ledo ritulį, biatloną, būna, ir kartu pažiūrim, aš dar aistringesnė sirgalė už jį. Visos poros skirtingai tą bendrystę randa, svarbu, kad rastų, kad stengtųsi! Beje, visos Jūsų išvardytos veiklos mums irgi tinka ir patinka 🙂
Labai džiaugiuosi, kad patinka!
Ir labai džiaugiuosi, kad jūsų pavyzdys tai ne toks, kokį iliustravau čia.