Užduoda man klausimus žmonės. Aš sakau, jog manau gerai. Aš sakau, jog Andrius Užkalnis rašo įdomiai, kabina temą gerai ir aiškiai[1]. Tada manęs dar paklausia: „O ką manai apie jo stačiokiškumą ir jo paties norą murkdytis tame purve?“ Tada aš sakau, kad man taip neatrodo.
Va štai, pats Andrius nelabai leidžiasi į analizes ar ginčus ir sako atsi…it „[…] prarūgusio snukio moralizuotojai, vypsantys seno arklio dantimis, kompulsyvūs taikdariai ir taikintojai arba šilto šlapimo temperatūros gerumo propaguotojai[…]“ (citata iš „Atsakymas skaitytojai, dėl kurios aš nerašau“).
Aš jį suprantu, nes jis yra Išimtis Nr.1. Aš taip pat labai džiaugiuosi ir mėgaujuosi Andriaus Užkalnio naudojamais naujadarais ir epitetais, kurių jis pasistengia panaudoti tiek, kiek gali[2]. O taip pat aš sau VISADA prisiskiriu šias Andriaus Užkalnio mintis: „Protingiems žmonėms čia smagu“ (citata iš to paties „Atsakymas skaitytojai, dėl kurios aš nerašau“).
Pakalbėkime.
Padarome taip: aš burtų keliu (užsimerkęs skrūlinsiu-skrūlinsiu apačion ir paspausiu, o tada pažiūrėsiu – kur pataikiau) išrinksiu iš savo readerio tris Andriaus Užkalnio straipsnius ir parodysiu kaip juos skaitau.
Pirmas straipsnis: „Prie žinių apie airBaltic bankrotą: dibilai nepasiduoda ir sako “viskas gerai”
Skaitome: „[…] Jie girių paslapčių nepažįsta ir nesupranta medžių kalbos, ir ne tik: jie nesupranta jokios kalbos apskritai.[…]“. Poezija. Žinote tą „Coda“ dainą? Man labai patiko ji vaikystėje – niūniuodavau ir dainuodavau „Tuuuuu giiirių paslaptis pažįįįsti!! Iiiiir medžių kalbąąą suprantiiii“.
Pataikiau ant straipsnio, kur dvi nuorodos ir „matote? Aš teisus buvau!“ žinutė. Tie, kurie nusipirko „Air Baltic’o“ bilietų ir prarado pinigus, apie šį straipsnį tikriausiai turi savo nuomonę. Jiems galėtų būti pikta, kad pinigus prarado.
Bet gi juk perspėjo. PERSPĖJO! Nematau ko čia pykt.
O man girių paslaptys pakuteno juoko kauliuką. Kas tada belieka? – Tik pritariamai-besistebint krutinti galvą ir vartyti akis skaitant šias eilutes: „Tai leiskit aš jūsų paklausiu: kokių dar reikia jums užuominų, ženklų ir užrašų ant sienos, kad suprastumėte, jog ten žaidimas baigtas? Klausimas, žinoma, retorinis. Atsakymas yra liūdnas: eilinį kartą matysime glušiausių, labiausiai siaurakaktiškų, labiausiai užsispyrusių visuomenės narių apmokestinimą bukumo mokesčiu, surenkamu oro bendrovių kasose.“ (citata iš „airBaltic paskelbė bankrotą, bet Lietuvoje niekam neįdomu“).
Antras straipsnis[3] „Kelionių vadovai, palaimos laukimo palydovai“
Skaitome perspėjimą: „[…]Tie, ką ypatingai siutina mano rašymuose asmeniškumai ir „pažiūrinės nuošnekos”, turėtų toliau neskaityti, nes minėtosios bjaurasties dozė šiame straipsnyje gali pasirodyti pavojinga sveikatai[…]“. Nu. Kas neaišku? Bus didelė bjaurasties dozė. Perspėjo. Vistiek skaitote? :/
O aš skaitau, nes manęs nesiutina. Nesuprantu kodėl kitus turėtų siutinti. Gal tas perspėjimas siutina? Siutina? Tada rekomenduoju bent mėnesį ar du nevartoti alkoholio, nes, tai jums kenkia.
Tiesą sakant, užtaikiau ant to straipsnio, kur viskas tiesiog kaip ant delno: autorius nusirengia ir parodo koks jis – su visa savo bebriška šypsena. Kodėl jis toks. Aš, kažkodėl jaučiuosi turįs kažką bendro su juo, nes man rusiška klasika ir visokie Elektronikai buvo bjauri nuobodybė. O stori dideli aktoriai su aptiažkėmis ir ląstais, lakstydami ten-šen ir visokias mimikas rodydami, manęs nelinksmino (pamenu vaikystėje labai pralinksmino, kai ant sekso kortų vonioje, kur ankšta ir karšta, nes gyvatukas, su fotodidintuvu ir fototechninio popieriaus pagalba užlipdžiau savo klasiokių veidus).
Man visada labiau patiko pieštiniai multikai, kad ir „Nų pogody“ – į visokias dvasingas lėles tik dabar galiu ramiai žiūrėti ir mėgautis sau pačiam padarytomis įžvalgomis apie lėlių autorių galvas ir jausmus.
O recenzijas rašyti jis moka. Net jei jam nepatinka leidinys, parašo taip, kad man susidaro kartais įspūdis, jog man šis patiktų. Nors kelionių gidu atveju kažkodėl atvirkščiai: tai kol kas ne man. Kažkaip kol kas nelabai. Sakau kol kas, nes gali būti, kad dar nesubrendau tam žanrui. O jei nesubręsiu tai irgi gerai. Turiu ką veikti ir be to.
Trečias straipsnis[4] „Išmušė mūsiškių valanda, nes debilai nebevaldo gyvenimo“
Ach tiksliai! Juk tos nuotraukos daromos mobiliuoju telefonu! O dar tie telefono instagraminiai ir kitokie efektai! Kaip jis drįsta! Tas baisiausio prastumo kokybės nuotraukas deda į laikraštį! Į LAIKRAŠTĮ!
Straipsnis apie rinkimus. Visi tada rašė apie rinkimus (neseniai tik neberašo). Joo… Įdomūs rinkimai buvo. Bet apie tai vėliau.
Čia, matyt, galima įsižeisti užtai, kad skirsto žmones į dvi kategorijas: geri ir blogi. Nors net E. M. Goldratt sakė, jog visi žmonės yra geri. Žydai yra protingi. O tas buvo vienas protingesnių. Ir abejoju ar Andrius pasakytų kitaip.
Bet yra žmonės, kurie numato keletą ėjimų į priekį, o yra ir žmonių, kurie nemato nei vieno. Aš irgi balsavau už tuos, kurie sveiko proto. Mano pasirinkimas irgi būtų už konservatorius, jei nebalsuočiau už liberalus. Čia aš esu šališkas, todėl, jums, nirštantiems dėl tokios nelygybės, daug padėti negaliu. Jūs galėtumėte tik padėti sau kituose rinkimuose nebalsuodami už atsilupėlius. Šitaip padėsite ir visiems kitiems.
Vienas žmogus mane pamokė nežiūrėti iš aukšto į prastesnius už save: skarmaluotus, purvinus, keistuolius ir elgetas. O Užkalnis, kaip nebūtų keista, nemoko atvirkščiai – jis sako „galvok savo galva – dogmų nėra“. Arba nesako taip – nesvarbu. Svarbu, kad aš taip suprantu. Imu tai kas man reikalinga – virinu naujas jungtis savo pilkuose drebučiuose.
Pakalbėjome
Taip išeina, jog svarbiausias esu aš – skaitytojas, o ne rašytojas. O rašytojas Andrius geras, nes skaityti jį lengva ir malonu (na, gal išskyrus kai kurias recenzijas). Aprašo ir apibūdina dalykus iš kelių pusių, bet per daug į lankas nenuvairuoja – minties nepametu. Mintį Užkalnis gražiai masažuoja, kaip geras kepsnių specialistas jaučio išpjovą krumpliais[5].
Štai toks yra Užkalnis mano akimis. Žmogus, apie kurį dabar visi žino. Apie kurį visi turi savo nuomonę.
P.S. O pastebėjote kiek kabučių pridėjau? O matėte Andriaus straipsnį apie kabutes? 🙂 Kaip manote, ar aš esu vienas iš jo išjuokiamų personažų?
____________________
[1]– Daugelyje savo straipsnių. Yra vienas kitas dalykas, dėl kurio su Andriumi nesutinku, bet tai paprastai būna pasirinkimo reikalas, pvz.: varškės tortas ar šokolado tortas – kas skaniau?
[2]– Man dabar net kilo maištinga mintis, jog dėl tų epitetų, kuriuos žmonės, dėl kokių nors priežasčių prisiskiria sau, labai pyksta. Aš nesakau, jog aš toks švarus ir šventas. Prisiskiriu ir sau keletą (ar bent jau prisiskyriau). Tačiau iš savęs juoktis man labiausiai patinka.
[3]– Scrollbarą nudraginau iki vidurio readeryje ir pasirinkau daug maž vidurinį postą.
[4]– Ai tiesiog pasirinkau ne patį naujausią bet naujesnį postą.
[5]– Tikiuosi, jog esu teisus ir išpjovas jie masažuoja krumpliais ir kad tai yra gerai.
