Idėja išvažiuoti automobiliu po Europą buvo kilusi jau senokai. Pasiūlė žmona. Šią idėją priėmiau ne visai entuziastingai. Gi reiks vairuot daug! O dar galvoti apie automobilio techninę būklę nuolat. O jei pages? Daug patogiau kur nors nuskrist ir paskui parskrist. Iki šiol buvusios mano kelionės per Europą automobiliais buvo kelionė autostopu iki Anglijos. Ir dabar nelabai noriu tai kartoti.
Bet visgi leidausi įkalbamas ir išvažiavome. Važiavome per Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Austriją, Vokietiją ir grįžome per Lenkiją. Turėjome tik savaitę, todėl toliau važiuoti nesiryžome. Bet baigdami kelionę nutarėme, kad spustelsim kur piečiau sekantį kartą. Iki kokios Kroatijos ar panašiai.
Važiavome dviese – be vaikų. Manau, jog tai buvo teisingas sprendimas. Bent jau pirmai kelionei, kurioje paaiškėjo keletas smulkmenų ir išsisklaidė kai kurios baimės.
Kelionė pavyko. Buvo labai smagu ir įdomu. Ir buvo visiškai kitaip nei mano kelionė autostopu. Visų pirma nuostabusis booking.com, kuriame Dalia nardo kaip žuvis gimtajame ežere. aplankėme 7 daug-maž vienodos kokybės viešbutukus (visuose nakvojome po vieną naktį). Kokie Dalios pasirinkimo kriterijai kiekvienu atveju – nežinau. Bet ji tai darė puikiai! Vienintelis viešbutukas, kuris mažiausiai patiko buvo pats paskutinis, kuris taip pat buvo nelabai planuotas (galvojau, kad datempsiu iki Lietuvos) Mikolaikose. Ten tokia kaimo turizmo sodyba su labai oriu lenkų personalu ir senyvo amžiaus lankytojais iš Vokietijos. Tiesa, tiems senyvo amžiaus lankytojams esu labai dėkingas, nes tai jie visokiais rankų mostais sustabdė mane išvažiuojant iš to viešbutuko, nes ant stogo buvau palikęs rankinuką… Taip norėjau greičiau iš ten išvažiuot 🙂 O pamiršau savo tą daiktą ant automobilio stogo, nes reikėjo daryti šitą selfį:
Paskutinis selfis kelionėje Mikolaikose.
Pagrindinė baimė, kuri išsisklaidė, tai automobilio techninė būklė. Šiaip ji buvo visai gera – kaip tik buvo padarytas planuotas pagrindinio dirželio keitimas ir keletas kitų smulkių dalykų. Slovakijoje vienoje iš degalinių aptikau kompresorių, kuriame pasitikrinau padangų slėgį, kurioje reikėjo kiek dasipūsti.
Tai štai, čia yra mūsų maršrutas su sustojimais:
Šia kilpa keliavome prieš laikrodžio rodyklę. Sužymėti bene visi mūsų sustojimai (išskyrus degalines – berods 3 kartus pylėmės).
Iš viso nuvažiavome ~3600 km:
Ten daug informacijos, bet žiūrėti reikia į skaičių 3594.
O pagridninis šito viso posto dalykas yra fotografijos. Čia jų dabar keletą ir sudėsiu. Pradėsiu nuo selfių:
Pirmasis selfis Lenkijoje. Kažkur pakeliui į Wielicką. Valgėm kokiame tai “Mozart” restoranėlyje.
Wieličkų druskų kasykloje prie kažkokio karaliaus skulptūros, kurios matosi tik barzda 😉 Beje, ten išties įdomu ir visai fainiai.Čia Slovakijos viešbutukuke “Barbakan” pavadinimu. Pačiame Levoča miestelio centre. Kiek pavargę po gan sunkios kelionės Slovakijos serpantinais.Čia “Slovensky Raj” parke ant kalnelio užsilipę svarstėme ar kylam aukštyn ar einam kitu keliu. Kaip tik tada ėmė žaibuoti ir gan stipriai lyti 😉Vis dėlto užlipome.Iš Slovakijos nuvažiavome į Čekiją. Čia esame Česky Krumlov miestelyje.Čia kitas selfis Česky KrumloveČia Vis dar Čekijoje kokiame tai Blatna miestelyje.Čia tame pačiame Blatna miestelyje radome kažkokių raguotų gyvūnų. Gal kokie danieliai.Tada nuvažiavom į Karlovy Vary.Tada dar Karlovy Vary vakare pabuvom…Tada užsukome į Austriją.Tada dar Vokietijon užsukom į miestelį Pirna prie Dresdeno.PoznanėMikolaikos LenkijojeDar tada atgal į Lenkiją užsukome. Apžiūrėjome Vilko irštvą.
Tai tiek tų selfių. Jei dar įdomu kitų fotografijų galite rasti mano flickr’e:
Žodžiu puiki kelionė gavosi. Važiuokit ir jūs.
Savaitgalį buvome Biržuose. Svečiavomės. Gavome progą šiek tiek apžiūrėti Biržų apylinkes. Apžiūrėjome smegduobes (ten, aplink Biržus, tokių nemažai). Vaikams labai patiko. Ir mums labai patiko. Ypač smegduobių ežerėliai ir jų apžiūrėjimui skirtas nuostabus statinys – ant galo stovinti kanoja. Tas daiktas tiesiog nuostabus! Rekomenduoju visiems ten nuvažiuoti:
Ai ir dar antrą kartą šį mėnesį važiavau dviračiu. Kažkaip taip gavosi, kad dviračiu važiuoti nereikėjo arba nebuvo progos (nėra kur laikyti ir panašiai) gal nuo vidurinės mokyklos. Sakoma, kad kartą išmokęs važiuoti dviračiu išmoksti tai daryti visam gyvenimui. Aš jums pasakysiu, kad tai dalinai yra tiesa. Keletą kartų vos nenusiverčiau visiškai lygioj vietoj (bandžiau senu įpročiu stabdyti pedalais, kai stabdžiai tik ant rankenų).
Svarbiausia, kuo norėjau pasidalinti, tai keletas nuotraukų iš tų smegduobių apžiūros:
Geologų duobė. Geologai mėgsta šitą smegduobę tikriausiai.Tai mes, žinoma, įlipome į tą duobę.Paskui, žinoma, išlipome.Barsuko ola. Neblogai įrengti takai. O geologai tai tikrai turi ką čia veikti.Čia gal geologams gražu?Smegduobės tai ten tai šen…Karvės olaLeidžiamės į karvės oląO čia visų smegduobių įdomiausia vieta – kanoja.Čia apie tai ką galima nuo tos kanojos pamatyti.Kanoja plaukia per debesis.Vaizdas nuo kanojos kraštoDar vaizdo nuo kanojos viršaus.Labai smagu tomis grotelėmis vaikščioti ir žiūrėti žemyn.Čia kita kanojos pusė. Man graži ta konstrukcija.Plaukiame debesimisDar plaukiojimo debesimisAtvirukasPanoraminis atvirukas
Visas tas puikumas yra čia: 56.248222 24.69115 (Platuma, ilguma (WGS84)).
Prašmėžavo prašuršuliavo ir prasitypno 2015 metų sistemų administratorių pagerbimo diena!
Užduotis buvo daugiau gyrusiųjų, nei kritikavusiųjų.
Antai Gplus soc. tinkle Saulius sakė, kad nervina jį šitokios šventės. Nes kas čia per matavimaisi?! O be to ką aš apskritai turiu bendro su sysadminais? Kas aš toks?! 🙂
Aš ir neapsimetinėju, kad esu koks nors sysadminas. Nesu tokiu. Antai užduotį pavyko išspręsti iki bilduko ir tai tik su hint’ais. Ten ir tupėjau visas medumi apsiterliojęs. Ten visokie raktai, headeriai, beldimai ir panašūs keisti žodžiai man jau nieko nebesakė. Dabar jau truputį sako (paskaičiau Wikipedia).
Bet užtai man patinka SysAdminai. Buvo tokių, kurie be didesnių problemų viską išsprendė. Labai džiaugiuosi, kad susipažinau su Aleksandr, kuris laimėjo šių metų užduotį.
Dirbu aš šiaip jau IT kompanijoje ir esu IS savininkas ir sysadminai yra tie žmonės ant kurių laikosi nemenkas verslas. Man įdomu ir aš noriu bent jau suprasti ką sysadminai man sako. Taip pat noriu mokėti jiems ką nors pasakyti.
Nesu tikras kiek yra mano užduotį išsprendusių. Kažkaip nepasidariau tokios stebėsenos. Bet užtai padariau tokį va diplomą:
Šio diplomo savininkė yra sysadminėŠio diplomo savininkas yra sysadminas
Šiandien prasideda įdomybės. Sistemų administratoriai yra tie žmonės, kurie viską valdo. Jeigu jums atrodo, kad sysadminas ant jūsų pyksta ir neatsako į jūsų paprastus klausimus, tai žinokite, kad jūs paklausėte taip, kad sistemų administratorius nusprendė, jog neverta gaišti laiko atsakymui. Su pykčiu tai gali būti nesusiję. Sistemų administratorius žino, kad norėdamas atsakyti į klausimą jis jums turės pasakoti per daug paprastų pagrindinių dalykų. Sistemų administratorius žino, kad galimai sugaištamą laiką jis gali praleisti kur kas racionaliau. Užtai kad sistemų administratoriai yra protingi, jie nusprendžia, jog tai yra racionaliausia išeitis.
O jeigu tie žmonės su jumis kalba, tai reiškia, kad esate gerbtinas ir protingas žmogus ir tuo galite laisvai girtis visiems.
Kaip ir reikėjo tikėtis – visi nepildo mano apklausos. Arba ji yra šlykšti, nes prirašyta valdžiažmogiškai (tingėjau performuluoti), arba neįdomi tiesiog iš principo, arba ne jūs esate target groups’as (tas žmogus, kuris turėtų ką atsakyti ir kaip užpildyti šią apklausą). Aš, tiesą sakant, labai neieškojau tų targetų kol kas, nes nebuvo kada. Be to norėjau užbaigti visą tą purviną reikalą su visais tais blynais. Galbūt čia nors vienam iš šių naujų blynų būsite targetu?
Tiesa, dabar bus ne blynai, o spurgos. Arba blynai su skyle. Ir net dvigubi – išorinis blynas arba spurga rodo kiek išviso buvo išleista, o vidinis – kiek iš tų pinigų yra savivaldybės (Vilniaus žinoma). Spurgas šį kartą paišiau su Libre Office Calc’u. Ai ir skaičiai ten visur tūkstančius litų rodo.
Legendas taipogi tingėjau formuluoti žmogiškai – kaip ir pavadinimus. Beje, tikslų ar užduočių formuluotės gan ženkliškos: naudojami būdvardžiai, kurie neturi jokios kiekybinės prasmės. Štai kad ir toks tikslas: “Darni miesto susisiekimo sistemos plėtra”. Jei parašytumėm “graži”, “miela” arba “durna” – tiek pat prasmės bus.
Daugelyje spurgų legendose yra krūva pozicijų, bet spurgoje jų nesimato – čia ne klaida. Taip yra. Čia reiškia, kad buvo nustatytos tokios užduotys, bet pinigų tam nebuvo skirta (nereikėjo, neužteko, persigalvojo ar dar kas nutiko).
Apklausos bus paprastesnės. Gal tada kas nors ką nors į ten užpildys? 😀
Na, kaip sako liberobliai ir trolibaniečiai[1], LETS KAMON! Pažiūrėkime kur buvo išleisti pinigai ir ar kam nuo to geriau buvo.
1.2. Tikslas: sveikata. Atsakingas Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas.
Lietuvos vėliavos spalvos čia netyčia. Libre Ofisas parinko. Paspaudus didinasi.Paspaudus didinasi.
1.3. Tikslas: socialinis gerumas. Atsakingas: Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas
Paspaudus didinasiPaspaudus didinasi.
1.4. Tikslas: saugu mieste. Atsakingas: Saugaus miesto departamentas.
Paspaudus didinasiPaspaudus didinasi
1.5. Tikslas: kultūra ir švietimas išsiplėtojęs laisvalaikiškai. Atsakingas: Švietimo, kultūros ir sporto departamentas.
Čia nebuvo ko skirstyti į užduotis, nes beveik viskam neužteko pinigų. Tik dviem dalykam: žr. rodyklytes. Žinoma, kad didinasi.
1.6. Tikslas: kokybiška ir patogi gyvenamoji aplinka. Atsakingas: Aplinkos ir energetikos departamentas.
Paspaudus didinasi.Paspaudus didinasi
2.1. Tikslas: skatinam verslą ir traukiam investicijas. Atsakingas: Ekonomikos ir investicijų departamentas.
Paspaudus didinasi.
Paspaudus didinasi
2.2. Tikslas: turizmo plėtojimas. Atsakingas: Ekonomikos ir investicijų departamentas.
Paspaudus didinasi.Paspaudus didinasi
2.3. Tikslas: miesto paveldo išnaudojimas ir saugojimas. Atsakingas: miesto plėtros departamentas.
Paspaudus didinasi
2.4. Tikslas: miesto žinomumas (rinkodara). Atsakingas: užsienio ryšių skyrius.
Didinasi.
3.1. Tikslas: miesto teritorijų vystymas. Atsakingas: Miesto plėtros departamentas.
Didinasi.
3.2. Tikslas: moderni ir patogi inžinerinio aprūpinimo sistema. Atsakingas: aplinkos ir energetikos departamentas.
Didinasi.
3.3. Tikslas: miesto susisiekimo sistemos plėtra. Atsakingas: miesto ūkio ir transporto departamentas.
Didinasi.
3.4. Tikslas: apsaugota aplinka ir sutvarkytos atliekos. Atsakingas: aplinkos ir energetikos departamentas.
Dididnasi.
4.1. Tikslas: kokybiškos savivaldybės paslaugos. Atsakingas: administracijos direktorius.
Čia vidinio blyno nėra, nes jis toks pats kaip išorinis. T.y. visi pinigai buvo savivaldybės.
—————-
[1] – Nuostabia Santara-Šviesa spindintis Vytautas Kavolis kartu su Jurgiu Mačiūnu tikriausiai niekada nekūrę jokio fluxus, kad ir, pavyzdžiui, kokioje nors Alantoje, užtai radijavo autentišku jautrumu bei lietuviškumu (nors meras ir Šimašius) tikrai nėra vieni iš jų. Neabejotinai čia galime teigti, jog dėl Europietiškos-Vakarietiškos tolerancijos, kurios trolibaniečiai apsimeta neturį. Aleksandras Štormas tai jau tikrai čia turėtų ką pasakyti. Kaip ir Zigmuntas Baumanas ar Leonidas Donskis. Mhm. Tai jau taip! Apie visus tuos ksenofobinius išsišokimus tai tikrai. Tradicionalistinė lerva ne daug teišmano apie multikultūrizmą! Reikia sveiko proto turėti! Paskaitykite Milošą (Česlovą)!
Rodikliai yra labai svarbūs, nes be jų nebus aišku kur esama, kur einama ar net iš kur einama.
Tiek pat svarbu suprasti kokio tikslo siekiama. Tiksliau reikia pirmiausiai turėti tikslą, o tada nusistatyti rodiklius ir juos stebėti.
Tai štai, praėjusiame finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje gavome tokią ataskaitą. Jeigu nepatingėsite atsisiųsti excelį, tai ten pamatysite daug sheet’ų su lentelėmis, kuriose daug informacijos. Tą gražų excelį mes gavome atspausdintą ant popieriaus, pavizuotą parašais, nuskanuotą į PDF’ą ir persiųstą į emeilą[2].
Ponia Maldeikienė dar apie tai neparašė, bet berods ji papasakojo istoriją apie vieną žymų žmogų (berods Churchill‘į). Tai tas žymus žmogus parašė baisiai ilgą laišką kažkam. Tas kažkas paklausė kodėl toks ilgas laiškas ir ar negali būti jis trumpesniu. Tai žymusis žmogus atsakė, kad jis neturėjęs laiko parašyti trumpo.
Panašiai mums atsakė ir finansų departamento atstovai pateikę šią informaciją.
Tai ši penktadienio schema ir bus būtent apie tai kaip galima būtų tokį didelį excelį sutraukti į keletą besi-scale-inančių pyragų. Pyragai nebus nei kuo nors ypatingi ar gražūs. Svarbiausia čia yra tai, kad tie rodikliai excelyje nelabai rodikliai. Gal net visai ne rodikliai. Ten yra ataskaita apie išlaidas. Ta ataskaita visiškai neparodo kur esame ir ar kas nors džiaugiasi ar nesidžiaugia tomis išlaidomis į įvairius dalykus[3].
Tai čia tobulėjimui ribos yra labai toli, bet mes jų sieksime. Tuo tarpu, kol siekiame, gal galite padėti man išsiaiškinti ar tos padarytos išlaidos atnešė kiek nors naudos? Atsakykite į kelis klausimus mano googleforms pakurtose apklausose prie nupaišytų blynų. Jeigu neturėtumėte ką atsakyti, bet pažįstate kas galėtų (pavyzdžiui padarytos investicijos tiesiogiai juos lietė), tai gal galėtumėte persiųsti tą apklausą būtent jiems?
Pradedame:
Apibendrinta informacija. Pirmas pyragas rodo kiek išviso buvo paskirstyta pinigų. Antras rodo kiek iš jų buvo savivaldybės pinigai Trečias – skirtumas tarp pirmųjų.
O čia dabar pateikite savo nuomonę apie tai (galima ir “full screen“):
TIKSLAS. Kokybiška švietimo sistema, sklandus jaunimo politikos įgyvendinimas, užtikrintas vaikų ir jaunimo užimtumas (Švietimo, kultūros ir sporto dep.)
TIKSLAS. Kokybiška švietimo sistema, sklandus jaunimo politikos įgyvendinimas, užtikrintas vaikų ir jaunimo užimtumas (Švietimo, kultūros ir sporto dep.)
Čia dabar bus nemenka apklausa. Nepatingėkite įvertinti kaip galima daugiau dalykų. Jeigu atsibos per vidurį – neuždarykite lango. Paspauskite “submit”, kad tiek kiek jau įvertinote neprapultų (galima ir “full screen“):
Čia buvo tik švietimo dalis. Sekantiems penktadieniams paruošiu apklausas ir grafikus kitoms priemonėms. Jų ten nemažai…
Surašysiu jas net jeigu niekas nepildysit. Gal pavyks įrodyti šias ar kiek modifikuotas apklausas panaudoti tikslinėms grupėms respondentų.
Ai ir kritika dėl apklausų, jų klausimų ir pan. laukiama.
[1] – Lietuviškoje Wikipedijoje nekažikiek apie tai. Užtat pas poną Visatos Valdovą yra daugiau. Ar net pas mane :D. Tai nereiškia, kad lietuviška wikipedija kokia nors prastesnė dėl to. Tai reiškia, kad aš ar ponas VisValdas neparašė į ten straipsnių, o kiti redaktoriai jo nepapildė arba atvirkščiai.
[2]– Čia galėčiau rant’inti iki susirietimo apie tai, kaip žiauru skaityti tokius pdf’us ir kiek popieriaus dėl to eina velniop ir kaip reikia įsidiegti e-parašą, bet nerantinsiu, nes aš esu tas, kuris ir turi tai įvykdyti.
[3]– Čia vėl prisiminiau legendinį įvykį (žr. pas Rokiškį pirmąją žvaigždutę) apie tai kaip įdarbinimo didinimą matavo šaligatvių ilgiu viename kažkuriame Lietuvos miestelyje.
Toks ponas Povilas Poderskis su savo išsišokimais kažkokiuose portaluose apie tai kaip jam sekasi dirbti savivaldybėje mane ir džiugina, ir nervina. Džiugina, nes jis gerai varo ir kad Vilniui, o ir Lietuvai nuo to labai gerai. Nervina, tai kad jis iš Kauno.
Ne-ne, juokauju 🙂 Nervina tai, kad jis deliverina, o aš taip nelabai kažkaip palyginus su juo.
Tai nutariau ir aš truputuką padeliverinti. Tiksliau paprašė manęs pabraižyti diagramų ir aš pabraižiau. Man atrodo, kad aš esu truputėlį diagramų frykas. Man labai patinka jas paišyti įvairiais įrankiais ir jas visaip dailinti, tobulinti. O paskui labai malonu žiūrėti į gautą rezultatą ir juo labai džiaugtis. Na, ne veltui gi ir šitos penktadienio schemos čia.
O paprašė manęs tai nubraižyti diagramą apie tai, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos gali susiformuoti žemės sklypą aplink savo namus. Susiformavę sklypą jos gali tapti tos žemės nuomininkais, o tuo pačiu ten šeimininkauti ir tvarkytis taip, kaip bendrijai atrodo geriausia.
Visų pirmą pasibraižiau kaip ir ką tos bendrijos arba ne bendrijos gali padaryti, kad taptų žemės savininkais:
Čia dar yra neužbaigta diagrama. Trūksta dalyvių ir patikslinimų kai kurių.
Na, o kita diagrama apie tai kaip yra formuojami žemės sklypai:
Čia irgi dar neužbaigta, bet jau išvadų visokių pridariau 😉 Pavyzdžiui ten, kur “iki 5 metų”, tai reiškia, kad iki šios proceso vietos padaryti sprendimai galioja 5 metus. Tai čia gal ir geras dalykas, bet į šią diagramą netinka, nes čia matuojame proceso trukmę, o ne sprendimų galiojimo trukmę.
Tai mes su savivaldybės darbuotojais, t.y. ponia Rūta bendradarbiausime ir užbaigsime tas diagramas. Tiesa, kilo šiek tiek techninių iššūkių, nes reikėjo nuspręsti kuom gi mes braižysime jas. Reikia gi, kad būtų patogu ir man, ir savivaldybės darbuotojams jas koreguoti. Kokio nors MagicDraw gal nereikia gal pirkti, bet va koks nors paprastas, lankstus ir patogus (geriausia nemokamas) įrankis visai praverstų. Aš pats tai paišiau su InkScape‘u (čia toks OpenSource Corelis). Ne visai patogu diagramas piešti, bet labai lankstus įrankis – galima išsidirbinėti kaip tik patinka. Tada atradome draw.io kažkokį 🙂 Ale visai fainas įrankis. Pamėginkite atsidaryti tą adresą ir atsiverti šį failą. Turėtumėte pamatyti sklypo formavimo diagramą tame įrankyje. Turėtumėte pamatyti kažką va tokio:
Čia kokia penkta versija. Keletą kartų reikėjo riebiai nusikeikti kuriant ankstesnes versijas. Bet dabar, kai jau daug-maž aiškiau, tai jau geriau. Svarbiausia nedaryti shift+scroll (up/down) 😀
O jau kai užbaigsime mes tas diagramas ir gal net su instrukcijomis apie tai kaip ir ką bendrijos turi padaryti, kad galėtų daryti ką nuspręs, tai tada gal sugalvosime su Povilu padėti visą tą gėrį į kokį nors Vilnius.lt wiki.
P.S. Aš, žinoma, negaliu apsieiti be savo SOZI, kai kalba eina apie kokio nors didelio paveiksliuko žiūrėjimą ekrane. Tai va šitas diagramas galite pamatyti čia.
Lietuvos internetuose yra žmonių, kurie visai įdomiai rašo: straipsnius, apybraižas, eses visokias ir kitokius smegenų dump’us pateikia į internetus. Nuožmūs skaitytojai arba rašytojai tai vadina vienu žodžiu: “tekstai”. Nes jie nesivargina galvoti koks tai tekstas ar apie ką, nes jie yra nuožmūs. Nuožmūs skaitytojai skaito tekstus. Nuožmūs rašytojai rašo tekstus.
Blogeriai rašo blogus. Nuožmūs blogeriai deda į savo blogus paveiksliukus ir dar teksto įdeda (Ingridai Šimonytei tai negalioja, nes ji nuožmi ir be paveiksliukų).
Tai aš dabar sau leisiu pateikti savo 12’ką, nes leidimą gavau (savo leidimą galite išsiimti pas jo VISATYBĘ pateikę pasirašytas paraiškas su pažymomis iš VSD, STT, PVM, CRU, KPSS, KPŠ ir WTF).
Čia dabar tvarka bus nesvarbi, nes nežinau kurie yra geriausi – visaip būna. Vieną dieną vienas geriausias – kitą kitas. Tiesa, pamėginsiu nedubliuoti JO (iš pagarbos nepatikslinu ko tiksliai) sąrašo, nes tai galės reikšti kokią nors dar neduokrokiški nepagarbą.
Mano blogų 12’as blogerių savireklamos savaitei:
Savel brain dump. Tai yra puikiai nuostabus mikro-(o gal ir didesnių srovių – kas ten žino)-elektronikos specialistas. Smaginasi su visokiausia įranga ją visaip narstydamas beigi visaip kaip abusindamas. Prisipažinsiu, kad suprantu nedidelę dalį to ką jis ten parašo apie tuos daiktus, bet vis tiek skaityti įdomu. Toks fizikinių procesų supratimas ir gebėjimas juos sintetinti į kažką įdomaus ar naudingo yra nuostabus.
Darau Blė. Itin produktyvus blogeris iš Kauno. Užrodė man jį Adis. Ir kai pamačiau tai kažkaip abstulbau mažumėlę. Nes man jis savo rašymais pasirodė panašus į mane. Tarsi koks kostminis brolis. Tiesa, aš mažiau moku su lituokliu švaistytis nei jis. Bet lituoklis ten pas jį ne pagrindinė tema. Rašo apie šeimą, keliones, knygas, maistą, programavimą, lempeles…
Neblogas. Maisto gaminimo blogas. Visi receptai įdomūs. Rašo jį, kiek žinau, metalistas programeris (ar tai sysadminas).
Siaubas. Daug komentuodavo pas mane. Dažniausiai taip, kad net suskausdavo truputį. Labai gerai komentuodavo. Po netiesioginių ir tiesioginių paraginimų iš komentavimo perėjo į rašymą. Libertaras ir anarchistas žodžio į vatą nevynioja. Ir apie Internetą gaudosi.
Remigijus Šimašius. Jis taip pat ir Vilniaus meras ir tos pačios frakcijos Vilniaus savivaldybės taryboje narys kaip ir aš :D. Liberalas rašo apie esmę ir sistemiškumus visokius. Paskutinis įrašas senokas jau, bet tai visiškai suprantama. Dienotvarkė įtempta.
Leo Lenox. Į savo įrašus įkiša tiek, kad retkarčiais būna sunku skaityti. Bet skaitydamas kar kartą patiriu pažinimo džiaugsmą irba juoką. Dabar jo skaityti daugiau galima vz.lt. Bet gal ką nors dar kada nors išstenės ir į blogą.
Jurodivai. Į ten rašo tokie garbingi žmonės kaip Kreivarankis, Pseudoistorikas ir Amie Kusaitė. Į jų “apie” net mano komentaras papuolė.
Enorca. Tikriausiai nesuklysiu, jei ją pavadinsiu tikrąja lietuviškąja gyke. Kiekvienas jos įrašas tai eklektiškas dienoraštis su daugybe įdomių minčių. Ji taip pat ir masonų žurnalo “Verslo Klasė” autorė.
Ji daktarė ji žinanti, arba Emilija. Man ji kaip Enorcos sesė. Dirba gydytoja ar tai dar tik rezidente. Rašo koncentruočiau ir taip pat labai įdomiai apie mediciną, įvairias ligas ar reiškinius.
Buržujus. Rokiškis antai nedėjo žymių blogerių dėl to, kad jie žymūs ir dėl to, kad specialiai. O aš va įdedu buržujų, nes specialiai. Traktoristo šito blogą įdedu. Fui.
Konstanta. Nes apie astronomiją. Vienintelis tokios kokybės ir tokio puikumo blogas lietuviškai. O ir kitomis kalbomis retai kas gali pasigirti panašiais autoriais. Jau senokai skaičiau, nes reikia visokius dokumentus skanuotuose pdf’uose skaityti pastaruoju metu.
I have no teeth. Čia yra Miglė ir krūva jos visokių blogų. Šitas labai geras, nes trumpi įrašai ir daugiaprasmiai tokie. Kaip kokia poezija.
Tai daug įdomių garantuotai praleidau. Ir manau, kad čia bus dar kokių nors “Atnaujinimas”, nes pagalvosiu, kad nu kaip gi šitaip va šitą praleidau?!!
Čia bus istorija apie tai, kaip vienam labai geram draugui iš vienos tokios įmonės sekėsi su banko kaupiamuoju gyvybės draudimu.
Prisiminiau tą istoriją, kai pamačiau visą šitą buzz’ą su nuosavais bankais ir bankomatais. Vienas toks (t.y. kitas) draugas tokiais atvejais sako: “nu jau bankas tai savęs jau tikrai nenuskriaus!”.
Nu ir tikrai! Kodėl bankas turėtų save skriausti? Kodėl save turėtų skriausti kokia nors įmonė, kurioje jūs dirbate? Arba kam jums skriausti kokią nors savo įmonę? Gi ne toks jų ir jūsų tikslas.
Na, bet čia ne apie tai. Gi istorija apie draugą, kuris dirbo vienoje įmonėje tokioje ir jo kaupiamąjį gyvybės draudimą. Kaip jau minėjau, šią istoriją prisiminiau tada, kai perskaičiau blogosferoje keletą straipsnių apie Nerijaus Mačiulio pasisakymus:
Tai štai prisiminiau aš tą istoriją apie kaupiamąjį draudimą. Ogi viskas ten buvo taip: tas mano labai geras draugas vienoje tokioje įmonėje labai neblogai dirbo ir pasiekė gerų rezultatų, t.y. nenuskriaudė įmonės, o net padarė jai gero. Ir ta įmonė pasakė tam labai geram draugui, kad už tai, kad jis toks geras, tai jį dabar ji motyvuosianti. Matyt tos įmonės vadovai prisiskaitė kažkur, kad motyvacija grynaisiais ne geriausias variantas ir nupirko tam darbuotojui kaupiamąjį gyvybės draudimą banke.
“Kaip čia mums pamotyvavus darbuotojus” – galvoja įmonių vadovai.
Praėjo tada kokie keturi ar penki metai ir nutarė įmonės vadovybė, kad šis motyvacijos mechanizmas jau nebetinkamas ir reikia nutraukti sutartis su banku.
Tas mano labai geras draugas gavo pranešimą, kad, jeigu nori tų pinigų, kurie prisikaupė banke, tai tegu eina į banką ir juos susirenka. Visai neblogai ane?
1000 eurų.
Banke paaiškėjo, jog per tuos metus įmonė bankui sumokėjo ~1000 eurų to mano draugo sutarčiai palaikyti. “Tūkstantis eurų yra neblogai” – pagalvojo tas mano labai geras draugas. Persirašė sutartį savo vardu ir gavo pasiūlymą atvykti į banką po savaitės ar dviejų, kai bus visi formalumai sutvarkyti. Atvyko tas mano labai geras draugas po savaitės ar dviejų ir paaiškėjo… Paaiškėjo, kad grynais jam bankas tegali išmokėti ~30 eurų.
Kaip čia taip gavosi, kad ~1000 eurų virto ~30 eurų? Kas čia ką nuskriaudė, o ko nenuskriaudė?
Pasikalbėjau aš su tuo savo draugu ir paaiškėjo kad:
Banko sutarties aptarnavimo ir makleriavimo vertybiniais popieriais (nes tie pinigai, žinia, buvo investuojami) mokesčiai gan dideli.
Sutartis buvo sudaryta prieš pat recesiją ir nemažai pinigų tiesiog dingo nuvertėjime.
…
“Nesidžiauk radęs, neverk pametęs” – prisiminė senolių išmintį mano tas draugas. O be to, tos įmonės pinigai gal kiek sušvelnino krizę. O be to juk bankams reikia gauti licenciją, nusipirkti arba išsinuomoti patalpas, pasisamdyti darbuotojus, surinkti indėlius, susimokėti indėlių draudimą, nusipirkti inkasavimo paslaugas, techninę įrangą nusipirkti reikia taip pat gi.
– Ir, žinok, jaučiausi, kad mane vertina, kad manimi rūpinasi, kai sužinojau apie tą kaupiamąjį draudimą! – pasakė tas mano draugas vėlgi.
Čia pas mane bloge prieš einant prie esmės reikia ką nors parašyti – antraip “featured image” kažkaip iškrenta iš konteksto, jei iškarto dedu kokią nors nuotrauką ar citatą. O be “featured image” negalima. Tai prieš einant prie esmės paklausiu: kaip jaučiatės atėjus ilgam ir karštam vasaros savaitgaliui? Pasiruošę? Vidurdienį ant saulės per ilgai nebūsite? Vandens su savimi turėsite? Tai vat nebūkite ir turėkite.
Na, o dabar apie troleibusus ir autobusus.
Anądien gavau pakvietimą:
Gerb. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ stebėtojų tarybos ir valdybos nariai,
Kviečiu Jus atvykti į Bendrovės autobusų ir troleibusų vairuotojų, taip pat techninės pagalbos darbuotojų tradicines profesinio meistriškumo varžybas, skirtas Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti.
Varžybos vyks liepos 3 d. (penktadienį) Antrajame troleibusų parke, Justiniškių g. 14. Varžybų pradžia 9:30 val.
Nuvykau. Svylančių padangų dūmų ar ant šono bevirstančių troleibusų ar autobusų nebuvo. Užtai azarto netrūko – viena gairė lūžo po troleibuso ratu:
Aš tikriausiai buvau vienintelis šių varžybų žiūrovas, o visi kiti žmonės – tai dalyviai, teisėjai ir vadovai. Nors gal ir galima būtų mane priskirti prie vadovų, nes esu VVT stebėtojų tarybos nariu. Susipažinau su ponu Gintaru Nakučiu, vienos iš profsąjungų vadovių (tų profsąjungų ten bene trys ar net keturios) bei keliais vairuotojais ir techninio aptarnavimo žmonėmis. Šįryt diena buvo karšta. Befilmuojant kaip techninio aptarnavimo žmonės keičia padangas – perkaito telefonas ir kamera ėmė failinti. Tai va ir taip būna. Reiks kitą kartą išimti telefoną iš apsauginio cover’io.
O tos varžybos tai ne šiaip sau suorganizuotos. Ir gal net sakyčiau, kad ne Mindaugo karūnavimo dienos proga (nors taip parašyta kvietime). Tų varžybų metu vairuotojai gali pakelti savo kategoriją ir tuo pačiu gauti didesnį atlyginimą. Yra keturios kategorijos: 0, 3, 2 ir 1. Nulinę gauna įsidarbinę žmonės. Trečią gauna, jei… :/ Hm nepamenu kada trečią gauna 🙂 Užtai antrą ir pirmą – štai tokiose varžybose, kurios vyksta kasmet.
Viskas vyksta taip: vairuotojai eina į Regitrą ir išlaiko kelių eismo taisyklių egzaminą. Geriausiai tai padarę gauna teisę dalyvauti varžybose. Šiemet jų buvo 10. Visi tie 10 vairuotojų turi atlikti keletą užduočių:
1. Nuvažiuoti gyvatuką:
2. Tada sustoti stotelėje (kažkaip per karštį pamiršau nufotografuot/nufilmuot)
3. Tada pataikyti į vartus ir išsukant neužvažiuot ant šulinio dangčio. Šita rungtis iš pirmo žvilgsnio neatrodo sudėtinga, bet iš tiesų yra viena sudėtingiausių, nes vairuotojui reikia stebėti ir laidus – ten yra kažkoks mazgas. Teisėjas sakė, kad mažai kas pravažiavo be klaidų:
Ten tie vartai padaryti šonu ir dar gan siauri. Pirmajame video matėt, kaip vienas troleibusas sulaužė gairelę, o šulinį tiesiog praignoravo
4. Bene daugelio vairuotojų košmaras – lygiagretusis parkavimasis:
Čia irgi reikia sustoti atbulomis taip, kad troleibusas būtų visas už punktyrinės linijos.
5. Priešpaskutinė užduotis – pravažiuoti taip, kad vienos pusės ratai būtų tarp šių medžio gabalų:
Irgi nelengva užduotis, nes iš troleibuso vairuotojo posto ratų nesimato.
6. Na ir tada reikia sustoti finishe/starte taip, kad priekiniai ratai būtų tam tikroje zonoje.
Autobusų varžybų nesulaukiau, nes baisiai karšta, o be to darbo diena. Užtai pažiūrėjau ir užfilmavau rato keitimo varžybas:
O štai čia techninio autobuso vidus:
Yra ir lovos. Jei ten lovos.
Bendrai visai įdomus renginys. Jei dar būtų skanduojančių palaikymo komandų, tai būtų dar azartiškiau.
Na, o žmonės nepažįstamą tipą iš kažkokios stebėtojų tarybos priėmė šiltai – davė kavos ir net kibiną! Visai smagiai pasikalbėjau su keletu vairuotojų, laukiančių savo eilės. Nuo jų turiu visiems automobilių vairuotojams žinutę: nebūkite šiknapaukščiais ir nestovėkite stotelėse per vidurį. Negalima ten sustoti ar stovėti. Jei labai-labai reikia ir trumpam – pasistenkite sustoti stotelės pabaigoje ir pasišalinkite iš ten kaip galima greičiau. Vienas vairuotojas papasakojo netgi istoriją, kai vienas toks gudruolis įsigudrino sustoti viduryje stotelės ir kalbėjo telefonu – tuo tarpu atvažiavo autobusas (ar troleibusas) ir sustojo pirmoje juostoje; atvažiavo ir kitas autobusas, kuris įsuko į stotelę ir atsistojo iš to šiknapaukščio galo. Tuo tarpu pirmojo autobuso/troleibuso keleiviai buvo dauguma vyresniojo amžiaus žmonės su lazdelėmis ar be jų – tai jie išlipdami iš autobuso buvo bevelyję trinktelti tomis lazdomis automobilin. Kol keleiviai lipo – vairuotojas norėjo pavažiuot atgal, bet ten stovėjo jau kitas. Teko atkentėti visą keleivių išlipimo baudimo procedūrą. Gal daugiau nebebus šiknapaukščiu? Nors kaži.
Dėl žmonių važinėjančių autobusų juosta vairuotojai jau nebesinervina. Tai jau įprastas reikalas. Negerai. Manau, kad važiuojantys “A” juosta taip pat gali būti drasiai pavadinti šiknapaukščiais. Nebūkite tokiais.
Paminėjo dar vienos stotelės bėdą – t.y. Petro Vileišio stotelė:
Problema yra stulpas.
Stulpas taip arti kelio, kad troleibusų vairuotojai vengdami į jį nusibrūžinti ar atsitrenkti atsistoja toliau nuo kelkraščio, nei reikėtų, o tai savo ruožtu kuria kitas bėdas susijusias su keleivių saugumu. Užregistruosiu problemą per “Tvarkau Vilnių“.
Na ir visai pabaigai dar keletas nuotraukų iš šalia II-ojo troleibusų parko teritorijos esančio ploto, kuris buvo atiduotas grindai ir kitiems miesto reikalams, kurį parkas vėlgi norėtų atgauti:
Kieno ten skulptūros fragmentas (paspaudus didinasi)? Beje, gal čia bus Žaliojo tilto skulptūrų remonto vieta? 🙂
