Valdžia nori uždrausti Internetą – vietoje jo duos jums Чебурашка-СЕТЬ (Čeburaška-tinklas).
Biudžeto ir finansų komitetas teikia Seimui įstatymo projektą, pagal kurį interneto paslaugų tiekėjai privalės sekti kiekvieną savo klientą ir blokuoti interneto adresus esančius “juodajame sąraše”.
Tai yra biurokratinio valdiško interneto vizualizacija.
Taigi šitas pats komitetas nusprendė, jog teiks Seimo balsavimui antradienį įstatymo projektą, kuriame numatoma įpareigoti interneto ryšio tiekėjams[1] sekti savo klientus ir žiūrėti, kad jie nelandžiotų į juodajame sąraše esančias Interneto vietas. Oficiali priežastis – lošimų internete reguliavimas. Įstatymu norima uždrausti visus azartinius lošimus, kurie yra neregistruoti Lietuvoje.
Dr. pirmininkas labai entuziastingai agitavo komitete balsuoti už šį projektą.
Antai Rusijoje yra įstatymas, pagal kurį žmonės, norėdami rašyti blogą internete, turi užsiregistruoti pas valdžią kažkur. Nesu tikras, bet man atrodo, jog jie remiasi vaikų apsaugos nuo pedofilijos Internete įstatymu.
– Mušk blogerį! – šaukia čeburaškos.
Taip. Panašiai daroma Rusijoje, Kinijoje, Turkijoje… Ką Rusija galvoja apie internetą jau rašiau. Kinijoje uždraustas youtūbas, feisbukas ir dar daugybė visko. Turkijoje buvo uždraustas Twiter’is, tai žmonės ėmė užrašinėti ant sienų alternatyvių DNS paslaugų adresus (ačiū Dominykui už parodymą):
Žmonės užrašė kaip susikonfigūruoti savo DNS, kad pasiektų Twiterį. Ir to, kaip supratau, užtenka apeiti Turkijos valdžios uždėtus apribojimus.
Panašus internetinių lošimų apribojimo įstatymas yra priimtas Latvijoje ir Estijoje.
Estijoje uždraudžiamas DNS’as (t.y. neleidžiama atidaryti žmogui draugiško adreso pavadinimo, o IP adresą – prašom). Paversti žmogui draugišką interneto adresą į IP adresą visiškai paprasta. Yra netgi vietų Internete, kur tai gali padaryti bet kuris žmogus.
Latvijoje yra sudėtingesnė apsauga, bet lošimų firmos tiesiog kaitalioja IP adresus.
Prieš kažkiek laiko Lietuvoje buvo sugalvota bausti ne tik prostitutes už prostituciją, bet ir jų klientus. Tai šiek tiek skiriasi nuo lošimų internete ribojimo, bet analogija tinka tuo, jog baudžiamos abi pusės: paslaugų tiekėjas ir klientas. Įsivaizduokite, kad valdžia priima įstatymą, priverčiantį jus nešioti sekimo įrenginį visą parą 7 dienas per savaitę už jūsų darbdavio arba tėvų lėšas, nes jūs galite pasinaudoti prostitucijos paslaugomis. Ir jeigu jūs netyčia pateksite į pastatą (pavyzdžiui, kokią nors užsienio šalies ambasadą), kuriame įtariamai užsiimama prostitucija – jūs būsite nubaustas(-a) ir negalėsite į tą pastatą niekada daugiau patekti.
Ką dabar daryt?
Galime parašyti kiekvienam Seimo nariui kurį žinote arba kuris kandidatavo jūsų vienmandatėje apylinkėje laišką (išsiųskite ir kitiems – kuo daugiau, tuo geriau):
Čia sąmoningai neįrašiau pašto adresą. Bet prieš išsiųsdamas aš jį įrašiau.
Čia yra tekstas, kuriuo laisvai galite naudotis ir jūs:
Gerb. p. Seimo nary,
Esu vienmandatės apylinkės (kurioje jūs buvote renkamas į Seimą) gyventojas. Rašau jums dėl man svarbios problemos.
Biudžeto ir finansų komitetas 2015-05-06 nusprendė Seimui teikti įstatymo projektą dėl internetinių lošimų.
Šiuo įstatymu interneto paslaugų tiekėjai būtų įpareigoti sekti kiekvieną savo klientą ir blokuoti jiems prieigas prie nurodytų interneto adresų.
Tai labai blogas sprendimas, nes:
1. Panašūs apribojimai priimti Latvijoje ir Estijoje neveikia (apsaugų apėjimai paprasti ir plačiai naudojami). Tokie apribojimai tiesiog neveikia.
2. Veiksnūs interneto vartotojų apribojimai yra labai brangūs (interneto paslaugų tiekėjai nebus suinteresuoti investuoti savo pinigus)
3. Toks reguliavimas yra pažeidžiantis asmens laisves. Tai yra landa totalitarizmo įsigalėjimui ir cenzūrai.
Jei jums svarbi demokratija ir laisvė – nepriimkite šio įstatymo jau ateinantį antradienį (2015-05-12)!
Tą reikia padaryti iki antradienio. Antradienį numatytas Seimo posėdis, kurio metu bus svarstomas šis įstatymo projektas:
Paspauskit ir jums atsidarys excelis.
Turime parodyti savo išrinktiesiems, jog mums svarbu.
Duomenis jis gavo iš savivaldybės sistemų padedant savivaldybės darbuotojams. Tikimės, kad šie duomenys bus nuolat atnaujinami ir kad duomenų dar daugės.
O tuo tarpu aš savo labai mėgėjišku būdu (ir menkomis matematikos beigi statistinės analizės žiniomis) padariau tokia gal net analizę:
Iš pradžių žvilgtelėjau koks maždaug pinigų pasiskirstymas. Tada sugalvojau analizės žingsnį, o tada pusę per pusę skaidydamas pinigų sumas suskaidžiau viską į <100 pirkimų žingsnelius.Gavosi štai toks grafikas:
Čia kažkokie taškučiai. Matau dvi tokias tieses: vieną ant X ašies, kitą ant Y. Ką tai galėtų reikšti? Kol kas nežinau.
Man atrodo, kad naudojantis teisingais įrankiais galima būtų padaryti ką nors kur kas įdomesnio ir tikslesnio. Ir gal net ką nors įdomaus sakančio.
Tikiuosi protingi žmonės tai pamatys, įvertins ir padarys ką nors gražaus ir naudingo iš to.
Išaušo dar vienas ketvirtadienis. O tai reiškia, kad rytoj bus penktadienis, o poryt šeštadienis. Taigi, KPŠ. Tarp kitko, ar susimąstėte kada nors kokia tai yra raidologija-prasmologija? Angliškai antai WTF yra Wednesday, Thursday, Friday. Kas yra trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis. Taigi kokia prasmių sankirta! Karolis Pocius apie tai galgi net nesusimąstė, kai sukūrė šį vertinį.
Šiaip jau šis KPŠ išaiškinimas yra pats kaip KPŠ.
Taigi, internetai švenčia KPŠ kas dieną ir mažąją to dalį metraščiu užrašau savo rubrikoje. Kažkada pamąsčiau kodėl mane tos baisybės traukia? Kodėl kitiems žmonėms tai įdomu (esu tikras – yra keletas, kurie šią rubriką žiūri ir jiems ji patinka)? Ogi todėl, kad žmonės smalsūs. Todėl, kad šie KPŠ kas kartą įrodo, jog netgi tai, ko jūs negalite įsivaizduoti gali nutikti. Ir nutinka. Nuolat. Žiūrinėdami visus šiuos keistus dalykus mes sudarome sau prielaidas išlipti iš dėžės. KPŠ yra kaip eksceptai – galimybė suprasti daugiau ir dirbti geriau.
Dėl to KPŠ gali jus dar ir sužaloti. Žiūrėkite atsakingai. Kaip ir ankstesniais atvejais: atsiriboju nuo atsakomybės šiuo atveju:
Čia mažiau KPŠ, o daugiau lėkšto anekdoto. Bet tai vienas iš tų, kurių pabaiga gan netikėta. Abejojau ar dėt, bet įdėjau:
Masačiuseto kažkokios Turnpikės kažkokie pareigūnai rado per 200 negyvų varnų netoli Bostono. Visi išsigando, kad tai gali būti koks nors Avian gripas.Tačiau po detalios analizės buvo išsiaiškinta, kad įvairių spalvų dažų buvo rasta ant paukščių snapų ir nagų.Paukščių patologai ištyrinėjo varnų lavonus ir visi su palengvėjimu suprato, jog tai tikrai ne kažkoks “Avian” gripas.Išanalizavę tų dažų likučius buvo padaryta išvada, kad 98 procentai visų šių varnų buvo nužudytos dėl paukščių susidūrimų su sunkvežimiais, o tik 2 procentai – su automobiliais.Masačiusetso technologijos universitetas nusamdė onritologą beheivioristą, kad šis ištyrinėtų kodėl tokia didelė disproporcija.Šis labai greitai išsiaiškino priežastį: kai varnos lesa nuo kelio kitų gyvūnų liekanas, jos visada turi stebėtoją varną šalia esančiame medyje, kad ši perspėtų apie artėjantį pavojų.Išsiaiškinta, kad kai stebėtojos varnos moka karkti “Cah”, ir nei viena nemoka “Truck”. Angliškai “Car” – mašina, o “Truck” – sunkvežimis.
Šitas irgi tikriausiai iš Tomo, nebeprisimenu (Felix Colgrave ir jo animacija):
Chrome’o įskiepis:
Visus paveiksliukus internete užkeičia Nicolas Cage aktoriaus nuotrauka…
Kažkas apie seksizmą:
Kvietinė dešra su daktariškos dešros skoniu… Vienas dar didesnis šlamštas kito šlamšto skonio.
Truputį juokingas:
Biškį silpnokas šiandien KPŠ gaunasi, bet nu gal nors truputį juokinga…
Čia kažkokia anarchizmo propaganda:
Draugiški futbolistai:
Jei palaikysi už lytinio organo – sekantį įvartį imuši tu. Senas futbolistų prietaras.
KFC kažkur Rusijoje:
Čia turėtų disonuoti pastato architektūra su pačiu brand’u ir gaminamu to brando produktu.
O čia Maxima Lietuvoje:
Kažkur. Tingiu tikrinti kur.
Laidotuvių striptizas:
Germofobų siaubas:
Nors… Šlykštoka ir negermofobui. Nors aš gal germofobas?
Kažkur kažkada girdėjau kažkokių dalykų apie žmones, kurie gyvena iš oro ar ten iš saulės tiesiogiai gaudami energiją. Televizorius dar tik jų neparodė tų žmonių. O čia štai viena tokia moteriškė kiek cheatina – minta ne tik oru:
Versija: kvapas 3000
Ir apie šitą galvojau: dėt ar nedėt… Bet jeigu yra kardų rijikai, tai gal yra ir balionų? Trickas toks:
Visai šiandien ne penktadienis. Bet gavosi taip, kad užtrukau stipriai gamindamas šią schemą. Gal ateityje bus “antradienio schemos” – dar nežinau.
Tai štai, praėjusį trečiadienį (2015-04-22) buvo pirmasis naujosios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis. Visi prisiekėme. Atėjo žmonių, kurie pasveikino naująjį tarybos merą ir tarybos narius.
Tarp kitko, visą tarybos posėdžio vaizdo įrašą galite rasti čia. Visa ši penktadienio schema bus apie tą posėdį. Tiksliau apie vieną kortų namelį, kurį dabartinė opozicija pabandė pastatyti. Mus perspėjo, kad buvę valdžioje žmonės mėgins išnaudoti visas įmanomas tarybos reglamento plonybes: jie labiau patyrę, jie daugiau žino tai stengsis visais įmanomais būdais vedžioti už nosies.
Taip ir buvo. Dabartinė opozicija mėgino įtraukti į dienotvarkę dalykus, kurų ten neturi būti. O viskas buvo taip: atėjo Eligijus Masiulis ir jis taip pat pasveikino ką tik prisiekusius merą ir tarybos narius:
Eligijus trollface
Sakydamas sveikinimo kalbą užsiminė, jog tądien Seime buvo nutarta padidinti merams ir vicemerams atlyginimus (bene dvigubai). Atlyginimai keliami valdininkams! Opozicija gan greitai sureagavo.
Tai štai jums tas kortų namelis mano pamėgtu SOZI formatu (atsidaro tas daiktas geriausiai su FireFox’u, jei pas jus kitas browseris, tai ši schema jums nebus graži todėl mėginkite spausti čia): Fullscreen schema
Valdymas: “leftClick” – sekantis slaidas (jei ant video – tai paleidžia/sustabdo); “RightClick” – atgal vienu slaidu; scroll – didint/mažint; LeftClick+Drag – tampyti vaizdelį.
Zuokas grįžta.
Šilgalis prieina prie Monkevičiaus.
Monkevičius pradeda šou:
„Valdže pasididino sau atlyginimus“
Remigijus atsako, kad taryba neturi jokių galių nesilaikyti įstatymo ir kad veržiamasi pro atviras duris:
Šilgalis tęsia šou:
„Valdže pasididino sau atlyginimus“:
Remigijus Šimašius pamini dienotvarkę (!). T.y. nėra už ko užsikabinti. Gi Zuokas team to ir nori – į dienotvarkę įtraukti atlyginimų padidinimą. Paprastai bukai įtraukti į dienotvarkę:
Čaplikas prisijungia prie šou:
Varo visiškas projektyvines klejones apie „Masiulis visažinis“, nes padidino alga:
Kamnski tęsia tą pačią mintį:
Martikonis inicijuoja diskusijos nutraukimą:
Diskusija balsavimu nutraukta:
Urbonavičius replikuoja, kad
Tomaševskininkai išvis nepagrįstai premijas
mokėjosi praėjusioje kadencijoje:
Monkevičius neatlyžta ir vis prašo įtraukti atlyginimus į protokolą:
Edvardas Voroneckas: dienotvarkę buvo galima keisti tik prieš 24 val. Taryba atlyginimų negali nei didint nei mažint.
Remigijus pasiūlė atsisakyti
Buvusiai administracijai išeitinių:
Šilgalis nenori užbaigti:
Mokevičius pradeda paskutinį bandymą. Pasakoja apie kažkokius nesąžiningumus:
Čaplikas perima ir siūlo atidėti administracijos vadovės balsavimą kitai savaitei:
Pasiūlymas balsavimu atmestas:
Išvados: Zuokas and co mėgino į dienotvarkę įtraukti kažką apie atlyginimų didinimą merams ir vicemerams. Vien tam, kad galėtų tai naudoti viešosios opinijos formavime. Ale gudrus ane?
Žiūrėsime kokį šou ištaisys rytoj.
O tuo tarpu dar žiūrėkite kitas penktadienio schemas:
Yra nuostabus projektas pavadinimu FreeData. Tai žmogus su keliais pagalbininkais darantis iš duomenų įdomumus visokius.
Atviri duomenys yra gėris. Mes gyvename dideliame informaciniame triukšme: tv, reklamos, portalai, emeilai, spamas, paskyros, darbas, šeima ir panašiai. Praktiškai nelieka laiko nei žvejybai nei kokiam nors kitam hobiui. O čia, žiū, dar siūlome duomenų.
Bet čia, žinokite, kitaip. Sugalvojau analogiją: duomenys tai kaip mielinė tešla – kol ji nevisai išminkyta ir jei minkštesnė, tai labai limpa prie rankų. Beminkant rankos būna aplipusios ja. Bet kiek ilgiau paminkius tuo pačiu dideliu gabalu prilipinant jį prie rankų ir atitraukiant – maži tešlos gabaliukai nuo rankų nusivalo į bendrą krūvą.
Čia dar iki galo neišminkyta, bet jau-jau. Va taip va dideliu tešlos gabalu galima ir nuo minkymo paviršiaus visus likučius surinkti.
Tai va, FreeData yra tarsi gerai išminkyta mielinė tešla – ji valo rankas. Įneša aiškumo. Surenka krūvą duomenų ir parodo kokios yra tendencijos ir ką jie reiškia, kokia jų prasmė. Gražiai. Prie pirštų nelieka tešlos likučių.
Prieš pusmetį pasirodė Enorcos straipsnis apie tai kaip jie iš vienos firmos (visivisi.lt) užsisakė duris (nes ofisas buvo arti jų namų) ir kaip jiems sekėsi su ta firma. Tą straipsnį vėliau ištrynė. Bet internetai nieko nepamiršta: http://visivisi.do.cal.lt/ – čia yra to straipsnio archyvas.
Perskaičiau tą straipsnį tada (prieš tą pusmetį) ir pagalvojau: “nu nu… prastokai čia. Nepasisekė Enorcai” ir užmiršau. Beeeeeeet… Paaiškėjo, kad ponia Enorca sugadino visą “Visivisi” verslą. Dėl to straipsnio šiai firmai nesiseka daryti pardavimų! Įsivaizduojate?! Bloga Enorca..
Tas katinas tai “Visivisi”: įmaknojo į šviežiai išpiltą betoną ir dabar žiauriai susinervinus, nes keistas jausmas pėdose.
Šia istorija visai natūraliai susidomėjo ir commonsensėjai, nes jie dirba taip ir tam, kad apie tokias istorijas nebūtų net minčių. O štai poko.lt įdėjo gan aiškų paveiksliuką pas save į topus:
Poko.lt įdėta iliustracija apie visivisi efektą.
Tai štai, žodis “visivisi” jau įgauna bendrinę prasmę. Tokią, kokią jau turi Streisand efektas. Tik “visivisi efektas” yra apie verslą ir elgesį su klientais, o ne viešuosius ryšius bendrąja prasme.
Šiaip jau taip sutapo, kad mūsų bendrijai irgi reikėjo pakeisti laiptinės duris ir ten, tiesą sakant, irgi ne viskas taip jau sklandžiai einasi, kaip aš tikėjausi (įdėjo duris gan kokybiškai, bet darbo neužbaigė ir vis nuo praėjusių metų gruodžio žada atvažiuoti užbaigti atlikti apdailą). Tikrai nėra taip jau blogai, kaip Enorcai, beeeeet.
Žodžiu yra gan bjauri tendencija daug ką daryti atmestinai tikintis ar galvojant, kad smulkmenos nesvarbios. Maždaug taip: tečia rūšis – ne brokas. Ir tai yra toks natūralus požiūris, kad net pykstama, kai kas nors pabaksnoja nosį į tą broką.
Dabar įdomu ar tos firmos vadovams atmetimo, pykčio ir kitas fazes pakeis faktų priėmimo fazė anksčiau, nei jie bankrutuos.
Neseniai visa šeima atostogavome Turkijoje. Turkija, nes pigiau nei kitur ir ten su nedideliais vaikais gal paprasčiau. Nusipirkom 7 dienas visai neblogame viešbutyje (“Limak Limra“).
Turkijoje viešbučiuose yra maudomasi baseinuose, geriami kokteiliai, deginamasi, ir valgoma. Gal tiksliau – rijama. Gan daug.
Maistas neblogas – tik kiek vienodokas. Žmona labiausiai pasiilgo kiaulienos. Man atrodo kad ir aš. O ypatingai šoninės:
Dar pasiilgau namie gaminto maisto. Principe išvažiavę buvome tam, kad nuo naminio maisto pailsėtumėm. Panašu, kad pailsėjom.
Taigi, iš šaldytuvo išsitraukiau ėriuko kojos dalį (kažkurios kojos kažkuri dalis) ir ant silpnos kaitros viriau kokias ~4 valandas. Tiksliau neviriau, o šildžiau (vanduo neburbuliavo – tik “vaikščiojo”):
Dėjau tik druskos ir šiek tiek žolelių (kažkokio “Provanso” žolelių mišinio).
Kurį laiką galvojau ką čia su juo nuveikus. Mąsčiau apie mielines bandeles ir kažką panašaus į burgerius, kuriuos valgytumėm užkąsdami buljonu.
Bet tada, pasitaręs, nutariau atsisakyti tos minties, nes vaikai nelabai kažkaip valgo mūsų tuos burgerius, kad ir kokie jie man skanūs būtų (beje, Turkijoje irgi valgė daugiausiai tik makaronus ir bulvių košę).
Nutarėme buljoną padalinti keliems patiekalams: sriubai, šaldytuvui ir makaronams. Sriubą gaminom paprastuoju būdu: buljoną sumaišyt reikia su kuria nors šita sriuba. Žinau, kad tai “tas” fabrikas, kurio savininkas yra nuteistas ir kuris tyčiojasi iš Lietuvos teisėtvarkos kaip įmanydamas, bet ta produkcija visai nebloga.
Į šaldytuvą pasidėjau buljono puslitrį sekančiam kartui, na o likusią dalį kiek praskiedžiau vandeniu ir išviriau savo gamybos makaronų:
Dalis tagliatelle makaronų (mano aparatas moka tokius ir Spaghetti Chittarra)
Na, o tada padažas: daug šoninės ir truputį ėriuko mėsos (smulkiai supjaustytos):
Bacon bacon!
Ir štai, vualia:
Mano šešadieniniai makaronai su šonine ir ėriuku
Dabar beliko tik atsikratyti kažkaip tų priaugtų kelių kilogramų Turkijoje…
Balandis yra tas mėnuo, kuris prieš gegužę. O gegužė yra tas mėnuo, kuriam prasidėjus būna baigiami visokie praėjusių metų VMI finansiniai deklaravimai.
Mokesčiai, gi žinia, yra labai svarbus dalykas. Dalykas toks svarbus, kad net svarbesnis už įstatymus. Laikykitės įstatymų ir mokėkite mokesčius[1]. Taip pat pasirinkite ką norite paremti dalimi savo sumokėtų mokesčių. Tai ne mažiau svarbu. Nors tos VMI formos ir painios, bet kartą tai padarius sekantį kartą bus lengviau. Pilietiškumas tai kai rūpi, kai jautiesi, jog nuo tavęs viskas priklauso, o kai jautiesi, jog nuo tavęs viskas priklauso, tai nuo tavęs viskas ir priklauso ((c) Užkalnis).
Du (2)
Du procentai paramai. Kam norite. Paramos gavėjų daug.
Du procentus (2%) nuo savo pajamų mokesčio galite skirti registruotiems paramos gavėjams. Apsidairykite aplinkui, pagalvokite kas jums rūpi, kam reikia tos pagalbos – tiems ir skirkite. Būtinai tai padarykite.
Primenu, jog tai yra jau jūsų sumokėtų mokesčių paskirstymas. Tai jau ne jūsų, tiksliau ne tik jūsų, o ir valstybės pinigai. Jūs galite nuspręsti ką valstybė turi daryti su jūsų įnašu.
Vienas (1)
O vieną procentą galite paskirti politinei partijai. Savo nuožiūra.
Vieną procentą (1%) nuo savo pajamų mokesčio galite skirti politinėms partijoms. Šie pinigai, kaip ir dviejų procentų atveju – jau ne jūsų, o valstybės pinigai. Jums suteikiama galimybė patiems nuspręsti kam norite skirti jūsų įnašą. Šį vieną procentą galima paskirti TIK politinėms partijoms. Galima skirti ir po procento dalį kelioms. Šitaip galite parodyti savo protestą tai partijai už kurią balsavote, bet kuri jus pavedė. Šitaip jūs galite parodyti paramą partijai už kurią balsavote ir kurios veiklai pritariate.
Jeigu jūs nenurodysite kuriai partijai(-oms) norite paskirti savo įnašo dalį, tai biudžetas bus paskirstytas pagal rinkimų rezultatus (man atrodo pagal paskutinius Seimo rinkimus, pagal kuriuos skirstoma parama partijoms). Tad, jeigu jūs nenurodysite kuriai partijai norite paskirti savo įnašo dalį, tai jūsų pinigai greičiausiai atiteks socdemams arba DP. Žinoma, yra kiek mažesnė tikimybė, kad būtent jūsų uždirbtus pinigus gaus kitos partijos.
Čia gal net didžiam anarchistui ponui Siaubui būtų mažesnė blogybė pačiam nuspręsti kam tiksliai iš valdžios atiduoti savo pinigus, negu leisti jai pačiai susiskirstyti, kaip jai patinka.
Paspaudus didinasi. Ten kairėje yra skaičiukai nuo 1 iki 10 – sekite jais ir tikėtina, kad jums pavyks 🙂
Atn: skirti galite ne tik partijai, bet ir politikams, besiruošiantiems kandidatuoti į Seimą. Tereikia formoje, paskirties laukelyje (E3) nurodyti “vardeniui pavardeniui”.
[1]– Esu matęs ir girdėjęs rašant ar sakant, jog įstatymai kvaili, mokesčiai dar kvailesni, todėl, suprask, tuos kvailus įstatymus apeidinėsią, o mokesčius nusukinėsią. Šitaip sukuriamos sąlygos biurslui (tokia korupcijos rūšis): kai daugelis apeidinėja kvailus įstatymus ar nusukinėja kvailus mokesčius – niekas nesikeičia. Nesikeičia tol, kol biurokratai nutaria ką nors nubausti arba dar kvailiau apmokestinti; o išteklių turintis verslas sugeba prisitaikyti tuo pačiu sukurdamas tik sau palankią terpę. Startuoliai į tą pelkę net nosies nebegali įkišti. Be to, dažnu atveju, ne įstatymas būna kaltas, o mes patys įsisukę į užburtą ratą.
Praėjusią savaitę jums parodžiau vieną grafiką. Panašų grafiką buvau nupaišęs praėjusiais metais po EP rinkimų. Ką ten tie grafikai iš tiesų reiškia, tai nelabai ir pats suprantu. Aš užtai žinau ką norėjau tais grafikais parodyti. Tų grafikų misija yra kokiu nors būdu pamatuoti kaip politinės partijos pažįsta savo rinkėjus. Tai yra kaip kandidatų atranka ir vidinis reitingavimas atspindi rinkėjų nuomonę, kuri tuo pačiu ir formuojama. Dar norėjau įvertinti kandidatų (politikų) darbą rinkėjų nuomone.
Šiandien vėl viską dariau iš naujo, nes kaži ar ana skaičių manipuliacija parodo tai ką noriu parodyti. Man gan stipriai trūksta teorinių matematikos (statistikos tame tarpe) žinių. Netgi pagalvojau apie kokios nors Coursera kursus ta tema[1]. Bet šįsyk vėlgi rėmiausi tomis rudimentinėmis žiniomis, kurios dar užsilikę mano galvoje. Kita vertus – nenaudojau nieko sudėtingo: tiesiog paprastus aritmetinius veiksmus (dalybą, daugybą, skirtumus ir sumas).
Pagrindinė dilema, kurią man sunkiai sekėsi spręsti, buvo įvertinti aukštesnių sąraše vietų pokyčių svorį lyginant su pokyčiais toliau sąraše. Tai yra pokytis iš pvz. 3 vietos į 2 yra kur kas reikšmingesnis ir sunkesnis nei iš kokios 30 į 20. O įvertinus svorį – perteikti jį taip, kad būtų galima palyginti pokyčio svorį su gautais kandidato reitingo balsais.
Galingasis excelis
Prieš atskleidžiant jums mano be galo genealius skaičiavimus (apsiribojau Vilniaus miestu) parodysiu pradžiai keletą labai paprastų skaičių (nesu tikras ar jų viešojoje erdvėje buvo, bet aš kažkaip neužfiksavau). Taigi, nors tie skaičiai ir paprasti, bet gan iškalbingi, o tai yra balsavusiųjų ir reitingavusiųjų kandidatus rinkėjų santykis:
Gauti balsai: 58448, iš jų reitingavo: 37498 ir tai yra ~64%. Šis skaičius yra didžiausias iš mandatus Vilniaus mieste gavusiųjų partijų! LRLS rinkėjai patys sąmoningiausi.
Gauti balsai: 24999, iš jų reitingavo: 15597 ir tai yra ~62%. Šie rinkėjai irgi matyt turi tvirtą nuomonę. Aš kaip ir Ingrida Šimonytė, kaip ir daugybė kitų žmonių irgi kažkada už jį balsavau. Bet šįsyk iš klaidų pasimokėme.
Gauti balsai: 13826, iš jų reitingavo: 8563 ir tai yra ~62%. Toks šviežias darinys ir negali turėti pasitikėjimo, kaip organizacija, tai čia kaip ir ok viskas.
Gauti balsai: 10310, iš jų reitingavo: 5778 ir tai yra ~56%. Šios partijos rinkėjai matyt pasitiki savo širdžių prezidentu.
Na, o dabar tai, dėl ko čia visi ir susirinkome. T.y. tie mano grafikai, kurie turėtų parodyti kaip kandidatai efektyviai dirbo politikoje, tuo pačiu ir rinkiminėje kampanijoje. Arba gal jūs sugalvotumėte ką jie rodo? 🙂
Skaičiavimai ten tokie:
Suskaičiavau reitingo pokytį: iš prieš rinkimus turėto vietos sąraše skaičiaus atėmiau po rinkimų gautos vietos sąraše skaičių.
Suskaičiavau gautų reitingo balų svorį, t.y. kokią dalį kandidato surinkti reitingo balsai sudaro bendrame iš viso partijos surinktų reitingų pyrage. Trumpiau tariant padalinau kandidato reitingų kiekį iš bendrojo partijos gautų reitingo balų skaičiaus.
Suskaičiavau reitingo progresiją. T.y. kiek yra svarbesnės aukščiausios vietos palyginus su žemesnėmis. Tiesinė proporcija čia, mano galva, netinka. Tai tiesiog suskaičiavau kiek reitingo balų iš viso buvo paskirta visiems žemiau esantiems kandidatams įskaitant patį kandidatą. T.y. 1 vietos reitingo progresija yra lygi: 1’os vietos reitingų kiekis + 2’os vietos reitingų kiekis + … + paskutinės vietos reitingų kiekis. 2, 3 ir visų kitų vietų reitingo progresija suskaičiuota atitinkamai pradedant skaičiuoti nuo 2, 3 ir t.t. Gautus gan didelius skaičius vėlgi padalinau iš to tokio savotiško faktorialo, suskaičiuoto iki pirmosios vietos. Čia yra silpniausia vieta. Nesu tikras ar čia kaip nors kas nors neišsikreipia. Bet nutariau vistiek sudėti viską į blogą, nes gal tai visai ir įdomu.
Padauginau reitingo pokytį (1) iš reitingo progresijos (3) ir pridėjau reitingo balų svorį (2).
Gautą grožį sudėjau į grafiką. X ašyje (ją sukeičiau su Y, kad patogiau skroll’inti būtų) yra: [reitingas po rinkimų]_[Vardas PAVARDĖ]_[reitingo pokytis]. Dar į grafiką su paveiksliukų redaktoriumi įpiešiau reitingų kiekio grafiką sulyginimui ir dar suskaičiavau kokią reitingų dalį sudaro neigiamus balus surinkę žmonės palyginus su teigiamus balus gavusiais.
LRLS. Tarp kiekvieno reitingų lyderio yra įsiterpusių mažiau gauvusių reitingų kandidatų. Sunku pasakyti ką tai reiškia. Galbūt tai kažkaip susiję su tuo, kad partijos reitingavimo motyvai gan stipriai skiriasi nuo rinkėjų. Gal.
Tomaševskininkai. Gan aukšti reitingai žemuose baluose bei apskritai bardakiškas pasiskirstymas rodo, jog partija net nelabai stengiasi atspindėti realybės.
TSLKD. Čia irgi gan stipriai išsibarstę reitingų pikai tarp balų.
Zuokiniai. Maskoliūnas čia tokį iš kitos aikštelės pusės paleidęs. Gaila, bet nepataikė 🙂LSDP. Čia pikai apskritai pasiskirstę be jokios tvarkos. Gal tik pastebėtinas tas pilvas per vidurį. Ta grupelė kažką daug bendro tarpusavyje matyt turi 🙂Puteikis. Pagal ką jie ten nusprendė sąrašo numerius pasidalinti, tai nelabai aišku. Gal burtus traukė?TT. Atėjo homofobas ir viską sugadino. Perfrazuojant vieną feisbuko herojų: tiems homofobams reikia uždrausti į politiką eiti.
Čia galvojau galvojau ir sugalvojau, kad nevisai teisingai gavosi paskirstyti sąrašo vietų svorius. Tai yra jeigu kandidatas pakyla iš kokios nors 10 vietos į 5, tai kiekvienas pakilimas per sąrašo vietą yra dauginamas iš 5 pozicijos svorio. Būtų teisingiau tiesiog sudėti 10+9+…+5 svorius. Tas pats su kritimais – kiekvienas kritimas buvo įvertinamas žemiausios pozicijos svoriu, o geriau būtų sudėti visų pereitų pozicijų svorius.
Nu tai tiesiog pasidariau atitikties lenteles (“reference tables”): kiekvieną sąrašo poziciją įvertinau visų žemesniųjų pozicijų reitingų suma (įskaitant pačios pozicijos reitingus). T.y. jei turime 3 pozicijas, kurios gavo va tiek reitingų:
4313
3234
1333
Tai kiekvienos pozicijos svoriai tokie:
4313+3234+1333=8880
3234+1333=4567
1333
Tuos svorius dar padariau sulyginamus kiekvienos vietos gautiems reitingams. T.y. suskaičiavau kokią santykinę dalį svorio ir reitingų turi kiekviena vieta. Reitingų santykinės vertės:
4313/(4313+3234+1333)=~0.49
3234/(4313+3234+1333)=~0.36
1333/(4313+3234+1333)=~0.15
Svoriams analogiškai:
8880/(8880+4567+1333)=~0.60
4567/(8880+4567+1333)=~0.31
1333/(8880+4567+1333)=~0.09
Na ir tada naudodamas nuostabiąją excelio “lookup” funkciją suradau kiekvienam kandidatui po svorių skirtumą tarp:
Rinkėjų paskirtos sąrašo vietos ir
Partijos paskirtos sąrašo vietos
Kuo “migracijos” sąraše yra aukščiau – tuo brangesni ir sunkesni judesiai, o kuo žemiau – tuo lengvesni.
Tada dar prie tų svorių skirtumo (jei vyko migravimas) pridėjau reitingo svorį. Ir štai ką turime:
LRLS. Man atrodo, jog įdomiausia žiūrėti tuos kandidatus, kurie yra aukščiau ir mėlynos linijos pjūklo duobėse, t.y. jų judesiai sąraše yra brangiausi. T.y. partijos reitingai labiausiai neatitiko rinkėjų reitingo. Na, o kur neigiamas balas, o pjūklo viršūnė – partijoje pervertinta, palyginus su rinkėjų nuomone. Liberalų atveju dėl viršutinių pozicijų rinkėjų ir partijos nuomonė – vienoda.Tomaševskininkai. Pono Gžegožo skrydis per 31 vietą į 10’ą tikrai įspūdingas. Ten taip pat nemažai nuviliančių nuopolių (ponas Bugakovas ar ponas Šot). Kaip ir ankstesniame grafike matome, kad rinkėjai turi gan skirtingą įsivaizdavimą apie kandidatus palyginus su Tomaševskininkų.
TSLKD. Pas konservatorius gi matome šiokių tokių lengvų apsistumdymų viršuje. Yra ir skausmingų kritimų.Zuokiniai. Poną Monkevičių ponas Šilgalis gan grubiai išmetė iš antros vietos. Bet čia ir be grafiko tai galime pamatyti 😉LSDP. Pas socdemus biškį labiau toks bardak viršūnėse. Gerai sakė pelės apie Oleką – balsavo balsuotojai tai visai už kitą tikriausiai 😀Puteikininkai. Maldeikienė visus šiek tiek bichslapino. Kodėl ten Kuolys buvo 1 vietoje? Gi puteikininkai – Puteikis turi būti pirmoje. Žodžiu sąrašą belekaip sudarinėjo.TT. Na, neblogai suskirstė pirmąjį penketuką. Tik aš labai abejoju ar pamatysime taryboje du pirmus šio sąrašo ponus.
[1] – Lyrinis nukrypimas ta tema: dažnai mokyklose ir universitetuose matematikoje, o ir kitose disciplinose sprendžiamos dirbtinės ir neaktualios mokiniams problemos. Motyvacija – geras pažymys. Bent jau man taip buvo. O štai, motyvacijos kur kas daugiau, kai sumanai išspręsti kokią nors problemą, kuri pačiam yra aktuali.
Atėjo KPŠ. Čia jeigu paspaudėte ir pamatėte tai pirmą kartą, tai perspėju, jog tai, ką pamatysite žemiau atmatyti negalėsite. Nuo bet kokių atsakomybių atsiriboju ir jei scroll’insit žemyn tai patys kalti.
Scroll’inate?
Vis dar scroll’inate? Nebaisu?
Dar nebaisu?
Prisiscrollinsite iki KPŠ žinokite…
Patys kalti.
Viskas. Prisisrcroll’inote. Dabar bus KPŠ:
Tai yra kažkoks menas. Kažkoks kataklizminis post-apokaliptinis menas. Visai nieko toks:
Užtai kad labai seniai buvo KPŠ #22, tai nepamenu ar kai kurių jau nedėjau anksčiau, bet nebus blogai, jei pasikartos gi ane?
