Šiandien gavau emeilą.

Iš organizacijos, kurios logo yra žmogaus galva, o vietoje smegenų medžio šakos ir lapai.

Ir išties, pasižiūrėjau kas tos organizacijos nariai, tai vienas iš jų yra ponas Linas Kranauskas. Man tai pats ryškiausias eko-fanas Lietuvoje. Susipažinau su Linu, kai buvome cirke. Tad, tos organizacijos ženkliukas – gerai atspindi jų požiūrį ir veiklą.

Labai gerai, tiksliau aš tikiuosi, kad ta organizacija – ne arbūzai. Sunku dabar eko-organizacijoms – jos daugybės marginalų taikinyje.

Aš save laikau eko-draugišku žmogumi: rūšiuojame šiukšles, stengiamės taupiai naudoti visų rūšių energiją. Ir aš už atominę energetiką. Tiksliau už atominę energetiką derinamą su vėjo, saulės, užtvankų ir panašiais atsinaujinančias energijos šaltiniais.

Tai štai, gavau emeilą, kuriame šie eko-idėjininkai prašo užpildyti formą[1]. Taigi visai gera vieta ir laikas būtų deklaruoti savo idėjas, nes klausimai visai įdomūs.

1. Ar pritariate, kad reguliuojant biokuro panaudojimą ir tvarkant atliekas prioritetas būtų skiriamas ekologiniams aspektams (biokuro diversifikavimui, atliekų kiekio mažinimui). Taip pat būtų ribojamas neekologiškas privatus verslas šiose srityse?

Nesu tikras, kad suprantu kaip mažinti atliekų kiekį tvarkant jas. Atliekos yra – faktas. Jei mes jas padėsime iš vienos vietos į kitą (jas tvarkysime), tai jų kiekis nemažės, o jos bus tiesiog perkeltos kitur.

Biokuro diversifikavimas svarbus tuo, kad būtų užtikrinamas tolygus ir nuolatinis tiekimas. Tačiau, mano nuomone, svarbiausia yra organizuoti oksidaciją taip, kad į gamtą būtų išmetama kuo mažiau ekosistemai žalingų junginių. Tas diversifikavimas gali tai komplikuoti. Principe tai taip: kuo mažiau žalingų junginių – tuo geriau.

Todėl aš už atominę energetiką. Turi ji žalingų junginių, bet kiekis ir lokalizacija jų yra daug mažesnis, nei visų biokurų. Didžiausia šiuolaikinės atominės energetikos atliekų bėda yra jų kenksmingumo stiprumas ir ilgaamžiškumas. Šitas derinys labai didina tų atliekų patekimo į ekosistemą tikimybę. Bet galgi, jei neįvyks WWIII, tai po keliasdešimties metų turėsime ir pirmas termobranduolines elektrines, kas galbūt tėra mano šlapios svajonės. Bet iš pastarųjų dešimtmečių patirties matome, jog fantastika lieka fantastika tik ribotą laiko tarpą.

Ir aš už privataus verslo skatinimą veikti ekologiškai energetikos srityse.

2. Ar pritariate, kad atliekų šalinimo srityje prioritetais taptų vartojimo mažinimas ir atsakingos vartojimo kultūros diegimas? Turint omenyje tai, kad šiukšlių rūšiavimas neskatina tausoti išteklius.

Nežinau kaip atsakyti į šį klausimą turint omenyje tai, kad šiukšlių rūšiavimas neskatina tausoti išteklių. Todėl atsakysiu neturėdamas to omenyje.

Žinia, kad šiuolaikinės rinkos ekonomikos variklis – vartojimas. Vartojimas plačiąja prasme yra mūsų prigimtis ir pašaukimas. Mes vartojame orą, vandenį, įvairius cheminius junginius ir šitaip gauname energijos, kurios pagalba judame, gaminame naujus cheminius junginius ir atiduodame juos į aplinką. Žvelgiant jau taip visai giliai, tai visko esmė – judėjimas.

Kol mes turime vienintelę veikiančią gamtos eko-sistemą, kurioje gyvename ir be kurios negalime apsieiti, tai būtų gerai jos negadinti. Bent jau tol, kol neturime kitos, kurią sugebėtumėm išlaikyti ilgai iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Jei kalbant apie vartojimo kultūrą turima tai omenyje – tada taip.

3. Ar pritariate, kad skirstant paramą prioritetas būtų skiriamas ekologiškai ir išteklius tausojančiai žemdirbystei?

Jei ekologiška ir išteklius tausojanti žemdirbystė yra ta, kuri negadina šiuo metu veikiančios eko-sistemos, tai tada taip.

4. Ar pritariate, kad ir privačiuose, ir valstybiniuose miškuose būtų leidžiamas tik saugus, atsakingas ir tausus miškų naudojimas?

Taip. Negi būčiau už pavojingą, švaistantį ir korupcinį naudojimą? Iš to kiek teko man girdėti apie Lietuvos miškininkystę, tai daug atvejų jis toks ir yra (t.y. pavojingas, švaistantis ir korupcinis). Tiesa tai girdėjau jau gan seniai. Nežinau kokia dabar situacija Lietuvoje.

Man atrodo, kad laikantis Lietuvos įstatymų tas miško naudojimas ir yra saugus, atsakingas ir tausus. Bėda galbūt tų įstatymų laikymasis. Tad aš gal labiau pritarčiau sistemos, kuri leistų verslininkams ir valdžios žmonėms laikytis įstatymų bei siekti ilgalaikių visiems naudingų tikslų, vystymui.

5. Ar pritariate ES žemės rinkos reguliavimo reformai, kuria siekiama, kad mažėtų stambių tarptautinių korporacijų galimybės kontroliuoti didelius žemės plotus mažose valstybėse?

Aš pritariu konkurencijos didinimui žemės rinkoje. Dirbtiniai apribojimai dažniausiai mažina konkurenciją.

6. Ar pritariate, kad hidraulinio uolienų skaldymo technologijos, skirtos išsklaidytųjų angliavandenilių paieškai ir gavybai, būtų draudžiamos Lietuvoje?

Ne.

7. Ar pritariate tiesioginės demokratijos (bendruomenių, savivaldybių lygmeniu), pilietinės kontrolės skatinimui?

Čia įtariu klastą.

Prisiminiau neseniai skaitytą pas Leo mintį: ar gali demokratinė sistema, tokia sistema, kurioje bent jau dalis sprendimų priėmimo proceso fundamentaliai atsiremia į visuomenės nuomonę ir jos nusiteikimus, ar gali ji veikti adekvačiai ir efektyviai klausimu, kuriuo ta pati visuomenė yra dezinformuota?

Kitas dalykas yra Ukrainos įvykiai. Tai yra tas tų įvykių aspektas, kai valdžioje esantys žmonės nebesiskaitė su žmonėmis. Valdžia ten keitė įstatymus ir konstituciją ir darė ką norėjo. Kuo jiems tai baigėsi – mes matome.

Atsižvelgiant į tai aš sakau, jog pritariu mokslinio metodo skatinimui (angliškas apibrėžimas man atrodo pilnesnis ir geresnis). Šis metodas gali būti taikomas mąstymui, sprendimų priėmimams, nuomonės formavimui.

Taigi aš už kontrolės kokybės gerinimą, o ne keitimą.

8. Ar pritariate profesinių sąjungų stiprinimui, naujų kūrimosi skatinimui?

Ir čia įtariu klastą.

Aš pats asmeniškai nesu jokios profsąjungos nariu. Mano draugai apie jas dažniausiai atsiliepia labiau neigiamai nei teigiamai.

Pačių profsąjungų idėją ar tiksliau jų egzistavimą grindžiu tuo, kad verslo savininko ir darbuotojų tikslai gali skirtis. Blogai būna tada, kai profsąjungos tampa 3-uoju asmeniu su savo tikslais, kurie nutolsta ne tik nuo verslo savininkų, bet ir nuo darbuotojų tikslų. Tada verslas tiesiog žlugdomas. Tada negerai visiem – net ir toms pačioms profsąjungoms.

Ilgalaikėje perspektyvoje geriausias reguliuotojas yra pati rinka.

9. Ar pritariate darbo santykių liberalizavimui?

Taip.

10. Ar pritariate homoseksualų partnerystės (su lygiomis tradicinei santuokai socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis) įteisinimui?

Taip.

11. Ar pritariate valdžios decentralizacijai, regionų stiprinimui?

Žr. atsakymą į 7’ą klausimą.

12. Ar pritariate kelis dešimtmečius vykdomam mokyklų, bibliotekų tinklo optimizavimui regionuose?

Pats optimizavimas yra geras dalykas, nes šitaip pasiekiami tie patys ar panašūs tikslai mažesnėmis sąnaudomis. Kaip konkrečiai tas optimizavimas buvo ir yra vykdomas – nesidomėjau.

13. Ar pritariate tautinių mažumų lygių teisių užtikrinimui, vietovardžių ir pavardžių rašybos liberalizavimui?

Tautinės mažumos turi turėti tokias pačias teises, kaip ir kitų tautų Lietuvos piliečiai. Vietovardžiai turi būti užrašomi valstybine kalba, o šalia galima užrašyti kad ir wingdings šriftu. Man netrukdo.

14. Ar pritariate, kad Lietuvoje turėtų būti vykdomas sistemingesnis ir nuoseklesnis piliečių švietimas globaliomis socialinėmis ir ekonominėmis temomis?

Taip. Ir dar žr. atsakymą į 7’ą klausimą.

15. Ar pritariate, kad Lietuvos požiūris į vystomojo bendradarbiavimo politiką būtų grindžiamas principu “visos žmogaus teisės visiems”?

Čia tikriausiai turima omenyje tatai. T.y. klausiama ar Lietuvos užsienio politika turi remtis žmogaus teisėmis. Žmogaus teisės yra vienas iš fundamentalių dalykų, kuriuos turime užtikrinti.

Aš už visas žmogaus teises kiekvienam žmogui.

16. Ar pritariate, kad Lietuva remtų ir skatintų Europos Sąjungą įtvirtinti šiuos ambicingus klimato ir energetikos tikslus 2030 metams:
– 55 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, lyginant su 1990 m.;
– 45 % suvartojamos energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių ;
– 40% padidinti energijos vartojimo efektyvumą, lyginant su 2005 m.?

Taip. Jei tai įmanoma.

17. Ar pritariate, kad mokesčių bazė turi būti pertvarkoma, apmokestinant iškastinio kuro naudojimą ir kitus taršos šaltinius?

Nesu tikras ar tai geriausias būdas skatinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavybą.

Energijos gavybai iš atsinaujinančių šaltinių yra naudojamos šiuolaikiškiausios technologijos. Tų technologijų vystymui turi būti palanki ekonominė aplinka, kuri gali būti pabloginta dar labiau apmokestinant ir taip stipriai apmokestintą pagrindinę energetikos industriją.

18. Ar pritariate, kad Lietuvoje nebūtų statoma atominė elektrinė, bei Lietuva imtųsi aktyvių veiksmų stabdyti atominių elektrinių statybą regione?

Ne.

19. Ar pritariate, kad siekiant aplinkosaugos standartų užtikrinimo, atliekų valdymas būtų sutelktas valstybės rankose?

Ne. Verslas čia gali būti kur kas efektyvesnis nei valstybė. Verslas ir konkurencija – stipriausia efektyvumo didinimo prielaida.

20. Ar pritariate draudimui įteisinti ES naujus genetiškai modifikuotus augalus ir produktus, o mokslo ir medicinos srityje teikti prioritetą GMO alternatyvų paieškai ir taikymui?

Ne. Užtai taip pat nepritariu ir klasikinio autorių teisių modelio taikymo šiai sričiai. T.y. kai draudžiama sėti savo užaugintas sėklas. Tai veda prie absoliučios monopolijos, o tai yra blogai.

21. Ar pritariate sveikos gyvensenos, judraus gyvenimo būdo, sveikos mitybos principų, kaip privalomos disciplinos ugdymo įstaigose diegimui?

Taip.

22. Ar pritariate papildomam alkoholio, tabako, taip pat energetinių gėrimų, daug gyvūninės kilmės riebalų turinčio maisto ir saldumynų apmokestinimui?

Sumalėt čia viską į vieną vietą. Bet ne. Šitas sprendimas turėtų labai didelę įtaką šešėlinės ekonomikos augimui. Mano nuomone šiuo metu esančio apmokestinimo pakanka kalbant apie alkoholį ir tabaką.

Dėl energetinių gėrimų, gyvūninės kilmės riebalų ir saldumynų turėtų pakakti 21’e klausime paminėto sprendimo.

Alkoholio ir tabako vartojimo ribojimui reikėtų kitokių sprendimų: rinkodaros ribojimo (jau yra), prekybos vietų mažinimas ir kontrolė, pigaus alkoholio vartojimo ir rūkymo prestižo mažinimas švenčių metu ir visuomenės informavimo priemonėse.

Dar galvoju, kad būtų gerai įvesti alaus grynumo įstatymą, kuriame būtų apibrėžiama kas yra alus. Nesilaikant šio įstatymo gamintojas savo gaminio negalėtų vadinti alumi, o, pavyzdžiui, alkoholiniu kokteiliu. Tą galima būtų padaryti su sidru ir vynu.

23. Ar pritariate, kad valstybės lėšomis būtų finansuojamas tik viešasis sveikatos apsaugos sektorius,išskyrus retus atvejus, kai reikiamas gydymas viešajame sektoriuje neegzistuoja?

Aš už žmogaus laisvę pasirinkti. Jei žmogus privalo mokėti sveikatos apsaugos mokesčius – jis gali pasirinkti kuriam sektoriui tie pinigai gali atitekti.

Aš esu prieš piktybiškus spekuliacinius veiksmus šioje industrijoje. Veikianti sistema turi nesuteikti prielaidų tokios spekuliacijos atsiradimui.

24. Ar pritariate sveikatos apsauga sistemos pertvarkai, kur didžiausias dėmesys būtų skiriamas ligų prevencijai, o ne ligų gydymui?

Taip.

25. Ar pritariate mokesčių progresyvumo didinimui (gyventojų pajamų, turto, socialinių ir kt. mokesčių pavidalu), siekiant sumažinti turtinę nelygybę ir užtikrinti socialinį teisingumą?

Pati sąvoka “socialinis teisingumas” yra tokia išplaukusi ir subjektyvi, kad nieko nereiškia. Šios sąvokos reikšme kiekvienas gali susigalvoti kokią nori.

Turtinė nelygybė kaip dalykas pat savaime taip pats nėra blogas. Turtinė nelygybė veikia kaip labai geras motyvatorius siekti daugiau. Tiesa žmonių elgesys esant turtinei nelygybei gali būti dvejopas: destrukcinis ir kūrybinis. Aš už kūrybinį.

Prielaida, kad progresyviais mokesčiais bus mažinama turtinė nelygybė taip pat neteisinga. Čia maišomos pasekmės su priežastimis. Turtinė nelygybė atsiranda ne todėl, kad mokesčiai vienodi, o todėl, kad žmonės ir jų turimos galimybės skiriasi.

Aš už kaip galima daugiau galimybių suteikimą kiekvienam žmogui siekti turto.

26. Ar pritariate minimalaus atlyginimo didinimui bent iki 60% vidutinio atlyginimo dydžio, atitinkančio Europos socialinės chartijos kriterijus?

Ne. Pati idėja, kad minimalus atlyginimas gali būti proporcionalus vidutiniam atlyginimui yra bloga, nes kuria krūvas apribojimų atsisukančių bloguoju galu į ekonomiką. Taip pat atsisuka bloguoju galu į tuos pačius žmones, kurie gauna minimalųjį atlyginimą.

27. Ar pritariate smulkaus verslo plėtros skatinimui, suteikiant mokestines lengvatas, ženkliai mažinant biurokratinę naštą ir saugant smulkiuosius nuo stambaus verslo savivalės?

Visai gera pirmoji klausimo dalis sugadinta paskutinių žodžių. Pritariu smulkaus verslo plėtros skatinimui taikant mokestines lengvatas, bet tai neturi nieko bendro su kažkokiu menamu saugojimu nuo stambaus verslo savivalės.

Sąlygos dirbti turi būti vienodos – šitaip iškils ir išliks geriausieji.

28. Ar pritariate šildymo sektoriaus perėmimui į valstybės rankas, siekiant sumažinti šildymo kainas?

Ne. Šitaip kainos nebus sumažinamos.

29. Ar pritariate, kad valstybinis aukštasis mokslas turėtų būti nemokamas?

Taip, jeigu aukštojo mokslo siekiantis žmogus neturi jokio kito aukštojo mokslo diplomo. Magistro ar aukštesnių mokslo laipsnių siekiantis studentas turėtų už tai mokėti.

Aukštojo mokslo įstaiga, savo ruožtu, turi sudaryti sąlygas studentams pasiruošti taip, kad jie sugebėtų užsidirbti pinigų naudodami savo žinias.

30. Ar pritariate minčiai, kad visuomenės gyvenimo standartai, sveikatos, švietimo, aplinkos kokybė yra svarbesni šalies rodikliai nei BVP augimas?

Ke? Rodikliai kam siekiant ko? Čia gal klausiat apie “Olandišką ligą“? Blogai, jei ekonomika suserga šia liga ir jos reikia išvengti.

31. Ar pritariate, kad nevyriausybinio sektoriaus apmokestinimo sistema turėtų būti palengvinta, nes šiuo metu ji beveik identiška verslo subjektams?

Pelno nesiekiančiai organizacijai mokesčiai turėtų būti mažesni, nei pelno siekiančiai. Panaikinti, pvz. pelno mokestį, bet kontroliuoti jo panaudojimą (pasiekus tam tikrą ribą paskelbti organizaciją pelno siekiančia ir grąžinti pelno mokestį).

32. Ar pritariate, kad Lietuva turi laikytis įsipareigojimo skirti 0,33 proc. BNP lėšų vystomajam bendradarbiavimui?

Taip. Įsipareigojimų reikia laikytis. Nebent sąlygos pasikeičia netikėtai. Tada reikia derėtis.

33. Ar pritariate, kad santykiuose su Rusija, tarptautinių susitarimų, ES normų vykdymas turėtų būti prioritetas, net jei tai gali pakenkti prekybiniams santykiams?

Taip. Nes prekyba su įsipareigojimų nesilaikančiais neperspektyvi. Tai liečia ir mus pačius (žr. atsakymą į 32 klausimą).

34. Ar pritariate vyriausybių pastangoms atskirais susitarimais ir vienkartinėmis finansinėmis paskatomis pritraukti žaliąsias darbo vietas kuriančius užsienio investuotojus į Lietuvą?

Nežinau kas tos žaliosios darbo vietos. Tačiau gerai neapgalvotas kišimasis į rinką gali turėti daug neigiamo efekto.

35. Ar pritariate dvigubos pilietybės (ne vien išskirtiniais atvejais) skubiam įteisinimui?

Ne. Manau, kad tai turi likti išskirtiniu atveju. Gal tik išskirtinių atvejų sąrašą praplėsti ir įgyvendinimą padaryti paprastesnį.

36. Ar pritariate, kad tiek vidaus, tiek užsienio politikos sprendimai turi būti priimti, atsižvelgiant į poveikį besivystančioms šalims?

Sprendimus reikia priimti atsižvelgiant į poveikį visoms šalims.

37. Ar pritariate, kad Viešieji pirkimai visais atvejais privalomi politinėms partijoms?

Taip. Bet tai nereiškia, kad tie pirkimai turi būti paversti totaliniu organizaciniu košmaru.

38. Ar pritariate papildomai ir efektyviai anoniminių informatorių apsaugai bei finansiniam skatinimui, ypač atskleidus stambius korupcijos ar piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejus?

Ne finansiniam skatinimui. Nes tai kurtų naują korupcijos nišą. Taip informatorių apsaugai.

Aš taip pat užduodu keletą klausimų šiems žaliems:

1. Ar jaučiate kokių nors marginalų (pvz. “Žemės vardu” ar sarmatininkų) arba netgi kitų šalių spec. tarnybų dėmesį savo organizacijai?

2. Jeigu jaučiate, tai ką dėl to darote?

_______________________

[1]– Forma ganėtinai paprastai ir įprastai (visokiems keistuoliams) surašyta MS Word’o dokumente. Tai yra truputėlį KPŠ, nes patys savo principuose užrašę: “Decentralizacija”. Uždaro kodo, kaip MS naudojimas – šiek tiek prieštarauja šiam principui. Todėl siūlyčiau jiems naudoti kokį nors atvirojo kodo sprendimą.