Vaikų auklėjimas ir valstybės politika

Taigi šurmuliuoja Internetai apie tai ar bausti vaikus fizinėmis bausmėmis reikia/galima ar negalima.

Štai pas parlamentarą Remigijų Šimašių turėjome neblogą fleimą diskusijų. Ten kalbėdami apie fizinių bausmių šeimose uždraudimą, fizinėms bausmėms pritariantys sakė, jog tai tik nereikalingas kišimasis į šeimos reikalus. Berods keletas žmonių, kaip pavyzdį rodė ir save: “mane auklėjo fizinėmis bausmėmis ir ką? Ir va visai sveikas ir protingas išaugau.” Sakyčiau visai savikritiškas požiūris. Ar ne?

Diskusija G+ soc. tinkle
Diskusija G+ soc. tinkle

Neslėpiu agonijos ironijos, nes aš esu šiuo atveju irgi prieš fizines bausmes. Juoba, kad manęs nebaudė fizinėmis bausmėmis ir štai koks aš užaugau sveikas ir protingas! Na gal ir gavau diržo ar lupti kokį kartą ar du, bet tai buvo atsitiktinumas ir ne kokia nors taisyklė.

Tai kuris dabar geresnis – tas kur luptas ar neluptas? Gi už vieną luptą duoda >10 neluptų! Sena lietuvių patarlė, sakanti, jog reikia tris kartus per dieną vaiką lupti ir vieną kartą – valgyti. Tada užaugs tikrai geras. Tikriausiai tas, už kurį duoda >10 prastesnių.

Kas gi tas, kuris duoda neluptų už luptus? Pakalbėkime.

Juodaodis ant arklio - nematytas dalykas vergvaldystės Šiaurės Amerikoje laikais
Juodaodis ant arklio - nematytas dalykas vergvaldystės Šiaurės Amerikoje laikais (nuotrauka iš "Django Unchained" filmo). Toks, nepaklusnus negras - mažai ko vertas ir dažnai parduodamas už mažą kainą.

Vasalų, tarnų ir feodalų ponų santvarkoje labiausiai buvo vertinami tie tarnai, kurie buvo nuolankiausi ir darbščiausi. Bet kokie išsišokėliai – tai visokie sukilėliai ir nusistovėjusios tvarkos ardytojai yra visiškai nevertingi. Aukštesnės klasės (ar net rasės) žmonėms nereikia tarnų, kurie užduoda klausimus. Jiems reikia vykdančių užduotis: užauginai – atidavei. Arba – paėmei, prisukai, pasukai ir padėjai. Paėmei, prisukai, pasukai ir padėjai.

Viskas buvo labai paprasta: bet kas, kuris užduos klausimą “kodėl?” arba “kam to reikia?”, arba “o kas jeigu?” yra potencialiai pavojingi. Pavojingi, nes supras, kad galima ir nepaklusti.

O čia yra paklusnus vergas. Jis gražiai apsirengęs ir gali engti kitus vergus.
O čia yra paklusnus vergas (nuotrauka iš "Django Unchained" filmo). Jis gražiai apsirengęs ir gali engti kitus vergus.

Taigi, jeigu tarnas užduoda klausimą – jam reikia periferinės nervų sistemos stimuliacijos, suteikiant pokyčius subjekto kūne ir šitaip vystant sąlygine refleksija paremtus pokyčius centrinėje nervų sistemoje. Kitaip tariant – jei užduodi klausimus – gauni beržinės košės. Arba bizūno. Arba lazdų. Kaip kur ir kaip kada.

Nenuostabu, kad mylintys tėvai savo vaikams patys suteikdavo tokios periferinės nervų sistemos stimuliacijos vien iš meilės. Nes svetima stimuliacija galėdavo pasibaigti ir visišku tiek centrinės tiek periferinės nervų sistemos gedimu – kitaip tariant mirtimi. Juk nėra tėvui ir motinai didesnės nesėkmės, nei jų palikuonių mirtis. Tad reikia siekti, kad tai nenutiktų. Net jeigu tai reiškia trumpalaikį skausmo sukėlimą savo vaikams.

Aš šiaip tai net nekalbėsiu apie tuos žmones, kuriems į jų vaikus nusispjauti ir muša savo palikuonis vien dėl to, kad yra tiesiog idiotai. Šitus, kaip sakoma, tik grabas ištiesins. Tačiau šiems vaikams reikalinga pagalba.

Juk kiekvienas esame tik mažas varžtelis didelėje sistemoje. Kam stengtis kažką keisti?
Juk kiekvienas esame tik mažas varžtelis didelėje sistemoje. Kam stengtis kažką keisti?

Na, o visi kiti, mieli tėvai ir mamos, jeigu nenorite, kad jūsų palikuonis mirtų nuo svetimų rimbų ar lazdų, tai geriau jau paauklėkite savo sūnų ar dukrą fizinėmis bausmėmis – kad suprastų kas tai yra, kad paklustų besąlygiškai, kad neuždavinėtų kvailų klausimų. Juo labiau, jeigu pats esate tik įsakymams paklūstantis varžtelis, kodėl manote, kad jūsų vaikai gali būti geresni už jus? Kam jam suteikti geresnes sąlygas, jeigu jūs užaugote sveikas ir protingas prastesnėmis? Nėra jokio tolko kitaip elgtis! Ar tikrai nėra?

Problemos ir jų sprendimo būdai

Problemas lengviausia išspręsti, nustačius priežasčių pasekmių sąsajas ir ką nors pakeičiant priežastyse.  Kovojant su pasekmėmis priežastys nesikeičia, o problema, gaminanti pasekmes ir toliau lieka.

Fizinių bausmių atveju viskas veikia paprastai: jeigu už poelgį gaunama lupti, tai sekantį kartą to daryti nesinorės, nes bus baisu vėl gauti lupti. Nelabai svarbu kaip tas poelgis įtakoja jį ar jo aplinkinius. Jis žino, kad gaus lupti ir to užtenka. Iš mušančiojo pozicijos problemos sprendimas taip pat akivaizdus: paklusti, arba pašalinti skriaudiką.

Aš, žinoma, džiaugiuosi tais puikiais žmonėmis, kurie suprato, jog lupti vaikystėje gavo, nes buvo už ką ir dėl to neturi jokių problemų. Galbūt jie tų neigiamų emocijų ir pykčio ant savo skriaudikų nebelaiko. Galbūt jiems taip iš tiesų atrodo. Aš pakratęs savo atmintį neatsimenu nieko gero apie tas fizines bausmes. Matyt per mažai gavau.

Viskas labai paprasta, kai mums reikia tiesiog varžtelių  sistemai. Varžteliai skirti konkrečiam dalykui. O jei sulinkęs – galima ištiesinti. Varžtelių taip lengvai nesulaužysi.

Man labai patiko keletas socialinių reklamų transliuotų per Lietuvos televizijas:

Visi su kuriais aptarinėjome šių socialinių reklamų turinį sutiko, kad jos įtaigios ir stiprios. Dėl automobilio mušimo diržu gal kiek yra daugiau nuomonių, nes mat analogija per daug prasta.  Atseit vaikas ne mašina – jį galima mušti diržu. Bet aš asmeniškai šią reklamą suprantu kaip absurdo išryškinimą. Neadekvačių priemonių panaudojimo absurdo išryškinimą.

Prisiminiau kažkur (galbūt “Iliustruotoji istorija” žurnale, o gal pas Justę) skaičiau apie tai, kad viduramžiais sužeidimus padarytus ginklais gydydavo aprišdami tą įrankį, kuriuo buvo padaryta žaizda. Atseit, jeigu gydomas bus durklas, tai žaizda irgi užgis. Tai buvo aiškinama kažkokiais religiniais išvedžiojimais. Dabar, kai pagalvoju, net keista, suprantu, jog ir dabar atsirastų žmonių tikinčių šia teorija.

Šiame piešinyje matomas viduramžių medicinos efektyvumas.
Šiame piešinyje matomas viduramžių medicinos efektyvumas.

Žmonės ir dabar tiki, kad fizinėmis bausmėmis auklėti yra teisinga. Bet ar jie šitaip išsprendžia problemas? Ar tik dar labiau jas pagilina? Aš manau, jog pagilina.

Štai, pavyzdžiui, vienas iš G+ žmonių parašė:

Mane vaikystėj lupo reguliariai,na neva kai “buvo už ką”, ne už bet ką.  Išmokau vieną dalyką labai gerai-to niekada nedarysiu savo vaikam.

Šitam žmogui, panašu, jog fizinės bausmės padarė teigiamą įtaką – jis suprato, kad šitaip jis nesielgs su savo vaikais. Čia, tikiuosi, irgi suprantate, jog tai ironija. Juk suprantate?

Varžtelis ar kūrybiška asmenybė?

Daug protingų žmonių kalba apie besikeičiantį požiūrį į švietimo sistemą. Apie tai, kad mums konvejerinių varžtelių nebereikia. Apie tai, kad kūrybiškumas yra raktas į ateitį. Štai vienas iš tokių TED’e:

Ir tai ne vienintelis žmogus pasakojantis apie tai. Bet šis man daro įspūdį vien tuo, kad man patinka kaip jis prezentuoja, tai kaip jis pasakoja savo mintis. Paprastai tokie žmonės, turėdami tokį talentą, yra protingi ir jų idėjos vertos dėmesio.

Taigi, ko tikitės iš savo atžalos: kūrybiškumo ar buko paklusnumo? Aš renkuosi kūrybiškumą. Prisipažinsiu – nelengva. Retkarčiais tiesiog užstaugiu ant savo sūnų. Retkarčiais kyla noras užploti gerai per subinę.  Nei viena iš tų akimirkų nesididžiuoju. Ir stengiuosi pasikeisti taip, kad tokios nebesikartotų. Užtenka vien to, kad matau, kaip mano vaikai į tuos mano protrūkius reaguoja. O reaguoja jie paprastai: ta pačia agresija.

Piktas vaikas. Tai ko galite tikėtis, bausdami jį fizinėmis bausmėmis.
Piktas vaikas. Tai ko galite tikėtis, bausdami jį fizinėmis bausmėmis. (iš memecrunch.com)

Gerai yra tik tai, kad analizuodamas save post factum randu įdomių dalykų. Dalykų apie kuriuos be tų įvykių taip paprastai nepagalvočiau. Pyktis paprastai kyla tik iš to, kad aš turiu savo įsivaizduojamą pasaulio ir namų tvarką ir esu įsitikinęs, kad apie tai visi žino iki pačių smulkmenų. O jeigu kas nors toms taisyklėms nepaklūsta – aš susierzinu. Vietoje to, kad paaiškinčiau – rodau agresiją. Kaip minėjau – nei viena iš tų akimirkų nesididžiuoju.

Genealus britų aktorius ir puiki jo išraiška. Man taip būna retkarčiais irgi...
Genealus britų aktorius ir puiki jo išraiška. Man taip būna retkarčiais irgi... (iš fastcocreate.com)

 

Valstybė ir jos institucijų politika šeimos atžvilgiu

Kitas ne mažiau svarbus dalykas yra valstybės kišimasis į šeimos reikalus. Tiesą sakant čia matau daugiau blogų dalykų negu gerų. Vien dėl to, kad valstybės kišimasis į šeimos reikalus irgi labai paprastas: jei yra problemų – atimam vaiką. Problema išspręsta.

Va čia panašu į tai, jog vaikas ir yra automobilis :D
Va čia panašu į tai, jog vaikas ir yra automobilis 😀 (iš heraldsun.com.au)

Žmonės elgiasi taip, kaip yra matuojami. Ar kažkaip panašiai sako TOC konsultantai a.k.a. komonsensėjai (man atrodo jie irgi iš kažko tą tiesą sužinojo, o paskui įsitikinę jos veikimu – ėmė patys platinti). O valstybinėje tarnyboje ta taisyklė veikia taip gerai, kaip niekur kitur taip gerai neveikia. Jeigu tarnyba matuojama pagal tai kiek daug vaikų atėmė iš asocialių šeimų, tai jie ir stengsis tą rodiklį gerinti, nežiūrint net į savo sąžinės ar sveiko proto balsą.

Šiuo metu žiūrima iš institucijų požiūrio taško. Lyg jos būtų svarbesnės už asocialiose šeimose augančius vaikus. Bet juk taip nėra, juk institucijų problemos mažesnės nei skriaudžiamų vaikų. Kai problemos pasekmės yra kenčiantis vaikas – neturime jo versti kentėti dar daugiau atseit spręsdami problemą ar jos pasekmes.

Čia pavaizduota darnioji šeima, pagal šeimos koncepciją ir nestandartinė šeima. Šeimos sprendžia įvairias problemas plaukiodamos mėlynų juostelių jūroje.
Čia pavaizduota darnioji šeima, pagal šeimos koncepciją ir nestandartinė šeima. Šeimos sprendžia įvairias problemas plaukiodamos mėlynų juostelių jūroje.

Taip jau sutapo, kad politinės partijos, kurios nariu esu vieno tokio skyriaus vienas toks vadovas (taip-taip tas pats, į kurio Gplus postą yra nuoroda šito tl;tr viršuje) <pasiūlė galimą problemos sprendimą. O dar vienas toks kitas žmogus komsomolkėj paplatino tokio sprendimo išaiškinimą.

Tai va, tas pats Remigijus Šimašius (apie kurį jau rašau čia trečiąjį kartą) savo bloge rašė ir apie tai kas yra įstatymas ir kaip reikia jo laikytis. Bet kaip padaryti, kad tas požiūris atsirastų vykdomosios valdžios sraigtelių galvose? Tikriausiai reikia priversti juos įstatymus suprasti ir vykdyti ne aklai, o pagal kontekstą, suprantant visuomenės interesą ir ginant nukentėjusius. Už neteisingą įstatymo interpretavimą duoti rykščių? Bet ar ne taip ugdomi varžteliai?

Priminsiu: žmonės elgiasi taip, kaip yra matuojami. Jeigu aiškiai parodysime, kad:

  • geriausias sprendimas yra neskriaudžiamas vaikas šeimoje,
  • visi kiti, tai tik išlygos – mažesnės problemos,
  • institucijos yra tik įrankis o ne tikslas,

tai bent jau turėsime prielaidas gyventi ne varžtelių ir sraigtelių pasaulyje, o žmonių.

Lietuva 2.0

Donatas dirba BlueBridg’e. Jis yra programuotojas, jaunas tėvas ir labai iniciatyvus Lietuvos pilietis.

Kiek aš supratau iš jo pasakojimo: šis projektas atsirado kaip šalutinis mokymosi proceso produktas. Programuotojas sumanė išmokti kažkokį naują dalyką. O juk besimokant kokio nors naujo dalyko reikalinga praktika. Kadangi išmokti reikėjo kažkokių programų kažkokių ten komponentų (ar tai pačios programavimo kalbos), tai praktikuojantis reikia kažką suprogramuot naudojant tuos elementus. Na, pavyzdžiui socialinį tinklą.

Ne-ne tai ne apie http://www.tvistas.lt/ 🙂 Tai Lietuva 2.0.

Iš kur tai žinau? Ogi iš paties Donato Šimelio. Jis gi yra ir projekto vadovas ir direktorius. Kažkurią čia dieną (gal prieš kokį mėnesį) susisiekė su manimi ir sutarėme susitikti, kad jis papasakotų daugiau apie tai.

Socialinis tinklas su labai praktine paskirtimi

E-demokratija, e-įstatymai, e-piliečiai, e-… eee… E. Žodžiu, tai yra socialinis tinklas skirtas rimtos tetoms ir dėdėms kalbėtis rimtomis temomis. O jei tų kalbų rezultatas virstų kokiu nors įstatymo projektu ar įstatymo pakeitimu, ar teisės akto kokio nors gal pavyzdžiui pakeitimu ar net pačiu teisės aktu tai, matyt, būtų dar puikiau.

Štai vienas toks potencialus yra šis:

Iniciatyva mažinti slenksčius visuomenei pateikti pasiūlymus ar inicijuoti konstitucijos pakeitimus ar ten referendumą.
Iniciatyva mažinti slenksčius visuomenei pateikti įstatymo projektą ar inicijuoti konstitucijos pakeitimus...

Vienas pagrindinių šio projekto privalumų ir pagrindinė prielaida rimtumui –  galimybė prisijungti prie tinklo su savo elektroniniu parašu (pavyzdžiui išduotu registrų centro). Tuoj bus galima prisijungti ir per kai kurių visų bankų paskyras.

Skamba kiek keistai ir gal net baugiai: socialinis tinklas ir asmens duomenys, o dar ir e-bankas! Bet nebijokite. Viskas legalu ir pagal taisykles: yra leidimas, kažkoks sprendimas ir net kodas!

Net pats įžymusis blogeris patikrino ir patvirtino, jog viskas tvarkoje!

Bent jau aš ramus – prisijungiau savo e-parašu ir pamėginau išsiaiškinti kas ten ir kur ir kaip. Aš netgi ėmiau ir sukūriau sumanymą:

Lietuvio korta
Lietuvio korta

Tai viskas ten taip ir veikia: sukuri sumanymą, aprašai problemą ir galimus jos sprendimo būdus…. Ai prieš tai dar, kai susikuri paskyrą, tai sužymi varnelėm kuom planuoji domėtis – pagal tuos tag’us vėliau bus dėliojami prioritetai ir vėliau siunčiami į “Veikalapį”.

Jei mėgintumėm surasti analogijų  su FB, tai būtų siena. Jei su G+, tai “home”.

Iš esmės tai bet kas ten gali prisijungti ir nebūtinai naudodamasis tikruoju vardu/pavarde ir nebūtinai autorizuodamasis savo ar banko sertifikatu. Bet paties soc. tinklo idėja – rimti reikalai. Be jokių jãučių ekskrementų, be jokių ten fermų, piktų paukščių, katyčių su arbūzais ar be arbūzų.

Aktyviausi visuomenės nariai gali laisvai jungtis ten ir siūlyti pačias fantastiškiausias idėjas (aš retkarčiais patikrinsiu ir gal ką į KPŠ tada įdėsiu). Bet tai, kad kiekvienas su iniciatyva gali ten bet ką sukurti turi ir neigiamų pusių…

Iš savo patirties mūsų DNSB galiu pasakyti, kad ne visi, kurie su iniciatyva kùria. Kai kurie iš jų neša tik destrukciją ir anarchiją – tada mažiau kantrybės turintys spjauna ir išvis nedalyvauja veikloje, o mažiau pakantūs plūstasi ir paskui irgi nedalyvauja veikloje.

Dar apie projekto užkulisius

Projektas naujas ir niekas nežino kaip ten bus: pavyks sėkmingai įsukti – arba nepavyks. Patys Lietuva 2.0 kūrėjai yra daugiausiai programuotojai ir IT specialistai. Kiek aš supratau jų darbo metodus ir strategavimą, tai jiems svarbiausia, kad veiktų, kad būtų funkcionalu. Nesu tikras ar jie turi aiškų vystymo planą ar numatė visas grėsmes ir galimybes.

Aš taip pat nesu tikras ar visas grėsmes bei galimybes įmanoma numatyti. Tai yra naujas dalykas. Kaži ar apskritai įmanoma nuspėti kaip čia bus iš tiesų. Todėl, galbūt pati geriausia strategija čia ir yra neturėti strategijos.

Tas dalykas, kurio mokėsi Donatas buvo kažkokios .net‘o galimybės. Kažką ten karktelėjo jis programuotojų kalba, tad nesu tikras ar tikrai .net’as ten svarbiausias.

Serveris hostinamas ten kažkur pas jį darbe. Koks jis – matyt nesvarbu. Svarbu, kad veiktų.

Projektas, kiek supratau, yra ne pelno siekiantis ir visi jo kūrėjai dirba iš idėjos. Lietuvą 2.0 kuria ir daugiau Donato kolegų ir ne kolegų.

Kas būtų jeigu būtų

Jūsų kompiuteris gali dirbti piktajam troliui, kuris savo zombiais ima iš jūsų kompiuterio duomenis ir teikia jums savo duomenis, nors jūs matote tik savo geruosius nykštukus.
Jūsų kompiuteris gali dirbti piktajam troliui, kuris savo zombiais ima iš jūsų kompiuterio duomenis ir teikia jums savo duomenis, nors jūs matote tik savo geruosius nykštukus.

O kas jeigu taip nutiktų taip, kad Lietuva 2.0 labai išpopuliarėtų ir daugybė svarbių sprendimų būtų priimama vadovaujantis Lietuva 2.0 soc. tinklo informacija? Manau, jog kažko panašaus ir tikisi visos šios košės virėjai.

Ar atsirastų suinteresuotų pusių, norinčių ir turinčių resursų įtakoti Lietuva 2.0 serverį irba jo programinę įrangą? Na, pavyzdžiui paslėpti nenaudingus pasiūlymus taip, kad pačiam kūrėjui jis būtų matomas, o kitiems ne? Arba padaryti taip, kad neskaičiuotų visų balsavimų kaip nors gudriai, kad patys balsuojantieji to nesuprastų…  Arba pateikti pasiūlymą, kuris surinktų didžiulį kiekį palaikymo, nors niekas už jį nebalsuotų. Ar tiesiog išjungtų serverį.

Čia, manau, turime tą pačią e-balsavimo dilemą (leisiu sau save pacituoti):

Plika akimi nepamatysite, ką daro jūsų kompiuteris ir niekaip nesuprasite, kas jame vyksta. Tai padaryti galima tik naudojant įvairius interpretatorius-dekoderius, kurie sugeba informaciją iškoduoti ir pateikti mums suprantama forma (dažniausiai ekrane arba garsiakalbyje).

Interpretatorių–dekoderių kiekio informacijos perdavimo ir apdorojimo greičiai reikšmingai (nagrinėjamame kontekste) neriboja, tad informacijos perdavimo kanale jų darbo jūs savo receptoriais negalėsite niekaip pamatyti ar užfiksuoti. Tam specialistai telkiasi pagalbon įrankius, kuriuos jie manosi visiškai valdą, t.y. susiprogramuoja kažką ir iš įvairių požymių bei kitų loginių operacijų pagalba išsiaiškina, ar mato šaltinį, ar tik eilinį interpretatorių, kuris emuliuoja šaltinį.

Bet, o kaip gi galimybė greitai bet kuriam piliečiui dalyvauti savo valstybės valdyme? Kaip gi tie genialūs pasiūlymai, kurių valdžiažmogiai niekada nesugalvos? Gal tiesiog paimti ir paskambinti kokiam seimo nariui? Ar parašyti el. žinutę?

Gal ir suveiktų… Bet abejoju. Kitas reikalas – didelė ar dar didesnė grupė žmonių pateikusi jau neblogai apkramtytą idėją. Juk visai neblogų politinių dividendų iš to būtų galima gauti.

Be to problema čia šiuo atveju gal kiek mažesnė vien dėl to, kad pats socialinis tinklas yra visiškai NE anonimiškas. Čia žmonės gali patvirtinti savo asmenybę elektroniniais sertifikatais. Čia žmonės gali patikrinti ar jų pateikta informacija nebuvo pakeista ar ištrinta. Galbūt, pateiktą pasiūlymą dar vertėtų patikrinti atsitiktine tvarka paskambinėjus žmonėms pritarusiems pasiūlymui. Na, dėl viso pikto. Bet čia jau daugiau būtų paties Seimo prerogatyva.

Išvados

Visai smagus dalykas. Galima kalbėti rimtomis ar pseudo-rimtomis temomis, rodyti savo išmintį ir pulti komentuoti bei siūlyti geresnius problemų sprendimo būdus. Kurti galima savo sumanymus.

Gal dar kiek painokas dalykas – daug visokių mygtukų-šmygtukų, ten pasiūlymų, sumanymų, argumentų, balsavimų, susijusių balsavimų, komentarų, palaikymų, kritikos, sutikimų, išsaugojimų kaip pasisakymų, aprašymų plačiau, redaguojamų/neredaguojamų laukelių…

Bet daug-maž intuityvu. Informacijos reitingavimas atrodo irgi visai neblogas ir lankstus. Esmė – imti ir naudoti ir tuo pačiu kurti.

Serveris priklauso BlueBridge’ui (kiek supratau) stovi jis tos pačios firmos serverinėje.

 

O ką apie Lietuva 2.0 manote jūs?

 

Mikrūškių mitingas

2013-04-03, t.y. šių metų balandžio trečią, t.y. trečiadienį, t.y. rytoj 12:15 bus Vilniaus miesto vežėjų asociacijos organizuojamas sankcionuotas mitingas Europos aikštėje (Konstitucijos 7, Vilnius) priešais Vilniaus savivaldybę.

 

Aš mikrūškėmis važinėju itin retai. Man pasisekė, nes į darbą galiu nueiti ir pėsčiomis. O kitus reikalus tvarkau važinėdamas automobiliu.

Tai kodėl man rūpi Vilniaus mikrūškės?

Mikrūškes uždraudė. Tiesiog ėmė ir uždraudė. O savivaldybės argumentai tokie:

  • Kaip gi atrodys Vilnius su tom mikrūškėm?
  • Jos vagia iš savivaldybės vežėjo pelningiausius maršrutus.
  • Mūsų vežėjas yra mažiau efektyvus nei privatūs vežėjai, todėl mes negalime su jais konkuruoti.
  • Dar kokia nors fantazija ir propaganda, kuri nebuvo pakankamai efektyvi, kad aš sužinočiau.

Pagrindinė priežastis, manau, yra ta, jog savivaldybės vežėjas tiesiog yra labai neefektyvus ir negali konkuruoti su privačiais.  Jie sako, kad juos smaugia nepelningi maršrutai, kuriais privalo važinėtis savivaldybės auto-trolei-busai.

Išlipa troleibuso SĮ ir dukterinė SĮ.
Išlipa troleibuso SĮ ir dukterinė SĮ.

Tegu, sako, tos mikrūškės pabando pavažinėti tais nepelningais maršrutais! Sako, pažiūrėsim tada kaip joms apsimokės!

Nors pagrindinė priežastis tai visiems žinoma vieša paslaptis – UAB SĮ Susisiekimo paslaugos. Sklinda gandai, jog >90 proc. nuo parduodamo talonėlio pinigų tenka platintojams ir tam UAB’ui SĮ’ei. Šoferiams ir technikai lieka keli centai.

Viskas natūraliai čia gaunasi. Tokia proporcija, nes reikia kažkaip mažinti Vilniaus transporto kainas ir kitaip kalti pinigus.

Štai, mikrūškės Vilniuje trukdo efektyvinti transportą, nes yra per daug efektyvios, todėl sprendimas paprastas: UŽDRAUST!

Galima, žinoma, daryti taip, kaip daro privatininkai – į kiekvieną autobusą įdarbinti po kasininkę ir šitaip susitvarkyti savo efektyvumą. Jeigu mikrūškėms ir privatiems autobusams taip apsimoka, tai galbūt apsimokėtų ir savivaldybei?  Ne, šitaip nedarysim. Šitaip negražu. Ir papildomų darbo vietų atsirastų. Be to nepelninga.

Tai ką uždraus paskui? Privačias klinikas? Ar mes vėl kolektyvizuojamės? Verslas jau nelegalus?

Jeigu nepritariate tokiems sovietiniams metodams, kai valdžia yra aukščiau visko, tai ateikite:

2013-04-03, t.y. šių metų balandžio trečią, t.y. trečiadienį, t.y. rytoj 12:15 bus Vilniaus miesto vežėjų asociacijos organizuojamas sankcionuotas mitingas Europos aikštėje (Konstitucijos 7, Vilnius) priešais Vilniaus savivaldybę.

Į mitingą, į mitingą, į mitingą!
Į mitingą, į mitingą, į mitingą!

ATN:

Ateis parlamentaras Remigijus Šimašius.

Brangaus centrinio šildymo prielaidos

Visi čia labai džiaugiamės dar vienu papildomu žiemos mėnesiu. O aš pasidžiaugsiu prielaidomis dėl ko šildymas yra brangus.

Visi puikiausiai žinome, jog čia kalta Rusija ir didžiulės dujų kainos. Bet ar tikrai? Ar tik?

 

Paskutinėje penktadienio schemoje nupaišiau stilizuotą daugiaukštį su šildymo kontūru ir formulėmis, kuriomis apskaičiuojama šildymo kaina kiekvienam iš mūsų, kas naudojamės centriniu šildymu.

Formulės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 12 straipsnio 2 dalimi.

Atsirado vienas komentatorius, kuris pasidžiaugė:

Bravo maestro. Viskas paprastai ir aiškiai. Net nežinojau šitų spragų. Sakyčiau daug kas paaiškėja :)

Adomui daug kas paaiškėjo. Įdomu ar dar kam nors paaiškėjo?

Man tai paaiškėjo, t.y. paaiškėjo, kad neaiškūs keli dalykai:

  • Kas nors žinote tiksliai kaip šie skaitliukai (QP) prižiūrimi ir kas juos prižiūri:
    Qpė. Pagrindinio įėjimo/išėjimo šilumos skaitiklis
    Qpė. Pagrindinio įėjimo/išėjimo šilumos skaitiklis

    ?

  • Gal kas žinote ar skaičiuojamas šios sistemos naudingumo koeficientas:
    Perduodant šilumą iš vieno kontūro į kitą šiek tiek šilumos prarandama ir išspinduliuojama į aplinką. Kiek?
    Perduodant šilumą iš vieno kontūro į kitą šiek tiek šilumos prarandama ir išspinduliuojama į aplinką. Kiek?

    ?

  • Kas nors esate matę kiek jūsų pastatui iš viso buvo sunaudota šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (QP br)?
  • Kas nors  žinote kas tos negyvenamos patalpos?

 

O dar yra viena kita bendra pastaba:

Yo dawg!
Yo dawg!
  • Formulės painios.
  • “Šilumos kiekis dėl tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymo” (QBTŠS bn)paskaičiavimas yra tik “Trečiojo metodo” variante A, bet naudojamas ir variante B, ir variante C.
  • Netolygaus šildymo sąlyga skaičiuojama pagal vidutines energijos sąnaudas visų be išimties kaimynų, nežiūrint į tai, kad jokios šilumos apykaitos tarp kaimynų iš pvz. 4 ir 8 aukšto (ne per šilumos perdavimo sistemą) nėra, todėl jie vienas kito neįtakoja (bent jau mūsų tipo pastate, kur laiptinė yra atskirai nuo liftų aikštelių).
  • Sąskaitose yra dar kažkokie dienolaipsniai, apie kuriuos yra nieko tose formulėse (o visiškas KPŠ yra tai, kad “tv – vidutinė skaičiuojamoji oro temperatūra pastate, °C. Lietuvos sąlygomis ši, bendru sutarimu, temperatūra yra prilyginta +18 °C“).
  • Kol kas nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris galbūt patikrintų ką rodo įvadinis šilumos skaitiklis jo daugiaaukščiame pastate ir sulygintų tuos duomenis su šilumenininko[1] pateiktais. Taip yra galbūt dėl to, kad:
    • Daugelis iš mūsų net neįsivaizduoja kur tie skaitikliai
    • O jei įsivaizduoja, tai nežino kaip ten patekti
    • Duomenis reikėtų sutikrinti kaip galima panašesniu metu, kaip tai daro šilumenininkai.
    • Daug kas nežino šilumos perdavimo kontūrų naudingumo koeficientų.
  • Sąskaitose, kurias mačiau, nėra visų duomenų, kuriuos naudoja formulėje apskaičiuojant QB (šilumos vartotojui priskiriamos šilumos kiekis). Mano nuomone, ypač trūksta tų vidutinių reikšmių (q) skaičiavimams naudojamų duomenų, o ir pačių tų vidutinių dalykų skaičiavimų.
  •  

O dar, gan svarbu yra tai, jog kaimynai ne visi bendrauja tarpusavyje ir dažnai net nežino kiek kuris mokėjo už šilumą.

Paties svarbiausio dalyko ir neužrašiau. Spėkite kokį?

Mus turi.
Mus turi.

 

 

______________________

[1]– menininkai gali tokias formules sugalvoti, todėl šilu-menininkai: QBŠ metr = QBŠ metr x KLAF 😉

 

________________________

Prenumeruokite komentarus

________________________

Subscribe to comments

Pavasaris!

Kovo pirma – tai reiškia pavasaris!

 

 

 

 

Sveikinu jus visus su tuo, kad rugsėjį Lietuva turės pirmąjį palydovą žemės orbitoje!

Atrodys jis maždaug taip:

Redo fotkė. Ačiū, Redai.
Redo fotkė. Ačiū, Redai.

Bus daugiau…

 

___________________________________

Užsiprenumeruokite komentarus šiam straipsniui

___________________________________

Penktadienio schema #12

Centralinis. Centrinis šildymas. Daug aistrų kurstanti tema.

Socdemai net sugalvojo naują terminą: šiluminis skurdas. Šis terminas puikiausiai tiktų man į KPŠ rubriką. Patektų vien dėl to, kad tai sako politikai, pučiantys tą pačią dūdą kaip energetikai: dujos brangios, kuras brangus, kuras čia tą kainą pakelia taip baisiai!

Mūsų TOP5 procentėliai yra vargani penki procentukai, iš kurių mes ir gyvename… – sako energetikai.

Dujos kaltos ir kuras kaltas visada bus, jei jiems priklausys tie top5 procentai – nepriklausomai nuo išlaidų. Pajamos visada dengia išlaidas, o pelnas +5 procentai. Jeigu mano pelnas būtų 5 procentai nuo visų pajamų, tai stengčiausi išleisti kaip galima daugiau, kad pajamos augtų kartu. O jūs? Žinoma, energetikams tą +5 reikia susirinkti vistiek. Tenka kiek pavargti…

Tai štai, šiluminis skurdas įsivešėjęs Lietuvoje ir kalta, žinoma, Rusija ir jos dujos. To neneigiu. Bet taip pat neneigiu ir galimybės pasislėpti po šia didele ruda meška.

Šioje penktadienio schemoje pamėginau ištraukti tą, kurio ausys kyšo iš po tos meškutės. Schemos (jos beveik vienodos – skiriasi formulių kiekis, na ir gal dar kiek pačios formulės) apie tai kaip vykdomas centrinis apšildymas tipiniuose daugiabučiuose ir kaip apskaičiuojamas šilumos kiekis tenkantis butui pagal šiuos metodus (dokumentas, pagal kurį schemos paišytos):

Trečiasis metodas, variantas A

Paskirstymo metodo A variantas taikomas, kai šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) ir apskaitos prietaisai įrengti butuose ar kitose patalpose, o pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis.

Trečiasis metodas, variantas B

Paskirstymo metodo B variantas taikomas, kai šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) įrengti laiptinėse (bendrojo naudojimo patalpose), apskaitos prietaisai įrengti laiptinėse arba butuose ar kitose patalpose, o pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Butuose ar kitose patalpose vonių šildytuvai neįrengti.

Trečiasis metodas, variantas C

Paskirstymo metodo C variantas taikomas, kai pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) įrengti butuose ar laiptinėse (bendrojo naudojimo patalpose).

Ketvirtasis metodas

Šis paskirstymo metodas gali būti taikomas, kai:

  • šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais;
  • per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis (QP) nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis;
  • per atsiskaitymo laikotarpį butuose ar patalpose suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas:
    • pagal karšto vandens apskaitos prietaisų butuose rodmenis (GBKvmetr) (nuskaitomus ar deklaruojamus);
    • pagal karšto vandens suvartojimo normas (GBKvnorm);
  • šilumos bei karšto vandens suvartojimas pastate ir butuose nustatomas sutartimi ar teisės aktais nustatytu laiku;
  • visų daugiabučio namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos.

Schemos

Žiūrinėdamas į tuos metodus supratau, kad labai daug kintamųjų (44!) ir kas kartą, kiekvienoje formulėje tų kintamųjų reikšmę reikia iš naujo atsiminti ir suprasti. Todėl nubraižiau tipinio daugiabučio namo schemą (schema susidėstė iš bandymų kažką nupiešti savo daugiabučiui) su jo šildymo infrastruktūra, o prie jos pabandžiau pririšti kintamuosius, kurie sunumeruoti ir dėl to lengviau atsekti formulėse kas ką reiškia.

Linkiu smagaus pasityrinėjimo. Komentaruose tikiuosi kokių nors įdomių pastebėjimų, kurių vieną kitą sau esu ir taip pasidaręs, bet man įdomi ir jūsų nuomonė.

Trečiasis metodas, variantas A:

Metodas Nr3. Variantas A
Metodas Nr3. Variantas A

Trečiasis metodas, variantas B:

Metodas Nr3. Variantas B
Metodas Nr3. Variantas B

Trečiasis metodas, variantas C:

Metodas Nr3, variantas C
Metodas Nr3, variantas C

Ketvirtasis metodas:

Metodas Nr.4
Metodas Nr.4

 

P.S. Aš suprantu, kad browseryje ne taip lengva žiūrinėti didelį paveiksliuką, tad čia yra tiesioginės nuorodos:

Trečiasis metodas, variantas A

Trečiasis metodas, variantas B

Trečiasis metodas, variantas C

Ketvirtasis metodas

 

Dar žiūrėkite:

Penktadienio schema #11

Penktadienio schema #10

Penktadienio schema #9

Penktadienio schema #8

Penktadienio schema #7

Birutė Vėsaitė

Arba Birutė Coolness, kaip sako vertėjas iš anglų kalbos.

O viskas buvo taip… Nepamenu kaip ten viskas buvo, bet atsimenu, jog Birutės Vėsaitės vardu atsirado Google Plus socialiniame tinkle žmogus (2012-12-07), rašantis apie politikos aktualijas. Atsirado toks pats ir FaceBook’e.

Ir žinoma, susilaukė didžiulio dėmesio.

Žmonės uždavinėja įvairius provokuojančius klausimus, bei rašo erzinančius (galbūt) komentarus ir dabar.

Birutės Vėsaitės vardu kažkas vis dar rašo Google plus socialiniame tinkle, bet niekur nemačiau, kad jis kur nors komentuotų. Komentarai soc. tinkluose kaip ir bloguose yra neatskiriama ir itin svarbi jų dalis – socialinio tinklo esmė yra bendrauti.

Žinoma, galima ir išnaudoti tai rinkodariniais tikslais. Bet dažnai tokie puslapiai ir bandymai nueina niekais. Nueina niekas jeigu NIEKAS NEKOMENTUOJA[1]. Tame pačiame Google Plus tinkle yra tokių sulčių puslapis, kurį turėtų pažiūrėti visi, kurie planuoja eiti daryti rinkodarą soc. tinkle.

 

Tačiau Pinigų kartos laidoje, tai tikrai buvo pati Birutė Vėsaitė.

Internetai suūžė. Smagu pajuokauti ir pasidžiaugti.  Ministrė, matyt, papasakos mums kaip pati jautėsi toje laidoje ir kas ten įvyko jos nuomone.  Bet panašu, jog ji žino, kad kiekvienas viešas asmuo susilauks įvairios visuomenės įvairaus dėmesio.

Ir tokį dėmesį, be abejo, galima išnaudoti savo naudai.

Ar tikrai žmonės? Klausia linksmų plaučių žmonės.
Ar tikrai žmonės? Klausia linksmų plaučių žmonės.

Manau, jog darant protingus sprendimus galima ir tokį komiksą panaudoti savo naudai (ypač, jeigu į žemę nusileis kitų civilizacijų ateiviai).

Man susidaro toks įspūdis, jog įvairūs juokai ir džiaugsmai bei panašių juokingų komiksų kūrėjų fantazijos ima keltis į realybę. Tas džiaugsmo ir pasiutimo fonas toks stiprus, jog kai kurie žmonės gali jau ir nebeatskirti fantazijų nuo realybės. Juoba, kad pastaruoju metu FaceBook’e suaktyvėjo įvairių “instagraminių” ir kitokių paveiksliukų su šūkiais postinimas iš dešinės pusės – lyg prieš rinkimus…

O realybė tokia, kad energetikos ministerija vis dar veikia kaip ūkio ministerijos dalis (ten ne tik durys šalia, ten netgi tos pačios durys ir tie patys koridoriai). Realybė ta, kad politinio pasitikėjimo asmenys nėra specialistais, kol netampa tokiais (jeigu tampa). Itin svarbi aplinka (taip – aplinka, kuri kalta arba ne), kuri supa sprendimo priėmėją.

Led Zeppelin: John Bonham, Robert Plant, Jimi Page ir John Paul Jones. Kai numirė būgnininkas John Bonham - viena geriausių pasaulio grupių iširo.
Led Zeppelin: John Bonham, Robert Plant, Jimi Page ir John Paul Jones. Kai numirė būgnininkas John Bonham - viena geriausių pasaulio grupių iširo.

Pamenu, kai vienos didelės Lietuvos mastais įmonės vadovybė keitėsi, tai naujasis generalinis direktorius su savimi atsivedė visą komandą. T.y. žmones, kuriais pasitiki ir su kuriais pratęs dirbti. Buvo įvairių nuomonių, pagyrų ir pasipiktinimų. Ir tai buvo visai netrumpas pereinamasis laikotarpis, kai svaresni sprendimai pasirodė tik po gerų metų.

Nesu girdėjęs, kad Lietuvoje ministrai turėtų savo komandas, su kuriais būtų pratę dirbti ir su kuriais  galėtų kibti į darbus iš karto.

Turbūt jūs prisimenate kadencijos pradžią, kai Kubiliaus vyriausybė susilaukė ne ką mažiau įvairių pajuokavimų ir trolinimų? Tas bardakas, vykęs viešojoje erdvėje buvo sunkių laikų pranašas. Sunkių laikų visiems: ir konservatoriams, ir socdemams, ir liberalams, ir apolitiškiems žmonėms.

Visokių bardakų ir netvarkos motina anarchija.
Visokių bardakų ir netvarkos motina anarchija.

Realybė ta, kad visas šis bardakas, kuris vyksta dabar viešojoje erdvėje taip pat yra pranašas sunkių laikų mums visiems.

Mums visiems reiks labai gerai padirbėti, kad tų bardakų būtų kaip galima mažiau.

____________

[1]– Tai tikriausiai bus vienas iš dalykų, kuriuos pasakysiu susitikime su Birute jau šiandien. Taip, esu vienas iš pakviestų blogerių į susitikimą su Birute Vėsaite šiandien 18:00. Jei žmona suspės grįžti laiku, tai tikiuosi, jog nevėluosiu 😉

Ūkininkai piratai

<– Šiuolaikinių piratų vėliava.

 

 

 

 

P.S. (Prior the script) 😉

Neseniai savo youtūbe profaile gavau pranešimą, jog į mano įkeltus video klipus turi kokių tai teisių kai kurios leidybinės firmos. Pavyzdžiui šis video, kurį nufilmavau TOC organizuotame seminare:

Gavau štai tokį pranešimą:

Your video may include music that is owned by a third party.

Here are the details:

“Tuccillo-Bambola – Original Mix”, sound recording administered by: 0:02

Spinnin’ Records
Kontor Records
Blanco y Negro (Base79)

justente

Dar kas ne mažiau svarbu – visas tas video buvo „private“. O neskelbiau jo iki šiol, nes apie jį tiesiog pamiršau. Tai štai priminė.

Kiek suprantu, pagal galiojančius įstatymus, dabar tie Records’ai gali eiti pas TOC ir jiems paaiškinti, jog jie nelegalų turinį rodė savo seminare. O su sąlyga, jog tai buvo kažkokios firmos reklama, tai jie gali būti nukreipti į tą firmą, kuri pasikreips tada į tuos šokėjus ir… Paaiškės, kad viskas ten nupirkta.

Arba paaiškės, kad aš čia padariau didžiausią nusikaltimą, nes viešai paskelbiau šį video klipą su tuo audio garsu. Paaiškės, kad aš esu piratas.

Manau, jog su panašiais piratavimais, kuriuos čia aprašiau daugelis iš mūsų esame susidūrę, o svarbiausiai tai yra kiekvieno bent kiek aktyvesnio Internete esančio žmogaus kasdienybė. Retas kuris dabar pasakys, jog nežino kas tie piratai, kas tos autorinės teisės ir kad Internete krūvos nelegalaus turinio.

Tačiau taip pat manau, jog ne visi žinome kad yra ir kitokių piratų. Štai čia žymiai aiškiau pasidaro kodėl ir prie ko ten buvo žemės ūkis ir ACTA.

S. (Script)

Tai visi tie ACTA lobistų čiuptuvai tai ten tai šen vis pasirodo.
Tai visi tie ACTA lobistų čiuptuvai tai ten tai šen vis pasirodo.

Jau rašiau apie tai, kad autorinių ir gretutinių teisių įstatymas Lietuvoje yra, švelniai tariant, keistas. Keistas tuo, kad autoriai privalo pasirašyti sutartis su jų teises administruojančiomis asociacijomis, kurios, kaip nekeista yra dar ir ne pelno siekiančios organizacijos, t.y. savo liūto dalį nuo pelno turi sunaudoti tik administracijos išlaidoms.

Tad ne ką keistesnis yra ir kažkokio augalų dauginamosios medžiagos skyriaus (esančio kažkur ŽŪM’e) išvada, jog ūkininkams dalintis sėkla yra DRAUDŽIAMA. Už draudimo nepaisymą gresia baudos. Ūkininkai PRIVALO pirkti sėklą tik iš atestuotų tiekėjų (kopija, jei neveiks nuoroda). Peržvelgus tą dokumentą matome, jog daugiausiai tie tiekėjai ir yra ūkininkai, kurie pateikė paraiškas ir buvo aprobuoti (kopija, jei neveiks nuoroda).

Nupiratavau iš http://encinitasguerrilla.blogspot.com
Nupiratavau iš http://encinitasguerrilla.blogspot.com

Tai štai, ūkininkas kokios nors sėkmingos atrankos būdu iš sertifikuotos bulvių sėklos per daugybę metų atrinks bulves, kurios nebijo Kolorado vabalo. Norėdamas iš to savo gyvenimo darbo pasipelnyti jis nutars pardavinėti savo sėklą brangiau, negu kitas bulves, kurios bijo to vabalo. Bet taip gausis, jog bebaimių bulvių tiesiai pardavinėti jis negalės, o sertifikuoti jų irgi negalės, nes jis, pavyzdžiui, nėra mokslinių tyrimų centras. O sėklos autoriai, sužinoję apie tą ūkininką galės laisvai iš jo tų bulvių pasivogti ir pardavinėti kaip savas, nes jie įrodys, jog sėklos originalas yra jų.

Arrrrrrr! Mano kumelesarrrrrršššššš!!
Arrrrrrr! Mano kumelesarrrrrršššššš!! (Fotkę, kurią išdarkiau paėmiau iš: http://www.sos03.lt)

Čia žinoma kraštutinis ir gal kiek fantastinis atvejis. Kaip ir tas, kad tuščias duomenų laikmenas apmokestina vien dėl to, kad ten gali būti įrašytas autorinių teisių ginamas turinys. Kaip ir tas, kad netrukus visos daržovės ir vaisiai bus apmokestinti sėklos tiekėjų autorinėmis teisėmis, nes žmonės gali išsiimti sėklas iš tų augalų ir nelegaliai juos augintis ir juo labiau dalintis!

Senas priežodis
Senas priežodis

Netrukus jaunų šeimų vyrai privalės užsiregistruoti kaip sėklos tiekėjai, kad nebūtų pažeistos jų senelių arba valstybės, kurios piliečiu esate, autorinės teisės. O ir šiaip kiekvienas lytinę brandą pasiekęs jaunuolis su veikliais spermatozoidais privalės sumokėti nepelno siekiančiai žmogaus genetikos fondo autorių teisių administravimo asociacijai mokestį.

O šitą nupiratavau iš čia: http://www.journal.lv
O šitą nupiratavau iš čia: http://www.journal.lv

Man apskritai dabar nesuprantama kaip iki šiol mes daleidžiame (taip, tai priešdėlis da) tokią betvarkę, kai kiekvienas gali mylėtis su kuo panorėjęs, kai kiekvienas tame Internete gali pažiūrėti ką panorėjęs ar net parašyti ką panorėjęs ir net AUGINTI ANT PALANGĖS PRIESKONIUS!