Vietoje Penktadienio Schema #5

Posted , updated on

Kadangi savaitės lekia srautingu domkratu (ištrauka iš Iljos Petrovo ir Ilfo Jevgenijaus “Aukso veršis” berods), tai aš net nespėjau suprasti, kad praėjo dvi savaitės nuo #4 schemos.

Šiandien nebus tikros schemos. Šiandien bus toks rankdarbis/konkursas (Neskaityti įžangos ir eiti iškarto prie konkurso).

Anądien su žmona kalbėjome apie vaikus, tiksliau apie vyresnįjį, apie Augustą. Pasidžiaugėm, kad pasibaigė ligos – jau gerą mėnesį jei ne ilgiau net slogos lengvos nebėra. O tai yra dėl labai paprasto dalyko: mes nebevedame Augusto į darželį. Nebevedame po to, kai tiek vyresnysis, tiek jaunesnysis prasirgo plaučių uždegimu (ten sakė kažkokia “Pneumonija” – sako tai tas pats plaučių uždegimas). Jaunesnysis netgi apsilankė Antakalnio Universitetinėje… Šėrė ten antibiotikais ir darė inhaliacijas, nes Bernardas gavo kažkokį kokteilį virusų/bakterijų ir imunitetas nebespėjo su viskuo tvarkytis.

Taigi, kalbėjome su žmona apie tai, jog amžiaus skirtumas toks, kad bet kuri liga perduodama tarp vaikų per daug lengvai ir kad teks apsieiti be darželio. Bet darželis mūsų vyresnėliui labai patinka. Jis pas mus prie aktyvesnių (nežinau ar jau hyper-aktyvus ar dar ne, nes nežinau tikslaus “hyper” apibrėžimo) ir mėgsta bendrauti – tiek su bendraamžiais, tiek ir su suaugusiais neturi per daug skrupulų. Žodžiu matom, kaip vargšas tiesiog neturi kur savo energijos iššvaistyti. Žmona gi irgi ne robotas – reikia sužiūrėti vaikus, tvarkyti namus, daryti valgyti, dar pasimokyti buhalterijos…

Taigi sumanėme (tiksliau žmona pasiūlė), kad jei nesugebame suteikti fizinio aktyvumo ir bendravimo su bendraamžiais tiek, kiek jis norėtų, tai bandysime užimti jo galvą kokiais nors galvosūkiais, kaip žmonių prigalvotu specifiniu grafiniu kodu, kuris reiškia garsus, o garsų junginiai žodžius, o žodžiai turi tam tikrą prasmę, kuri suteikiama tiek fiziniams tiek konceptualiems daiktams. Padaryti abėcėlę su paveiksliukais 🙂 Regis tos paprastas dalykas, bet daugiau apie tai pagalvojus viską galima padaryti žiauriai sudėtingu.

Taigi, sėdau daryti abėcėlę. Nesu dizaineris, o taip pat ir laiko neturiu tiek daug, kad viską imčiau daryti nuo nulio. Čia į pagalbą atėjo visagalė internetinė paieška, kurioje paieškojau “vaikiška abėcėlė” ir radau tokį “Vaiko kambarys“. Šaunus tinklaraštis! Guste, Laura – šaunuolės! Tai va ten radau štai šią vaikišką abėcėlę. O čia mano darbo su ta abėcėle rezultatas:

Daugiau nespėjau padaryti.

DĖMESIO KONKURSAS!

Į komentarus sudėjau visas korteles (sugrupavau po tris) be paveiksliukų. Spauskite ant kiekvienos ir parašykite savo žodį. Žodis turi būti lengvai iliustruojamas ir suprantamas vaikui.  Tada padarysiu totalizatorių ir laimėtojui padarysiu visą abėcėlę su jo išrinktais žodžiais/paveiksliukais.

O kad būtų dar įdomiau paklausiu jūsų:
Ar 2 metų vaiką jau galima mokyti raidžių?

 

Dar žiūrėkite:

Penktadienio schema #4
Penktadienio schema #3
Penktadienio schema #2
Penktadienio schema #1

Išjunkite FaceBook “TimeLine view” funkciją

Posted , updated on

Jau kurį laiką pagrindinis socialinis tinklas, kuriame gan aktyviai dalyvauju yra G+, kuris kaip žinia didžiąją dalį savo gerų dalykų nusikopijavo iš Diaspora, kurion užmetu akį tam, kad žinočiau, kas ne už ilgo bus G+’e.

Bet kadangi didžioji dalis Lietuvos vis dar FaceBook’e, tai lankausi ir ten. Dažniausiai tam, kad pažiūrinėčiau kokio vieno kito friendo FB puslapius, kurie dėl jiems patiems žinomų priežasčių neina į G+.

O vat visai netyčia, kažkokiu tai būdu ėmiau ir įsigalinau “time-line view” funkciją, kuri man nepatinka. Kodėl nepatinka? O todėl, kad bandžiau pratintis, bet nepripratau. Kiti gi dažnai džiaugiasi naujovėmis ir jiems tas “time-line view” labai patinka. O nepriprantu, vien dėl to, kad sunku koncentruotis į du lygiagrečius informacijos srautus, kai chronologija pažymima labai mažu tokiu atsikišimu ant linijos per vidurį. Ir informacija perkrautas ekranas. Nepatinka man daug informacijos vienoje vietoje. Šitoje vietoje mėgstu minimalizmą…

Bet čia jau kiek nutolau nuo esmės… Taigi, kas tas “time-line view”? Ogi vietoje normalaus savo profilio:

Normalus FaceBook profilio puslapis

Matote kažkokį informacija perkrautą daiktą, prie kurio neįmanoma priprasti:

Man labai nepatogus Time-Line view Facebook profilio puslapis

Girdėjau, kad daugelį žmonių ši problema kankina, nes FaceBook’as neleidžia jo išjungti. Įjungei ir viskas… Jokių… Ne… Tšš!

Na, aš žinoma, žinau vieną būdą, kaip ieškoti problemų sprendimo, tai pats paprasčiausias yra pagooglinti. Bet šiuo atveju visas gudrumas yra tame, jog reikia spausti ne viršutinę nuorodą, o ten kažkurią, t.y. KokiąTaiTrečią. O ten tereikia įvykdyti instrukcijas ir VUALIĄ! Jokio “time-line” view. Tiksliau jis yra, bet jo nesimato…

O instrukcijos tokios:

  1. Jei naudojate Chrome, tai atsisiunčiate ir įsidiegiate “chrome extention“:
    Spaudžiat pirmą nuorodą
    Spaudžiat antrą nuorodą
    Spaudžiate "continue"
    Spaudžiate "Install"

  2. Jei naudojate FireFox, tai įsidiegiate “Mozila add-on“:
    Spaudžiate ant "FireFox" paveiksliuko
    Spaudžiate "Alow"
    Spaudžiate "install now"

  3. Spaudžiate “refresh” mygtuką ten kur FaceBook atidarytas.

 

Tai dabar ir jūs galite džiaugis senu ir įprastu savo FaceBook puslapiu.

Skirmantas Tumelis jums!

Posted

Aš esu suglumęs. Mane suglumino. Apie mane kuria plakatus!!!

Kažkaip pipediškai gaunasi. Aš, žinoma, labai džiaugiuosi. Man patinka, kad aš jums patinku. Tai labai motyvuoja!

Misteris tobulybė gaunuosi. Va tik nusiskutau ir iškarto skarą užrišo:

Aš taip ir maniau, kad tai bloga mintis (nusiskusti). Nors, prispažinsiu, bicai galėtų būti ir didesni...

O varškę… Varškę, žinoma, kad mėgstu! Aš ką nepatriotas???

Grūdėta varškė - rimtas reikalas.

O čia tai visiška tobulybė (Augustas pamatęs iškarto sušuko “tėtis! tėtis!”):

Aš net net nežinau ar yra kas Pasaulyje geriau... Tikiuosi šiąnakt apsilankyti jūsų sapnuose.

Dar apie Linux

Posted , updated on
<–I made it too

 

 

 

 

 

Reikia kažkaip užbaigti šį ciklą apie Linux’ą mamai. Nes galų gale sutvarkėme printerį! Tam, kad prisiminti (“kad” su bendratimi – ir ką jūs į tai?):

Aš suprantu, kad jums nebus labai įdomu sužinoti, kad labai geras žmogus (beje, kiek susidūriau su Linux’o naudotojais, tai jie visi labai paslaugūs ir geri, jei kalbama apie Linux’ą; ir labai bjaurūs bei nesukalbami, jei kalbama apie M$) toks čekas Michael Gruz Ubuntu portalan sudėjo daug senesnių ir naujesnių Canon printerių draiverių (tvarkyklių), bet kad jos su Ubuntu 12.04 (precise pangolin) nedraugauja ir kad vienam geriausių Lietuvos Linux’o (ir tikriausiai ne tik Linux) developerių Mantui1 teko gerą pusvalandį sugaišti, kol tuos draiverius padarė tinkamais ir spausdintuvas atgijo! Antra vertus senas spausdintuvas tas, o ir pats Canon’as nelabai rūpinasi tvarkyklėmis šiai operacinei sistemai ir nesistengia jų atnaujinti – palieka tai pačiai Linux bendruomenei.

Aš manau, aš suprantu, jog jums įdomiau būtų sužinoti daugiau apie Linux bendruomenę, jos bendravimo būdus ir kaip veikia ši open source (atviro kodo) bendruomenė.

Man irgi tai būtų kur kas įdomiau ir vis dar įdomu, nes susipažinau su ta bendruomene tik paviršutiniškai, bet papasakosiu ką supratau.

Ideologija

Aha, tie už nugaros stovintys - tovariščiai iš Microsoft 🙂

Open source bendruomenė kuria nemokamas kompiuterines programas (tame tarpe operacines sistemas). Kūrimas remiasi tuo, jog vienas žmogus negali turėti visų žinių, kad vienas kūrėjas negali sukurti produkto, kuris būtų toks geras, kokį galėtų sukurti bendruomenė. Pinigų šiame kūrimo procese nėra todėl, kad jie trukdytų.
Čia mano tokia interpretacija – gali būti, kad ji teisinga. Žinoma, gan sunku visuomenėje, kuri paremta ekonominiais santykiais, kur prekių ir pinigų srautai pagrindiniai santykius apibrėžiantys kriterijai, suprasti, jog pinigai gali trukdyti sukurti pilnavertį produktą.
Yra nuomonė, jog: ta linux’o bendruomenė per daug anarchiška, ten tvarkos nėra, todėl jie negali sukurti pilnaverčio dalyko. Šitaip sakė vienas kolega, tik nepamenu kuris. Tačiau bandydamas įvertinti mokamą programinę įrangą ir open source nešališkai matau, jog ir mokama programinė įranga turi bjaurių ydų: (1) uždaras kodas ir gamintojo baimės prarasti pajamas izoliuoja vartotojus; (2) kuriama tik tai kas “apsimoka” (jei lyginti su muzikos industrija: kuriamas tik popsas3); (3) atsiranda tokios savokos kaip “piratai”, t.y. visuomenės priešinimas.
Iš principo abi stovyklos yra dalinai teisios. Aš net žinau (žinojau) tokią kompaniją, kuri vadinasi kažkokios uogos pavadinimu (anglišku), katra yra skandinaviška ir kuri kuria komercinius produktus remdamasi open source programomis. Toks savotiškas mišūnas2, kuris sugeba panaudoti nemokamus įrankius, tam kad sukurtų nišinius produktus, kurie kuria vertę kažkokioms nišoms, kurios moka už tai pinigus.
Man open source ideologija artima širdžiai. Man patinka, kad kuriamas produktas, tam kad jis duotų naudos visai bendruomenei, kad kuriami/tobulinami dalykai nepriklauso nuo finansinių galimybių, t.y. daroma tai kas svarbu ir įdomu, o ne tai kas apsimoka. Laisvas (neribojamas pinigais) minčių ir idėjų judėjimas tarp žmonių kuria kažką gero ir gražaus. Na gerai, kartais šiek tiek kreivo ir gykiško, anarchiško ir bardakiško, bet man vistiek tai patinka. Aš net manau, jog ši bendruomenė viena pirmųjų, kuri pradėjo stumti paradigmą, t.y. supratimą ir požiūrį į regis fundamentalius ir nepajudinamus dalykus.

Bendravimas

Čia pagrindinės Linux distribucijos matosi

Bendruomenė anarchiška, bet kažkokios paslaptingos gravitacijos jėga (be Higso bozonų tikriausiai neapsieita) jos nariai susiburia į branduolius. Vienas jų yra Ubuntu (kažkoks afrikietiškas žodis, kuris reiškia panašiai ką reiškia ir kumbaya). Spėju, kad bendruomenė buriasi apie žvaigždes/talentus, kurie “veža” pasekėjus/tobulintojus. Tokia savotiška natūrali trauka. Nesu tikras, nes nevisai įsitraukęs į šių bendruomenių gyvenimą, bet spėju, kad tos žvaigždės kuriasi, sprogsta supernovomis ir taip pat susijungia į juodąsias skyles. Jei mano toks spėjimas nors kiek traukia link teisybės, tai gal kas iš žinančių pasidalins tokiais pavyzdžiais?
Gan sunku padaryti pirmąjį žingsnį ir įžengti į tą visuomenę, nes čia nėra įkyraus marketingo, kuris sako, kad “štai mes turime ko tau reikia, ateik, pirk!”. Žmogus turi pasirinkti tai, kas jam patinka ir svarbiausia jis turi domėtis ir sužinoti daugiau apie tai pats. Žodžiu žmogus turi turėti problemą ir ieškoti sprendimų, o jei open source bendruomenė gali ką nors pasiūlyti, tai tu turi pats pasidomėti.
Žengus pirmąjį žingsnį jau lengviau. Supratus, kokie forumai, kokios žvaigždės kurioje sistemoje esi jau žinai kur ieškoti informacijos. Kai aiškūs principai – visa kita tik smulkmenos, kurias išspręsti padės bendruomenė. Kaip sakė vienas žmogus: šių garbingų žmonių rūšis ypatinga – padės visada. Padės visada atsikratyti priklausomybės nuo M$.

Galutinis produktas

Mes tai žinom kaip tie gykai atrodo ir kokios jų merginos 🙂

O Ubuntu 12.04, kurį suinstaliavau mamai – labai fainas. Padaryta viskas taip, kad nereikėtų paprastam vartotojui jungtis konsolę ir ten įvedinėti kažkokias komandas. Bet atsiradus problemoms tenka jį įjungti. Jau antrą savaitę mama sėkmingai naudojasi kompiuteriu ir kol kas jokių požymių, kad ji kuo nors blogesnė nei Windows. O mane kartais apima toks malonus jausmas, kad esu bendruomenės, kurios ideologija geresnė nei komunizmo, narys ir kad bet kurią problemą galėsiu išspręsti, nes toks malonus bendrumo jausmas… Ir savotiškas pasididžiavimas, kad esu vienas iš tų retų, kurie bent jau turi nutuokimą kaip tas Linux’as veikia.

______________________________________________

1– su juo susipažinau studentų bendrabutyje (gyvenau su informatikais, nors pats telekomunikacijas ir elektroniką mokiaus), jis gyveno rūsyje. Programerių juoko jausmo ir folkloro flagman’as. Žmogus-legenda. Dar visaip tobulina ir pritaiko Ubuntu Lietuvos vartotojams ir pavadinęs jį Baltix. O Baltix nediegiau mamai, nes kažkada su sena versija prisidirbau su juo ir ten vieną kompą truputį sugadinau ir dar dėl to kad Mantas labai užsiėmęs žmogus mano pagalbos prašymų G+’e nepastebėjo ir nepaaiškino, jog senos problemos išspręstos ir kad pusės problemų, kurių turėjau su Ubuntu nebūčiau turėjęs su Baltix.

2– Čia vėl galvon toptelėjo įdomi analogija: mišrūnai šunys būna daug atsparesni ligoms ir daug stipresni už grynaveislius. Tokia tad mūsų evoliucija – tik imant geriausius dalykus iš visur gali sukurti dar geresnį.

3– Tad jeigu jūs esate metalistas irba koks alternatyvščikas ir jūs naudojate Windows, tai jūs klausotės visiško meinstrymo ir gadinate savo vardą.

Televizorius ir kalba vaikams

Posted

Mes turime tokį kanalą pavadinimu Baby TV. Ten rodo labai gerus edukacinius filmukus. Aš kiek jį žiūriu tiek negaliu atsistebėti jo gerumu: moko skaičiuoti, konceptualaus mąstymo, skaityti, šokti, lavina fantaziją ir t.t. ir panašiai. Patys pažiūrėkit ir paprieštaraukit jei tai netiesa.

Bet turiu dvi abejones: kiek maksimaliai galima leisti sūnui žiūrėti šitą kanalą? O antroji: ar gerai, kad ten ne lietuviškai? Sako, kad kai formuojasi “kalbos aparatas”, tai nelabai gerai visokios užsienio kalbos, nes vaikas nesugeba visko priimti ir tada vėluoja kalbos raida. Ar tai kažkaip panašiai…

Kaip jūs manote?

Ai tiesa, dar vienas dalykas, tie Baby TV kūrėjai tai turi neblogą juoko jausmą. Ai gal kita vertus aš čia pagedęs, bet šita ištrauka iš vieno jų edukacinio filmukų pradžios, man daugiaprasmė:

(Nuscreeninau iš jų web’o, todėl garsas labai prastas, bet antra vertus, tai tas garsas nėra čia labai svarbus – esminę vietą paleidau ant kelių pakartojimų.)

Penktadienio schema #4

Posted , updated on

Pristatau jums Lietuvos politinę pasaką. Pasaka vadinasi “Juodoji Ranka”. Iliustracijų autorius Augustas Tumelis.

 

 

 

 

Prologas:

PROLOGAS

I veiksmas:

I veiksmas. LEO

II veiksmas:

II veiksmas. SNORAS

Uždanga nusileidžia. Verkia vaikai.

Dar žiūrėkite:

Penktadienio Schema #3

Penktadienio Schema #2

Penktadienio Schema #1

Dar vienas šeštadienis ir vėl apie Linux. Linux mamai.

Posted , updated on

Kad jau beveik savaitę kaip nupirkęs mamai kompiuterį bandžiau įmasažuoti į jį Ubuntu, tai atėjus šeštadieniui nutarėme, kad mes (aš ir mano sūnūs) nuvešime tą daiktą mamai. Pirmą kartą ~1.5 valandos kelionėn išsiruošiau aš su vaikais be žmonos. Prisipažinsiu, kad buvo baisoka, nes neturėjau jokio plano ką daryti, jeigu mažylis pradės bliauti ir niekaip nenustos. Ankstesnėse kelionėse žmona tiesiog paimdavo jį į rankas ir jis iškarto aprimdavo.

Bet kelionė pavyko puikiai – abudu miegojo nuo slenksčio iki slenksčio. Puikus refleksas! Bus geri keliautojai.

Taiva… Visą savaitę testavau ir tikrinau ar Ubuntu tiks mano mamai. Išvada – tinka. Bet. Bet čia surašysiu patarimus, kuriuos reikėtų atsižvelgti, jeigu ir jūs savo mamai instaliuosite Ubuntu:

  • Tos savaitės reikia. Be savaitės niekaip. Nebent esate Linux guru ir puikiai viską žinote apie tai ir suprantate. O reikia, nes atsiranda tokių neapibrėžtumų, apie kuriuos Windowsininkai nė nepagalvoja.
  • Reikia nors vieno pažįstamo/draugo, kuris žinotų ir išmanytų tą Linux bent jau tiek, kad savo nuolat naudojamam kompe turėtų būtent tą OS. Ane Edgarai? 🙂
  • Reikia išsiaiškinti ir nors truputį suprasti pagrindines Linux’o taisykles, kurios gan stipriai skiriasi nuo Windows

Taigi, kaip minėjau pradžioje nutariau sudėti LTS (LongTermSupport) versiją, kuri teoriškai turėtų būti stabili ir kelti mažiausiai problemų. Bet deja, taip neįvyko dėl  vieno sutapimo, kad mano pirkta tinklo plokštė kaip tik pykstasi su šia Ubuntu versija. Tad nors Edgaras ir siūlė atskiruoju būdu tą draiverį sudėti, aš nutariau, kad nėr čia ko man mokytis kaip diegti draiverius į Linux ir nutariau atnaujinti į 12.04 (juoba kad G+’o chebra patikino, kad bėdų didelių su ja nėra, nors ana ir beta).

Atsisiunčiau aš tą 12.04 ir pabandžiau sukišti į instaliacinį USB (taip kaip ir 10.04 versiją, kad buvau sudiegęs), bet deja kažkodėl ta keista programkė, nors ir turi sąraše 12.04 versiją, bet kažkodėl nepripažino iso failiuko ir neleido pasigaminti “usb pen” instalerio. Nu ir fffbala jo nematė. Namie pasikuitęs suradau RW DVD, kuriame kažką kažkada buvau įrašęs – net netikrinęs ištryniau velniop ir įpiešiau tą image’ą. Įpiešiau tą 12.04 Ubuntą į kompą, per daug nesigilindamas pagal defaultinius nustatymus ir BINGO! Tinklas veikia! Bet tai tu matai kaip čia gavosi – sako su kuo jau susikalba Linux’ai tai su tinklo visokiom plokštėm tai jau BŪTINAI, bet va…

Antras atsitiktinumas nutiko, kai paaiškėjo, jog Canon’ai bjaurybės savo printeriams neduoda normalių draiverių Linuxams… O pas motiną kaip tik Canonas printeris. O printeris būtinai reikalingas! Kaip gi be printerio?? Sako, sąskaitas atsispausdina, kai apmoka internetu. Printeris pas mamą Canon PIXMA ip1000. Čia vėl be Edgaro neapsiėjau – užrodė va šitą resursą. Bet kaip tyčia jų PPA neveikiot: sako “404 not found”. :/ Tai va, mama kol kas be printerio. Žodžiu, vistiek neišsisukau be draiverių instaliavimo į Linux’ą :/

Trečias netikėtumas buvo tas, kad ppt prezentacijos, kurias siunčia mamai kolegės rodomos BE GARSO per OpenOfisą… Tai teko susirasti kažkokį PPT viewer’į ir įdiegti – dabar su garsu ir be problemų.

Ketvirtas netikėtumas buvo tas, kad dvd apie bembį (kurį rodo anūkėms) negroja per jokių standartinį įdiegtą player’į… Teko instaliuoti VLC per wine ir BINGO! Veikia…

Dar suinstaliavau ir Picassa per Wine.

O jeigu jau iki čia daskaitėt ir galvojate kas per velniava tas PPA ir kodėl ten sunku suinstaliuoti draiverius tai va imsiu ir paaiškinsiu mano galva pagrindinius linux’o principus (na tuos daiktus, katrie skiriasi nuo Windozių):

  • Eskalacija (na tipo slaptažodžio prašymai ir vartotojų rolės) yra įdiegtos į kernelį (nu branduolys operacinės sistemos). Be jos nėra tiesiog linux’o. Dėl to reikia tokių keistų komandų kaip sudo. Tiesa, nežinau kodėl sudo. Gal kas galit paaiškinti ką tas žodis reiškia (ne prasmė, nes prasmė – eskalacija, o ką reiškia). Skamba kaip kovos menų prijomas arba kaip dar bjauresnis žodis.
  • Kaži ar be komandų terminale apsieiste. Terminalas tai toks daiktas per kurį Linuxe galia padaryti viską, o grafiniai langai tai tik tam kad visokie useriai kaip aš jaustųsi geriau ir jiems aiškiau, kad būtų.
  • Geriausia programas linux’e diegti per programų diegimo programą, kuri vadinasi Synaptic. Jei ieškoti analogijų su Windowsais, tai būtų “windows update”. Tik tiek, kad ten ne updeitai o tiesiog programos diegiamos. Darbas su Synaptic yra stulbinamai paprastas ir greitas: susiradai programą, paspaudei “įdiegti”, po kelių sekundžių ji įdiegta. Nebenori programos – susirandi programą ir spaudi “pašalinti”, po kelių sekundžių programa pašalinta. Jokių exe failų, jokių ten papildomų kažkokių atsisiuntimui skirtų kažkokių programų, jokių šiukšlių. Diegti galima kelių rūšių programas
    • Ubuntu patvirtintas – tai tos, kurios tikriausiai ištestuotos ir patvirtintos kaip nepavojingos, geros ir su kuriomis tikrai neturėsite problemų.
    • Canonical – tiesą sakant nežinau tiksliai, bet man atrodo, kad tai programos, kurios nebūtinai ištestuotos, bet jomis pasitiki Ubuntu developeriai… Ar kažkas panašaus.
    • Belekokias visokias kitokias 3’iųjų šalių. Šitas diegti galit tik ant savo galvos ir jei bus bėdų, tai kaltinsit tik save ir tas 3’iasias šalis. Šitas dar galima įtraukti į Synaptic kaip PPA (a velns žino ką tai tiksliai reiškia – gal jūs žinot), t.y. nurodai savo Linux’ui, kad ans ieškotų atnaujinimų programoms tuo PPA adresu, katrą duoda softo gamintojas, kad pvz. nereiktų to daryti rankiniu būdu… Ar kažkaip panašiai. O PPA galima įtraukti tokia komanda per terminalą: sudo add-apt-repository ppa:user/ppa-name.
  • Jei kas neaišku ir nežinai kaip daryti – klausk draugo, kuris žino Linux’ą arba bandyk googlinti raktažodžius ir copy/paste komandas į terminalą.
  • Linux’o kernelis (branduolys) yra vienas, bet temų/apipavidalinimų ant tų branduolių yra daug (kaip Ubuntu, Mint… dar ten kažkokie…). Arba čia aš nusišnekėjau.
  • Rinktis reikia tą temą/apipavidalinimą, kuris yra plačiausiai naudojamas Lietuvoje (nes rašau čia lietuviškai, o jei jūs su google translatoriumi netyčia mane išsivertėte, tai žiūrėkit kokį linux’ą jūsų šalyje daugiausiai naudoja jūsų draugai/pažįstami), nes tada gali gauti patarimų ir pagalbos problemas sprendžiant.
  • Wine – windows emuliavimo Linux’e programa. Toje aplinkoje programos veikia ne visai stabiliai, bet populiariausios veikia gerai, nes Linux chebra tuo pasirūpino.

Taigi, nors ir buvo problemų su tuo Ubuntu, bet vis dar manau, kad mano mamai tai geriau nei Windozės, nes tokie pliusai: kaina, saugumas, greitis, linux’o bendruomenė, mano atveju yra nenusveriami kitų OS’ų.

Tad jei norite savo mamai instaliuoti linux’ą – kreipkitės. Padėsiu. Arba paprašysiu kad Edgaras padėtų.

Beje, tai galėtų būti puikia dovana mamai artėjančios gegužės proga: Linux’as gali būti labai gražus, jūsų pi..vargimas su juo gali atrodyti kaip didelis kad ir netiesioginis dėmesys mamai, o taip juk ir yra…

Penktadienio schema #3

Posted , updated on

Šiandien pradžiuginsiu jus radialiniu grafiku-schema, kuri yra sudaryta pagal anti-TB metodologiją. Ši schema yra sudaryta remiantis rimtais ezoteriniais mokslais, kuriuos plėtoja ypatingai žymūs mokslininkai iš Rusijos.

Tai yra Lietuvos analizė socialinių ryšių, sporto ir maisto kontekste pagal anti-TB metodologiją. Duomenys surinkti pagal bendrąsias Lietuvos energetikas per praėjusius metus statistiškai suprojektuojant jas į 2012 metus:

Horoskopas šiems metams

Čia tokia baisybė gavosi, kad aš pats apstulbęs. O komentarų dėl susikirtimo taškų laukiu pats iš jūsų komentaruose…

 

Dar žiūrėkite:

Penktadienio schema #2

Penktadienio schema #1

Penktadienio schema #2

Posted , updated on

Tai štai, atėjo penktadienis. Buržujus, reikia tikėtis nepasi…s su savo “Penktadienio internetais“, o aš šiukšlinuosi su “Penktadienio schema”. Praėjusį kartą buvo apie tai kaip mes praleidžiame normalią dieną. O dabar štai toks mano išminties blykstelėjimas, kuriame lyginau tai ką žmonės daro internetuose su tuo ką jie daro… lovose ir… metrikacijose 🙂 Tad spauskit čia (ans didinasi):

Jei skaitote iš apačios į viršų, tai žinokite, kad paspaudus didinasi, o jei iš viršaus į apačią, tai žinokite, kad jau pasididino ;)
Jei skaitote iš apačios į viršų, tai žinokite, kad paspaudus didinasi, o jei iš viršaus į apačią, tai žinokite, kad jau pasididino 😉

Grafikai paimti iš Eurostat’o neturi matavimų vienetų “Y” ašyje. Man jų ir nereikia, nes man įdomus tik pokytis. Jeigu jums įdomūs ir absoliutiniai dydžiai, tai prašome į Eurostat.

Penktadienio schema #1

Posted , updated on

Nutariau, kad pradėsiu kaip kad Buržujus su savo penktadieniniais internetais, taip aš su savo penktadieninėmis schemomis. Jei pavyks kas savaitę sugalvosiu po naują vizualinę informaciją jums pateikti. O jei ne tai ne. 😉

Taigi jūsų dėmesiui mano žmonos įprastos dienos schema:

Piešta ant languoto popieriaus, tad skanavimas būtų bjaurus, o norėjosi perkelti tokią, kokia ant popieriaus.

Kas įdomu kad G+’e Gabija eGoiste irgi papaišė schemą:

Gabijos eGoistės schema

O kas dar įdomiau, tai tas ratukas man labai primena kai ką… Ogi va ką:

Man truputį primena Gabijos ir mano žmonos schemų principą

Arba atvirkščiai – tie žmonės, kurie kūrė tų tablečių pakuotę gerai išmano moterų mąstymą…

Primenu, jog čia jau paišiau savo paprastos darbo dienos schemą, kurią galima sugretinti su žmonos:

Paspaudus didinasi ir paskui skrūlinasi jei reikia…

 

Tai tiek schemų šiam penktadieniui. O jei Buržujus bus įdėjęs savo penktadienius, tai eikite ten žiūrėtisties.

________________________________

RSS srautas šio straipsnio komentarams

________________________________