Ketvirtadienį 2012-10-04 dieną vyko tokia konferencija (pow w jau spėjo apie šią konferenciją parašyti[1]). Pavadinimą sugalvojome su Džiugu Paršoniu telefonu.
Aš pats jokių konferencijų iki šiol neorganizavau – jose tik dalyvaudavau. Viskas prasidėjo nuo to, kad susitikome mes su Džiugu ir su Remigijum Šimašium… O paskui prasitęsė tokiu IVPK atstovo tokios sistemos pristatymu[3].
Tame susitikime su Džiugu ir ministru (pastarajam išbėgus su reikalais) prie mūsų prisijungė “Atviro Kodo Lietuvai” prezidentas Mykolas Okulič Kazarinas, kuris dar plačiau atskleidė valdiškų įstaigų informacinių sistemų problematiką. To susitikimo metu nusprendėme, kad reikia, būtinai reikia konferencijos šia tema. Ir reikia kaip galima greičiau.
Tai aš su Džiugu ir Remigijaus Šimašiaus pagalba suorganizavome šią konferenciją: pasikvietėm pranešėjus susirinkome Teisingumo Ministerijos konferencijų salėje (apie konferenciją viešai sugebėjau pranešti paskutinę dieną prieš jai įvykstant, bet už tai transliavome viską į Internetą[5]).
Pateikiu jums tuos įrašus, kuriuos pavyko išsaugoti ir prezentacijas, kurias kol kas pavyko gauti.:
I dalis:
- Įvadas
- SOPA, PIPA, ACTA ir kiti baisumai
- Mykolo Okulič Kazarino pranešimas
II dalis
- Karolis Granickas iš Transparency International pristatė “Transparency Works #2: Hacks for Transparency“
- Emilis Dambauskas “„Mano Valstybė“, „Ką veikia valdžia“ ir kiti projektai”
- Adomas Rutkauskas “Atviro kodo kaina”
- Džiugas Paršonis “Interneto problematika ir apie tai, ką racionalaus siūlo reformatoriai pasaulyje”
- Prof. Mindaugas Kiškis ” “Iššūkiai intelektinei nuosavybei“
O čia galite pamatyti visą II dalies įrašą:
III dalis
O čia galite pamatyti visą III dalies įrašą:
Išvados
- Lietuvoje tiek verslas tiek valdiškos įstaigos už informacines sistemas įvariems gamintojams sumoka ~1 milijardą litų (1000 milijonų, arba 1000 000 000, arba beveik 6 procentai nuo 17.3 milijardų – dabar projektuojama VAE kaina)
- Beveik visi šie pinigai iškeliauja iš Lietuvos įvairiems “uždarakodininkams” užsieniečiams (na, gerai, nebevesiu analogijų į VAE ir dujas, už kurias pinigai iškeliauja iš Lietuvos į užsienį, nes tada tai bus straipsnis nebe apie šią konferenciją).
- Naudodami atvirąjį kodą galėtumėm didelę dalį tų pinigų visų pirma sutaupyti, o visų antra palikti Lietuvoje.
- Lietuvoje yra aktyvių žmonių, kuriems rūpi “aukštesnės materijos” kaip informacija ir Internetas.
- Duomenų atvirumas yra viena pagrindinių prielaidų skaidrumui.
- Lietuvoje yra aktyvių žmonių, kuriems rūpi kas vyksta Lietuvoje ir jie gali skirti laiko ir moka informaciją apie valdiškų įstaigų darbą pateikti visuomenei priimtinais būdais, t.y. yra žmonių, kurie moka ir gali mažinti atskirtį tarp valdžios ir žmonių (apie šią atskirtį prieš rinkimus labai daug kalbama būna), bet juos “žudo” tai, kad informacijos šaltinis (tos pačios valdžios įstaigos) yra labai nestruktūruotas, chaotiškas, gaminamas įvairiais uždarais kodais, kurių licencijos kuria papildomų problemų.
- Yra valdžios įstaigų, kurios imasi iniciatyvos ir teikia informaciją viešai, pvz.: ūkio ministerija pateikianti informaciją apie bankrotus ir kitą informaciją.
- Atviras kodas leidžia mums matyti geriausių Pasaulio universitetų paskaitas.
- “Atviras kodas” šiek tiek egzaltuotas, šie žodžiai gali gąsdinti kai kuriuos žmones, kurie nori savo “desktope” matyti įprastą vaizdą.
- Patentų karai žudo technologijas.
- Intelektinės nuosavybės teisė lėtai miršta ir eina link susinaikinimo.
- Mindaugo Kiškio išvados jo bloge.
Žinau, kad daug ką svarbaus praleidau, nes neturėjau laiko dar kartą išklausyti visos konferencijos ir surašyti pagrindines tezes. Bet labai tikiuosi ir laukiu jūsų komentarų ir papildymų.
Ką daryti?
Taigi, ką daryti, kad atvirasis kodas taptų populiaresniu (ypač valdiškose įstaigose, nes tai yra viešas interesas)? Kaip sumažinti valdžios ir jų darbdavių – žmonių atskirtį?
Ką daryti, kad valdiškų įstaigų darbas taptų efektyvesniu, kad mūsų resursai būtų išnaudojami efektyviau?
Ką daryti, kad patentai nežudytų technologijų? Kaip baigsis Samsung’o ir Apple byla?
Kokia turi būti intelektinės nuosavybės teisė ir ką daryti, kad autoriai kurtų ir kurtų daug ir kurtų kokybiškai?
Kaip turėtumėm spręsti šias problemas? Kaip jūs manote?
Kita konferenciją organizuoti bus paprasčiau, nes problemos jau identifikuotos ir antras blynas dažniausiai būna jau nebe prisvilęs.
P.S. Džiugo ir Mindaugo prezentacijų dar negavau, bet vos tik gausiu – paskelbsiu..
_________________
[1]-Powiukė viską puikiausiai papasakojo ir nupasakojo gražiai su fotografijomis, tad mano šis įrašas tik papildomas prie jos esančio.
[3]– Yra tokia sistema[4], kuri “sukasi” statistikos departamente esančiuose serveriuose ir ji moka iš įvairių informacinių sistemų duomenų bazių surinkti informaciją, ją apdoroti arba neapdoroti jos ir perduoti ją arba per savo vartotojo sąsają ataskaitų pavidalu arba per kokias nors kitokias sąsajas kitoms informacinėms sistemoms. Tiksliau yra dvi sistemos – viena iš jų moka surinkti ir paskirstyti neapdorotą informaciją, kita gi sugeba pagaminti įvairiais pjūviais ataskaitas. Tada paaiškėjo, kad ta sistema naudoja uždaro kodo kažkokius “Business objects” ar tai “Business inteligence”, kas irgi yra visai neaišku, nes jų internetuose nepaaiškinta kas tie “Business Inteligence” ar “Business objects” ir nėra jokios nuorodos į paaiškinimus.
Čia tiek daug apie tą sistemą prirašiau todėl, kad Lietuvos valdiškos įstaigos, tiksliau daugelis iš jų turi kokią nors sistemą, kurią jos turi teisę, konkurso būdu, kiekviena atskirai nusipirkti, paskui tobulinti ir kurti visokius projektus, kurių numatoma pabaiga būna kokiais 2017 metais.
Tikriausiai be reikalo jų nepakvietėme į konferenciją. Bet čia kaltinkite tik mane, nes aš dabar namie gyvenu kaip viešbutyje ir beveik kas dieną važiuoju į Kaišiadoris.
[4]– Nors, pas juos internetuose parašyta “Tarpžinybinė mokestinių duomenų saugykla”, bet teoriškai ta sistema mokėtų ne tik mokestinius duomenis savyje saugoti.
[5]– Pusiau sėkmingai, nes kažkokiais būdais sugebėjau pamesti pirmosios dalies įrašą (kur kalbėjo Remigijus Šimašius, aš šiek tiek papasakojau apie ACTA, o Mykolas papasakojo apie atvirojo kodo privalumus)… Bet aš dar bandau atgauti tą dalį. Jei nepavyks, tai aš pasistengsiu ministro kalbą ir Mykolo pristatymą kaip nors atskirai gauti iš jų asmeniškai ir jums pateikti stenogramą… O čia dar ir statistikos truputis:
Prisižadėjau pavelniaadvokataut prieš atvirą kodą, tai here goes… Kad būtų viskas visiems aišku -- aš naudoju atviro kodo programas kiekvieną dieną beigi retkarčiais ir contributinu įvairioms bibliotekoms. Taipogi naudoju ir programas už kurias nejaučiu jokios problemos susimokėti -- ne Stallmanas aš. Ir diskutuoju čia ne apie verslo modelius (“omg omg visas kodas turi būti atviras ir viskas žmonėms turi būti nemokama”), o apie atviro kodo sistemų rimtus kokybinius trūkumus.
Taigi, pirmas argumentas -- atviras kodas yra komunizmas ir liberalams nedera jo naudoti. (/joke)
Jei rimtai, tai atvirame kode matau tokias problemas: 1. usability 2. kokybė 3. stabilumas 4. neteisingi prioritetai 5. dalinimosi kaina
Usability. Čia turbūt labiau tinka kalbant apie desktop aplikacijas, bet kalbant apie API dizainą irgi galioja. Aš ramiai galiu naudoti ir Ubuntu ir lygiai taip pat kas dieną naudoju OpenOffice/LibreOffice. Tačiau visos šios sistemos yra kuriamos gykų. Gykų revoliucija gal ir gerai (laimi sveikas, logiškas protas), tačiau iš kitos pusės gykas yra tokia persona, kuris neužsiima tuo kas jam neįdomu. O sukurti patogų naudoti produktą reikalauja daug pastangų. Ir susitaikymo su tuo, kad likusi visuomenės dalis nėra logiška. Todėl gykų kuriamos programos dažniausiai atspindi ne vartotojo poreikius, o vidinę programos implementaciją. Tokiu būdu tas pats LibreOffice yra nepriimtinas paprastam žmogui -- ypač kai palygini su naudojimo supaprastėjimu naujausiuose MS Office rinkiniuose.
Nepatogiais produktais yra žlugdomas vartotojų efektyvumas, kas reiškia, kad sąlyginai sutaupytos pirkimo ir galbūt administravimo išlaidos yra nukertamos kitame kampe. Mokami produktai turi siekį išlikti populiariais ir naudojamais ir užsitikrinti ateities pardavimus -- gi tuo tarpu gykų produktai yra dažnai tik proto masturbacija.
Kalbant apie paprastumą -- LibreOffice tik vienas pavyzdys. Photoshop nėra patogumo įsikūnyjimas, bet GIMP naudotis išvis neįmanoma. Arba Eclipse vs IntelliJ IDEA. Arba Android prieš iOS. Arba kas do tragedijos yra osCommerce ir OpenX. Arba visokie nemokami SIP clientai.
Ir čia ne “pripratimo” klausimas. Žmogus neturi pratintis prie kompiuterio. Kompiuteriai turi pratintis prie žmonių. Galų gale a) kiek kainuoja “pratininimasis” b) kiek kainuoja sugadinti nervai “besipratinant” c) kiek kainuoja “pratintis” iš naujo (žr. žemiau prie stabilumo).
Kokybė. Na taip, lengva pažiūrėti į kokį MySQL ar Apache ir pasakyti, kad va “visas pasaulis naudoja be problemų”. Tačiau pažiūrėkime į PHP -- ir aš nekalbu apie kreivarankius PHP naudotojus -- tai yra tragiška sistema, kurios kūrėjai siekė greitai įgyvendinto ir paprasto dalyko, todėl neturėjo galimybės (tikiuosi, kad ne noro neturėjo…) užtikrinti vidinės harmonijos sistemoje -- ir tai matosi tiek iš API, tiek iš to kaip lėtai progresuoja. Kitas pavyzdys iš PHP sferos yra dokumentacijos trūkumas -- man teko net atsidaryti jų C kodą, kad išsiaiškinti kaip ir kodėl veikia tam tikros dalys.
Jeigu kalbėti apie smulkesnius projektus, tai node.js kultūroje tai matosi ypač ryškiai. Sistema labai populiari, bet dar ganėtinai jauna. Sukurtos bibliotekos -- šviežios ir kartais kurtos žmonių, kurie neturi pakankamai žinių ar patirties, kad sukurti jas teisingai bei remiantis prior art. Negana to, tie žmonės meta savo kodą tiesiog į internetą, bet nebūtinai aiškiai pasako, kokia bus jų projekto ateitis. Šią savaitę nuskambėjęs mini-skandalas -- vieno iš paketų maintaineris priėmė pull requestą iš žmogaus ir gerai jo nepatikrino. Rezultatas? rm -rf sisteminėse direktorijose. Šaltiniai: https://plus.google.com/111465598045192916635/posts/CkmmbjmvebM https://github.com/visionmedia/n/issues/86
Open source bibliotekos ir sistemos neturi pakankamai užtikrinto QA ciklo. Negana to, vėlgi grįžtant prie to, kad daug open source yra sukuriama kaip protinė masturbacija, o ne kaip “produktas gamybai”, programuotojai tingi rašyti elementarius testus. Tai yra mažų mažiausiai neprofesionalu (“ai, gal kas nors kitas sutvarkys”). Taip, kiekviename projekte to lygis yra skirtingas, bet bendra tendencija yra tokia, kad jeigu už visko nestovi korporacija, tai tas atviras kodas ir tėra tik kodas -- o ne kažkas, ką galima naudoti. O jeigu stovi korporacija -- ypač jeigu ta korporacija MS ar Adobe ar Oracle -- tai net su visiškai atviru kodu ir netgi su atvira licenzija išlieka esminės problemos, tokios kaip vendor lock-in.
Stabilumas. Čia kalbu ne apie tai, kad dalykai veikia nenulūždami (kokybės klausimas), o apie tai, kad pastoviai viskas keičiasi -- t.y. nėra pakankamai ilgaamžiškų produktų. Be abejo, toks mainstreamas kaip Apache ar Mozilla yra ilgalaikiai projektai ir jie greitai nemirs. Tačiau pažiūrėkime kiek yra VNC produktų? Kiek iš jų mirę? Kiek iš jų nepalaikomi vienoje ar kitoje OS? Arba atkreipkime dėmesį į NX -- kiek yra implementacijų, kurios vienos su kita nesuderinamos (FreeNX, OpenNX, X2Go, etc etc)?
Su stabilumu kitas klausimas yra ir interfeisų pastovi kaita -- tiek UI, tiek API. Ubuntu UI keičiasi vos ne su kiekvienu relyzu -- ir nebūtinai į gerąją pusę. Taip, sakykim su Unity jau pradeda matytis ko jie iš tikro siekė, tačiau pradžioje tai tebuvo žalias, neišbaigtas, pusiau veikiantis, iš esmės pasikeitęs jūzerių šokiravimo aparatas. Senas jau išmestas, o naujas -- dar nepilnas. Ir pasilikti prie senesnės versijos irgi ne variantas -- nes nebėra pakankamo supporto, o tai reiškia ir saugumo skyles ir senus nesutvarkytus bugus.
Štai blog’as (autoritetingas) ir apie patį Linux, bei kaip jis yra žlugdomas pastovios kaitos: http://tirania.org/blog/archive/2012/Aug-29.html
Čia juk lygiai taip pat kaip ir su įstatymais -- jie negali pastoviai keistis, nes tada neįmanoma užtikrinti žmogaus teisėtų lūkesčių. Nepaisant kiek labai Agile yra kažkokia komanda, jeigu pasikeičia jų naudojamų bibliotekų API -- tenka arba likti su stanguojančia sena versija, arba verstis per galvą ir prisitaikyti prie naujovės. O tie pasikeitimai kartais būna ne tam, kad būtų geriau ar praktiškiau, o tam, kad būtų įdomiau ar teoriškai teisingiau.
Arba paimkime tą patį Android -- gal ir ne klasikinis OSS, bet vistiek -- sakykim -- laisvė, ane? O koks rezultatas? Ogi absoliuti fragmentacija. Yra bent kelios kartos to pačio OS, kurios visos su savo bėdomis, ir kiekvienas gamintojas pasiforkinęs ir pridaręs dar savo bėdų ant viršaus, gi tuo tarpu IT personalui ir programuotojams reikia visa tai supportinti. Arba atsisakyti jūzerių. Arba atimti iš jūzerių laisvę. Standartizacija yra tai, kas padeda sutaupyti, tuo tarpu naudojant OSS standartizacija reikalauja nežmoniškų pastangų ir sąnaudų. O argumentas, kad “taigi atviras kodas -- galima pačiam pasitaisyti” vėlgi nelabai ekonomiškas…
Neteisingi prioritetai. Čia vėlgi išplaukia iš to, kad OSS yra pagrinde valdomi gykų. Toj pačioj Mozilloj jaučiasi tos problemos -- čia aišku iš mano, kaip web developerio perspektyvos, bet vistiek -- yra kalnas senų bugų, kurių niekas nenori tvarkyti. Nes neįdomu tvarkyti senus bugus, kai gali dirbti prie pvz. WebGL, nepaisant to, kad tai naudinga gal tik 1% svetainių, kai tuo tarpu seni bugai trukdo trečdaliui. Beje, net Chrome/Chromium su Google priešaky turi šitą problemą -- čia problema yra ribotų resursų, be abejo, ir net Google su savo pinigais ir genijais turi į tai kreipti dėmesį, bet komerciniuose produktuose stabilus ir garantuotas veikimas yra aukštesnis prioritetas negu nauji “osam” fyturai. Manau valstybinėse įstaigose naudojant AK būtent garantuotas veikimas yra vienas iš svarbiausių parametrų, turint omeny, kad neveikimas/klaidos turi potencialo disruptinti daug didesnį kiekį žmonių.
Dalinimosi kaina. Be abejo, naudoti yra viskas OK. Tačiau viena iš OSS savybių yra tai, kad nemoralu yra vien naudoti. Privalu atiduoti ir kažką bendruomenei atgal. Štai pvz. Cloud9 IDE turi įdarbinę mažiausiai vieną žmogų, kurio vienintelė užduotis -- dirbti prie node.js core. Aš dirbdamas vienam iš savo dabartinių klientų, skiriu iki 5% laiko, kad bent jau pasupportinti vieno iš naudojamų OSS projektų jūzerius IRC. Labai gražu yra pasakyti -- naudosim atvirą kodą, priimsim pagalbą iš AKL bendruomenės, tačiau ką atiduosime atgal?
Be abejo, visos šitos bėdos galioja ir ne OSS produktams, tačiau jų nesimato ir neskauda, nes viskas uždara (/joke). Uždari produktai turi ir kitų bėdų -- tačiau viskas yra balansavimas tarp kažkokių išlygų, tai va ir surašiau tai ką matau, bet jeigu reiktų viską apibendrinti vienu sakiniu:
Niekas nemėgsta dirbti Nuobodaus Šūdo, o OSS suteikia “laisvę” Nuobodaus Šūdo nedaryti, todėl Nuobodus Šūdas dažnai ir lieka nepadarytas -- o jo labai reikia.
Side note: velniaadvokataut sudėtinga… self trollinimas gaunasi ;/
Visų pirma, ačiū už tokį komentarą. Visų antra, atsakysiu kai perskaitysiu ir įsigilinsiu 😉
Mindaugas Tautkus sako:
Labai patiko +Dominykas Blyžė komentaras. Aš pats prieš kokį 10 metų buvau aktyvus AK šalininkas. Keletą metų priklausiau tam pačiam AKL’ui. Deja laikui bėgant matosi, tai apie ką išsakė Dominykas komentare. “Pasidaryk pats” netinka dėl to, kad vartotojai nori naudoti, o ne konstruoti. Skirtingų sistemų problema jų sudėtingume: arba trūksta ko reikia, arba funkcijų tiek, kad eilinis vartotojas nesugeba pasinaudoti sistema. O jei jau kišti nagus ir kažką plėsti ar koreguoti, tai ” ir velnias galvą nusisuks” 😉 Kita bėda atsakomybė, pvz.: apskaitos, buhalterinės ir pan. sistemos. Ar diegėjas prisiims atsakomybę už produktą, kurio nekūrė ir kiek bus suinteresuotas jo plėtra.
Aš sakau:
+Mindaugas Tautkus Bet man atrodo, jog jūsų minėtos AKL ligos yra išsprendžiamos ir manau, jog tos ligos nesisteminis reiškinys. Juoba kad ir produktus galima kurti savo ant atvirojo kodo ir licencijuoti tą produktą, ir prižiūrėti jį ir pan. -- juk taip ir vyksta daugumoje atvejų. Ar klystu?
Mindaugas Tautkus sako:
+Skirmantas Tumelis 10 metų patirtis rodo, kad AK web aplikacijose (su kuo daugiausiai esu susidūręs) vis tik šios problemos yra sisteminės.
1. +Dominykas Blyžė teisingai išsakė, kad didžioji dalis AK naudotojų neturi jokio noro duoti atgal AK bendruomenei (“sukepiau” web svetainę ant Wordpess’o gavau 500Lt ir džiaugiuosi…), o kad kažką kurti ar plėsti, aptarnauti nebeįdomu.
2. Trūksta normalaus švietimo ir analizės, kiek iš tikro kainuoja vienos ar kitos PĮ naudojimas ir aptarnavimas. Nes dažnai šaukiama tik “M$ -- Evil vs. linux -- rulz” 😉
3. Sutinku, kad šiuo metu gan daug verslo modelių paremta, kai organizacija kuria PĮ ir licencijuoja AK ir komercinėmis licencijomis, arba uždirba iš plugin’ų, aptarnavimo, mokymų, SaaS ir pan.
Tikriausiai didžiausias noras būtų duomenų atvirumui ir standartizavimui, o PĮ tegul renkasi kiekvienas pagal poreikius ;)
Aš sakau:
1. Motyvacija AK atveju veikia (mano nuomone) dvejopai:
a) iš idėjos (tą dalyką kurį jūs ir kritikuojate)
b) iš pragmatinių paskatų. Schema veikia taip: turiu aplikaciją ar DB ar ten kitą IS, kuri veikia ant AK platformų, ta IS, DB ar aplikacija yra komercinė, kuri duoda man arba mano darbdaviui naudos. Dirbu dirbu aš su tuo daiktu ir matau, kad ten kažkas ne taip kokybiškai veikia, kaip norėčiau, ir dėl to sugaištu daugiau laiko, arba gaunu nekokybišką išeitinę informaciją. Taigi, kadangi tai AK, tai galiu dabar rinktis tris variantus:
i) kreiptis į AK bendruomenę ir stumti mano norimą pakeitimą galbūt juos motyvuodamas idėjiškai ar gaunama nauda iš galutinių produktų
ii) jei esu protingas -- pats einu ir taisau kodą.
iii) jei ne i) ir ne ii), tai tada ieškau draugo, ar šiaip protingo bičo, kuriam mano firma arba aš pats sumoku už to kodo patiuninimą.
Jei tai būtų uždaras kodas man reiktų kreiptis į provaiderį ir registruoti ten problemą ir laukti kol jis pasakys kiek kainuos mano problemos analizė, o tada kiek kainuos problemos sprendimas ir kada tą sprendimą padarys/ištestuos ir pateiks. T.y. vienas variantas. Ir jei tas dalykas bus tiek brangus, kad neatpirks naudos, tai aš jo tiesiog nesirinksiu ir kentėsiu dėl kreivo IS, DB ar šiaip ten kokios aplikacijos veikimo ir iš to pykčio keiksiu provaiderį ir gal net jį bandysiu pakeisti, nes per jį negaliu pažiūrėti filmo, kurį visiškai legaliai atsisiunčiau ir gal net užmokėjau už jį pavyzdžiui… Jau nekalbant apie pavyzdžius, kai provaideris pateikia kainą, o tada klientas vistiek kreipiasi į protingą bičą, kuris itin protingas ir išanalizavęs “black box’ą” randa hakinį sprendimą, kuris veikia. Bet tada provaideris paaiškina, kad šitos versijos softo jau nebepalaiko ir reikia jį atnaujinti, o kai atnaujini tą softą, tai tas hakas nebeveikia :/
2. Trūksta ir trūks. Tol kol yra žmonių, kurie puikiai moka įsisavinti lėšas. Ir jūs teisus, tas idėjinis kartais fanatizmu kvepiantis dalykas kiek gadina visą reikalą -- visi bijo fanatikų.
3. Aš pilnai sutinku, kad rinktis reikia pagal poreikius. Bet viešajame sektoriuje, ten kur viešas interesas, reikia ginti viešą interesą ir neleisti kontoroms turtėti vien iš spekuliacinių veiksmų. AK tą problemą turėtų padėti išspręsti.
„…GIMP naudotis išvis neįmanoma…“ -- mitas mitas mitas
kažkodėl neprilipo nei piratinis fotošopas nei korel fotopeintas. tik Gimpa’s. Ir puikiai įmanoma naudoti, tiek sudėtingesniam nuotraukų retušavimui, kur nepakanka nemokamos pikasos ir RawTherapee, tiek paskutinam schemų, diagramų maketavimui (žinoma, protingiau būtų mokytis inkscape ir vektorinės garfikos, bet užteko grafikus imporuoti iš oridžino, ir ką reikia legendoje užrašyti gimpe)
tas pats su Openoffice/Libreoffice -- puikiai tinka fdaugeliui užduočių.
o dėl linuksų kasdieniame darbalaukyje sutinku… lyg ir galėtų veikti, bet… per daug konstravimo. perdaug knebinėjimosi kad pasidarytum patogiai, per daug nesklandumų su aparatine įranga. pabandydavau, pagyvendavau kelias dienas-savaites ir vėl grįždavau prie win. ir taip daug kartų. vartotojo sąsajos įvairovė ir kaita sulig kiekviena distribucijos laida didžiulė, ir stabilumo susikurti nepavyko.
High five! Man irgi puikiausiai užtenk Gimp’o. Puikus dalykas. Vienintelis dalykas, tai kad jis mažiau naudojamas ir ten mažiau visokių vartotojiškų pribumbasų. Bet čia jau high-level profesionalams tik aktualu.
Na, o mano suinstaliuotas mamai Linux’as veikia be jokių problemų jau keletą mėnesių.
Mano nuomone, tai esminė Linux problema yra bėdos su aparatine įranga. Spausdintuvai dar nėra didelė bėda, jų dauguma veikia, bet va skaneriai… Reik atrast kurie veikia.
Tai dažniausiai ir atima daugiausiai laiko, kol priverti veikti visą turimą įrangą.
O šiaip, su Ubuntu aš jau 4 metai kaip pagrindine ir vienintele OS savo laptope. Nebuvo bėdų nei bakalaurą gaminant, nei šiaip kitoms užduotims atlikti. Todėl manau, kad namų vartotojams tai tikrai tinkama OS, ypač šiuolaikiniam naudojimui, kai esmė yra internetas ir naršyklė 🙂
Tiesa, pats užsiimu kompiuterių remontu jau eilę metų, bet perkalbėt žmones pereit prie Linux nelabai pavyksta, o kartais ir net nebandau dėl kliento įpročių (žaidimai ir pan.).