Varškės apkepas

Posted 2012-11-20, updated on2012-11-20 by Skirmantas Tumelis

Daaaug varškės apkepo. Iš kilogramo varškės. Tinkamas dalykas, kai reikia greitai ir sočiai bei skaniai pamaitinti šeimyną. Pusiau greito maisto receptas. Tikslių proporcijų aš ir pats nežinau. Originalus receptas, žinoma, kažkur Internetuose.

Pusgreičio ir paprasto maisto receptus dedu dar ir tam, kad pats atsiminčiau. Nes būna dienų, kad fantazija taip neveikia, nu taip neveikia – net minčių jokių nekyla ką duot vaikams ir sau valgyti [1]. Štai makaronų apkepas vienas iš tų pusgreičio maisto receptų. Štai ir mano improvizuota carbonara. Antai blynai visokiausi: su kriaušėmis, su grūdėta varške. Žinoma, košės su pakeptais bananais. Arba duonos pudingas…

Kažkaip čia pas mane dauguma paprastų pusiau greitų patiekalų receptai. Bet matyt taip reikia. Ilgai gaminti maisto kol kas rečiau gaunasi (pavyzdžiui troškinį su alumi arba mielinių bandelių su kopūstais).

Varškės apkepo receptas

Reikia paimti kokį kilogramą varškės, penkis trynius, cukraus kažkiek, truputį druskos, razinų (jei norime), sviesto kokį šimtą ar pusantro gramų ir užpilti pusę stiklinės manų kruopų pienu – iki pilnos stiklinės (čia atskirai – žr. paveiksliuką žemiau).

Čia varškė ir kiti daiktai prieš sumaišymą. Kondensuotas pienas ir visi kiti daiktai matomi antrame plane nėra reikalingi varškės apkepui (išskyrus, žinoma, stiklinę su manais ir pienu)

Varškės apkepas po ingridientų sumaišymo. Baltymus, jeigu ką, reikia išplakti iki purumo ir juos atsargiai įmaišyti į varškės masę.

Dedame būsimo varškės apkepo masę į formą ir dedame į orkaitę. 180 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje kepti kol paruduos viršus daug-maž tolygiai.

Štai taip atrodo jis iškeptas. Kol šiltas purus ir labai skanus. Šaltas šiaip irgi skanus, bet šiltas skanesnis. — Štai taip atrodo jis iškeptas. Kol šiltas ir purus - labai skanus. Šaltas irgi skanus, bet šiltas skanesnis.

Greitai, sočiai, daug kalcio ir daug. Ir skaniai. Ir dar desertas tuo pačiu.

Sūnus, žinoma, su skaudančia burna nevalgė (stomatitas mat – nesuvalgė net šokolado gabaliuko), bet aš, žmona ir (tikriausiai) auklė valgėme. Skanu.

______________________

[1]– Galima maisto namie negaminti. Galima važiuoti su vaikais kur nors pavalgyti, galima į namus užsisakyti. Bet su vaikais važiuoti pavalgyti dar sunkiau, nei pasigaminti valgyti. Į namus atveža ne visada skanų, o be to ne visada aiškų ir dažnai pravėsusį maistą, o retkarčiais jo reikia laukti ilgiau, nei pasigaminti pačiam.

Dar apie greitus makaronus

Posted 2012-10-16, updated on2012-10-16 by Skirmantas Tumelis

Baigėsi man rinkimai ir reikia grįžti į virtuvę.

Papildymas: Čia patiekalas tiems kartam, kai ateini į šaldytuvą, o ten dešrelės praėjusios savaitės, grietinėlė (arba grietinė) pasibaigusio galiojimo, svogūnas suvytęs ir makaronai spintelėj. Dešreles galima pjaustyti – bus skaniau (tarkavau dėl jaunėlio).

Labai trumpai bet vaizdžiai:

Svogūnai su česnakais pakepinami keptuvėje į kurią vėliau sudedame burokine tarka sutarkuotas dešreles.

Į puode verdantį vandenį suberiame makaronus

Verdame šiuos makaronus. Labai geri ir vaikų mėgstami. Rekomenduoju (pirkome http://www.assorti.lt/)

Kažkaip nesusiprotėjau nuotraukos lėkštėje padaryti :/

Kriaušių blynai

Posted 2012-10-13, updated on2012-10-13 by Skirmantas Tumelis

Na štai rytas, kai galiu sau leisti kiek pasivolioti. Tiksliau, kiek leido man jaunėlis. Iš tiesų, tai kiek per ilgai sau leidau pasivolioti, nes jaunėlis jau ėmė rėkti iš noro valgyti.

Reikėjo greitai ką nors padaryti – be to jau seniai ką begaminau.

Prieškambaryje prie durų yra pintinė su kriaušėmis ir obuoliais – kriaušės jau ėmė pūti (net gaila – kokios skanios), nes nespėjom visų suvalgyti. Greitai jas ištraukiau iš pintinės, nulupau ir sutarkavau.

Taip atrodo tarkuojamos kriaušės. Reikia labai atsargiai, nes jos nuluptos slidžios ir įsipjauti ilgai netruktų.

Kriaušių buvo gan daug, tad įmušiau tris kiaušinius, įpyliau paskutinį šlakelį pieno (dėl tos priežasties košės negalėjau išvirti – košės ant vandens mano vaikai nelabai mėgsta), miltų ir į keptuvę.

Skonis geras. Toks jausmas, kad valgai keistos faktūros kriaušę. Nedėjau nei druskos nei cukraus – gal ir gerai padariau. Vaikai suvalgė po keturis.

Taigi, kriaušės nesupuvo, vaikai pavalgė, o aš dar jums straipsniuką apie tai parašiau. Profitas – kaip sako vienas žmogus.

Kiaušinienė su obuoliais

Posted 2012-09-01, updated on2012-09-01 by Skirmantas Tumelis

Štai atėjo rugsėjo pirmoji! Mokinukai jau su gėlėm eina į mokyklas… Ir taip toliau ir panašiai.

Na, o mes pirmąją dienos pusę pasivažinėję, grįžę namo išsikepėme obuolių pyragą. Dabar ypatingai sezoninis kepinys. Tas pyragas dar gali būti vadinamas kiaušiniene su obuoliais [1], nes šiam pyragui reikia 5 kiaušinių, 2 stiklinių cukraus ir 1 stiklinės miltų. Na ir, žinoma, daug obuolių.

Šį kartą aš net nulupau obuolių žievę, nes jie jau pradėję pūti ir jau buvo drozofilomis apnikti – dar viena prielaida kepti šį pyragą:

Obuoliai susmulkinti ir su cinamonu — Čia nulupti obuoliai su pašalintomis sėklomis - mečiau iš karto į formą, tam kad žinočiau, kiek tų obuolių ruošti. O jų reikia ruošti tiek, kad vienu sluoksniu padengtų visą dugną. Kai jau paruošiau obuolių tiek, kiek reikia, juos dar kiek pasmulkinau ir apibarsčiau trupučiu cinamono.

Kiaušiniai ir cukrus — 5 kiaušiniai ir 2 stiklinės cukraus atrodo štai taip.

Kiaušiniai cukrus ir miltai — O štai taip atrodo išplakti kiaušiniai su cukrumi, o jau miltų 1 stiklinė įberta taip pat.

Kiaušiniai, cukrus, miltai ir obuoliai — Išmaišiau miltus ir su gauta mase kaip įmanoma tolygiau apliejau obuolius formoje.

Obuolių pyragas — Na, o čia jau iškepęs obuolių pyragas arba kiaušinienė su obuoliais. Kepiau 180 laipsnių pagal Celsijų temperatųroje ~45 minutes.

Prapjautas obuolių pyragas — Visai pamiršau paminėti, jog obuoliai buvo sudėti ant kepimo popieriaus. Čia jis labai reikalingas. Be jo jums gausis visiška kiaušinienė su obuoliais...

Obuolių pyrago gabalas su nuimtu kepimo popieriumi — Dar nuo šilto pyrago kepimo popierius gan lengvai nusiima. Smaližiai dar gali tą popierių gali pagramdyti ir pasimėgauti obuolių pyrago šlapiais trupiniais.

_____________________

[1]– O dar, tą pyragą galima vadinti “ministro” pyragu. Specifinė slapta blogerių ložė žino apie ką aš…

Troškinys su alumi

Posted 2012-07-11, updated on2012-08-05 by Skirmantas Tumelis

Turėjome prieš keletą metų su draugais tokią pramogą: “Vakarienės klubas”. Viskas prasidėjo nuo to, kad gan švieži naujakuriai Vilniuje mėgome lankytis pas draugus svečiuose ir ten žinoma kažką valgydavome ir gerdavome. Vėliau kai visi vedėme ir visos ištekėjo, kas išvažiavo, šeimose ėmė rastis vaikai ir klubas apmirė.

O štai sekmadienį, prieš tą lietų, kai čia, Vilniuje, tvyrojo baisiausia tvankuma, mes įsijungę savo kondicionierių susitvarkėme namus ir aš ėmiau svarstyti ką čia nuveikus, kad tik nereiktų į kiemą eiti.

Nutariau, kad reikia skambinti draugams, kurie tikriausiai kenčia nuo tos tvankumos į svečius ir tuo pačiu pasidarytumėm ką nors skanaus vakarienei. Ir gavosi puikiai! Gal net vakarienės klubo atgaivinimo pradžia!

Namie turėjome sprandinės, bulvių… Nutarėme padaryti mėsos troškinį su alumi. Užmačmožytą mėsą įvairiais prieskoniais sudėjome į keptuvę, apkepinome kiaulės taukuose (kurių gavome pirkę kaime pusę kiaulės ir paskui kaitindami kresnas). Tada sumetėme mėsą į puodą su šiek tiek verdančio vandens:

Mėsa pradėta troškinti puode — Kažkaip fotiko nesusigrizbau paimti anksčiau ir parodyti kepimo proceso... Tai va, čia mėsa jau apkepinta ir įmesta į patį didžiausią puodą su trupučiu vandens.

Stambokai supjaustyti svogūnai — Svogūnų ir morkų kepimo proceso nepavyko užfiksuoti dėl įvairių priežasčių. Bet apkepinti svogūnai ir apkepintos morkos buvo sumestos į puodą.

Slyvos džiovintos ir šalta arbata ir dar daug rakandų matosi — Čia mūsų pačių džiovintos slyvos. Ten inde dar matosi berods abrikosai kiek padžiūvę irgi... Tai mes jų nedėjome. Slyvos kokios penkios buvo gan smulkiai supjaustytos ir sumestos į troškinį taip pat.

Pilamas alus į daržovių ir mėsos troškinį — Štai jums filmas viso to grožio, kai alus pilamas į troškinį.

Alus suputojęs troškinyje — Štai taip atrodė kelios sekundės po alaus supylimo į troškinį

Štai čia mėsa su alumi jau baigia troškintis — Putoms nutilus troškinys atrodė štai taip.

Mėsos ir daržovių troškinys aluje — Vualia! Nuostabaus grožio ir skonio daržovių ir mėsos troškinys aluje!

Neliko nei lašo, nei gabaliuko.

Saviveikla virtuvėje

Posted 2012-05-12, updated on2012-08-18 by Skirmantas Tumelis

Šį šeštadienį lijo. Ir vėjas pūtė… Tad laukan nėjom – užtai gaminom daug valgyt, klausėm džiazo ir kitaip dūkom.

Pastebėjau vieną dalyką: kai mūsų miegamųjų rajonų pilkų blokų namai sušlampa ir dėl to patamsėja, tai išryškėja balti plastikiniai langų rėmai, kurie beveik šviečia bendrame fone (ypač jei jau vakarėja). Tada tie namai pasidaro trumpam savotiškai gražūs:

Aš kaip ir kokį trečią šeštadienį traukiau iš šaldytuvo aviuko stuburo galą, viriau bulioną, su bulvėm ir morkom. Bet kad nebūtų taip liūdna, nutariau dar iškepti karamelizuotų bananų įdaro pyragą (neseniai mačiau per eilinį kažkokį Oliverio šou per tv). Bananai? Skanu! Karamelė? Skanu! Garantuota sėkmė! Tiesa, Oliveris tame savo šou ėmė jau iškeptą sausainį iš parduotuvės, na o aš, kadangi neturiu tokio ir kadangi nenoriu per vėsų orą lijant su vaikais eiti paduotuvėn, tai daug lengviau jį yra išsikepti: susiradau internetuose kapotos tešlos receptą, tad taip ir padariau:

Atsisijojom 250 g miltų. Augustas labai padėjo.

Miltai į kapoklę, čia dar nesimato 150 g margarino (nes sviesto neturėjau tuo metu) ir 50 g cukraus pudros (nors reikia 100 g, pagal receptą, bet tingėjau plėšti naują cukraus pudros pakelį)

Tai va tokia ji liko po tešlos (iš kriauklės keliavo tiesiai į indaplovę, nes margarinuotus miltus plauti nemalonumas)

Tą tešlą į maistinę plėvelę ir į šaldymo kamerą (nes margarinas)

Po kokios valandos ar daugiau, traukiau lauk, kočiojau tešlą ir įmečiau į tortinę formą

Orkaitę įkaitinam iki 200 laipsnių celsijaus

Ant 200 kepiau ~10 minučių, o paskui ~15 minučių ant 180 laipsnių. Ir gavosi va taip. Sukrito kraštai 😉 reikėjo nedaryti jų apskritai, arba pupų/žirnių bert...

Na, o įdaras va toks:

Įpyliau šiek tiek vandens keptuvėn ir supyliau cukraus. Visą ką radau namie (buvo paprasto ir demerero (ar kaip ten vadinasi), tai ir supyliau), nes pasirodo jis jau į pabaigą buvo. Dar svarsčiau ar cukraus pudrą (kurios buvo) galima pilti į karamelę?

Kitokion kapoklėn sudėjau tris bananus ir truputį pieno įpyliau

Karamelę keptuvėje pakepinau iki kol nesimatė cukraus granulių, tada supyliau bananų/pieno plakinį ir dar geras 10-15 minučių pakepinau.

Supyliau tą įdarą ant sausainio ir dar uždėjau juodųjų serbentų uogienės, nes pagalvojau, kad rūgštelė čia nepatrukdys

Tas daiktas pakepė dar orkaitėje (180) apie 20 minučių ir gavosi va toks rezultatas

Čia jis prapjautas. Šiltas nelabai skanus. Bet atvėsęs - net labai fainas. Dar riešutai čia labai tiktų, bet žmona nemėgsta, o aš kaip ir tingėjau juos ruošti (turim stalčiui kažkur kažkokių neluptų migdolų)

Na, o kad vakarui nebūtų taip visai jau liūdna, pagaminau carbonara padažą makaronams:

Itin improvizuota carbonara: svogūnai, morkos, šoninė rūkyta, pjaustyta virta aviena (nuo stuburo galo, iš kurio viriau sultinį), žinoma, parmezano įtarkavau ir įmušiau vieną kiaušinio trynį. Kepant, kad skysčiau būtų šiek tiek šliūkštelėjau to paties avienos sultinio.

Matosi Augusto ranka, atliekanti judesį lėkštė-burna-lėkštė. Maisto kritikas šią mano improvizaciją įvertino itin palankiai. O ir aš pats ja džiaugiuosi - virta pakepinta aviena pjaustyta smulkiais gabaliukais atsiskleidė maloniais faktūros ir skoniniais pojūčiais.

Sekantis šeštadienis bus paskutinis, kai žmona eina į kursus. Reiks gal kaip nors ypatingai atšvęsti… Gal turit kokių idėjų?

Laukinės žąsys

Posted 2012-05-07, updated on2012-08-18 by Skirmantas Tumelis

Tos “žąsys” tai sparčiai populiarėjantis Andriaus Užkalnio projektas. Aš labai džiaugiuosi, kad jis sugalvojo jį ir kad jį įgyvendino, nes tai iš principo vienintelė vieta, kur objektyviai, nes ten viskas subjektyviai (aha!) galima gauti informacijos apie restoranus, kavines ir kitokias valgyklas, t.y. apie aptarnavimą, maistą ir net kainas!

Labai svarbus dalykas apie tas “žąsis” yra dar ir tai, jog jis savotiškas open source – t.y. į jį gali parašyti svečiai (ne tik Andrius Užkalnis). Ir aš ten netgi galiu parašyti!! Publikuoti jau du atsiliepimai:

Apie Vapiano:

LZ_vapiano — Labai nesijuokit - man tai naujas žanras.

Apie Belmontą:

LZ_belmontas — Antras gal kiek kokybiškesnis minčių ir vaizdinių dėstymas...

O kur jūs lankėtės su visa šeima ir kur jums aptarnavimas/maistas labiausiai patiko/nepatiko?

Nežinau ką daryti valgyti

Posted 2012-04-28, updated on2012-08-18 by Skirmantas Tumelis

Ši dilema mus su žmona užklumpa netikėtai. Paprastai tai nutinka, kai namie nėra ko duot vaikams, o daryti irgi nelabai yra ką – reikia eiti parduotuvėn. Bet ką pirkti? Ką daryti valgyti? Viskas būtų daug lengviau, jei žinotumėm ką daryti.

Risoto? Nia… Karbonadą kokį su bulvėm? Nia… Salotų kokių? Nia… Taip ir krenta variantai, nes nežinia ką daryti valgyti. O gal labiau jau atsibodę tą kažką daryti. Galima aišku į kokį restoraną ar šiaip valgyklą patraukt, bet su su vaikais tai yra pasiryžimas daugiau nei noras. Nesinori… Bet sausainiais ir sumuštiniais gi neužkiši – juoba augantys organizmai, tad reikia įvairovės: vitaminų ten visokių, mikroelementų ten. Kalcio…

Šeštadieniais kai vyrai daro tvarką namie tokio klausimo stengiuosi išvengti. Tiksliau tokios dilemos neturiu, nes dar iš vakaro susiplanuoju virti kokią nors sriubą iš kokio nors mėsgalio¹, kurį išsitraukiu iš šaldytuvo.

Tai darau bene kokį ketvirtą šeštadienį. Imu mėsgalį (šį kart aviuko kaklas berods ar kita stuburo dalis), bulvių, morkų, daržovių (kokių randu šaldytuve) ir dedu puodan:

IMG_9387 (1) — Daržovės laukia savo eilės

Viskas išvirę atrodo štai taip:

IMG_9389 (1) — Blenderiuota jaunėliui. Papjaustyta lėkštėj vyresnėliui ir tėčiui

Valgyti visai skanu. Bernardui sublenderiuota patinka. Augustas, su grietine valgo. Maistas šviežias (beveik). Gal net kokių vitaminų ar mikroelementų yra…

Šeštadienio misija įvykdyta.

_______________________________

1– Čia gi mes ir aviuko pusę pirkome iš ūkininkų ir pusę kiaulės…

Duonos pudingas

Posted 2012-04-24, updated on2012-08-18 by Skirmantas Tumelis

Laukinių žąsų redakcija priėmė mano recenziją pas save publikuoti!!! Vakar nespėjau jums dar tuo pasigirti… O šiandien jau ten piktų komentarų prirašė.

Neseniai buvome dar viename restorane, apie kurį pabandysiu parašyti vėl į žąsis, nes tai yra taip smagu! O tuo tarpu noriu pasigirti dar vienu savo kepiniu. Receptą pasakė žmona, o iš kur ji sužinojo neklausiau…

Duonos pudingas

Duonos pudingą tikriausiai daryti labiau tiktų iš pasenusios duonos, bet aš dariau iš šviežut šviežutėlės “Toste” baltos skrudinimui skirtos duonos. Pirmiausiai apipjaustoma pluta kiekvienos riekelės ir išlkojamas puodo dugnas bei sienelės:

Man nebūdinga, bet stengiausi gražiai padengti visą plotą vienu gražiu sluoksniu. Bet galima ir ne taip gražiai daryti 😉

Tada dedamos šaldytos uogos (aš jų neatitirpinau, bet šiaip, geriau yra atitirpinti ir nupilti susidariusį vandenį – pudingas bus ne toks skystas), bei visa tai apipilama grietinėlės kiaušinio ir cukraus plakiniu:

Viską vėl teko daryti su mažyliu kitoje rankoje retkarčiais jį padedant į kėdutę, kai dviejų rankų prireikia (žmona buvo išlėkus į parduotuvę). A, o į 200 ml grietinėlės reikia 1 kiaušinio ir belekiek (nematavau) cukraus.

Tada vėl uždengiama apipjaustyta duona, vėl dedamos uogos ir vėl užpilama plakiniu . O tada paskutinis sluoksnis yra uždengiamas plutelėmis, kurios liko nuo apipjaustymo, bei visa tai lengvai su rankomis papresuojama, kad plakinys įsigertų į viršutinį sluoksnį:

Plutelių, matome, liko. Sekantį kartą kepčiau plokštesniame inde ir sutalpinčiau visas pluteles, nes jos šiame pudinge pasirodė labai puikiu akcentu.

Dedama į orkaitę (180). Po keliolikos minučių (pradėjus ruduoti) pabarstomas viršus ruoduoju cukrumi, tada dar pakepama, kol iškeps ir turime štai tokį rezultatą:

Žmona grįžusi iš parduotuvės kontroliavo pudingo kepimą. Gal ir dėl to jis galvosi toks skanus!

Čia truputėlį iš šono, kad dar skaniau atrodytų

Čia va taip atrodo tas daiktas prapjautas. Vieniem gali atrodyti skaniai, kitiems ne taip, bet aš tai žinau kaip tai buvo skanu!

Traškios plutelės su karamelizuotu cukrumi, šaldytų uogų rūgštumas ir pudingo turinys (bandelės ir iškepęs plakinys) yra nuostabus derinys!!! Augustas suvalgė dvi lėkštes. Aš apsideginau burną ir stemplę iš skubėjimo. Šis pudingas man labai patiko.