Mes turime tokį kanalą pavadinimu Baby TV. Ten rodo labai gerus edukacinius filmukus. Aš kiek jį žiūriu tiek negaliu atsistebėti jo gerumu: moko skaičiuoti, konceptualaus mąstymo, skaityti, šokti, lavina fantaziją ir t.t. ir panašiai. Patys pažiūrėkit ir paprieštaraukit jei tai netiesa.
Bet turiu dvi abejones: kiek maksimaliai galima leisti sūnui žiūrėti šitą kanalą? O antroji: ar gerai, kad ten ne lietuviškai? Sako, kad kai formuojasi “kalbos aparatas”, tai nelabai gerai visokios užsienio kalbos, nes vaikas nesugeba visko priimti ir tada vėluoja kalbos raida. Ar tai kažkaip panašiai…
Kaip jūs manote?
Ai tiesa, dar vienas dalykas, tie Baby TV kūrėjai tai turi neblogą juoko jausmą. Ai gal kita vertus aš čia pagedęs, bet šita ištrauka iš vieno jų edukacinio filmukų pradžios, man daugiaprasmė:
(Nuscreeninau iš jų web’o, todėl garsas labai prastas, bet antra vertus, tai tas garsas nėra čia labai svarbus – esminę vietą paleidau ant kelių pakartojimų.)
Kadangi visi kaip užsispyrę komentuoja tik G+’e, tai aš padarysiu tokį prijomą:
Gabrielė komentavo:
Dėl užsienio kalbos tai tikrai ne problema. Vaikai ilgą laiką išvis nesupranta, kad negyvi daiktai (pvz. TV) kalba ta pačia kalba, kaip žmonės, t. y., kalbos jie mokosi tik iš tėvų ir kitų artimųjų, kurie bendrauja tiesiogiai su jais. Kartais įpranta kartoti kokį žodį ar frazę, nugirstą kur nors kitur, bet be tėvų reakcijos vis tiek nesupranta, kad tie žodžiai prasmingi ir ką jie reiškia. (Užtat, pvz., kai maži vaikai pradeda keiktis, vienintelis būdas atpratinti yra visai nereaguoti. O kai kikeni -- ilgam įsimena 🙂 ) O šiaip galima pediatro (jeigu sveiko proto žmogus) paklausti, kiek ilgai ir kaip dažnai galima žiūrėti į TV, kad akims nepakenktų.
Edvardas komentavo:
Mano dukra praktiškai nuo pusantrų šį kanalą veizėja pastoviai. Tuoj bus trys. Žiūri visomis kalbomis. Nickelodeon kanalą žiūri rusiškai, tai visomis kalbomis po keletą žodžių moka. Šiaip galiu pasakyti, kad ji mieliau skaičiuoja angliškai nei lietuviškai. Nevengia rusų kalbos.
Liudvikas komentavo:
Mažiausia, kuo esu, tai vaikų edukacijos specialistu. Tik keletas pastebėjimų apie savo palikuonį. Anas nuo metų (dabar jam penki su puse) auga trikalbėje aplinkoje -- lietuvių namie, prancūzų darželyje iki 3 metų, dabar -- anglų darželyje, nepamirštant prancūzų (nes turi draugų). Kokie rezultatai? Pirma, akivaizdu, kad jo bendraamžiai, augantys Lietuvoje vienakalbėje aplinkoje, lietuviškai kalba geriau, sklandžiau, turi platesnį žodyną. Iš kitos pusės, akivaizdu ir tai, kad angliškai ir prancūziškai jaunuolis jau dabar šneka taip, kaip mes niekuomet nekalbėsime -- visomis trimis kalbomis jis kalba kaip gimtosiomis, su tarimu, slengu, konstrukcijom, etc.
Kas bus? Greičiausiai bus taip, kad gerokai vėliau, nei bendraamžiai Lietuvoje išmoks skaityti, mat buvo mokytas raidžių lietuviškai, o dabar amerikonai viską buldozerių pervažiavo ir išmokė angliškai. Lietuviškai, jei negrįšim į Lietuvą artimiausiu metu, ir/ar nerasim jam profesionalaus lietuvių kalbos mokytojo, kalbės gerai, bet rašyti nemokės, ir kalbėdamas kartais darys konstrukcines klaidas”: “o kas apie Kostą?” klausia Aleksas, domėdamasis, ar nepamiršom mažojo brolio (what about Kostas?).
Ar tai bėda? Asmeniškai manau, kad nužudyčiau tris žmones, kad galėčiau taip kalbėti angliškai ir prancūziškai, ir, greičiausiai, olandiškai. Duok die visiems tokias problemas. Ar nebijau, kad bus taip, kad laisvai kalba trimis kalbomis, bet nei viena iki galo gerai? Bijau. Bet manau, kad tai yra geriau, nei kalbėtų viena labai gerai, kita prastai.
Beje, mūsų namie televizorius beveik nežiūrimas, vaikas pramogauja nuo dviejų su puse metų (kai išmoko trackpadą) Youtube. Youtube jis žiūrėdavo Pepa Pig ir Pocoyo. Stebėdavom, kaip tuos multikus jis žiūrėdavo ir čekiškai, ir rusiškai, ir ispaniškai, ir portugališkai -- kaip jau jis ten vaikas užtaikydavo. Nė karto nekilo mintis, kad tame yra kažkas blogo.