Yra tokia Yamaha muzikos mokykla. Nėra supermamos, katra apie tai nežinotų.
Mano žmona irgi supermama, tad apie tai sužinojo ir kol nebuvo sunku vedė mūsų Augustą į ten1 pati. Tačiau, kai ėmė lauktis Bernardo ir kai jai pasidarė per sunku tampytis su vyresniuoju, pas ruoniuką teko jį vesti man.
Tai žinot, tai ką rašo A. Užkalnis savo protokoluose apie supermamas, ir ką pašaipiai, kitos šovinistinės kiaulės iš socialinių tinklų rašo apie jąsias, tėra lengvas, draugiškas ir švelnus paplekšnojimas per petį (arba toks švelnus draugiškas mentės patrynimas – mačiau, kaip kolegės/draugės viena kitai tai daro kartais).
Aš pats nesu labai kuklus ar susikaustęs – žinoma turiu kompleksų, bet didžiuodamasis galiu pasakyti, kad mažiau nei daugelis mano sutiktų žmonių. Bet net ir man tai buvo kiek per daug:
- “uti-uti-ti, lia-lia, uuUUUuuūūchhhh”,
- “Ruoniukas mažas aš esu/ jūroje aš gyvenu/ baltas ir švelnus esu/ glostyk man galvelę tu/ žaisime visi kartu/ džiaugiuosi kiekvienu vaiku!”
- “Joki-joki nesustoki!/ lingu-lingu palinguoki ….”
- “Žiūrėėėkite! Žiūrėėėkite!/ Dantuką pirmą jau turiu!/ Džiaugias tėtis ir mama!/ Tikrai puiki žiniaaaaa!”
- “Aūūūū, aūūūū!/ mes girdim raidę “ūūūū”/ Aūūūū, aūūūū!/ mes girdim raidę ūūūū/ ūūūūū-ŪŪŪŪŪ-ūūūū-ŪŪŪŪŪ-ŪŪŪŪŪŪ-ŪŪŪŪŪŪ-ūūūū-ŪŪŪŪ-ūūūūū-ŪŪŪŪŪ”
- “Mes vaikštome visi ratu!/ Mes vaikštome visi ratu!/ Aš ir tu! Aš ir tu!/ Mes vaikštome visi ratu!”
Ir tai dainuojant reikia viską daryti. Tarp moteriškių su tokiais pačiais mažais vaikais aš vienintelis. Patalpa nedidelė, minkštas tatamis, visos su kojinėm (ir aš). Bet stengiuosi neatsilikti. Pirmą kartą buvo labai sunku. Žinote, kaip būna, kai gėda ir daryti ir gėda nedaryti. Vyriškasis ego man vis sakė: “aina naa… aina naa… aina naaa…..”.
Bet paskui pramušė. Nebuvo jau taip sunku. Nors fiziškai tai gan nebloga mankšta – mat vaiką reikia visaip kiloti, su juo žaisti tuos žaidimus, palingavimus…
Labai įdomi ir gera patirtis. Tikrai. O be to labai naudinga jūsų vaikui! Tikrai! Pastebime tai dažnai – vaikas dainuoja ir linguoja į taktą, bendrauja be kompleksų (na, gal tai ne vien tik tos mokyklos nuopelnas). Vienas tokių pastebėjimų buvo viename renginyje, kai buvo surengti šokiai-pokiai vaikams, visi šoko, bet tik tie vaikai, kurie lankė šią mokyklą, lingavo ir šokinėjo į taktą…
_________________________________
1– Kaip supratau, “Yamaha” turi franšizę, kurią gali nusipirkti kas nori (na, tikriausiai ne visai kas nori – tikriausiai tai franšizei nusipirkti reikia dar ir kursų visokių praeiti ar treniruočių). Mes ėjome pas Astą Tunaitienę
Tai kaip čia gaunas -- buvo ir bjauru ir gerai? Tėčiui iš pradžių buvo nejauku, bet faktas, kad vaikui tas Robiukas ir Aštuonkojis su visais palingavimais ir pasišokinėjimais visai gerai.
Man jau praeitas etapas, tad tamstai linkiu nenusiminti ir kuo greičiau patirti buvimo vienam tarp tiek moteriškos giminės asabų privalumus.
Man tai irgi praeitas etapas. Čia prisiminiau tiesiog… Nes dabar žmona pati veda vyresnįjį pas Aštuonkojį, kuriame jis tiesiog atsigauna.