Brangaus centrinio šildymo prielaidos

Visi čia labai džiaugiamės dar vienu papildomu žiemos mėnesiu. O aš pasidžiaugsiu prielaidomis dėl ko šildymas yra brangus.

Visi puikiausiai žinome, jog čia kalta Rusija ir didžiulės dujų kainos. Bet ar tikrai? Ar tik?

 

Paskutinėje penktadienio schemoje nupaišiau stilizuotą daugiaukštį su šildymo kontūru ir formulėmis, kuriomis apskaičiuojama šildymo kaina kiekvienam iš mūsų, kas naudojamės centriniu šildymu.

Formulės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 12 straipsnio 2 dalimi.

Atsirado vienas komentatorius, kuris pasidžiaugė:

Bravo maestro. Viskas paprastai ir aiškiai. Net nežinojau šitų spragų. Sakyčiau daug kas paaiškėja :)

Adomui daug kas paaiškėjo. Įdomu ar dar kam nors paaiškėjo?

Man tai paaiškėjo, t.y. paaiškėjo, kad neaiškūs keli dalykai:

  • Kas nors žinote tiksliai kaip šie skaitliukai (QP) prižiūrimi ir kas juos prižiūri:
    Qpė. Pagrindinio įėjimo/išėjimo šilumos skaitiklis
    Qpė. Pagrindinio įėjimo/išėjimo šilumos skaitiklis

    ?

  • Gal kas žinote ar skaičiuojamas šios sistemos naudingumo koeficientas:
    Perduodant šilumą iš vieno kontūro į kitą šiek tiek šilumos prarandama ir išspinduliuojama į aplinką. Kiek?
    Perduodant šilumą iš vieno kontūro į kitą šiek tiek šilumos prarandama ir išspinduliuojama į aplinką. Kiek?

    ?

  • Kas nors esate matę kiek jūsų pastatui iš viso buvo sunaudota šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (QP br)?
  • Kas nors  žinote kas tos negyvenamos patalpos?

 

O dar yra viena kita bendra pastaba:

Yo dawg!
Yo dawg!
  • Formulės painios.
  • “Šilumos kiekis dėl tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymo” (QBTŠS bn)paskaičiavimas yra tik “Trečiojo metodo” variante A, bet naudojamas ir variante B, ir variante C.
  • Netolygaus šildymo sąlyga skaičiuojama pagal vidutines energijos sąnaudas visų be išimties kaimynų, nežiūrint į tai, kad jokios šilumos apykaitos tarp kaimynų iš pvz. 4 ir 8 aukšto (ne per šilumos perdavimo sistemą) nėra, todėl jie vienas kito neįtakoja (bent jau mūsų tipo pastate, kur laiptinė yra atskirai nuo liftų aikštelių).
  • Sąskaitose yra dar kažkokie dienolaipsniai, apie kuriuos yra nieko tose formulėse (o visiškas KPŠ yra tai, kad “tv – vidutinė skaičiuojamoji oro temperatūra pastate, °C. Lietuvos sąlygomis ši, bendru sutarimu, temperatūra yra prilyginta +18 °C“).
  • Kol kas nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris galbūt patikrintų ką rodo įvadinis šilumos skaitiklis jo daugiaaukščiame pastate ir sulygintų tuos duomenis su šilumenininko[1] pateiktais. Taip yra galbūt dėl to, kad:
    • Daugelis iš mūsų net neįsivaizduoja kur tie skaitikliai
    • O jei įsivaizduoja, tai nežino kaip ten patekti
    • Duomenis reikėtų sutikrinti kaip galima panašesniu metu, kaip tai daro šilumenininkai.
    • Daug kas nežino šilumos perdavimo kontūrų naudingumo koeficientų.
  • Sąskaitose, kurias mačiau, nėra visų duomenų, kuriuos naudoja formulėje apskaičiuojant QB (šilumos vartotojui priskiriamos šilumos kiekis). Mano nuomone, ypač trūksta tų vidutinių reikšmių (q) skaičiavimams naudojamų duomenų, o ir pačių tų vidutinių dalykų skaičiavimų.
  •  

O dar, gan svarbu yra tai, jog kaimynai ne visi bendrauja tarpusavyje ir dažnai net nežino kiek kuris mokėjo už šilumą.

Paties svarbiausio dalyko ir neužrašiau. Spėkite kokį?

Mus turi.
Mus turi.

 

 

______________________

[1]– menininkai gali tokias formules sugalvoti, todėl šilu-menininkai: QBŠ metr = QBŠ metr x KLAF 😉

 

________________________

Prenumeruokite komentarus

________________________

Subscribe to comments

Penktadienio schema #12

Centralinis. Centrinis šildymas. Daug aistrų kurstanti tema.

Socdemai net sugalvojo naują terminą: šiluminis skurdas. Šis terminas puikiausiai tiktų man į KPŠ rubriką. Patektų vien dėl to, kad tai sako politikai, pučiantys tą pačią dūdą kaip energetikai: dujos brangios, kuras brangus, kuras čia tą kainą pakelia taip baisiai!

Mūsų TOP5 procentėliai yra vargani penki procentukai, iš kurių mes ir gyvename… – sako energetikai.

Dujos kaltos ir kuras kaltas visada bus, jei jiems priklausys tie top5 procentai – nepriklausomai nuo išlaidų. Pajamos visada dengia išlaidas, o pelnas +5 procentai. Jeigu mano pelnas būtų 5 procentai nuo visų pajamų, tai stengčiausi išleisti kaip galima daugiau, kad pajamos augtų kartu. O jūs? Žinoma, energetikams tą +5 reikia susirinkti vistiek. Tenka kiek pavargti…

Tai štai, šiluminis skurdas įsivešėjęs Lietuvoje ir kalta, žinoma, Rusija ir jos dujos. To neneigiu. Bet taip pat neneigiu ir galimybės pasislėpti po šia didele ruda meška.

Šioje penktadienio schemoje pamėginau ištraukti tą, kurio ausys kyšo iš po tos meškutės. Schemos (jos beveik vienodos – skiriasi formulių kiekis, na ir gal dar kiek pačios formulės) apie tai kaip vykdomas centrinis apšildymas tipiniuose daugiabučiuose ir kaip apskaičiuojamas šilumos kiekis tenkantis butui pagal šiuos metodus (dokumentas, pagal kurį schemos paišytos):

Trečiasis metodas, variantas A

Paskirstymo metodo A variantas taikomas, kai šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) ir apskaitos prietaisai įrengti butuose ar kitose patalpose, o pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis.

Trečiasis metodas, variantas B

Paskirstymo metodo B variantas taikomas, kai šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) įrengti laiptinėse (bendrojo naudojimo patalpose), apskaitos prietaisai įrengti laiptinėse arba butuose ar kitose patalpose, o pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Butuose ar kitose patalpose vonių šildytuvai neįrengti.

Trečiasis metodas, variantas C

Paskirstymo metodo C variantas taikomas, kai pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) įrengti butuose ar laiptinėse (bendrojo naudojimo patalpose).

Ketvirtasis metodas

Šis paskirstymo metodas gali būti taikomas, kai:

  • šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais;
  • per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis (QP) nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis;
  • per atsiskaitymo laikotarpį butuose ar patalpose suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas:
    • pagal karšto vandens apskaitos prietaisų butuose rodmenis (GBKvmetr) (nuskaitomus ar deklaruojamus);
    • pagal karšto vandens suvartojimo normas (GBKvnorm);
  • šilumos bei karšto vandens suvartojimas pastate ir butuose nustatomas sutartimi ar teisės aktais nustatytu laiku;
  • visų daugiabučio namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos.

Schemos

Žiūrinėdamas į tuos metodus supratau, kad labai daug kintamųjų (44!) ir kas kartą, kiekvienoje formulėje tų kintamųjų reikšmę reikia iš naujo atsiminti ir suprasti. Todėl nubraižiau tipinio daugiabučio namo schemą (schema susidėstė iš bandymų kažką nupiešti savo daugiabučiui) su jo šildymo infrastruktūra, o prie jos pabandžiau pririšti kintamuosius, kurie sunumeruoti ir dėl to lengviau atsekti formulėse kas ką reiškia.

Linkiu smagaus pasityrinėjimo. Komentaruose tikiuosi kokių nors įdomių pastebėjimų, kurių vieną kitą sau esu ir taip pasidaręs, bet man įdomi ir jūsų nuomonė.

Trečiasis metodas, variantas A:

Metodas Nr3. Variantas A
Metodas Nr3. Variantas A

Trečiasis metodas, variantas B:

Metodas Nr3. Variantas B
Metodas Nr3. Variantas B

Trečiasis metodas, variantas C:

Metodas Nr3, variantas C
Metodas Nr3, variantas C

Ketvirtasis metodas:

Metodas Nr.4
Metodas Nr.4

 

P.S. Aš suprantu, kad browseryje ne taip lengva žiūrinėti didelį paveiksliuką, tad čia yra tiesioginės nuorodos:

Trečiasis metodas, variantas A

Trečiasis metodas, variantas B

Trečiasis metodas, variantas C

Ketvirtasis metodas

 

Dar žiūrėkite:

Penktadienio schema #11

Penktadienio schema #10

Penktadienio schema #9

Penktadienio schema #8

Penktadienio schema #7

Šilumos kainos

Kurį laiką visos tos isterijos apie šilumos kainas miestuose man buvo neįdomios. Visus rėkiančius apie šilumą ir jos kainas tylomis nurašydavau į dibilų kategoriją.

Požiūris kiek pasikeitė. Tiesa, dėl isterijų tai nepasikeitė. O pasikeitė tai, kad kategoriškas dibilų filtras jau praleidžia nemažai informacijos apie tai, kad esame, lengvai tariant, kvailinami. Filtrą padėjo pralaužti Commonsense straipsnis, o vėliau žinoma, to paties, žymiojo visų Lietuvos Internetų proto krušimo profesorius Rokiškio žurnalistinis tyrimas su ilgų ilgiausia fleimine komentarų uodega.

Naujasis Rubicon'o logo
Naujasis Rubicon’o logo

Tiesa, dar kiek nustebintas buvau po to, kai pamačiau pirmąsias sąskaitas už šilumą įsikrausčius į naujų (2005) statybų namą. Dalinai tai buvo dėl to, kad pro sieną lengvai pūtė. Bet praėjusį rudenį plyšiai buvo užkaišyti, o sąskaitos vis tiek nedžiugino. Nutariau padaryti nedidelį tyrimą, t.y. apklausti savo draugų ir kt. pažįstamų apie tai kiek jie moka/mokėjo už šilumą. Apklausoje dalyvavo:

  • Individualus rąstinis ne visai kokybiškai (anot šeimininko) suręstas namas.
  • Mano paties butas – t.y. naujos statybos, su ištaisytais brokais.
  • Kito, naujos statybos namo, didesnis butas (Žirmūnuose bene).
  • Naujos statybos namas su nepriklausomu dujų šildymu (kiekviename bute po atskirą boilerį).
  • Senos statybos namas su nepriklausomu nuo VE šildymo katilu, kuris šildo dujomis keletą šalia vienas kito esančių namų Vilniuje Antakalnyje.

Taigi, statistika tokia (o išvadas ir pasvarstymus prašome patys parašykite komentaruose):

Continue reading Šilumos kainos