Brangaus centrinio šildymo prielaidos

Visi čia labai džiaugiamės dar vienu papildomu žiemos mėnesiu. O aš pasidžiaugsiu prielaidomis dėl ko šildymas yra brangus.

Visi puikiausiai žinome, jog čia kalta Rusija ir didžiulės dujų kainos. Bet ar tikrai? Ar tik?

 

Paskutinėje penktadienio schemoje nupaišiau stilizuotą daugiaukštį su šildymo kontūru ir formulėmis, kuriomis apskaičiuojama šildymo kaina kiekvienam iš mūsų, kas naudojamės centriniu šildymu.

Formulės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 12 straipsnio 2 dalimi.

Atsirado vienas komentatorius, kuris pasidžiaugė:

Bravo maestro. Viskas paprastai ir aiškiai. Net nežinojau šitų spragų. Sakyčiau daug kas paaiškėja :)

Adomui daug kas paaiškėjo. Įdomu ar dar kam nors paaiškėjo?

Man tai paaiškėjo, t.y. paaiškėjo, kad neaiškūs keli dalykai:

  • Kas nors žinote tiksliai kaip šie skaitliukai (QP) prižiūrimi ir kas juos prižiūri:
    Qpė. Pagrindinio įėjimo/išėjimo šilumos skaitiklis
    Qpė. Pagrindinio įėjimo/išėjimo šilumos skaitiklis

    ?

  • Gal kas žinote ar skaičiuojamas šios sistemos naudingumo koeficientas:
    Perduodant šilumą iš vieno kontūro į kitą šiek tiek šilumos prarandama ir išspinduliuojama į aplinką. Kiek?
    Perduodant šilumą iš vieno kontūro į kitą šiek tiek šilumos prarandama ir išspinduliuojama į aplinką. Kiek?

    ?

  • Kas nors esate matę kiek jūsų pastatui iš viso buvo sunaudota šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (QP br)?
  • Kas nors  žinote kas tos negyvenamos patalpos?

 

O dar yra viena kita bendra pastaba:

Yo dawg!
Yo dawg!
  • Formulės painios.
  • “Šilumos kiekis dėl tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymo” (QBTŠS bn)paskaičiavimas yra tik “Trečiojo metodo” variante A, bet naudojamas ir variante B, ir variante C.
  • Netolygaus šildymo sąlyga skaičiuojama pagal vidutines energijos sąnaudas visų be išimties kaimynų, nežiūrint į tai, kad jokios šilumos apykaitos tarp kaimynų iš pvz. 4 ir 8 aukšto (ne per šilumos perdavimo sistemą) nėra, todėl jie vienas kito neįtakoja (bent jau mūsų tipo pastate, kur laiptinė yra atskirai nuo liftų aikštelių).
  • Sąskaitose yra dar kažkokie dienolaipsniai, apie kuriuos yra nieko tose formulėse (o visiškas KPŠ yra tai, kad “tv – vidutinė skaičiuojamoji oro temperatūra pastate, °C. Lietuvos sąlygomis ši, bendru sutarimu, temperatūra yra prilyginta +18 °C“).
  • Kol kas nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris galbūt patikrintų ką rodo įvadinis šilumos skaitiklis jo daugiaaukščiame pastate ir sulygintų tuos duomenis su šilumenininko[1] pateiktais. Taip yra galbūt dėl to, kad:
    • Daugelis iš mūsų net neįsivaizduoja kur tie skaitikliai
    • O jei įsivaizduoja, tai nežino kaip ten patekti
    • Duomenis reikėtų sutikrinti kaip galima panašesniu metu, kaip tai daro šilumenininkai.
    • Daug kas nežino šilumos perdavimo kontūrų naudingumo koeficientų.
  • Sąskaitose, kurias mačiau, nėra visų duomenų, kuriuos naudoja formulėje apskaičiuojant QB (šilumos vartotojui priskiriamos šilumos kiekis). Mano nuomone, ypač trūksta tų vidutinių reikšmių (q) skaičiavimams naudojamų duomenų, o ir pačių tų vidutinių dalykų skaičiavimų.
  •  

O dar, gan svarbu yra tai, jog kaimynai ne visi bendrauja tarpusavyje ir dažnai net nežino kiek kuris mokėjo už šilumą.

Paties svarbiausio dalyko ir neužrašiau. Spėkite kokį?

Mus turi.
Mus turi.

 

 

______________________

[1]– menininkai gali tokias formules sugalvoti, todėl šilu-menininkai: QBŠ metr = QBŠ metr x KLAF 😉

 

________________________

Prenumeruokite komentarus

________________________

Subscribe to comments