Ta proga, kad su visu darbu persikraustėme iš vienos vietos į kitą, kuri yra arčiau negu viena vieta, tai dabar iš namų į darbą vaikštau pėsčiomis. Ale žinokit kaip smagu pėsčiomis eiti į darbą!!! Atstumas nei didelis nei mažas ~3km. Nueinu per pusvalandį, bet kiek visko pamatau ir kaip nebenervuojuosi stovėdamas kamštyje!!! O dar pamačiau tokių įdomių vietų savo maršrute, katrų atrodo Vilniuje ir nėra… O kitos vietos tokios atpažįstamos bet gražios! Taigi pasiskolinau iš žmonos jos fotoaparatą (muilinukė skaitmeninė) ir papyškinau. Kad būtų įdomiau pyškinau vieną kartą eidamas į darbą, o kitą kartą iš, tad pabandžiau tas fotkes čia sugretinti (visai idealiai nepavyko sugretinti, bet prie fotkių spalvų ar kt. dalykų nelindau t.y. nefotožopinau visai nieko):
Šerkšniukas/nešerkšniukas:
Čia apskritai kažkoks kaimas:
Likusi serija apie tai kaip ėjau šlaitu virš kelio (šeškinės kalnas):
Ispudingai! Ypac labai smagiai atrodo Vilniaus panorama. Tikiu, kad tas ejimas nei kiek neprailgsta.
Pritariu, kad i darba smagu pieskom varinet. Pats taip jau metus vaikstau, tik man dar truputi arciau. Nueinu per 25 minutes.
Siaip jei marsrutas dekingas ir turi kur laikyt rekomenduoju dvirka nusipirkt.
nu su dviračiu sunkiau. O ypač grįžti -- prieš statoką kalną reiktų minti 😉 30min pėsčiom -- dviračio nereikia.
Nu vo -- meninė siela, dabar, praktiškai, teks fotkinti ir postinti ir rašyti:) Be to, dar ir dokumentalistinis aspektas šio reikalo, anaip tol, toli gražu -- neišsemtas…
Žinok, koks jaučiuosi nelaimingas, kai eidamas pamatau tiek visokių įdomių “stop kadrų”, nes neturiu normalaus fotiko.
Bet tada pagalvoju kiek yra visokių tokių, kurie nešiojasi tuos veidrodinius krūtus fotikus ir vaidina didžius fotografus, tai man net gėda pasidaro ir pagalvoju ką apie mane pagalvos. Eis koks Užkalnis pamatys. Sakys -- vo! Ir parašys piktą straipsnį apie tokius. Jergau kaip gėda bus…
gražus tas Vilnius .. 🙂