“Mes laukiamės” sako kai kurios būsimos mamos. O aš laukiu. Žmona laukiasi. Nors, kita vertus, ta sangrąžos dalelytė keista šiame žodyje. Trečia vertus ir laukia ne kažko kito o savęs. OK užskaitom.
Bet aš tai laukiu ne savęs. Laukiu žmonos, kol ji susilauks. Vaikštom į kursus tokius, kur tokia moteriškė ypatingai saldžiu balsu (o gal pasaldintu? gi vis dėlto hormonai…) sako “nėštukės” ir “tėtyčiai”. Taip ir skamba galvoje: “Tyčiai… tyčiai… tyčia…”. Čia tipo priekaištas? Aš čia tyčia taip? Tai aišku kad tyčia!
O gal ir visai fainiai. Vakarai – mano. Žmona “lūžta” iškarto po “labanakt vaikučiams”. O būna, kad ir tų nesulaukia. Galiu žiūrėti savo “futbolą”, žaisti savo “šlykštynes-mordabojus” – nieks neperjungia kanalo ar neaiškina, kad per ilgai žaidžiu. Kita vertus pajuodę paakiai išbąla tik savaitgaliais…
![](http://www.skirmantas-tumelis.lt/wp-content/plugins/user-avatar/user-avatar-pic.php?src=http://www.skirmantas-tumelis.lt/wp-content/uploads/avatars/236/a89700002c1e4b1fa4bca73610ba58ea-bpfull.jpg&w=80&id=236&random=1329211430)