Į šį KPŠ’ą kuriame irgi perspėju, kad žemiau pamatysite KPŠ.
Grįžo japonai.
Su tuo mus sveikinu.
Štai pirma japonė:
Čia toks daiktas, kuriuo galima valyti klaviatūrą (tikriausiai). Turiu tokią dėžutę – silikonas toks tirštas. Labai juokinga būna, kai bandau jį sukišti atgal į dėžutę.
Gal kas norėtų šitą bičą aplenkti:
? Anyone?
O būna, kad nutinka ir taip:
Nereikalinga mašina (linkėjimai filmų vertėjams):
Štai kiti japonai ir japonė:
Šokoladinis triušiukas:
KPŠ prasidėjo vakar. Šiandien jau penktadienis.
Pradėsime nuo tikriausiai japono
Japonai yra KPŠ gausybės ragas:
Neperšokęs griovio nežadėk pusryčių į lovą:
Man tai priminė anekdotą apie tai kaip jaunėlis su undine flirtavo… Bet čia nepasakosiu, nes labai baisus. Beveik toks baisus kaip indų reklama:
Tapu-tapu-tapu, dovanėlių jums nešu:
Artūrai, turi draugą. Nors čia ir ne Jaguaras:
Istorija apie kavą:
Na, o pabaigai prašome paklausyti Kalėdų katinų (spausti ten nuėjus „play“).
