Aš pusiau priverstinai testavau praėjusias dvi savaites VVT.
Mano vaikai eina į du skirtingus darželius (vienas ~700 metrų nuo namų, o kitas ~1000 metrų nuo darbo). Nuo namų iki darbo pėsčiomis ~3000 metrų.
Su abiem vaikais iki pirmojo darželio einame pėsčiomis (~700m). Greitį riboja jaunesnysis sūnus, tad atstumą įveikiam per ~20 minučių.
Nuo pirmojo darželio iki antrojo 4 stotelės autobusu. Retai kada įlipame į prigrūstą autobusą. Dažniausiai vietos būna.
Autobusu su laukimu gaunasi ~20 minučių kelio (~2980m).
Tada (su vaiko nuvedimu iki antrojo darželio) dar išeina ~1500m atstumo iki darbo ir tai yra ~25 minutės.
Viso iki darbo: ~1 valanda kelio. Teoriškai, išėjus 7:10, darbe turėčiau būti 8:10. Retai kada taip gaunasi, nes sunku su abiem vaikais išsikrapštyti anksčiau nei ~7:30.
Atgal grįžti užtrunka kiek greičiau, bet atgal kažkodėl autobusai būna pilnesni ir su ~4 metų vaiku nėra visai šaunu važiuoti.
Bet užtai nemažai pasivaikštom, o tai yra gerai.
Naudojantis VVT paslaugomis pirmyn/atgal pėsčiomis nueinu ~4600m, važiuoju autobusu ~5700m.
Jei eičiau tik pėsčiomis, tai gautųsi 8900m atstumo.
Automobiliu gaunasi: 11200m. Automobiliu su visais kamščiais į visus darželius ~45 minutes užtrunku.
Man susisiekimas viešuoju transportu yra visai geras. Tik kad nebūtų jie tiek prigrūsti kelionėje atgal. Ir kad nesmirdėtų taip išmetamosiomis dujomis. Beveik visi mūsų autobusai smirdi. Gaila iki namų nėra troleibusų linijos.
O jei dar visada gaučiau sėdynę priekyje vaikui, tai būtų apskritai puiku – priekinė sėdynė vaikui labai patinka.
O kaip jūs? Ar bandėte kada nors važiuoti viešuoju transportu o ne automobiliu arba atvirkščiai? Ar bandėte palyginti kas gautųsi?
Siūlau patestuoti su vaikišku vežimėliu. Garantuoji neišdildomus įspūdžius.
*Garantuoju
Na, tokio ekstremalumo nedrįsau bandyti. Nors gal ir mėginome kažkada nedarbo dieną lyg ir… Nebeprisimenu. Aš nemalonius prisiminimus esu linkęs užmiršti 😀
Šiaip su mažais vaikais (arba kūdikiais) galima būtų leisti važinėti ir A juostomis galbūt. Nesudaro tokie vairuotojai kritinės masės, kuri lemia grūstis.
Kitas atvejis, kai neturi pakankamai pinigų automobiliui, bet nori persikelti iš vienos vietos į kitą su kūdikiu. Čia jau sunkiau. Galbūt tada geriau ne vežimą, o nešioklę kokią nors naudoti. Nors teoriškai troleibusai ar autobusai (bent jau kai kurie) yra pritaikyti tokiems keleiviams. Tik va kiti keleiviai gal nelabai pritaikyti važiuoti kartu su vežimėliais. Ir gal vairuotojai taip pat nelabai pritaikyti :/
Nu, jau, nešioklę. 🙂 Su nešiokle visai dienai į parką neišsiruoši -- ypač kai pietų miegai visokie… (Kūdikio vežimėlio transformacija į “skleistuką”, su kuriuo vaikas gali ir iki 2-3 metų pravažinėti.)
O keleiviai net labai pritaikyti (dažniausiai nepritaikyti būna pačio vyriausiojo amžiaus pensininkai bei pagyvenusio amžiaus moterys) -- bet su visais įmanoma geranoriškai susitarti. O štai transportas, išskyrus modernius autobusų / troleibusų modelius, -- nežinia kam pritaikytas. Įlipimo laipteliai -- atskira tema. “Smagiausia” dalis -- vidury praėjimo įvirintas ranktūris (naxuj naxuj naxuj?!) ir vežima/-ėlį įmanoma įnešti arba sinchroniškai dviese, arba vienam -- ant ištiestų rankų (ooo, tai neužmirštama).
Gerai, kad meras ėmėsi dviračių infrastruktūros, bet prisitampęs su vežimėliais, galiu pasakyti -- ši sritis dar tragiškesnė ir labiau apleista, nei dvirAčių. Juolab, invalido -- irgi vežimėlis.
Baisūs tie mūsų viešieji transportai. Dauguma baisūs. Labai tikiuosi ir stengsiuosi, kad padėtis pagerėtų.
Esminis takeaway: “Bet užtai [besinaudodami VVT] nemažai pasivaikštom” 😀
Nu:)