<– Čia yra taškius
Mes gyvename Vilniuje. Turime du sūnus: 2 metų ir 11 mėnesių vyresnysis ir 1 metų ir 5 mėnesių jaunesnysis. “Pametinukai” – taip juos vadina daugelis. Mintys apie vyresniojo sūnaus vedimą į darželį ėmė suktis dar prieš gimstant jaunėliui.
Man mano vaikystės darželio prisiminimai nėra malonūs. Pagalvojęs apie darželius prisimenu valgyklos kvapą (toks itin specifiškas), auklyčių (Nuo žodžio “auklytė” mane kiek purto ir dabar) numylėtines, bausmes (pvz. nuogu užpakaliu stovėti viduryje grupės) ir iš kieme esančios metalinės raketos sklindantį kvapą (būdavo kiekviename darželyje po tokią metalinę raketą: užlipama laiptukais arba tiesiog per skylę ir ten būdavo galima stovėti ir vaidinti, jog esi kosmonautas… Taigi, sprendžiant pagal kvapą iš tų raketų, tai daugelis iš ten pabuvojusių kosmonautų testuodavo kosmonautinį asenizacijos procesą, kol esama raketoje).
Gal todėl ir nebėgau į aplinkui esančiu darželius vos gimus sūnui, kad galėčiau užrašyti jį į ten. Tačiau vistiek teko tai padaryti, kai supratome, jog be darželio neišsiversime. Kodėl taip nusprendėme? Todėl kad:
- Iš tiesų sunku dviem vaikams 24 val per parą 7 dienas per savaitę skirti pakankamai kokybiško dėmesio, dėl kurio du pypliai konkuruoja
- Skiriant nepakankamai dėmesio jaunesniam sūnui silpniau lavinami socialiniai, fiziniai ir kiti įgūdžiai.
- Skiriant nepakankamai dėmesio vyresniajam, jis tampa irzlus, užmiega vėlai, keliasi vėlai, kartais nemiega pietų pogulio – t.y. dienos ritmas labai disonuoja su mamos ir tėčio ritmu, o tai reiškia, kad nei tėtis nei mama nepamiega ir nepailsi[1].
- Profesionalai geruose darželiuose sugeba geriau lavinti vaiko įgūdžius.
- Įrašykite jūs ką nors: ….
Pradėjome žygį po aplinkinius darželius. Pradėjome nuo apžiūros kur koks darželis aplinkui mus. Tam labai pasitarnavo šis žemėlapis iš maps.lt:
Išties Šeškinė labai geras mikrorajonas, jei kalbėti apie socialinių paslaugų sferą: čia ir poliklinika ir mokyklos ir progimnazija netoli yra ir Akropolis šalia ir darželių daugybė.
Apsilankėme visuose šiuose darželiuose, bet nei viename vietos nebuvo. Bet į visus užsirašėme. Daugelyje buvome kokie nors šimtas-penkiolisdešimti.
Niekur nebuvo ir dabar nėra vietos mano >2 metų sūnui. Liko du variantai: auklė ar privatus darželis. Pasirinkome antrąjį variantą.
Prioritetas buvo kaina, o tai buvo pats pigiausias, kokį mums buvo pavykę rasti darželis. Viena jo neigiama pusė – nevisai arti namų ir ne visai pakeliui į darbą. Todėl teko vykdyti tokią schemą.
Darželio ugdymu buvau daug-maž patenkintas, schema irgi daug-maž veikė. Bet buvo viena itin didelė problema: sūnus nuolat sirgdavo. Visos mamos ir tėčiai sako tą patį: “vaikai darželiuose serga ir serga daug”. Tai neguodžia. Neguodžia, kai vaikas eina vieną savaitę į darželį, o dvi – serga. O kol serga neša į namus užkratą, o tada suserga jaunėlis. Tada du pypliai su snargliais iki žemės ir viena mama, kuri tuos laikus, kai nėjo vyresnysis į darželį prisimena su nostalgija.
Nutarėme daryti pertrauką darželiui, kai abu vaikai susirgo plaučių uždegimu: su abiem teko apsilankyti ligoninėje. Nusprendėme nebevesti į darželį bent jau laikinai, kol sustiprės imunitetas, nes antibiotikų dieta, deja, jo nestiprina.
Praėjo 7 mėnesiai ir kantrybė tiek Daliai tiek man jau ėmė sekti. Šįkart rinkomės kiek brangesnį darželį, bet bent jau pakeliui į darbą. Tai Taškius esantis vaikų ir jaunimo centre.
Šis darželis, nors ir brangesnis, bet ir, atrodo, geresnis. Geresnis vien tuo, kad ugdymo metodologija yra išaiškinta ir pateikta tėvams. Tiesą sakant, aš iš Taškiaus ir pasiėmiau pagrindinius teiginius, ką ir kaip reikėtų lavinti darželyje. Informacijos sklaida ir jų blogas yra nepalyginamai geresnis. Kas svarbu tėvams, kurių vaikai darželyje? Jiems svarbu sužinoti kaip sekasi jų vaikui, kaip jis naujo išmoko, kaip jis atrodo tai mokydamasis. Didelė vertybė yra ir interjeras, bei aplinka, kurioje darželis yra: daug geriau yra didesnis pastatas su erdviomis salėmis-grupėmis, žaislų ir žaidimų centrais, o ne privatus namas ar net butas, kurių patalpų pirminė paskirtis – gyventi nedideliai grupei žmonių, šeimai, ar laikyti automobiliui, o darželiui erdvės buvo pritaikytos pagal reikmes. Ir, žinoma, pats svarbiausias dalykas yra auklėtojos arba asmenys, kurie moko mano vaikus įgūdžių. Naujame darželyje, auklėtojos subjektyviai atrodo tiek pat profesionalios ir gal net labiau, negu to, į kurį prieš tai vedėme vyresnįjį.
Deja, vyresnysis sirguliuoja ir šiame darželyje. Tik ligos šį kartą žymiai lengvesnės (gydome tik čiobrelių arbatėlėmis – be jokių sintetinių vaistų) ir pasveiksta sūnus per savaitę. Tad dabar vieną savaitę serga – vieną eina į darželį (vietoje 1 savaitės ėjimo ir 2 sirgimo anksčiau). Labai tikimės, kad imunitetas prisitaikys ir sustiprės ir bus mažiau vargo.
______________________
[1]– graudžiai juokingos situacijos būna, kai tiesiog imu snausti bežaisdamas su vyresnėliu, o tas savo mažais pirščiukais ima man už akių vokų, kelia į viršų ir sako: “ne liūlia-liūlia, teltis, tėti!”
Įrašau. Darželis gerai, nes…
mano kuklia nuomone, padeda formuotis socialiniams įgūdžiams ir imunitetui (nu šitam tarkim daugiau padeda negu kad trukdo).
Aš irgi apie tai mąsčiau. Bet kai užkratai atakuoja dar nespėjusį atsigauti imunitetą ir susergama plaučių uždegimu, tai jau kiek per daug tas imunitetas stiprinamas…
Panašu, kad kažkas nevisai gerai buvo daroma: arba maisto racionas ir rėžimas netinkamas, dėl ko imunitetas silpnesnis, arba aname darželyje buvo sąlygos atšiauresnės, arba per anksti dar buvo imunitetą treniruoti, arba…
Taip taip taip. Čia jau nuo daug faktorių, matyt, priklauso.
Toks teorinis mano pamąstymas, kad būtų blogiau (jeigu taip būtų), jei išėjęs iš šiltnamio sąlygų (augęs namie) imunitetas susidurtų su iššūkiais (užkratais) mokykloje. Nes mokykloje įgyjamas išsilavinimas man kaip tais atrodo svarbesnis, nei darželyje, net ir kalbant apie tik pradines klases. Bet pamąstymas tik teorinis, nes ką ten žinai, kaip būtų jei A ir jei B 🙂 Iš praktikos irgi nelabai ką galiu pasakyt. Mano dabartinė šeštokė lankė daržą, mokykloj tikrai mažai sirgo. Bet ir daržely nebuvo iš tų dažnai sergančių.
Na ir dar tokia sąmokslo teorija, kad kartais auklėtojos pačios pasistengia, kad daugiau vaikučių susirgtų -- kuo mažiau susirenka, tuo lengviau dirbt, tikriausiai.
Testuoju rss graffiti appsą feisbuke.
Čia turbūt amžinas klausimas be teisingo atsakymo, kur dėti 2-3 m. vaiką -- darželis (valstybinis/privatus) ar auklė, ar nedirbantis vienas iš tėvų. Darželyje labiau socializuojasi (na bent jau bendrauja su didesniu skaičium sėbrų), bet labiau serga, namie mažiau serga, bet reikia labai sėkmingai atsirinkti auklę, kad su vaiku užsiimtų. Su valstybinių darželių eilėmis ir buvimu 1Xn-uoju “už brūkšnio” susidūrėme ir atšokome 🙂 Dirbt norisi ir reikia tiek dėl finansinių, tiek dėl socialinių priežasčių (čia jau kad ir žmona socializuotųsi :)Sūnui netrukus stuktels 2 metai, apėjom privačius darželius, tai vieno jų vadovė pati pasiūlė nevesti, kol nesulauks 3 metų, nes, anot jos 2 metų vaiko imunitetas dar silnas ir vis tiek teks samdyti auklę, nes vaikas vis tiek kokius 4-5 mėn. per metus prasirgs. Tai taip dabar ir darom -- vaikas pusę dienos namie/lauke su aukle laiką leidžia, tada grįžta iš darbo žmona, paleidžia auklę. Netrukus ir visai dienai auklės prireiks. Vėliau žiūrėsim kaip ten su tais darželiais, o kol kas tikrai bus įdomu pasiskaityti ir tamstos įspūdžius 🙂
Toks jausmas, kad skaitau ką pats galvoju, tik formuluota kitaip 😉
Pas mus irgi numatomi pokyčiai: žmona susiras darbą ir tada teks samdyti auklę jaunėliui, o į darželį vesti vyresnėlį. Nė neįsivaizduoju kaip viskas gausis. Bet gausis tai tikrai. Parašysiu 😉
“Apsilankėme visuose šiuose darželiuose, bet nei viename vietos nebuvo. Bet į visus užsirašėme. Daugelyje buvome kokie nors šimtas-penkiolisdešimti.”
“Su valstybinių darželių eilėmis ir buvimu 1Xn-uoju “už brūkšnio” susidūrėme ir atšokome”
O tai kaip ten su ta bendra eile visiems darželiams? Kai nebesiregistruoja vienas vaikas keliasdešimtyje darželių, tai turėtų ir eilės sutrumpėti, nebeliksit už brūkšnio. Netikiu, kad atsiradus naujai tvarkai nepasikeitė situacija.